Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus dizaino kolegijos atstovams A. F. ir advokatui Tomui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus dizaino kolegijai dėl sumokėtų studijų įmokų priteisimo ir sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė G. S. (toliau – ir studentė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. rugpjūčio 24 d. studijų sutarties Nr. N1-2134 12 punkto sąlygą ta apimtimi, kiek yra nustatyta, kad įmokos už studijas bei kitos su studijomis susijusios įmokos studentui negrąžinamos; priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus dizaino kolegijos (toliau – ir Kolegija) 9 440 Eur dydžio įmokas, kurios buvo sumokėtos atsakovei pagal 2021 m. rugpjūčio 24 d. studijų sutartį Nr. N1-2134; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad su atsakove 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarė studijų sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta studijuoti į nuolatinės studijų formos interjero dizaino studijų programą. Ieškovė už studijas iš viso sumokėjo 9 440 Eur. Vienas iš studijų dalykų 2023 m. rudens semestre buvo interjero projektavimas. Bendras šio studijų dalyko valandų skaičius, skirtas dalyko išdėstymui, sudarė 240 valandų, iš kurių tik 78 darbo valandos buvo kontaktinės, o kitos 162 darbo valandos – nekontaktinės, t. y. savarankiško darbo; galutinis vertinimas susidėjo iš 3 skirtingų dedamųjų: aktyvumo (20 proc.), tarpinės peržiūros (20 proc.), galutinės peržiūros (60). Pažymi, kad dalyko apraše nebuvo nurodyta, jog dalyvavimas kontaktinėse paskaitose yra privalomas, to nenurodė ir dėstytoja. Ieškovei atlikus dalį interjero projektavimo dalyko užduočių, jos buvo priimtos vertinti, iš tarpinio vertinimo gavo 8 balus, tačiau ieškovei 2023 m. gruodžio 29 d. pateikus atliktas interjero projektavimo dalyko užduotis, dėstytoja nurodė, jog ieškovės darbų nebevertins, motyvuojant ieškovės aktyvaus darbo paskaitose trūkumu. Dėstytoja 2024 m. sausio 5 d. informavo studentus, kad 2024 m. sausio 8 d. vyks susitikimas, kuriame studentų dalyvavimas yra būtinas, tačiau paskaitos metu dėstytoja I. Ž. atsisakė aptarti ieškovės į paskaitą atsineštas atliktas interjero projektavimo paskaitos užduotis bei ignoravo paskaitoje dalyvavusią ieškovę.

3. Ieškovė, į rašytinį prašymą nepažeisti bei nevaržyti teisių studijuoti, gavo 2024 m. sausio 15 d. atsakovės direktoriaus atsakymą, jog Kolegijos akademinėje taryboje apsvarsčius susidariusią situaciją buvo priimtas sprendimas nevertinti ieškovės interjero projektavimo darbų, šio dalyko ieškovės skolą perkelti į kitus mokslo metus. Viso semestro praktinių dalykų baigiamųjų darbų vertinimo 2024 m. sausio 19 d. metu ieškovės atlikti interjero projektavimo dalyko baigiamieji semestro darbai nebuvo vertinami; informacinėje sistemoje buvo nurodyta, jog ieškovės galutinės peržiūros rezultatas yra 0 balų, kai tuo tarpu tarpinės peržiūros rezultatas sudarė 8 balus, o aktyvumas – 4 balus. Išnagrinėjusi susidariusią situaciją Kolegijos apeliacinė ginčų komisija neįžvelgė dėstytojos I. Ž. elgesio pažeidimų, vertino, kad jos sprendimai atitinka Kolegijos teisės aktus. Atsisakymas vertinti ieškovės interjero projektavimo dalyko baigiamuosius semestro darbus ir tuo pagrindu įrašyta akademinė skola iš esmės lėmė, kad ieškovei buvo užkirstas kelias toliau tinkamai studijuoti bei gauti sutartyje nustatytą išsilavinimą. Ieškovės teigimu, buvo pažeistos jos, kaip studijų paslaugų gavėjos, teisės bei pagrįsti lūkesčiai, todėl ieškovė 2024 m. sausio 31 d. pranešimu informavo atsakovę, kad vienašališkai dėl Kolegijos kaltės nutraukia sutartį bei paprašė iki 2024 m. vasario 7 d. grąžinti visas iki sutarties nutraukimo momento sumokėtas įmokas už ieškovės studijas, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Ieškovės vertinimu, šalių sutartis yra vartojimo sutartis, o jos 12 punktas, nustatantis, jog „nutraukus šią Sutartį, sumokėtos įmokos už studijas bei kitos su studijomis susijusios įmokos Studentui negrąžinamos“, yra nesąžiningas, pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

4. Dublike akcentuoja, kad nei Interjero projektavimo dalyko aprašas, nei kiti vidiniai Kolegijos teisės aktai nenustato įpareigojimo studentui lankyti Interjero projektavimo dalyko kontaktines paskaitas. Atsakovė įrodymais nepagrindžia, kad apie pareigą privalomai lankyti paskaitas ieškovė buvo informuota 2023 m. rugsėjo 11 d. paskaitoje. Interjero projektavimo dalyko apraše pateikti studijų metodai numato galimybę studijuoti pasyviai. Iš galutinio vertinimo apskaičiavimo formulės matyti, kad paskaitų lankymas nebuvo esminė studento pareiga, nes aktyvumas sudarė tik 20 proc. galutinio vertinimo. Studijų reglamente nenumatyta atsakomybė už praleistas paskaitas pateisinančių dokumentų nepateikimą. Nei Studijų reglamentas, nei Studijų rezultatų vertinimo tvarkos aprašas, nesuteikia teisės Kolegijos dėstytojai neleisti studentui dalyvauti galutinėje peržiūroje, įrašyti akademinę skolą; akcentuoja, kad už tarpinę darbų peržiūrą dėstytoja ieškovei skyrė 8 balus. Ieškovės vertinimu, būtent Kolegija, turėjo siūlyti studijuoti pagal individualų planą. Ieškovės skundą nagrinėjusioje Kolegijos akademinėje taryboje nebuvo studentų atstovo, todėl nepagrįsti teiginiai, kad atsakovė sprendimus ieškovės atžvilgiu priėmė teisingai, motyvuotai ir nešališkai. Aiškaus darbų atlikimo grafiko nebuvimas paneigia atsakovės teiginius apie užduočių vykdymą ne laiku, o taip pat neįrodo ieškovės neaktyvumo atliekant pavestas užduotis; iki galutinių darbų peržiūrų ieškovė buvo pateikusi visas 10 užduočių. Ieškovė jokių esminių studentės pareigų nepažeidė, o sutarties nutraukimą lėmė atsakovės atlikti neteisėti veiksmai, be teisėto pagrindo įrašant akademinę skolą, taip pertraukus studijas ir ieškovei netekus galimybės mokytis pavasario sesijoje, o tuo pačiu užbaigti studijų ir įgyti išsilavinimą per trejų metų terminą. Ieškovė prarado pasitikėjimą Kolegija, kaip studijų paslaugų teikėja, jos pagrįsti lūkesčiai buvo pažeisti, kas padarė tolesnį sutarties vykdymą neįmanomu dėl atsakovės kaltės. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (pasireiškusios išlaidų dėl studijų įmokų, kurios tapo iš esmės beprasmėmis, nes Kolegija neužtikrino tinkamos studijų paslaugų kokybės, forma) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

5. Sutartį su Kolegija ieškovė sudarė siekdama įsigyti aukštąjį išsilavinimą, t. y. sutartis buvo sudaryta tenkinti ieškovės asmeninius poreikius ir būtent ieškovė buvo galutinė šių švietimo paslaugų naudotoja. Kolegija laikytina verslininku vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės normų prasme. Pagal sutartį ieškovei teiktos švietimo paslaugos buvo finansuojamos pačios ieškovės, o ne valstybės ar savivaldybės lėšomis, todėl patenka į vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančią sferą. Sutartis teisiškai turi būti kvalifikuota kaip vartojimo sutartis, todėl egzistuoja pagrindas ginčijamą 12 punkto nuostatą vertinti nesąžiningumo atžvilgiu remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio nuostatomis. Įmoka už studijas yra mokama avansu, o ne už faktiškai suteiktas paslaugas, pagal sutarties 12 punktą, tokia studento avansu sumokėta įmoka už studijas jam nebūtų grąžinta, net jeigu sutartis būtų nutraukta pirmą atitinkamo semestro dieną, t. y. faktiškai Kolegijai tą semestrą nepatyrus jokių išlaidų dėstytojų atlyginimui, infrastruktūros išlaikymui ir pan. Tokia nuostata ne tik neatitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, bet ir įtvirtina užslėptą baudinę funkciją, kas iškreipia šalių sutartinių teisių ir pareigų balansą, neatitinka viešojo intereso, susijusio su vartotojo teisių gynimu. Tai, kad sumokėtos studijų įmokos nėra grąžinamos nepriklausomai nuo jokių individualių sutarties vykdymo aplinkybių, riboja paslaugų gavėjo (vartotojo) galimybę nutraukti studijų sutartį, o tai iškreipia vartotojo ir Kolegijos, kai paslaugų teikėjos, teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant su įstatyminiu, t. y. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu. Ginčijama nuostata nesąžininga, nes studento sumokėtos studijų įmokos nebūtų grąžinamos nei tuo atveju, jeigu sutartis būtų nutraukta dėl jo kaltės ar iniciatyvos, nei tuo atveju, jeigu sutartis būtų nutraukta dėl Kolegijos kaltės ar iniciatyvos. Sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios numatytų Kolegijos pareigą kokiu nors atveju grąžinti studentui pastarojo sumokėtas studijų įmokas.

6. Atsakovė VšĮ Vilniaus dizaino kolegija atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodo, kad studijuodama interjero projektavimo dalyką studentė šiukščiai pažeidinėjo savo kaip studentės pareigas – be pateisinamų priežasčių praleido didžiąją dalį paskaitų, taip pat neįvykdė didžiosios dalies nustatytų užduočių, todėl priimtas pagrįstas sprendimas nevertinti studentės interjero projektavimo dalyko baigiamųjų darbų, taigi įrašyti akademinę skolą. Kolegija, atsakydama į studentės pranešimą dėl sutarties nutraukimo, 2024 m. vasario 8 d. raštu informavo, kad tarp šalių kilęs ginčas galėjo būti sprendžiamas įprasta tvarka netaikant kraštutinių priemonių, t. y. studentei pakartojant neįskaitytą dalyką ir nenutraukiant sutarties. Kolegija taip pat nesutiko su studentės pozicija, kad Kolegija netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl, nors ir neprieštaravo sutarties nutraukimui, tačiau nurodė nesant pagrindo grąžinti sumokėtų studijų įmokų. Studentė Kolegijoje studijavo 5 semestrus; Kolegija tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo studentei grąžinti studijų įmokas už faktiškai suteiktas auštojo mokslo paslaugas (studijuotus semestrus). Sutartis, įvertinus jos šalis, objektą, nėra laikytina vartojimo sutartimi, todėl nėra pagrindo vertinti šios sutarties nuostatų atitikties sąžiningumo reikalavimams; net ir vertinant, nėra pagrindo pripažinti ieškovės kvestionuojamą sutarties 12 punkto nuostatą nesąžininga, kadangi ja tiesiog įgyvendinamas bendras Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas principas, kad studentai privalo apmokėti už Kolegijos teikiamas aukštojo mokslo paslaugas.

8. Triplike atsakovė prašo ieškinį ta apimtimi, kuria ieškovė reikalauja pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. rugpjūčio 24 d. studijų sutarties Nr. N1-2134 12 punkto sąlygą toje apimtyje, kiek yra nustatyta, kad įmokos už studijas bei kitos su studijomis susijusios įmokos studentui negrąžinamos, palikti nenagrinėtą ir bylą šioje apimtyje nutraukti; ieškinį ta apimtimi, kuria byla nenutraukta, atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovė akcentuoja, kad studentė, siekdama gauti teigiamą įvertinimą už Interjero projektavimo dalyką, privalėjo studijuoti – lankyti paskaitas, atlikti užduotis. Nors ieškovė pažymi, kad atsakovė negali įrodyti fakto, jog su prievole lankyti paskaitas buvo supažindinti visi studentai pirmoje paskaitoje, tačiau paties supažindinimo fakto neneigia. Studijų reglamente numatyta prievolė praleidus paskaitas, pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kas taip pat patvirtina, jog lankymas yra privalomas. Studentė studijavo aukštojoje mokykloje, siekė įgyti atitinkamą išsilavinimą, todėl jai taikomas bendro apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonas, pagal kurį studentė privalėjo suprasti, kad studijos aukštojoje mokykloje apima ir paskaitų lankymą. Studijų dalyko apraše numatyta, kad savarankiškam darbui skiriama 162 valandos; savarankiškas darbas vertinamas pagal studentų atliktas užduotis. Tačiau ir šio įsipareigojimo ieškovė iš esmės nevykdė, atlikusi tik keturias iš dešimt užduočių, taigi Kolegija neturėjo pagrindo vertinti teigiamai ir savarankiškų studijų. Aplinkybė, kad studentai privalo studijuoti savarankiškai, nepaneigia prievolės studentams lankyti paskaitas. Kontaktinės paskaitos yra esminės, jų lankymas yra neišvengiamai būtinas, siekiant aukštojo mokslo rezultatų. Kadangi Studentė nevykdė savo pareigų, t. y., nestudijavo, Kolegija pagrįstai ir teisėtai neigiamai įvertino studentės studijas. Ieškovė selektyviai atsirinkusi atskiras Kolegijos vidaus teisės aktų nuostatas jas interpretuoja subjektyviai, nepagrįstai, iškreipdama jų esmė, prasme ir tikslą. Studijų reglamento 82.2 papunktis dėstytojui suteikia teisę studentui rašyti akademinę skolą esant tam tikroms aplinkybėms, t. y. kai dėstytojas nematė studento darbo rengimo ir atsižvelgdamas į studento aktyvumą. Šiuo atveju tokia situacija ir susiklostė, kadangi studentė nelankė paskaitų, neatlikinėjo užduočių, nepateikė pateisinančių pažymų. Interjero projektavimo dalyko dėstytoja objektyviai negalėjo matyti studentės darbo rengimo; studentės aktyvumas buvo mažas, todėl dėstytoja pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą įrašyti studentei akademinę skolą. Kolegija neginčija, kad už tarpinę peržiūrą studentei buvo skirti 8 balai, tačiau tai nėra esminė ir sudaranti sąlygas pripažinti, kad studentė tinkamai vykdė savo pareigą studijuoti, aplinkybė. Tą pavirtina ir Studijų dalyko apraše pateikta formulė, pagal kurią tarpinės peržiūros balas turi tik 20 proc. svorį galutinio balo apskaičiavimo formulėje. Nors ieškovė teigia, kad Kolegija nepagrindė, jog buvo sudarytos tinkamos sąlygos studijuoti, tačiau nepagrindžia, kas būtent jai netiko studijų metu. Studentė iš esmės apeliuoja į procedūrinius aspektus, kurie visiškai nesusiję su studijų kokybe, tinkamų sąlygų sudarymu studijoms. Ieškovė nepagrindžia, kaip aplinkybė, kad ginčų nagrinėjimo komisijoje nebuvo studentų atstovų yra susijusi su studijų kokybe ir (ne) tinkamomis sąlygomis studijuoti.

10. Nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo grąžinti studentei jos sumokėtas studijų įmokas. Nutraukusi sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu studentė neįgijo teisės į jokių nuostolių atlyginimą, priešingai, Kolegija įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl tokio vienašališko sprendimo. Be to, pagal nurodytą normą ieškovė privalo apmokėti už faktiškai Kolegijos suteiktas paslaugas: ieškovė Kolegijoje studijavo 5 semestrus, taigi paslaugos jai faktiškai buvo suteiktos. Pati ieškovė pažeidė sutartį nelankydama paskaitų, nenurodydama priežasčių, neatlikdama užduočių. Sutartis studentės iniciatyva buvo nutraukta dėl priežasčių, kurias nulėmė jos pačios veiksmai (neveikimas). Studentė taip pat neįrodė, kad Kolegija kaip nors pažeidė jos teises. Sprendimas nepatenkinimai įvertinti interjero projektavimo dalyko studijas dėl to, kad ji iš esmės nestudijavo šio dalyko, yra pagrįstas ir teisėtas. Studentė neturėjo ir negalėjo turėti jokių teisinių lūkesčių, kadangi pati netinkamai vykdė sutartį. Studentė neturi teisinio suinteresuotumo reikalauti pripažinti sutarties 12 punktą negaliojančiu. Ieškovė reikalauja atlyginti jos patirtus nuostolius dėl neva Kolegijos netinkamai vykdytos Sutarties, tačiau studentė nebėra sutarties šalis, o sutarties 12 punkto pripažinimas negaliojančiu nesukeltų jai jokių teisinių padarinių.

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Justinas Borevičius palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Teigia, kad teisės aktai nenumato, jog pagal juridinio asmens formą sprendžiama ar verslininkas, ar ne. Nors atsakovė viešoji įstaiga, bet jai nedraudžiama siekti pelno. Sudaryta sutartis – vartojimo, todėl turi būti aiškinama vartotojo – ieškovės – naudai. Sutarties 12 punkte nurodoma, kad nutraukus sutartį jokios įmokos negrąžinamos, tačiau mokestis už mokslą mokamas avansu, nenumatytos išimtys, jei pvz., sumokėjus mokestį sutartis (studento, ar kolegijos iniciatyva) nutraukiama kitą dieną. Todėl tokia nuostata nesąžininga ir pripažintina negaliojančia. Teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) gali konstatuoti tokios sąlygos nesąžiningumą. Akcentuoja, kad Kolegijos dokumentuose lingvistiškai neteisingai pavartota sąvoka „aktyvumas“. Klaidingai „aktyvumas“ siejamas „lankomumu“. Pagal Studijų reglamento 78 punktą aktyvumas sudaro tik 20 proc. galutinio vertinimo, tarpinė peržiūra – 20 proc., galutinė peržiūra – 60 proc. Ta pati formulė ir Interjero projektavimo dalyko apraše. Taigi gavus maksimalų vertinimą už tarpinę ir galutinę peržiūrą ir nelankydamas studentas gali gauti 8 balus. Reglamento 82 punkte kalbama ne apie galutinį vertinimą, o apie aktyvumo vertinimą. Tai reiškia, kad jeigu studentė, kaip nurodo Kolegija, lankė 11 paskaitų iš 26, t. y. 42 proc. lankomumas, jos aktyvumas turėjo būti sumažintas 6 balais, tai pagal Reglamento 78 punktą ji už aktyvumą turėjo gauti 4 balus, už tarpinę peržiūrą taip pat gavo 4 balus, todėl turėjo būti vertinamas galutinis darbas, tačiau jis nepriimtas vertinti. Pagal Reglamento 82.1 papunktį praleidusiam daugiau kaip 60 proc. paskaitų, Kolegija turi pasiūlyti studijuoti pagal individualų planą, tačiau tai nereiškia, kad galutinis balas tik neigiamas. Reglamento 82.2 papunktyje, kuriuo rėmėsi Kolegija, ieškovės vertinimu, numatytos 3 sąlygos, kurioms esant dėstytojas turi teisę rašyti akademinę skolą. Šiuo atveju studentė buvo 11 paskaitų, už tarpinį darbą gavo 8 balus. Laikytina, kad parašydama 8 balus už keturis darbus iš dešimties, dėstytoja matė darbo rengimo procesą. Nesant „mažo aktyvumo“ apibrėžimo, visos sutarties sąlygos aiškintinos studento naudai. Kolegija nurodo, kad tarpinės peržiūros buvo penkios, bet buvo keturios. 2023 m. gruodžio 29 d. ieškovė pateikė atliktas užduotis, tačiau dėstytoja net nevertino. Nors pvz., grafinio dizaino lankomumas buvo dar mažesnis, tačiau ieškovė gavo galutinį įvertinimą – 6 balus. Studentei gavus akademinės tarybos (kurioje nebuvo studentų atstovo) atsakymą, kuriuo jai leidžiama grįžti tik po metų, pažeisti jos lūkesčiai ir ji neturėjo kitos išeities kaip nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo pagrindo Kolegija neginčijo. Vertina, kad dirbtinai sudaryta situacija kurso kartojimui. Studentė negrįš į šią Kolegiją. Mokslo kreditai kitose įstaigose gali būti įskaityti, o finansinė suma – ne.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius A. F. paaiškina, kad studento aktyvumas netapatu lankomumui. Lankomumas – fizinis buvimas ir aktyvus domėjimasis dalyku. Stebima, kaip studentai fiziškai dalyvauja paskaitose (bendrauja, klausinėja), šiuo atveju to nebuvo. Dėstytoja atsisakė vertinti, nes studentė nelankė, darbai vertinimui pateikti pavėluotai. Pažymi, kad studentė paraleliai studijavo Vilniaus universitete, bet negalėjo tokių studijų suderinti. Nurodo, kad kiekvienas dėstytojas veikia autonomiškai, Kolegijos vadovybė nesikiša.

13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Tomas Paulauskas nurodo, kad ieškovė subjektyviai aiškina Kolegijos aktų nuostatas. Ieškovė neginčija, kad praleido 58 proc. paskaitų, ji nekomunikavo, nenurodė nelankymo priežasčių. Iš visų nuostatų visumos išplaukia, kad lankymas privalomas. Studijų reglamentas numato teisę, studentui esant neaktyviam, įrašyti akademinę skolą. Sutarties 12 punktas – standartinė nuostata, paslaugos ieškovei buvo suteiktos. Sutarties nuostatos pripažinimas negaliojančia nekeičia studentės teisių ir pareigų, ji įmokas traktuoja kaip nuostolius, todėl toks klausimas net nenagrinėtinas. Akcentuoja, kad ieškovė siekė įgyti profesiją, todėl santykiai nėra vartojimo; be to atsakovė specifinis subjektas, pats objektas taip pat specifinis. Studentė studijavo 3,5 m., jai paslaugos buvo suteiktos, pretenzijos dėl kokybės nebuvo teikiamos, gautas žinias ji gali panaudoti, kreditus „persinešti“ į kitą aukštąją mokyklą. Pati šiurkščiai pažeidusi pareigas neįrodė, kad Kolegija paslaugas suteikė netinkamai.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas I. Ž., Kolegijos Interjero projektavimo dalyko dėstytoja, nurodo, kad studentei dėstė antrą kartą, pirmą kartą – pirmame kurse, kuriame ji buvo gerai įvertinta. Dėstytas dalykas – specialybinis, pagrindinis, sudaro 9 kreditus. Semestro pradžioje pristatoma tvarka – darbo grafikas, planas, taip buvo ir pirmame kurse, – lankymas ir 10 užduočių: penkios iki tarpinio vertinimo ir penkios po, kad studentai paskirstytų laiką. Neatlikus vienos užduoties neinama prie kitos. Ieškovė buvo gera studentė, bet po tarpinių peržiūrų nebelankė, nebuvo aktyvumo ir Teams platformoje, kurioje studentas mato užduotis, atlikimo terminus. Ieškovė pasirodė paskutinio susitikimo metu, atsinešė darbus ne pilnos apimties, tačiau nemačius proceso darbai negali būti vertinami. Studentės atlikti keturi darbai iki tarpinių peržiūrų įvertinti teigiamai, bet neatlikus penkto, negalimas šeštas ar septintas, turi sekti nuosekliai vienas po kito. Ieškovė, nepaisydama nustatytų terminų, visus darbus įkėlė paskutinę dieną. Dėstytojos sprendimas buvo, kad paskutinę dieną pateikti darbai nebus vertinami. Studentė nenurodė priežasčių, kodėl nelankė ir laiku nepateikė darbų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. S. ir atsakovė VšĮ Vilniaus dizaino kolegija 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarė studijų sutartį Nr. N1-2134, pagal kurią ieškovė buvo priimta studijuoti į nuolatinės studijų formos interjero dizaino studijų programą, įregistruotą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Studijų trukmė – 3 metai. Tarp šalių ginčo nėra, kad 2021/2022 ir 2022/2023 mokslo metais ieškovė mokėsi bei baigė Kolegijoje du kursus, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., t. y. 2023/2024 mokslo metais, pradėjo mokytis Kolegijos trečiame kurse (5 semestras).

16. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad vieno semestro įmoka už nuolatinės studijų formos studijas yra 1 888 Eur (1 ECTS kredito kaina 62,93 Eur). Įmoka už studijas turi būti sumokama iki kiekvieno semestro (rudens ir pavasario) pirmos dienos (atitinkamai iki rugsėjo 1 d. ir iki vasario 1 d.) (Sutarties 7 punktas). Pateikti išrašai iš ieškovės ir D. S. sąskaitų „Swedbank“ AB, patvirtina, kad Kolegijai sumokėta 9 440 Eur suma.

17. 2024 m. sausio 19 d. vykusio semestro praktinių baigiamųjų darbų vertinimo metu ieškovės atlikti Interjero projektavimo dalyko baigiamieji semestro darbai nebuvo vertinami. Ieškovės galutinės peržiūros rezultatas – 0 (nulis) balų. Ieškovei įrašyta akademinė skola.

18. Ieškovė 2024 m. sausio 31 d. pranešimu dėl studijų sutarties Nr. N1-2134 nutraukimo informavo Kolegiją, kad vienašališkai dėl Kolegijos kaltės nutraukia su VšĮ Vilniaus dizaino kolegija sudarytą 2021 m. rugpjūčio 24 d. studijų sutartį Nr. N1-2134 nuo 2024 m. sausio 31 d. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra nutraukta dėl Kolegijos kaltės (esminio įsipareigojimų nevykdymo), prašė ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 7 d. grąžinti visas iki sutarties nutraukimo momento Kolegijai sumokėtas įmokas už jos studijas.

19. Kolegija 2024 m. vasario 8 d. raštu dėl studijų sutarties Nr. N1-2134 nutraukimo informavo, nesutinkanti su reikalavimu nutraukti sutartį dėl Kolegijos kaltės, nesant tam pagrindo; studentei nebenorint tęsti studijų, neprieštarauja tokiam jos pasirinkimui. Nurodė, kad sutartis gali būti nutraukta, tačiau jokios už studijas studentės sumokėtos įmokos studentei nebus grąžinamos. Pakartotinai pasiūlė studentei kartoti Interjero projektavimo dalyką ateinančiais mokslo metais bei pratęsti studijas nenutraukiant sutarties, informuoti ar sutinka su tokiu pasiūlymu.

20. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės visas pagal sutartį sumokėtas 9 440 Eur dydžio įmokas (nuostolius, patirtus nepasiekus sutarties sudarymo tikslo – neįgijus išsilavinimo) bei sutartį kvalifikavus vartojimo sutartimi pripažinti sutarties sąlygą, kuria nustatyta, jog įmokos negrąžinamos, negaliojančia. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka teigdama, kad ieškovė nelaikytina vartotoja, atitinkamai šalių sudaryta sutartis nėra vartojimo, studentei paslaugos buvo suteiktos, todėl nėra pagrindo grąžinti sumokėtų įmokų.

Dėl sutarties (ne)pripažinimo vartojimo sutartimi

21. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) 61 straipsnio 2 dalį studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.

22. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6 knygos XXXV skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles (CK 6.716 straipsnio 3 dalis). Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

23. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. CK 6.228¹ straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

24. Kasacinio teismo praktika dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo yra gausi ir išplėtota – remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016 31, 32 punktus; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).

25. Kasacinis teismas, remdamasis ESTT sprendimais, laikosi pozicijos, kad vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vartotojo sąvoka yra funkcinio pobūdžio sąvoka. Ji yra siejama su konkrečia sutartimi, konkrečiu sutartiniu teisiniu santykiu. Todėl kiekvienos konkrečios sutarties atžvilgiu būtina nustatyti, kokią funkciją asmuo atlieka tame sandoryje – ar asmuo veikia verslo, ar ne verslo tikslais. Taip yra todėl, kad, kaip minėta, vienas ir tas pats asmuo skirtinguose sandoriuose gali būti ir vartotojas, ir verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 24 punktas).

26. Jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, 22 punktas). Specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, taigi ši apsauga nėra pateisinama tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant su profesine veikla susijusių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 20 punktas).

27. Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

28. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties ieškovė buvo priimta studijuoti į nuolatinės studijų formos interjero dizaino studijų programą, įregistruotą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (Sutarties 2 punktas). Sutartimi Kolegija be kita ko įsipareigojo sudaryti sąlygas studentui įgyti atitinkamo krypties išsilavinimą; visiškai įvykdžius studijų programą, išduoti aukštojo koleginio mokslo diplomą (Sutarties 4.3, 4.4 papunkčiai).

29. Atsakovė – VšĮ Vilniaus dizaino kolegija, yra nevalstybinė aukštoji mokykla, kurios pagrindinė veikla – organizuoti ir vykdyti studijas, teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdyti fundamentinius ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas (Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 10 dalis, 7 straipsnis, Vilniaus dizaino kolegijos statuto (toliau – Statutas) 1 punktas). Statuto 3 punkte be kita ko nurodyta, kad kolegija yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga. Kolegija vykdo pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas (Statuto 6 punktas). Kolegijos lėšas sudaro Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka studijoms skiriamos Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos; pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, kursus, kt. (Statuto 151.1–151.6 papunkčiai).

30. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 21 dalyje reglamentuota, kad studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje.

31. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 4 dalimi asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje.

32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl studijų sutarties kvalifikavimo, savo jurisprudencijoje nėra studijų sutarties pripažinęs vartojimo sutartimi, yra tik išaiškinęs, kad studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius), nes šia sutartimi viena šalis – paslaugos teikėjas, įsipareigojo sudaryti studentui sąlygas vykdyti studijų programą, atitinkančią studijuojamos krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti studentui sąlygas įgyti atitinkamos krypties išsilavinimą, o studentui visiškai įvykdžius studijų programą – išduoti aukštojo neuniversitetinio mokslo diplomą, t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – paslaugos gavėjas, klientas įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laiku mokėti mokestį už studijas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas; šalių nesaisto darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-611/2015).

33. Nors atsietai vertinant ieškovė, kaip fizinis asmuo, gali būti pripažįstama vartotoja, o Kolegija, kaip paslaugas teikiantis juridinis asmuo – verslininku, tačiau įvertinus specifinį studijų sutarties dalyko pobūdį, šalių sudarytos sutarties tikslą nustatytų aplinkybių, aptarto teisinio reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos studijų sutarties nėra pagrindo laikyti vartojimo sutartimi. Sudaryta sutartimi ieškovė siekė įgyti žinių, atitinkamos krypties išsilavinimą, gauti diplomą, suteikiantį teisę užsiimti profesine veikla, t. y. paslaugas siekė gauti ne savo asmeniniams, šeimos ar ūkio poreikiams tenkinti, o ateityje verstis tam tikra profesine (komercine) veikla. Ginčo šalių santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriems vartojimo sutarčių teisės normos netaikomos.

34. Neturi teisinės reikšmės teismo atliekamam sutarties kvalifikavimui ieškovės argumentai, kad atsakovė 2024 m. vasario 8 d. rašte Dėl studijų sutarties Nr. N1-2134 nutraukimo, nurodžiusi ieškovei turint teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, pripažįsta, jog šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Nėra pagrindo remtis ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, nes joje nėra pateikto išaiškinimo dėl studijų sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, byloje nagrinėtas ginčas dėl šilumos energijos tiekimo sutarties.

35. Kadangi sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi atitinkamai nėra pagrindo jos 12 punkto nuostatų (ne)sąžiningumo vertinti CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu.

Dėl sumokėtų studijų įmokų (ne)priteisimo

36. Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta studijų sutartimi Kolegija įsipareigojo sudaryti sąlygas studentei studijuoti pasirinktą studijų programą, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti sąlygas įgyti atitinkamos krypties išsilavinimą, o visiškai įvykdžius studijų programą – išduoti aukštojo koleginio mokslo diplomą. Tuo tarpu ieškovė įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laiku mokėti mokestį už studijas.

37. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

38. Ieškovė 2024 m. sausio 31 d. pranešimu informavo Kolegiją, kad vienašališkai dėl Kolegijos kaltės nutraukia su studijų sutartį nuo 2024 m. sausio 31 d. Ieškovės vertinimu, Kolegija nesuteikė tinkamos kokybės studijų paslaugų, be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo nepriėmė vertinimui ieškovės atliktų interjero projektavimo dalyko baigiamųjų semestro darbų ir įrašė ieškovei akademinę skolą, todėl sutartis buvo teisėtai nutraukta. Nutraukus sutartį ieškovė nepasiekė sutarties tikslo – neįgijo išsilavinimo, todėl Kolegija privalo atlyginti jos nuostolius (visas iki sutarties nutraukimo momento sumokėtas įmokas už studijas). Atsakovė iš esmės neprieštaravo sutarties nutraukimui, nors nesutiko su studentės pozicija dėl Kolegijos kaltės buvimo, teigdama, kad faktiškai paslaugas suteikė, suteikė jas tinkamai, o pati studentė nevykdė jai nustatytų pareigų (nelankė paskaitų, nepateikė nelankymą pateisinančių dokumentų, laiku nepateikė vertinimui tarpinių darbų) bei nepaisant to siūlė studentei kartoti dalyko studijas kitais metais nenutraukiant sutarties.

39. Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas ją pradėjo vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurių paslaugos teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.721 straipsnio 2 dalis).

40. CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta norma leidžia paslaugų sutarties šalims nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis tinkamai vykdo savo įsipareigojimus; taip pat nepriklausomai nuo to, ar sutartis yra terminuota ar neterminuota. Tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra užtikrinama teisės normoje nustatant atitinkamas taisykles, leidžiančias kompensuoti kitai šaliai tokios teisės įgyvendinimo pasekmes, t. y. vienos sutarties šalies teisė nutraukti sutartį lemia jos pareigą ir kitos šalies teisę į atitinkamą kompensaciją. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta besąlygiška kliento teisė nutraukti sutartį tais atvejais, kai jam tiesiog nebereikia sutartų paslaugų. Klientas šiuo pagrindu turi teisę nutraukti sutartį be jokios pateisinamos priežasties. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu, klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020, 31 punktas).

41. CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta paslaugų sutarties šalių teisė nutraukti sutartį nepanaikina jos šalių teisės nutraukti sutartį remiantis bendraisiais sutarčių teisės pagrindais, taip pat ir teisės nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį – dėl esminio sutarties pažeidimo.

42. CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta sutarties nutraukimo teisė yra teisės vienašališkai išsilaisvinti nuo sutarties (teisės laisvai nuspręsti dėl paslaugos sutarties pabaigos) įgyvendinimo būdas, o CK 6.217 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta nutraukimo teisė yra sutarties šalies pažeistų teisių gynimo būdas. Tai atitinkamai lemia ir teisines pasekmes: jei sutarties šalis pasinaudoja savo teise vienašališkai išsilaisvinti nuo sutarties, ji turi kompensuoti kitai šaliai tokios teisės įgyvendinimu sukeltas teisines pasekmes, o tokiu atveju, jei sutarties šalis nutraukia sutartį gindamasi nuo kitos sutarties šalies padaryto pažeidimo, ji kaip nukentėjusi šalis turi teisę į atitinkamus teisių gynimo būdus, pvz., taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. teisę reikalauti dėl tokios šalies pažeidimo atsiradusių nuostolių atlyginimo, netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022). Taigi, nustačius, kad ieškovė pasinaudojo savo teise nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 2 dalį, būtent ieškovė turėtų mokėti kompensaciją atsakovei, o ne atsakovė – ieškovei; nustačius, kad ieškovė sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 1–3 dalių pagrindu, teisę į žalos atlyginimą įgyja ieškovė.

43. Pagrindinė paslaugų teikėjo pareiga – teikti tinkamos kokybės paslaugas (CK 6.717, 6.718 straipsniai). Teikiant paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Paslaugos teikėjas privalo paslaugas teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento teisėtus nurodymus, nusistovėjusią praktiką ir atitinkamos profesijos standartus (CK 6.718 straipsnio 2, 3 dalys).

44. Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti studijų tvarką, vidaus darbo tvarką (Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 8 punktas). Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnyje detalizuotos studentų teisės ir pareigos, tarp kurių siekti studijų programos apraše numatytų rezultatų; laikytis Akademinės etikos kodekso, kurį priima aukštoji mokykla; laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto ir vidaus tvarkos taisyklių (Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai).

45. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindines įstatymo sąvokas, nėra nurodyta, kas yra akademinė skola. Taigi prerogatyva nustatyti, kokia faktinė studento studijų pažangumo situacija laikytina akademine skola, palikta pačiai aukštajai mokyklai.

46. Pasirašydama studijų sutartį ieškovė be kitų, prisiėmė pareigas savarankiškai susipažinti su Kolegijos tinklalapyje paskelbtais Kolegijos teisės aktais, reglamentuojančiais studijas, studijų metu jais nuolat domėtis; laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Kolegijos Statuto, Studijų Reglamento, Kolegijos Etikos kodekso bei kitų Kolegijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, akademinės drausmės bei bendrųjų reikalavimų, keliamų studentams; vykdyti studijų programoje numatytus reikalavimus bei užduotis; vykdyti kitas Kolegijos Statute, Studijų Reglamente ir kituose Kolegijos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pareigas (Sutarties 5.1–5.3; 5.8 papunkčiai).

47. Kolegijos Statuto 112.1–112.3 papunkčiuose įtvirtintos studento pareigos, tarp kurių: uoliai studijuoti; laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, Etikos kodekso, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių; vykdyto Kolegijos valdymo institucijų sprendimus, direktoriaus įsakymus, kitų darbuotojų teisėtus reikalavimus. Statuto 113.2 papunktyje nustatyta studento atsakomybė už studijų programos reikalavimų ir įsipareigojimų, numatytų sutartyje su Kolegija, vykdymą. Analogiškai numatyta ir Kolegijos Studijų reglamente, papildomai numatant, kad studentai turi pareigą vykdyti studijų vykdyti studijų sutarties reikalavimus; vykdyti studijų programos numatytas užduotis; akademiniame kalendoriuje numatytomis datomis dalyvauti tarpinėse ir galutinėse peržiūrose, egzaminuose, vadovaujantis pateikta tvarka; privalomai susipažinti su Kolegijos aktualiais dokumentais bei siunčiama el. paštu informacija, susijusia su studijų procesu; pateikti pateisinančias pažymas ar kitus dokumentus už praleistas paskaitas (Studijų reglamento 17.1, 17.2, 17.3, 17.7, 17.9 papunkčiai).

48. Kolegijos Studijų reglamente 6.6 papunktyje apibrėžta, kas laikoma akademine skola – per egzamino / peržiūros ar įskaitos perlaikymą neatsiskaitytas studijų dalykas. Peržiūros / egzaminų sesijos ir peržiūrų / egzaminų perlaikymo sesijos metu neišlaikyti egzaminai (diferencijuotos įskaitos), neatvykimas į peržiūrą / egzaminą (įskaitą) egzaminų sesijos ir peržiūros / egzaminų perlaikymo sesijos metu. Studentams galutinių peržiūrų metu gavus neigiamą įvertinimą arba nedalyvavus galutinėje darbų peržiūroje yra fiksuojama akademinė skola (Studijų reglamento 69 punktas), analogiška nuostata numatyta Kolegijos Studijų rezultatų vertinimo tvarkos aprašo 27.2.2 papunktyje.

49. Pagal Studijų reglamento 46 punktą studentai privalo laikytis studijų dalyko programos (užduočių plano), užduotis atlikti laiku.

50. Studijų reglamento 47 punkte įtvirtinti mokymosi (mokymo) būdai: kontaktinis (auditorinis) darbas (paskaitos, seminarai, pratybos, konsultacijos ir kt.), nuotolinis darbas, studento savarankiškas darbas, praktikos. Galimi visų šių mokymosi (mokymo) būdų deriniai. Mokymosi (mokymo) būdai nurodomi studijų dalykų aprašuose (Studijų reglamento 48 punktas).

51. Interjero dizaino studijų dalyko apraše nurodytas bendras valandų skaičius, skirtas dalyko išdėstymui – 240, kontaktinio darbo valandos – 78, savarankiško darbo valandos – 162.

52. Į bylą ieškovės prašymu išreikalauti jos lankomumo 3 kurse duomenys patvirtina, ir ieškovė iš esmės neginčija, kad nedalyvavo 15-oje iš 26-ių paskaitų (dalyvavo paskaitose 2023 m. rugsėjo 6, 11, 13, 18, 20, 25 d., spalio 9, 11, 16 d., lapkričio 15 d., 2024 m. sausio 8 d. ir nedalyvavo rugsėjo 27 d., spalio 2, 4, 18 d., lapkričio 6, 8, 12, 20, 22, 27, 29 d., gruodžio 4, 6, 11, 13 d.). Tačiau, ieškovės vertinimu, toks lankomumas (praleidus iki 60 proc. interjero dizaino dalyko paskaitų) tesudaro pagrindą galutiniame vertinime mažinti aktyvumo vertinimą 6 balais.

53. Studijų reglamento 82 punkte pateikta studentų aktyvumo vertinimo lentelė, pagal kurią praleidus 51–60 proc. paskaitų įvertinimas mažinamas 6 balais; 82.1 papunktyje numatyta, kad Kolegija pasilieka teisę, studentui, praleidusiam daugiau kaip 60 procentų paskaitų, siūlyti studijuoti pagal individualų studijų planą; pagal 82.2 papunktį dėstytojas nematęs studento darbo, jo rengimo proceso ir atsižvelgdamas į studento mažą aktyvumą, turi teisę rašyti jam akademinę skolą, be galimybės dalyvauti skolų perlaikyme ir esant studento prašymui, sudaryti sąlygas kartoti dalyką po metų. Kolegijos Studijų rezultatų vertinimo tvarkos apraše įtvirtinta, kad studentui, nedalyvavusiam galutinėse peržiūrose ir nepristačiusiam savo darbų rašoma 0 balų. Studentui galutinių peržiūrų metu gavus neigiamą įvertinimą arba nedalyvavus galutinėje darbų peržiūroje yra fiksuojama akademinė (Vertinimo aprašo 27.2.2 papunktis).

54. Ieškovė akcentuoja, kad nei Mokslo ir studijų įstatymas nei vidiniai teisės aktai nenustato privalomo paskaitų lankymo reikalavimo, todėl lankymasis ne visose paskaitose negali būti vertinamas kaip pareigos sąžiningai studijuoti pažeidimas. Teismas nesutinka su ieškovės pozicija.

55. Teismas sutinka su atsakove, kad ieškovė iš esmės neneigia buvusi supažindinta su dalyko programa, pareiga lankyti paskaitas, ir akcentuoja tik tai, kad to nepatvirtina rašytiniai įrodymai. Tačiau Studijų reglamento 45 punkte įtvirtinta, kad pradėdamas dėstyti dalyką, dėstytojas pateikia studentams studijų dalyko programą (užduočių planą), kuriame nurodo dalyko tikslą, užduotis, rekomenduojamų šaltinių sąrašą, atsiskaitymo terminus, vertinimo būdus bei kriterijus. Dėstytojas supažindina studentus su studijų dalyko vertinimo nuostatomis, užduočių pavyzdžiais, vertinimo organizavimo tvarka. Teismas pažymi, kad Studijų reglamente ar kituose Kolegijos vidaus teisės aktuose nenustatyta pareiga su studijų dalyko programa studentus supažindinti pasirašytinai. Kaip nurodė liudytoja I. Ž., semestro pradžioje buvo pristatoma tvarka – darbo grafikas, planas – lankymas ir 10 užduočių: penkios iki tarpinio vertinimo ir penkios po, kad studentai paskirstytų laiką. Pati ieškovė į bylą pateikė Interjero dizaino studijų dalyko aprašą, kuriame nurodytas bendras valandų skaičius, skirtas dalyko išdėstymui – 240, kontaktinio darbo valandos – 78, savarankiško darbo valandos – 162. Kaip minėta Studijų reglamente įtvirtintos studento pareigos, tarp jų ir 17.9 papunktyje įtvirtinta pareiga pateikti pateisinančias pažymas ar kitus dokumentus už praleistas paskaitas, 82 punkte pateikta aktyvumo vertinimo lentelė, pagal kurią paskaitų nelankymas tiesiogiai siejamas su vertinimo balo mažinimu, lemia išvadą apie paskaitų lankymo privalomumą. Pažymėtina, kad ieškovė studijavo jau penktą semestrą, todėl spręstina, kad bendra studijų tvarka ir Kolegijos teisės aktai, reglamentuojantys studento teises ir pareigas, jai buvo (turėjo būti) žinomi.

56. Studijų dalyko apraše numatyta, kad savarankiškam darbui skiriamos 162 valandos. Savarankiškas darbas vertinamas pagal studentų atliktas užduotis. Kaip paaiškino liudytoja I. Ž. studentai turėjo atlikti 10 užduočių: penkios iki tarpinio vertinimo ir penkios po; neatlikus vienos užduoties neinama prie kitos. Ieškovė po tarpinių peržiūrų paskaitų nebelankė, nebuvo aktyvumo ir Teams platformoje, kurioje studentas mato užduotis, atlikimo terminus. Ieškovė pasirodė paskutinio susitikimo metu, atsinešė darbus ne pilnos apimties, tačiau nemačius proceso darbai negali būti vertinami. Studentės atlikti keturi darbai iki tarpinių peržiūrų įvertinti teigiamai, bet neatlikus penkto, negalimas šeštas ar septintas, kurie turi sekti nuosekliai vienas po kito. Ieškovė, nepaisydama nustatytų terminų, visus darbus įkėlė paskutinę dieną.

57. Teismas pažymi, kad ieškovė pati nurodo, jog Interjero projektavimo dalyko užduotis dėstytojai pateikė 2023 m. gruodžio 29 d. Taip pat pati ieškovė į bylą pateikė dėstytojos 2023 m. lapkričio 29 d. studentams skirtą žinutę, kurioje nurodyta, kad iki pirmadienio turi būti 4 ekspoziciniai įrenginiai išbraižyti, suderinti ir vitrinos sprendiniai pateikti bei suderinti, kad jau turėtumėte visą reikiamą medžiagą kėlimui į planšetus“. Taip pat 2023 m. gruodžio 7 d. žinutę, kad „pirmadienį, 2023.12.11, renkamės paskaitoje fiziškai, grįžtam į kontaktinius susitikimus, kadangi reikia pereiti prie planšetų komponavimo. Iki pirmadienio reikia turėti visas užduotis (6, 7, 8, ir 9) pasitvirtinus ir susikėlus eskiziška* jas į planšetus nurodytame mastelyje“. Taigi dėstytojos parodymai ir pačios ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ieškovės nesavalaikį užduočių atlikimą.

58. Tokiu atveju spręstina, kad ieškovei nelankius paskaitų, nustatytais terminais nepateikus darbų atsiskaitymui, dėstytoja turėjo teisę vadovaujantis Studijų reglamento 82.2 papunkčiu rašyti ieškovei akademinę skolą. Šiame kontekste – nustačius tiek paskaitų nelankymą, tiek nesavalaikį užduočių atlikimą, neturi esminės reikšmės ieškovės akcentuojamas „lankomumo“ ir „aktyvumo“ sąvokų klaidinantis pobūdis.

59. Teismas sutinka su atsakove, kad Kolegija negali ir neprivalo versti studentų studijuoti, lankyti paskaitas bei rengti ir tinkamai atsiskaityti už parengtus darbus. Pastangas siekti sutarties rezultato turi dėti ir patys studentai, o jų nesant, Kolegija objektyviai negali atsakyti už rezultato nepasiekimą.

60. Bylos duomenys leidžia teigti, kad Kolegija ieškovei paslaugas teikė tinkamai, ji buvo supažindinta su studijų dalyko vertinimo nuostatomis, užduočių pavyzdžiais bei vertinimo organizavimo tvarka; buvo sudarytos sąlygos studijuoti derinant tiek kontaktinį, tiek nuotolinį mokymąsi, taip pat neužkirsta galimybė prašyti individualaus studijų grafiko. Vien ieškovės subjektyvus situacijos dėl akademinės skolos įrašymo vertinimas, neteikia pagrindo spręsti, kad ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos įgyti siekiamą išsilavinimą, ar Kolegija paslaugas teikė netinkamai, juolab kad kitų argumentų, jog paslaugos buvo teikiamos netinkamai (dėl ginčo interjero studijų ir kitų studijuotų dalykų dėstymo kokybės ar pan.) ieškovė nenurodo.

61. Esant nustatytų aplinkybių visumai, nepaisant to, kad ieškovė 2024 m. sausio 31 d. pranešimu dėl studijų sutarties Nr. N1-2134 nutraukimo informavo Kolegiją, jog vienašališkai dėl Kolegijos kaltės nutraukia 2021 m. rugpjūčio 24 d. studijų sutartį, teismas Kolegijos kaltės dėl sutarties nutraukimo nenustatė. Kolegija ieškovei paslaugas suteikė tinkamai – ieškovė studijavo 5 semestrus, įgijo atitinkamų dalykų žinias, laikė egzaminus. Todėl nutraukusi sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovė neįgijo teisės reikalauti nuostolių (sumokėtų įmokų už visas studijas forma) atlyginimo. Taip pat ieškovė nepagrindė, kad buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai per 3 metus gauti Kolegijos diplomą.

62. Teismo vertinimu, kiti šalių pateikti argumentai (hipotetiniai svarstymai apie galimą gauti įvertinimą (balą), argumentai, susiję su ieškovės prašymų nagrinėjimo Kolegijos organuose netinkamumu – neapgynus ieškovės interesų ir kt.) neturi lemiamos įtakos nagrinėjamam ginčui, todėl teismas detaliau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

64. Atsakovė pateiktuose prašymuose prašo priteisti iš ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas: 8 530,50 Eur bei 580,80 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei už nagrinėjamoje byloje suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį, tripliko, rašto dėl papildomų dokumentų pateikimo, prašymų parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose) buvo išrašytos 2024 m. birželio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-9036, 2024 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-10200, 2024 m. spalio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-11298, 2024 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-11977; 2025 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS25-024 bendrai 9 111,30 Eur sumai. Atsakovė pateikė dalies sąskaitų apmokėjimo dokumentus bei remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 nurodo, kad kitų sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui iš karto po apmokėjimo.

65. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 106 punktas). Nagrinėjamu atveju pateiktą prašymą teismas prilygina nurodytam susitarimui ir atstovavimo išlaidų sumą vertina pagal į bylą pateiktas atsakovei išrašytas sąskaitas. Atsakovės 2025 m. vasario 10 d. pateikto mokėjimo nurodymo teismas nepriima ir nevertina, nes jis pateiktas teismui baigus nagrinėti bylą iš esmės ir išėjus į sprendimų priėmimo kambarį.

66. Atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į ieškinį, tripliką, prašymų, rašytinių paaiškinimų parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose priteistinos išlaidų sumos (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.17, 8.19 punktai). Atsižvelgdamas į išdėstytą bei vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais teismas sprendžia atsakovei iš ieškovės priteisti 9 111,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

67. Byloje patirtos 4,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus dizaino kolegijai, juridinio asmens kodas 111960928, iš ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 111,80 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų, 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.