Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei K. G., atsakovės uždarajai akcinei bendrovei „Europels“ atstovui advokatui Gvidui Byčiui,

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europels“ pateiktu prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Europels“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą (toliau – Schema), kuria pavedė UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui (toliau – ŽŪPGF) įgyvendinti paskolų teikimo priemonę.

10. ŽŪPGF, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininke – RATO kredito unija (toliau – Paskolos davėja). Paskolos davėja ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. sudarė Paskolos sutartį Nr.FT-22 (toliau – Paskolos sutartis) dėl 582 300 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėja pervedė atsakovei paskolos sumą, atskaičius atsakovės mokėtiną 2 500 Eur administravimo mokestį nuo paskolos sumos pagal Paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 2.5.1. ir 2.8.1 punktus. Atsakovė Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus įsipareigojimus (Paskolos sutarties Bendrųjų Sąlygų 3 ir 6.3 punktai).

11. Bylos duomenimis atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos Paskolos davėjos naudai atliko mokėjimų 212 086,87 Eur sumai, kuri buvo paskirstyta 208 780,82 Eur paskolos sumai ir 3 306,05 Eur palūkanoms dengti, paskolos sutarties mokėjimo grafikas (numatytas iki 2023 m. rugsėjo 15 d.) yra pasibaigęs.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti Paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, Paskolos davėja, vadovaudamasi Paskolos sutarties Bendrųjų Sąlygų 5.7. ir 5.10. punktais, perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ieškovei.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimų perleidimą informuota 2023 m. lapkričio 20 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčytų aplinkybes, susijusias su jos informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022 33 punktas).

15. Ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo suteikta paskola, kurią ji privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti sutartus mokesčius. Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus.

16. Pažymėtina, kad atsakovė savo atsikirtimais nepaneigė materialiųjų ieškinio patenkinimo prielaidų. Nors atsakovė nurodė, kad įsipareigojimų nevykdymą nulėmė 2023 metais ištikusi auginamų žvėrelių liga, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti byloje nėra pateikusi jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

17. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejai, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

18. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šalis gali būti atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure).

19. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl žvėrelių ligos, neatitinka CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, nes kailinių žvėrelių verslas bei su šiuo verslu susijusios rizikos (žvėrelių ligos) negali būti laikoma aplinkybe, kurios atsakovė negalėjo protingai numatyti bei užkirsti kelią pasekmių atsiradimui, t. y. drausti galimas rizikas. Nurodytų aplinkybių, t. y. kad atsakovė būtų įvertinusi kailinių žvėrelių auginimo rizikas, jas prognozuotų ir valdytų, būtų jas apdraudusi, atsakovė neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė neįrodė force majeure sąlygų.

20. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė ignoravo atsakovės teikiamus prašymus dėl paskolos sutarties grafiko pakeitimo, tačiau šie nurodyti argumentai prieštarauja byloje pateiktiems duomenims. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2024 m. sausio 12 d. gavo atsakovės prašymą, į kurį ieškovė nedelsiant, t. y. 2024 m. sausio 16 d. pateikė atsakymą, nurodydama, jog pasibaigus paskolos sutarties numatytam grafikui, išlieka galimybė kreiptis į ieškovę dėl skolos grąžinimo sutarties sudarymo. Papildomai ieškovė atsakovei išsiuntė dar kelis atsakymus (2024 m. sausio 24 d. ir 2024 m. vasario 15 d.), kuriuose nurodė sąlygas, kuriomis ieškovė sudaro tokio pobūdžio sutartis dėl skolos grąžinimo: a) skaičiuojamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos; b) taikomos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės; c) įsiskolinimo grąžinimo terminas ne ilgesnis negu 2 (du) metai. Ginčo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki pat ieškinio pateikimo teismui (2024 m. birželio 28 d.) būtų pateikusi pasiūlymus, atitinkančius ieškovės nustatytas sąlygas dėl skolos grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą atsakovės atžvilgiu.

22. Bylos duomenimis atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimų 212 086,87 Eur sumai, kuri, ieškovės duomenimis, buvo paskirstyta sekančiai, t. y. 208 780,82 Eur paskolos sumai ir 3 306,05 Eur palūkanoms. Po reikalavimo teisių perleidimo (2023 m. spalio 10 d.) atsakovė atliko 25 190,00 Eur mokėjimus, kurie, ieškovės duomenimis, buvo paskirstyta sekančiai, t. y. 11 518,50 Eur paskolos sumai, 60,28 Eur paskolos palūkanoms ir 13 611,22 Eur kompensacinėms palūkanoms.

23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius neprivalo papildomai įrodinėti savo teisės reikalauti kompensuojamųjų palūkanų. Jos laikomos minimaliu kreditoriaus nuostoliu, nes preziumuojama, kad dėl vėluojančio prievolės įvykdymo kreditorius patiria nuostolių negalėdamas laisvai disponuoti priklausančiomis lėšomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-386-450/2024).

24. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 6.210 straipsnyje numatytas kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo mechanizmas yra teisėtas ir tinkamas būdas nustatyti minimalius kreditoriaus nuostolius. Šios palūkanos apima sumas, kurių kreditorius negavo dėl skolininko delsimo vykdyti prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-386-450/2024).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė praleido paskolos sutartyse numatytus terminus paskolai grąžinti. Todėl paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo, nes jų paskirtis – atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai ieškovė paskirstė iš atsakovės gautus mokėjimus ne tik paskolos sumai, bet ir palūkanoms sumokėti.

26. Apibendrinant, atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl pagrįstai Preliminariu sprendimu buvo priteista 362 000,68 Eur negrąžintos paskolos suma bei 793,43 Eur kompensacinės palūkanos.

27. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pateikė duomenis, kad priėmus Preliminarų sprendimą, atsakovė sumokėjo 6 000 Eur, kuri buvo paskirstyta paskolai ir palūkanoms, todėl prašo pakeisti preliminarų sprendimą, priteisiant iš atsakovės 356 794,11 Eur skolą bei procesines palūkanas.

28. Atsižvelgiant į tai, Preliminarus sprendimas pakeičiamas, priteisiant ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės UAB „Europels“ 356 794,11 Eur negrąžintos paskolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.2410 straipsnis, CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

29. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

30. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti iki 2028 m. vasario 28 d., skolą mokant po 10 000 Eur kas mėnesį, motyvuojant tuo, kad priteista suma šiuo atveju atsakovei yra didelė, turimas nuosavybės teise turtas nepadengtų įsiskolinimo, todėl tai privestų prie bendrovės bankroto ir neliktų galimybės visiškai atsiskaityti su kreditoriais ir šie patirtų didelius nuostolius.

32. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

33. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-801-823/2016; 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022 20 punktas).

34. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise turi 1,9400 ha ploto žemės sklypą bei pastatus – audinių fermą (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad turi turto 604 455 Eur, iš kurio turtas 369 508 Eur sumai – ilgalaikis, trumpalaikis turtas – 234 746 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 530 300 Eur. 2024 m. gruodžio 31 d. pelno(nuostolių) ataskaita patvirtina, kad praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 564 358 Eur nuostolių, ataskaitiniu laikotarpiu – 6 6381 Eur.

35. Teismo vertinimu, aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovė susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais. Tačiau skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovės veikla susijusi su žvėrelių auginimo verslu. Seimui 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – ir GGAĮ pakeitimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – ir LGĮ pakeitimo įstatymas), buvo įtvirtintas kailinių žvėrelių auginimo verslo draudimas, kuris įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2025 m. kovo 19 d. Nutarimu pripažino, kad minėtos nuostatos dėl kailinių žvėrelių auginimo verslo draudimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Todėl atsakovės argumentai, kad galimai žvėrelių auginimo terminas bus pratęstas iki 2033 metų ir tai padėtų atsiskaityti su kreditoriais, vertinti kaip deklaratyvūs, nes nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

38. Pažymėtina, kad UAB „Europels“, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama pagrįsti siekį sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą dalimis, nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. priėmus jai nepalankų teismo sprendimą, atliko tik vieną 6 000 Eur mokėjimą, o tai stiprina abejones dėl atsakovės gebėjimo įvykdyti teismo sprendimą, net ir vykdymo išdėstymo (jei būtų tam pagrindas) atveju. Sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo) institutas, nors ir yra skirtas sureguliuoti išskirtines situacijas, kai skolininkui yra objektyviai apsunkinta galimybė vykdyti teismo sprendimą, tačiau negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas.

39. Apibendrinat, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad teismo procesinių sprendimų vykdymo atidėjimas pagal atsakovės siūlomą variantą iki 2028 m. vasario 28 d., kai galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2023 m. rugsėjo 15 d., akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismų procesinių sprendimų įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros. Vien tik atsakovės noras išvengti bet kokių jai neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių nėra priežastis suteikti jai prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-605-516/2019 24 punktas). Atsižvelgiant į tai, prašymas išdėstyti teismo sprendimą nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, 260 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti galutinį teismo sprendimą - Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. Preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, juridinio asmens kodas 110084026, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europels“, juridinio asmens kodas 302923669, 356 794,11 Eur negrąžintos paskolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (356 794,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europels“ 3 690 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, reikia pristatyti Vilniaus apygardos teismui (raštinei).

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.