Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, ataskaitų dėl išlaikymo teikimo, bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo sumažinti Kauno apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18971-800/2013 nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti bendravimo tvarką; įpareigoti atsakovę teikti ieškovui kas mėnesį piniginių lėšų ataskaitas apie visas dukters išlaikymui naudojamas lėšas, įskaitant ieškovo ir atsakovės administruojamą išlaikymą kas mėnesį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad turtinės padėties esminio pasikeitimo šiuo atveju nėra. Priteistas išlaikymas atitinka vaiko interesus, be to, po sprendimo priėmimo didėjo vaiko poreikiai. Santuokos nutraukimo byloje bendravimo tvarka nebuvo konkreti, todėl kilus nesutarimų tarp tėvų tokia tvarka turi būti nustatyta. Pažymi, kad ataskaitų teikimas yra numatytas siekiant apsaugoti vaiko interesus, t. y. kad išlaikymui skirtos lėšos būtų naudojamos išimtinai nepilnamečiui vaikui, šiuo atveju ieškovo motyvai dėl ataskaitų teikimo grindžiama prielaidomis, o ne faktais. Pažymi, kad nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę gauti informaciją susijusią su savo dukra iš visų įstaigų.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad po sprendimo priėmimo vaiko poreikiai nėra sumažėję, tuo tarpu atsakovas turi dėti maksimalias pastangas gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų vaiko poreikis. Pažymėjo, kad tarp šalių didelio ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, tačiau nepavyko susitarti patiems dėl bendravimo tvarkos. Institucijos nuomone, ieškovas siekia dalyvauti vaiko gyvenime, todėl prašo teikti ataskaitas, tačiau jeigu ir jos galėtų būti teikiamos, tai nebent už didesnę sumą, ilgesnį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismas 2013-10-28 sprendimu nutraukė šalių santuoką, padalijo turtą, nustatė dukters gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš tėvo išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 202,73 Eur (700 Lt) kas mėnesį. Ieškovas dėl pasikeitusios turtinės padėties prašo šią sumą sumažinti iki 150 Eur, nustatyti bendravimo tvarką ir įpareigoti teikti ataskaitas. Atsakovė teigia, ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, nesutinka dėl ataskaitų teikimo, nurodo savo pageidaujama ieškovo ir dukters bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio . 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Šiuo atveju ieškovas savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, grindė savo turtinės padėties pasikeitimu, bei mažesniais nepilnamečio vaiko poreikiais. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad žodžiu su atsakove buvo sutarę, kad po santuokos nutraukimo mokės po 150 Eur. Jo teigimu tokia situacija tenkino atsakovę, todėl iki šios bylos iškėlimo ji nesikreipė į antstolį dėl susidariusio įsiskolinimo. Atsakovė patvirtino, kad ieškovas (ieškovo motina) mokėjo 150 Eur sumą, tačiau neigė aplinkybes apie galimą susitarimą su ieškovu dėl mažesnės išlaikymo sumos. Teismas nurodo, kad teismo priimti procesiniai sprendimai yra privalomai vykdytini (CPK 18 straipsnis), šalių žodinis susitarimas nepakeičia ir nepanaikina įsiteisėjusio galiojančio ir vykdytino teismo sprendimo. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad ieškovo argumentai, kad realiai šalys susitarė dėl mažesnės išlaikymo sumos, nei teismo buvo patvirtinta, pripažintini neturinčiais teisinės reikšmės šioje byloje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra mažesni, nei priteistas išlaikymo dydis. Pastebėtina, kad pats ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dukters poreikiai tik didėja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu sudaro 380 Eur, tad vienam iš tėvų mokėtina išlaikymo suma sudarytų 190 Eur. Tuo tarpu teismo priteista suma tik nežymiai viršija šią minimalią sumą. Ieškovo nurodoma suma iki kurios prašoma sumažinti išlaikymą – 150 Eur, yra ženkliai mažesnė nei minimali, tačiau konkrečių duomenų dėl ženklai sumažėjusių vaiko poreikių nėra pateikta. Darytina išvada, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas po teismo 2013-10-28 sprendimo priėmimo. Ieškovas prašydamas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl pablogėjusios savo turtinės padėties, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą (CPK 178 straipsnis).

Šiuo atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu šalys turtą pasidalijo tokiu būdu, t. y. atsakovei atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei įmonė (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovas turi sutartinus įsipareigojimus pagal 2007-05-09 kredito sutartį, kuria buvo pirktas butas, esantis A(duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą sutartį kas mėnesį mokėtinos įmokos dydis sudaro 170,19 Eur. Šiuo metu ieškovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad buvo parduotas vienas butas, tad šiuo metu ieškovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas nurodo, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens vardu registruotas turtas nėra priskiriamas fiziniam asmeniui, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovo valdomo juridinio asmens vardu yra registruota nekilojamojo turto objektų nelaikytina ieškovo turtinę padėtį apibūdinančiais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovo vardu šiuo metu registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas. Turto perleidimas pats savaime nereiškia pasikeitusios asmens turtinės padėties, nes už perleistą turtą buvo gautos lėšos. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktas pažymas, ieškovo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 120 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pastovių papildomų pajamų negauna. Ieškovo vertinimu jo turtinės padėties pasikeitimas, t. y. vieno buto perleidimas, gaunamos mažos pajamos, įsipareigojimai bankui sudaro pagrindą sumažinti išlaikymą nepilnametei dukrai, nes jis nėra pajėgus mokėti priteisto išlaikymo dydį.

Teismas nurodo, kad ieškovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Duomenų, kad po santuokos nutraukimo būtų pasikeitusi situacija dėl jo darbinės veiklos ar pan., nėra. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie asmens pastangas gauti bent minimalų darbo užmokestį, kuris mokamas net neturint profesinių įgūdžių ir šiuo metu sudaro 380 Eur. Teismo vertinimu paties asmens veiksmai (teistumas), kurie galimai apriboja galimybes įsidarbinti, negali būti pagrindas pripažinti, kad asmuo sąžiningai siekia gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų dukrai gauti išlaikymą atitinkantį jos poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo vykdomi įsipareigojimai bankui, buvo dar iki santuokos nutraukimo metu, šalys susitarė dėl mokėtino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, nors įsipareigojimai bankui turėjo būti vykdomi jau tuo metu. Taip pat įsipareigojimai dėl baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, įsipareigojimų valstybei ir kt. nėra pagrindas pripažinti, kad dėl šių veiksmų turi nukentėti nepilnamečio vaiko interesai ir galėtų būti apsiribojama tik būtinųjų dukters poreikių tenkinimu.

Teismas pažymi, kad įvairių abstrakčių galimybių ir prielaidų egzistavimo įvertinimas – nenustatytas pagrindas keisti priteistą išlaikymo dydį ir (ar) formą. Kaip pirmiau nurodyta, pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti sudaro konkrečios faktinės aplinkybės – esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas – atsiradę po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo ir egzistuojančios kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei sprendžiant teismui šį klausimą. Šioje byloje nėra revizuojamas teismo sprendimas, todėl nėra pakartotinai vertinamos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties, vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pateikti konkrečius faktus, kurie lėmė esminį jo turtinė padėties pablogėjimą po teismo priimto sprendimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apskritai ieškovo gaunamos mažos pajamos, įsipareigojimai bankui, buto perleidimas nelaikytinos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį ir pripažinti, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, todėl egzistuota teisinis pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ieškovas grindė reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą, dėl savo pasikeitusios turtinės padėties, todėl aplinkybės susijusios su atsakovės turtine padėtimi šioje byloje nėra reikšmingi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, todėl jo reikalavimas sumažinti priteistą išlaikymą atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškovo įpareigojimo pateikti ataskaitas dėl lėšų panaudojimo vaiko interesams patenkinti.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad, kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Todėl, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. CK 3.185 straipsnio 1 dalis numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, tačiau tokia prevencinė prievartos priemonė įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Sprendžiant dėl ataskaitų nustatymo, pirmiausia būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-38-527/2015). CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. CK 3.203 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti: vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Tada, kai išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdieniams poreikiams tenkinti, jos gali ir turi būti taupomis būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013). Darytina išvada, kad reikalavimas teikti ataskaitas dėl išleidžiamų lėšų nepilnamečiui vaikui išlaikyti, turi būti grindžiamas netinkama nepilnamečio vaiko priežiūra, ar netinkamu šių lėšų naudojimu. Šias aplinkybes turi įrodyti reikalavimą reiškiantis asmuo visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pagal priimtą Kauno apylinkės teismo 2013-10-28 teismo sprendimą, atsakovė uzufrukto teise naudoja dukters poreikiams patenkinti skirtas lėšas. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas dėl išleidžiamų lėšų. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nori žinoti apie dukrą kuo daugiau, o žinodamas kam skiriamos lėšos, jis bus informuotas apie dukters pomėgius, poreikius, užsiėmimus ir pan. pageidavo, kad už kiekvieną mėnesį būtų pateikiami visi pirkimo kvitai ir pan., pagrindžiantys 529 Eur sumos panaudojimą vaiko poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad visos bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas, kad atsakovė netinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas rūpintis ir prižiūrėti nepilnametį vaiką. Pastebėtina, kad jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai panaudotų gautas pinigines lėšas, skirtas išlaikyti nepilnamečiui, nėra pateikta. Teismas nurodo, kad šiuo metu ieškovo mokėtinas išlaikymas yra artimas minimaliam. Tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą gali būti pateisinamas tik esant daug didesnei išlaikymo sumai, skirtai ne būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-777-302/2010). Pažymėtina, kad abiem bylos šalims yra žinoma, kokia lėšų suma kas mėnesį yra reikalinga šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, ši suma yra nustatyta Kauno apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimu. Atsakovė atsiliepime detalizavo, kokios lėšos yra reikalingos vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti (t. 3, b. l. 10), nurodė, jog kas mėnesį vaikui skiriama suma yra 529 Eur, o ieškovas vaiko išlaikymui kas mėnesį turi mokėti 217,22 Eur; vaiko buitimi, jam tenkančia mokesčių dalimi, maistu, apranga, avalyne, higienos reikmenimis, ugdymo priemonėmis ir pan. rūpinasi atsakovė. Atsiliepimu nurodytų aplinkybių dėl vaiko poreikiams išleidžiamų sumų ieškovas neginčijo. Tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaiko priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikui nuolat gyvenant su vienu iš tėvų, gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Be to, kurį laiką ieškovas išlaikymą vaikui mažesne suma, todėl buvo susidaręs įsiskolinimas, vaikas gyveno pas atsakovę, kuri vykdė tiek savo, tiek dalį ieškovo pareigos išlaikyti dukrą, skyrė vaikui jo poreikiams būtinas lėšas. Įrodymų, kurie tvirtintų, jog šalių dukters poreikiai nėra užtikrinami, jos išlaikymui skiriamos lėšos galbūt panaudojamos ne pagal paskirtį, byloje nepateikta.

Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuotina, kad įpareigojimas teikti piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais kiekvieną mėnesį nepagrįstai suvaržytų atsakoves teises – užkraunant jai papildomus įpareigojimus, susijusius su išlaidų suvestinių rengimu bei su kvitų rinkimu. Toks įpareigojimas būtų neaiškus ir neracionalus, sunkiai įvykdomas, nesąžiningas, neteisingas, neprotingas atsakovės atžvilgiu ir jai būtų didelė našta, o taip pat prasilenktų su vaiko interesų tenkinimu, nes atsakovė laiką, kurį galėtų skirti vaiko poreikiams tenkinti, turėtų skirti kasdieniam tokių duomenų rinkimui ir suvestinių darymui. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos.

LR CK 3.156 ir 3.159 str. įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo jos laikytis, t. y. LR CPK 18 str. pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Dėl šios priežasties, nustatytina bendravimo tvarka suteikia ne teisę matytis su nepilnamete dukra, tačiau pareigą įgyvendinti tėvo pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku tam tikru grafiku.

Šiuo atveju tiek ieškovas reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovė atsiliepimu nurodo savo poziciją dėl bendravimo tvarkos. Įvertinus prašomą nustatyti bendravimo tvarką, matyti, kad tam tikri šalių siūlomi bendravimo tvarkos aspektai sutampa, nors šalys nesvarstė taikaus ginčo sprendimo būdu dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pastebėtina, kad byloje duomenų, kad maksimalus ieškovo ir dukters bendravimas šiuo metu neatitiktų vaiko interesus nėra pateikta. Pastebėtina, kad pati atsakovė atsiliepimu neprieštarauja dėl nakvynių savaitgaliais, taip pat neprieštarauja dėl vieno mėnesio atostogų per metus. Įvertinus šias procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes laikytina, kad tėvo ir dukters ryšys yra pakankamas ilgesniems bendravimams, taip pat ir atostogų metu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas spręsdamas dėl bendravimo tvarkos, nustato tik bendravimo laiką, tuo tarpu nesprendžia dėl bendravimo vietos. Pastebėtina, kad pačioms šalims nesusitarus dėl bendravimo vietos ar būdo, teismas pažymi, kad bendravimo turi nepažeisti vaiko interesų ir tėvų teisės žinoti, kur šiuo metu yra jų nepilnametis vaikas. Pastebėtina, kad pagal CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas sprendžia dėl nepilnamečio vaiko išvežimo į užsienį tik tais atvejais, kai keičiama vaiko nuolatinė gyvenamoji valstybė. Šiuo atveju vaiko atostogų metu teismas neturi teisinio pagrindo detalizuoti, kur ieškovas turi bendrauti su dukra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis tėvų lygiateisiškumo principu bendravimo tvarka nustatytina pusė savaitgalių nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu, atitinkamai vienus metus valstybines ir religines švenčia su vienu iš tėvų, kitais metais su kitu, taip pat nustatytinas bendravimo ir šiokiadieniais bei atostogų metu.

Pastabėtina, kad abu tėvai dalyvauja vaiko auklėjime, t. y. sprendžia vaiko užimtumo klausimus, jo ugdymo, gydymo ir kt. Visi klausimai susiję su vaikų auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Kiekvienas iš tėvų turi teikti informaciją kiek tai susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu ir pan.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Pagal bylos duomenis ieškovas patyrė šias išlaidas: 65 Eur žyminio mokesčio ir 41 Eur (t. 1, b. l. 10, 127). Tenkinus reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo 41 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovės ieškovui.

Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas dėl teisinės pagalbos teikimo (t. 2, b. l. 104–112) 1226,34 Eur, 363 Eur, 242 Eur (b. l. 23–26), 242 Eur (t. 3, 51–52), bendra suma 2073,34 Eur. Tenkinus vieną reikalavimą iš trijų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 1382,23 Eur išlaidos dėl teisinės pagalbos.

Valstybė šioje byloje patyrė 20,30 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo, todėl 13,53 Eur suma priteistina iš ieškovo valstybei, o 6,76 Eur suma priteistina iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

nustatyti ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

M. L. su dukterimi, A. L., bendrauja porinėmis savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį, dukterį pasiimdamas iš motinos A. K. ar mokymosi/ugdymo įstaigos ir bendrauja su ja iki kitos dienos atitinkamai trečiadienio ir penktadienio, pristatydamas ją į mokymosi/ugdymo įstaigą;M. L. bendrauja su dukterimi, A. L., neporinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val., pasiimdamas dukrą iš motinos A. K. ar iš ugdymo/mokymosi įstaigos, iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą;M. L. atostogauja su vaiku, A. L. ne mažiau kaip vieną mėnesį per metus, kuris gali būti skaidomas dalimis. Apie ketinimą atostogauti M. L. A. K. informuoja tik sužinojęs darbovietės atostogų grafiką, bet ne vėliau kaip prieš mėnesį. M. L. A. L. iš jos gyvenamosios vietos pasiima pirmosios atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinės atostogų dienos 19 val.;A. K. atostogauja su vaiku A. L. vieną mėnesį per metus. Apie numatomas atostogas atsakovė įspėja ieškovą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, tokiu būdu nėra taikoma bendravimo tvarka nustatyta teismo sprendimo 1 p. ir 2 p. M. L. pasiima dukrą, A. L., iš jos gyvenamosios vietos, porinių metų Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse 18 val. ir grąžinti vaiką į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną iki 21 val.M. L. pasiima dukrą, A. L., iš jos gyvenamosios vietos, neporinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), 10 val. ir grąžinti vaiką į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 21 val.M. L. pasiima dukrą A. L. iš jos gyvenamosios vietos, porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis (gruodžio 31 d.) 18 val. ir grąžinti vaiką į jos gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 1 d. 20 val.M. L. pasiima A. L. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos kiekvienų neporinių metų vaiko gimtadienio dieną (gegužės 10 d.), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena 10 val., o jeigu darbo diena – po dukters mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje/darželyje, ir grąžinti vaiką į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;Kiekvienų metų tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) M. L. pasiima dukrą A. L., iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val., jeigu diena nesutampa su M. L. bendravimo su A. L. bendru grafiku;M. L. pasiima A. L. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos savo gimimo dieną – gruodžio 15 d., priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 10 val. o jeigu darbo diena – po dukters mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje/darželyje, ir grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;Kiekvienų metų Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) bei atsakovė gimimo dieną gruodžio 7 d., A. L. švenčia su mama, nepriklausomai, ar ši diena sutampa su M. L. bendravimo su A. L. grafiku.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1382,23 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,76 Eur Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,53 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.