Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vakarai prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

3. Ištyrus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėja UAB Mano Būstas Vakarai teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. V. P. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) V. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjos turtą 2023 m. gegužės 25 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1651 pagrindu paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Pasak pareiškėjos, už UAB Mano Būstas Vakarai suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, tenkančias proporcingai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), daliai iki palikėjos V. P. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), susidarė 121,17 Eur skola.

4. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjos V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Taigi nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti V. P. palikimą priėmusiems įpėdiniams pasibaigė (duomenys neskelbtini).

6. Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams skolininkės turto paveldėtojui pareikšti, o termino praleidimo priežastimi nurodo tai, kad ji nežinojo apie faktą, kad V. P. yra mirusi; pareiškėjai apie tai tapo žinoma tik gavus iš VĮ Turto banko raštą apie palikimo priėmimą, jau praėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui. Kadangi įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas šiuo atveju nėra suėjęs, todėl praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti teismo gali būti atnaujinamas.

7. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas.

8. Įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015 ir kt.). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

9. Nors sprendžiant dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti vertinamos termino eigos metu buvusios priežastys, tačiau pažymėtina, kad, įvertinus tai, kad įstatymas numato ir trijų metų naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujinamas ir dėl to kreditorius apskritai prarastų teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą įpėdiniams, darytina išvada, kad aktualus yra ir laikotarpis bei kreditoriaus elgesys po trijų mėnesių termino praleidimo iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo dienos. Tokią poziciją pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-191/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-154-378/2017).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad jai informacija, jog skolininkė V. P. mirė (duomenys neskelbtini), kad jos turtą paveldėjo valstybė, tapo žinoma gavus VĮ Turto banko 2023 m. birželio mėn. raštą. Teismo vertinimu, pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine – komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis. Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininkus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-176-701/2015). Teismo nuomone, pareiškėja, turėdama galimybę iš valstybės registrų, tame tarpe ir iš Gyventojų registro, gauti duomenis apie savo skolininkus, objektyviai galėjo ir privalėjo, būdama viešųjų paslaugų tiekėja, sužinoti, kada mirė buto savininkė. Tačiau pareiškėja ilgą laiką (beveik devynis mėnesius) elgėsi pasyviai, netikrino ir nekontroliavo, kodėl neatsiskaitoma už suteiktas paslaugas, ir nesiėmė veiksmų skolai išieškoti. Toks veiksmų atlikimas priklausė nuo pareiškėjos ir galėjo būti jos kontroliuojamas. Pareiškėja nenurodė, kas trukdė imtis priemonių anksčiau įgyvendinti savo teises, ypač po 2023 m. birželio mėnesį gauto VĮ Turto banko raštą apie paveldėtą turtą. Net ir po sužinojimo apie skolininkės mirties faktą, pareiškėja nesielgė atidžiai ir rūpestingai, t. y. į teismą dėl praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo pareiškėja kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) t. y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams. Pareiškėja priežasčių, kodėl ji tokį ilgą laiko tarpą delsė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, nenurodė, o termino praleidimo priežastis iš esmės grindė tik tuo, kad ji nežinojo apie skolininkės mirtį. Kaip jau minėta, įstatymas nustato gana trumpą terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, jog sužinojimo apie skolininkės mirties dieną šis terminas buvo jau gana ženkliai praleistas (termino praleidimo laikotarpis beveik tris kartus viršijo patį CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą) ir pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma reikalavimų įpėdiniams pateikimo tvarka ir terminai. Pareiškėjos kreipimasis į teismą vienu atveju praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams nuo duomenų gavimo, kitu atveju – daugiau nei keturiolika mėnesių nuo palikėjos mirties dienos, leidžia teigti, kad pareiškėja akivaizdžiai neskubėjo operatyviai apginti savo teises. Tokie pareiškėjos veiksmai suponuoja, išvadą jog ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

11. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga. Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 29 punktas). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja įpėdiniui nepateikė skolų paskaičiavimo lentelės, todėl neaišku, kaip susidarė pareiškime (prašyme) nurodyta 121,17 Eur skolos suma.

12. Pareiškėja prašyme nurodydama įvairius įpėdinių apie kreditorių turimus reikalavimus informavimo būdus, įtvirtintus tiek įstatyme (CK 5.63 straipsnio 1 dalyje), tiek plėtojamus kasacinio teismo praktikoje, nenurodo, kokias aplinkybes pareiškėja tuo siekia įrodyti, nesieja šių būdų (ar vieno jo) su susiklosčiusia faktine situacija. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą būtų informavusi suinteresuotus asmenis ar palikimo atsiradimo vietos notarą, arba kitu būtu išviešinusi savo reikalavimo teisės į 121,17 Eur skolos į skolininkę V. P. egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams skolininkės turto paveldėtojui pareikšti, teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

13. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininkės mirties, praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti atmestinas (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vakarai prašymo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.