Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-627-153/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-24
Bylos Nr.
2A-627-153/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07584-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič (pran.)
Ieškovas
VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro
Atsakovas
V. Č.
Kategorijos
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-627-153/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07584-2014-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 99.5; 114.11; 121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11392-638/2014 pagal ieškovo VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro ieškinį atsakovei V. Č. dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas tarp šalių kyla dėl atsakovei paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, teisėtumo.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė panaikinti LR VDI Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-03-20 sprendimą Nr. DGKS-1469 ir palikti galioti 2013-12-03 Raseinių PSPC direktoriaus įsakymą Nr. A1-91, kuriuo gydytojai V. Č. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (b. l. 3–8).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-11-10 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 20 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Nurodė, kad atsakovė V. Č. dirbo VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro, PSPC Nemakščių ambulatorijoje šeimos gydytoja (b. l. 67). Ieškovo direktorės 2013-12-03 įsakymu Nr. A1-91 atsakovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (b. l. 53). Nuobauda skirta vadovaujantis komisijos, sudarytos VšĮ Raseinių PSPC direktorės 2013-11-12 įsakymu Nr. A1-82 „Dėl įvykio Nemakščiuose nagrinėjimo“, pateiktomis 2013-11-26 tyrimo išvadomis, atsižvelgiant į atsakovės 2013-11-11 pranešimą apie mirties atvejį Nemakščiuose 2013-11-05, atsakovės 2013-12-03 pasiaiškinimą ir LR DK 237 str. Įsakyme nenurodyta, už ką konkrečiai atsakovei yra skirta drausminė nuobauda. Komisija, ieškovo direktorės įsakymu sudaryta ištirti paciento mirties atvejį, pateikė išvadą, kad „šeimos gydytojai V. Č. 2013-11-05 telefoninių pokalbių (iškvietimų) metu buvo pasakyta, kad situacija pavojinga paciento V. B. gyvybei, nes jis springsta. Gydytoja privalėjo išsiaiškinti priežastį, dėl kurios buvo skambinama ir kuo skubiau suteikti būtinąją medicininę pagalbą paciento namuose, vykstant pasiūlyta transporto priemone. Tačiau gydytoja neišsiaiškino vykimo pas pacientą tikrosios priežasties, skubiai nevyko pas pacientą, nesuteikė jam būtinos medicinos pagalbos, liepė kviestis greitąją medicinos pagalbą, esančią maždaug už 20 kilometrų nuo paciento namų, nors Nemakščių ambulatorija yra maždaug 2,5 kilometro nuo paciento namų“ (b. l. 58). Komisija konstatavo, kad atsakovė išvardintais veiksmais pažeidė Lietuvos medicinos normą 14-2005, nustatančią šeimos gydytojo teises ir pareigas (teikti būtinąją medicinos pagalbą visiems besikreipiantiems pacientams teisės aktų nustatyta tvarka, teikti šeimos gydytojo paslaugas namuose, išsiaiškinti ir apibūdinti priežastį); VšĮ Raseinių PSPC direktoriaus įsakymu Nr. 61 patvirtintų Šeimos gydytojo pareiginių nuostatų reikalavimus (teikti šeimos gydytojo paslaugas namuose, teikti būtinąją medicinos pagalbą visiems besikreipiantiems pacientams teisės aktų nustatyta tvarka, įstaigos vadovo patvirtinta paslaugų teikimo pacientų namuose tvarka ir apimtimi, konsultuoti pacientą išsiaiškinti ir apibūdinti priežastį, dėl kurios atvyko pacientas, paaiškinti pacientui, kaip suprato jo atvykimo priežastį); VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 17 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (Šeimos gydytojai <...> vyksta į paciento namus esant paciento sunkiai būklei, vyksta skubos tvarka); VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 27 patvirtintos „Paslaugų teikimo pacientų namuose tvarka ir apimtis“ tvarkos reikalavimus (Šeimos gydytojai <...> vyksta į paciento namus, esant paciento sunkiai būklei, vyksta skubos tvarka; Lietuvos medicinos praktikos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto reikalavimus, kuriuose sakoma, kad gydytojas turi teisę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba; 10 straipsnio, nustatančio gydytojo profesines pareigas, t. y. 4 punkto „gerbti paciento teises, jų nepažeisti“ bei 5 punkto „laikytis gydytojo profesinės etikos principų“ reikalavimus; Gydytojų profesinės etikos kodekso nuostatas, nustatančias, kad gydytojas atlikdamas savo profesines pareigas privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių paciento teises; laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, juos lydinčių teisės aktų, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų, sveikatos priežiūros įstaigų vidaus (lokalių) tvarkomųjų dokumentų, Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) patvirtintų profesinių standartų (medicinos normų), SAM nustatyta tvarka pripažintų diagnostikos, gydymo metodikų bei technologijų (b. l. 58–59). Komisija taip pat neatmetė prielaidos, kad esant grėsmingai ir netikėtai situacijai įvykio dalyviai galėjo nesusikalbėti (b. l. 59).

Darbo ginčų komisija 2014-03-20 sprendimu Nr. DGKS-1469 pripažino atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą neteisėta (b. l. 138). Konstatavo, kad pats darbdavys netinkamai organizavo darbą Nemakščių ambulatorijoje, nesiėmė visų reikalingų priemonių, kad šeimos gydytojas galėtų laiku atlikti įstatymuose ir pareiginiuose nuostatuose deleguotas pareigas. Darbdavys neįrodė, kad darbuotoja pažeidė darbo drausmę ir pareigas, nesiruošė vykti pas pacientą ir suteikti būtinąją medicininę pagalbą.

Teismas pagal telefono skambučių išklotinės (b. l. 115) nustatė, kad į Nemakščių ambulatoriją, kurios telef. numeris yra 842848317, iš Raseinių Nemakščių vaikų darželio buvo skambinta 2 kartus: 11:24:29 paskambinus kalbėta 32 sekundes ir 11:26:18 paskambinus kalbėta 14 sekundžių. Atsakovė pripažino, kad ji atsiliepė į skambučius, tačiau pokalbių turinį atsakovė ir liudytoja apklausta J. Š., kuri ir skambino, nurodė skirtingai, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti tikrojo pokalbių tarp atsakovės ir J. Š. turinio. Pagal liudytoja apklaustos slaugytojos D. K. parodymus, atsakovė buvo pasiruošusi važiuoti pas pacientą – atsakovė po pirmojo telefoninio pokalbio sprendė, ar reikės važiuoti pas pacientą B., o po antro telefoninio pokalbio paprašė atnešti jai specialų lagaminėlį ir ruošėsi važiuoti pas B.. Teismas sprendė, kad abejoti liudytojos D. K. parodymais nėra pagrindo, nes atsakovė jau nedirba ieškovo įstaigoje, todėl D. K. neturi jokio intereso palankiau kalbėti apie atsakovę, negu kad buvo iš tikrųjų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė dirbo šeimos gydytoja. Šeimos gydytojo medicinos normos MN 14:2005, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, visuma leidžia daryti išvadą, kad šeimos gydytojo funkcijos yra ne į skubios medicinos pagalbos teikimas, o pacientų konsultavimas, diagnozės nustatymas, gydymo plano sudarymas ir t. t., o Skubios medicinos pagalbos slaugytojo medicinos norma MN 142:2007 (patvirtinta sveikatos pasaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-710) yra orientuota į mediko veiksmus esant skubiems atvejams, pvz., tik skubios pagalbos slaugytojas turi gebėti skirstyti pacientus pagal jų būklės sunkumo kategoriją (kritinės, vidutinio sunkumo ir lengvos būklės) ir užtikrinti būklės sunkumą atitinkantį gydymo bei priežiūros planą, ir t. t.

Ginčo telefoninių pokalbių metu ambulatorijoje nebuvo automobilio, kuriuo atsakovė būtų galėjusi nedelsdama išvykti pas pacientą. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius 2014-02-18 išvadoje Nr. D17-46 (1.27) konstatavo, kad Raseinių PSPC 2013-11-05 neįvykdė įsipareigojimo skubos tvarka vykti į paciento namus esant sunkiai paciento būklei, ir nurodė ieškovui koreguoti paslaugų teikimo pacientų namuose tvarką ir apimtis nurodant pacientų būkles, kurioms esant gydytojas privalo skubiai važiuoti į paciento namus, nurodyti atvejus, kada iš karto būtų kviečiama greitoji pagalba, laiką, per kurį gydytojas privalo skubiai išvykti į iškvietimą, išvykstančio gydytojo darbo tęstinumo ambulatorijoje ar PSPC užtikrinimo tvarką, gydytojo nuvežimo į paciento namus užtikrinimo tvarką (b. l. 40–42). Teismas darė išvadą, kad darbdavys nesudarė sąlygų atsakovei tinkamai atlikti savo pareigas.

Teismas sprendė, kad darbdavys neturėjo teisės skirti drausminę nuobaudą, nes iš dalies dėl darbdavio kaltės gydytoja nenuvyko pas ligonį į namus. Teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 177, 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą ir priimti naują, ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neteisingai vertino gydytojos (atsakovės) drausminės atsakomybės sąlygas, neatsižvelgė į gydytojo drausminės atsakomybės ypatumus ir priėmė neteisingą sprendimą. Teismas apsiribojo tik formaliu aplinkybių vertinimu ir nesigilino, kokias realias pastangas įdėjo atsakovė kaip gydytoja, kad padėtų mirštančiam savo pacientui.

Dėl gydytojo atsakomybės ypatumų

Teismas visiškai neatsižvelgė į teismų praktiką, reglamentuojančią gydytojo atsakomybės ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2004, 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013). Vertinant gydytojos (atsakovės) veiksmų teisėtumą, turi būti įvertinta, ar gydytoja užtikrino maksimalų atidumą, rūpestingumą ir kvalifikuotumą, t. y. ar elgėsi taip, kaip jos vietoje būtų pasielgusi atidi, rūpestinga ir kvalifikuota gydytoja.

Dėl šeimos gydytojos pareigos teikti būtinąją pagalbą

Teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl šeimos gydytojo pareigos teikti būtinąją pagalbą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad užspringimo gydymas yra priskiriamas pirmajai medicinos pagalbai ir pradiniam žmogaus gaivinimui (Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, 2 punktas ir Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822, 16 punktas), kurį privalo mokėti atlikti visi sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ patvirtintos Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą 3 punktas). Šeimos gydytojai išsiskiria iš kitų gydytojų tuo, kad paslaugas pacientams teikia ir jų namuose. Raseinių PSPC vidaus tvarką reglamentuojantys dokumentai (Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Raseinių PSPC direktoriaus 2010-02-26 įsakymu Nr. 17, 13.3.1. punktas, Paslaugų teikimo pacientų namuose tvarkos ir apimties, patvirtintos Raseinių PSPC 2007-03-20 įsakymu Nr. 27, 3.1 punktas) reglamentavo, kad esant paciento sunkiai būklei, šeimos gydytojai pas pacientą vyksta skubos tvarka.

Dėl atsakovės (šeimos gydytojos) pažeidimų vertinimo

Drausminė nuobauda atsakovei skirta už du pažeidimus:

2013 m. lapkričio 5 d. atsakovė telefoninių pokalbių su J. Š. metu nesurinko reikiamos informacijos, neišsiaiškino tikrosios kvietimo priežasties;

2013 m. lapkričio 5 d. atsakovė nevyko pas užspringusį pacientą teikti būtinosios pagalbos, nors pacientui skubi medicinos pagalba buvo būtina.

Drausminės nuobaudos skyrimui užtenka bent vieno iš šių pažeidimų konstatavimo. Pažymėtina, kad teismas pirmojo pažeidimo visiškai nevertino ir dėl jo sprendime nepasisakė.

Dėl informacijos nesurinkimo

Teismas nurodė, kad telefoninių pokalbių metu įvyko nesusikalbėjimas, tačiau neįvertino, ar dėl nesusikalbėjimo nėra gydytojos kaltės. Ieškovo nuomone, atsakovės bendravimas telefonu su J. Š. neatitiko rūpestingo, atidaus ir kvalifikuoto gydytojo standarto.

Pirmasis pokalbis truko 32 sekundes, tačiau per šį laiką atsakovė nesugebėjo išsiaiškinti jokios informacijos, o būtent gydytojos pareiga yra surinkti išsamią ir jai reikalingą informaciją. Susijaudinusio žmogaus perduodama informacija, kad kitas žmogus „springsta ar miršta“, rūpestingam gydytojui turi sukelti įtarimą apie sunkią paciento būklę, kurios sunkumą jis gali išsiaiškinti ir pokalbio telefonu metu. Antrojo pokalbio metu, kuris truko tik 14 sekundžių, atsakovė tik nurodė, kad springimas ne jos sritis, ir nurodė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kadangi atsakovė buvo E. B. šeimos gydytoja, ambulatorijoje buvo E. B. ambulatorinė kortelė, kurioje buvo nurodytas jo telefonas ir adresas, esant neaiškumams, gydytoja galėjo ir turėjo skambinti į E. B. namus ir išsiaiškinti realią situaciją.

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo

Teismo išvada, kad įvykio dalyviams skirtingai pasakojant apie tas pačias pokalbių aplinkybes, nėra galimybės nustatyti tikrojo pokalbių tarp atsakovės ir J. Š. turinio, yra nepagrįsta. Faktą, kad J. Š. pirmojo pokalbio metu atsakovei sakė, kad E. B. „springsta ar miršta“, o antrojo pokalbio metu prašė gydytojos išeiti ir su kaukiančia mašina vykti pas E. B., bet ji važiuoti atsisakė, taip pat patvirtino dar du nešališki liudytojai, girdėję J. Š. ir V. Č. pokalbį, – D. M. ir Z. Š..

Dėl nevykimo pas pacientą

Išvadą, kad E. B. buvo sunkios būklės ir šeimos gydytoja privalėjo skubos tvarka vykti į paciento namus, patvirtino ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2014-02-18 Kontrolės Nr. D11-974/2013 ataskaitos kontrolės išvadų 1.1. punktas). Atsakovė, žinodama savo pareigą skubos tvarka vykti į paciento namus esant sunkiai paciento būklei ir turėdama galimybes operatyviai pas jį nuvykti, sąmoningai atsisakė vykti pas pacientą ir liko ambulatorijoje. Tai įrodo tiek neteisėtus gydytojos veiksmus, tiek jos kaltę. Teismas išvados, kad atsakovė užregistravo iškvietimą gydytojo iškvietimų į namus registracijos knygoje ir ruošėsi vykti pas E. B., kad Raseinių PSPC nesudarė sąlygų atsakovei tinkamai atlikti savo pareigas, nes telefoninių pokalbių metu ambulatorijoje nebuvo automobilio, kuriuo atsakovė būtų galėjusi nedelsiant išvykti pas pacientą, yra nepagrįstos, kadangi padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Dėl žalingų padarinių ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neveikimo ir žalingų padarinių

Greitoji medicinos pagalba pas pacientą atvyko 11.49 val., 11.50 val. pradėtas gaivinimas. Negavus efekto 12.20 val. konstatuotas mirties faktas. Gydytoja V. Č., išvykusi nedelsdama po antro skambučio, pas pacientą būtų buvusi 11.30 val. Raseinių PSPC negali teigti ir neteigia, kad gydytojos nuvykimas pas E. B. būtų išgelbėjęs jo gyvybę, tačiau nepagrįstai atsisakydama vykti pas pacientą ir teikti jam būtinąją medicinos pagalbą, gydytoja savo veika sukėlė nepasitikėjimą Nemakščių ambulatorijos darbu, pablogino Nemakščių ambulatorijos, o tuo pačiu ir Raseinių PSPC dalykinę reputaciją. Apie šį atvejį rašė žiniasklaida, jis sulaukė didelio atgarsio ne tik Nemakščiuose, bet ir Raseiniuose. Be to, gydytojos elgesys sukėlė didžiulį stresą E. B. artimiesiems, kurie ieškojo pagalbos ir jos negavo. Šios aplinkybės visiškai įrodo gydytojos padarytos veikos žalingus padarinius.

Atsiliepimas

Atsakovė V. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Atsakovės nurodymas kviesti pacientui greitąją medicinos pagalbą buvo logiškas ir adekvatus atsakovės profesinei etikai, darbo pareigoms ir turimoms darbo priemonėms veiksmas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Kadangi atsakovė neatsisakė vykti pas pacientą o priešingai, buvo pasiruošusi ir laukė, kada ją atvyks paimti, tai atsakovės veiksmai atitiko gydytojo maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo standartą.

Teismas neneigė, kad ieškovė privalo mokėti atlikti pradinį žmogaus gaivinimą. Tačiau atsakovė, gavusi nekonkretų paciento būklės apibūdinimą, neturėjo galimybės šio atvejo priskirti prie pradinio žmogaus gaivinimo.

Pokalbių telefonu metu J. Š. nekonkrečiai apibūdino paciento B. būklę, o tokių trumpų pokalbių metu – 32 ir 14 sekundžių, nebuvo įmanoma išsiaiškinti detalesnės informacijos. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino atsakovės pokalbių su J. Š. ir galimybės surinkti daugiau informacijos. Tiek ieškovo įvykio ištyrimui sudaryta komisija, tiek Darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įvykio dalyvės atsakovė ir J. Š. galėjo nesusikalbėti. Išsiaiškinti detalesnės informacijos atsakovė negalėjo, nes, priešingai, nei teigia ieškovas, ne atsakovė, o J. Š. nutraukė pokalbius. Tai patvirtino Darbo ginčų komisijoje apklausta pati J. Š..

Teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Ieškovo nurodytos liudytojos D. M. ir Z. Š. nurodė tik savo subjektyvų supratimą apie pokalbio tarp J. Š. ir atsakovės turinį. Be to, visų ieškovo prašytų apklausti liudytojų parodymai nesutampa.

Ieškovo kaip darbdavio pareiga buvo tinkamai organizuoti darbą, tačiau ieškovas nenumatė, kaip atsakovė turi teikti būtinąją medicinos pagalbą už ambulatorijos ribų, kai ambulatorijos automobilis yra išvykęs. Kaip pripažino pats ieškovas, kiekvieną antradienį Nemakščių ambulatorija, kur dirba atsakovė, yra paliekama be automobilio, nes juo yra vežamas kraujas į Raseinius. Todėl pats ieškovas, pažeisdamas teisės aktus, organizuoja darbą taip, kad kiekvieną antradienį sudaro situaciją, kai būtinosios medicinos pagalbos už ambulatorijos ribų yra neįmanoma suteikti.

Kadangi atsakovė negalėjo vykdyti to, kas yra neįmanoma įvykdyti dėl paties ieškovo kaltės, ieškovas skirdamas drausminę nuobaudą atsakovei tik siekė pateisinti save dėl netinkamai organizuojamo darbo ir savo aplaidaus požiūrio į pacientus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo. Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė).

Byloje dėl darbo drausmės pažeidimo sudėtį sudarančių subjekto ir objekto ginčų nėra. Atsakovė V. Č. ginčo metu dirbo VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro Nemakščių ambulatorijos šeimos gydytoja. Atsakovei visi teisės ir norminiai aktai, reglamentuojantys šeimos gydytojo darbą, yra žinomi.

Ieškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus. Pasisakydama apeliaciniame skunde keliamu įrodymų vertinimo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar tiesioginiai duomenys yra pakankami, ar šalutiniai įrodomieji faktai yra nuoseklūs. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. T. v. Utenos vaikų lopšelis-darželis „Šaltinėlis“, bylos Nr. 3K-3-442/2014; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad gydytoja (atsakovė) buvo pasiruošusi vykti pas pacientą į namus suteikti pagalbą, tačiau ginčo telefoninių pokalbių metu nebuvo ambulatorijos automobilio, kuriuo atsakovė galėjo nedelsdama išvykti pas pacientą, t. y. darbdavys nesudarė sąlygų atsakovei tinkamai atlikti savo pareigas, todėl bausti darbuotoją už tai, ko neįmanoma buvo įvykdyti dėl paties ieškovo kaltės, nebuvo pagrindo.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą turi būti įvertinta, ar telefoninių pokalbių metu su J. Š. atsakovė veikė kaip rūpestinga, atidi ir kvalifikuota gydytoja, t. y. ar dėl įvykusio nesusikalbėjimo nėra gydytojos kaltės.

Pagal skundžiamo sprendimo tyrinį matyti, kad teismas įvertino įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl vykusių telefoninių pokalbių tarp atsakovės ir J. Š.: VšĮ Raseinių PSPC direktorės 2013-11-12 įsakymu Nr. A1-82 „Dėl įvykio Nemakščiuose nagrinėjimo“ sudarytos komisijos 2013-11-26 tyrimo išvadas, Nemakščių darželio telefonų skambučių išklotines, atsakovės paaiškinimus, liudytojų J. Š., R. M. ir D. K. parodymus, nurodė, kad buvo skambinta du kartus ir pokalbiai truko 32 ir 14 sekundžių, kad pokalbių turinio nėra galimybės nustatyti, nes įvykio dalyviai skirtingai nurodo aplinkybes, tačiau iš J. Š. pasakytų žodžių „springsta arba miršta“ nebuvo akivaizdu, jog pacientas netikėtai ir pavojingai užspringo. Kolegija sutinka su teismo išvadomis ir su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad tokių trumpų pokalbių metu objektyviai sudėtinga surinkti detalesnę informaciją apie pacientą ir jo būklę, reikalingą išvadai dėl būtinosios medicininės pagalbos suteikimo. Įvertintina ir į tai, kad tiek ieškovo sudaryta komisija įvykio tyrimui, tiek Darbo ginčų komisija taip pat neatmetė prielaidos, jog įvykio dalyvės J. Š. ir atsakovė galėjo nesusikalbėti (Komisijos išvadų 5 lapas, Darbo ginčų komisijos sprendimo 7 lapas). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog telefono pokalbius nutraukė pati atsakovė, priešingai – pokalbius nutraukė liudytoja J. Š. (Darbo ginčų komisijos sprendimo 5 lapas). Taip pat įvertinus atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad ginčo telefoninių pokalbių metu kabinete ji vykdė apžiūrą ir konsultavo pacientą, J. Š. per pirmąjį pokalbį nepateikė informacijos, iš kurios būtų galima daryti išvadą, kad tai skubus atvejis, t. y. pacientui reikalinga būtinoji medicininė pagalba, per antrąjį pokalbį informavo, kad atvyks asmuo, kuris nuveš pas pacientą, spręstina, kad atsakovei būtinybės ieškoti E. B. adreso ar telefono paciento ambulatorinėje kortelėje nebuvo. Įvertinusi įrodymų visumą, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė ginčo telefoninių pokalbių metu neturėjusi galimybės šio atvejo priskirti prie pradinio žmogaus gaivinimo, sąmoningai nerinko informacijos, reikalingos teikiant būtinąją medicininę pagalbą.

Apelianto nuomone, atsakovės atsisakymas vykti pas pacientą ginčo atveju, įrodo tiek neteisėtus gydytojos veiksmus, tiek jos kaltę. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų dėl to, kad atsakovė telefoninių pokalbių su J. Š. metu atsisakė vykti pas pacientą E. B. į namus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nėra galimybės nustatyti tikrojo pokalbių telefonu turinio, nes įvykio dalyviai skirtingai nurodo tas pačias aplinkybes, tačiau įvertinęs ir liudytojos D. K. parodymus, konstatavo, jog atsakovė buvo pasiruošusi važiuoti pas pacientą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Apeliantas nurodo, kad D. M. ir Z. Š. duoti paaiškinimai ieškovo sudarytai komisijai dėl šio įvykio patvirtina, kad atsakovė atsisakė važiuoti pas pacientą E. B.. Šie įrodymai yra pateikti byloje (b. l. 120, 123, t. 1). Kolegija, įvertinusi šių paaiškinimų turinį, sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog D. M. ir Z. Š. tiesiogiai negirdėjo J. Š. pokalbių su atsakove, o tik iš pokalbių turinio suprato, kad J. Š. kalba su gydytoja (atsakove), todėl jos nurodė tik savo subjektyvų supratimą apie pokalbių turinį. Kolegija taip pat pažymi, kad D. M. ir Z. Š. paaiškinimuose nurodė, jog tuo metu (t. y. po antrojo pokalbio su atsakove) J. Š. paskambino Nr. 112 (greitajai pagalbai), tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad GMP iškvietimas 2013-11-05 11 val. 27 min. pas E. B. yra atliktas iš jo namų telefono 48 432 (Komisijos, sudarytos VšĮ Raseinių PSPC direktorės 2013-11-12 įsakymu Nr. A1-82 „Dėl įvykio Nemakščiuose nagrinėjimo“, 2013-11-26 tyrimo išvados (b. l. 55–60, t. 1) (išvadų 3 lapas), o tai sudaro pagrindą abejoti D. M. ir Z. Š. paaiškinimais.

Dėl apelianto argumento, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė užregistravo iškvietimą gydytojo iškvietimo į namus registracijos knygoje, nes yra neatitikimų 2013-11-05 iškvietimo į namus įrašymo į registracijos knygą ir statistinės kortelės, be to, iškvietimus registruoja ne šeimos gydytojas, o slaugytojas. Pagal VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2007-03-20 įsakymu Nr. 27 patvirtintų atliekamų paslaugų teikimo pacientų namuose tvarkos ir apimties 7 punktą, iškvietimai registruojami žurnale Fo31-a, paciento ambulatorinėje kortelėje ir statistinėje apskaitos kortelėje F Nr. 025/a-LK (b. l. 94–95, t.1). Atsakovė 2014-10-20 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji po pokalbio su J. Š. įrašė iškvietimą į namus juodraštinėje knygoje, o pagal nusistovėjusią tvarką, darbo dienos pabaigoje slaugytoja perrašo iškvietimus į jų registravimo knygą, o statistines korteles pildo ne ambulatorijos darbuotojai, o statistai Raseiniuose, todėl gali būti dienos ar kelių paklaida. Kolegija, atsižvelgdama į atsakovės paaiškinimą, mano, kad apelianto nurodyti neatitikimai yra tik formalumo nesilaikymas, todėl apelianto argumentą laiko nepagrįstu.

Apeliantas nurodo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2014-02-18 Kontrolės Nr. D11-974/2013 ataskaitos kontrolės išvadų 1.1. punktas) patvirtino išvadą, kad E. B. buvo sunkios būklės ir šeimos gydytoja privalėjo skubos tvarka vykti į paciento namus. Nagrinėjamu atveju Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus Kontrolės Nr. D11-974/2013 2014-02-18 ataskaitoje (b. l. 39–42, t. 1) nurodyti padaryti pažeidimai 2013-11-05 teikiant E. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šis administracinis aktas yra skirtas ieškovui VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centrui, jame nėra atliktas atsakovės veiksmų teisinis įvertinimas jos kaltės dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo atžvilgiu, šis įrodymas nesaisto teismo, nagrinėjančio darbo ginčą tarp darbuotojo ir darbdavio.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė užregistravo iškvietimą gydytojo iškvietimų į namus registracijos knygoje ir ruošėsi vykti pas E. B., kad Raseinių PSPC nesudarė sąlygų atsakovei tinkamai atlikti savo pareigas, nes telefoninių pokalbių metu ambulatorijoje nebuvo automobilio, kuriuo atsakovė būtų galėjusi nedelsdama išvykti pas pacientą. Dėl aplinkybės, jog ginčo įvykio metu Nemakščių ambulatorijai priskirtas automobilis buvo išvykęs, byloje ginčo nėra.

Kolegijos vertinimu, byloje nustatytomis aplinkybėmis atsakovė veikė atsižvelgdama į esamą situaciją, todėl atsakovės nurodymas kviesti pacientui greitąją medicinos pagalbą buvo logiškas ir adekvatus atsakovės profesinei etikai, darbo pareigoms ir turimoms darbo priemonėms veiksmas. Pažymėtina, kad gydytojams yra taikomas aukštas veiksmų ir elgesio standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; kt.), tačiau jis neatima teisės gydytojui priimti pagal situaciją galimus ir leistinus sprendimus. Bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia suabsoliutinti gydytojo profesinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

Nagrinėjamu atveju įvertinus įrodymų visumą, spręstina, kad ieškovas atsakovės darbo drausmės pažeidimo neįrodė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog atsakovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta nepagrįstai. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, atsakovė jau nedirba pas ieškovą, todėl šiuo metu drausminė nuobauda neatliktų darbo drausmės užtikrinimo darbovietėje funkcijos, nes jos poveikio pasekmės nebėra reikšmingos darbuotojo, kuriam nuobauda taikoma, darbo drausmės laikymuisi pas darbdavį (DK 227 straipsnis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės interesams pagal 2014-05-05 atstovavimo sutartį Kauno apygardos teisme atstovavo advokatas N. K. (b. l. 22, t. 1). Advokatas surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 12–17, t. 2). Remiantis pateiktais byloje sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymu (b. l. 24–25, t. 2), atsakovė 2015-01-07 sumokėjo 480 Eur advokatui už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovės turėtos byloje advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos pripažintinos pagrįstomis, tačiau vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p., iš ieškovo atsakovei priteistina 450 Eur (CPK 88 str. 9 p., 93 str. 1 d., 318 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro (kodas 272416130) atsakovei V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėArvydas Žibas