- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- e2-967-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00878-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Antanas Jonikaitis
- Kategorijos
- 2.2.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Atabaltika“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Projektų Plėtros Biuras“, ieškinį atsakovei D. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atabaltika“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Projektų Plėtros Biuras“, kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės D. S. priteisti ieškovei bankrutuojančiai UAB „Atabaltika“ 110 677 Eur. žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). Ieškinį grindžia argumentais:
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1132-1097/2023iškėlė bankroto bylą UAB „Atabaltika“, kuri įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 17 d. Šia nutartimi UAB „Atabaltika“ bankroto administratore buvo paskirta UAB „Projektų Plėtros Biuras“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškeldamas UAB „Atabaltika“ bankroto bylą nutarties punktu nustatė, kad ne vėliau kaip per 15 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutavusios UAB „Atabaltika“ vadovė D. S. privalo perduoti teismo paskirto bankroto administratorės UAB „Projektų Plėtros Biuras“ įgaliotam asmeniui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, įmonės antspaudą ir visus dokumentus. Buvusi vadovė, atsakovė D. S. šios pareigos neįvykdė, bankroto administratorei perdavė tik dalį įmonės turto (ilgalaikį turtą) ir dalį įmonės dokumentų. BUAB „Atabaltika“ įregistruota 2016-06-07 d., nuo 2022-03-10 d. vienintelis bankrutuojančios UAB „Atabaltika“ akcininkas yra atsakovė – D. S.. Taip pat nuo 2021-06-15 d. iki 2022 m. gruodžio 17 d. (bankroto įsiteisėjimo dienos) D. S. ėjo direktorės pareigas.
1.2. Atsakovė neabejotinai žino pareigą perduoti turtą ir dokumentus, kadangi buvo atvykusi pas administratorę perdavė dalį įmonės dokumentų, įmonės balansą už 2022 metus, nurodė kur saugomas įmonės ilgalaikis turtas, kurio 2022 m. BUAB „Atabaltika“ balanso duomenimis, vertė 4157 Eur., tačiau administratorei pareikalavus perduoti įmonės trumpalaikį turtą: atsargas (13 234 Eur.), pinigus ir pinigų ekvivalentus (2 600 Eur.), dokumentus pagrindžiančius per vienerius metus gautinas sumas (94 843 Eur.) – po kelių pakartotinų raginimų ir pateiktos pretenzijos, niekas nemokumo administratoriui perduota nebuvo.
1.3. Paskutinis bankrutavusios įmonės balansas, kuris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui buvo 2020-12-31. Tačiau įmonės vadovė administratorei pateikė balansą už 2022 metus. Pagal šio balanso duomenis matoma, kad ieškovė turėjo turto už 115 467 Eur. Šį turtą sudarė materialus ilgalaikis turtas (4157 Eur), atsargos ir kitas trumpalaikis turtas (110 677 Eur.). Įmonės patirtą žalą sudaro paskutiniame balanse apskaityto turto praradimas. Turtas negali būti realizuotas bankroto procese. Iš viso šio turto realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų dengimui. Atsakovei elgiantis neprotingai ir neatidžiai ir neišsaugojus bei neperdavus bendrovės turto, bendrovei buvo padaryta 110 677 Eur žala.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovės bankrutuojančios UAB „Atabaltika“ pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bankrutuojančios UAB „Atabaltika“ atsakovės D. S. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia argumentais:
2.1. UAB „Atabaltika“ buvo įsteigta 2016 m. birželio mėnesį. Tuo metu akcininkais buvo atsakovė D. S. ir UAB Polimera (po 50% akcijų). Veikla buvo pradėta pasirašant sutartį su Oppenhejm and Jansson A/S (vėliau pavadinimas pakeistas į RFX Care). Sutarties dalykas buvo tai, kad Oppenhejm and Jansson A/S perdavė įmonei „Atabaltika“ spaudos įrangą, o UAB „Atabaltika“, naudodama šią įrangą, atliko Oppenhejm and Jansson A/S užsakymus spaudai; UAB „Atabaltika“, turėjo pareigą perduotą įrangą prižiūrėti ir savo lėšomis remontuoti. Įranga buvo 1978-1980 metų gamybos, todėl reikalavo pastovios priežiūros ir nemažo remonto; visiškai susidėvėjusias detales buvo reikalinga keisti naujomis. Tokiai įrangai naujų detalių rinkoje nebebuvo, todėl dažnai tekdavo ieškoti meistrų, kurie galėtų pagaminti reikiamas detales. Kadangi įranga buvo labai specifinė, buvo labai sudėtinga rasti specialistų, turinčių žinių ir mokančių tokią įrangą remontuoti ar pagaminti reikiamas detales. Atitinkamai mokantys remontuoti ir prižiūrėti tokią įrangą specialistai buvo labai brangiai apmokami, kurių įmonė tuo metu negalėjo sau leisti samdyti; be to, ir patys aukštos kvalifikacijos specialistai nenorėjo dirbti naujai įkurtoje, dar neįsitvirtinusioje rinkoje įmonėje. Siekiant užtikrinti sklandžią įmonės veiklą ir nepertraukiamą užsakymų vykdymą pagal sudarytą sutartį, teko remonto ir detalių gamybos darbus užsakyti tiesiogiai iš fizinių asmenų, kurie neretai apmokėjimą priimdavo tik grynaisiais pinigais. Atsakovė yra neišsaugojusi visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas, apie tai bankroto administratorių jau informavo. Galimai atsakovė pažeidė finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, tačiau laiku neremontuojant įrangos įmonės veikla apskritai būtų sustojusi dėl negalėjimo vykdyti sutartį. Vien šis pažeidimas nereiškia atsakovei tekusių fiduciarinių pareigų pažeidimo, ir juo labiau nelemia ir neįrodo žalos įmonei.
Šalies argumentai
2.2. Ieškinyje labai abstrakčiai įvardijami atsakovės neva neteisėti veiksmai bei tariamos žalos dydis, kas iš esmės eliminuoja atsakovės galimybes gintis nuo jai pareikšto reikalavimo. Kaip bankroto administratorė pripažino ieškinyje, atsakovė nurodė, kur yra bankrutuojančiai UAB „Atabaltika“ priklausantis turtas. Tačiau iš ieškinio nėra aišku, ar atsakovės nurodytą turtą bankroto administratorius perėmė, kokį konkrečiai turtą perėmė, kokią perimto turto vertę naudojo tariamos žalos apskaičiavime, kaip ši vertė buvo nustatyta. Atsakovė pakartotinai nurodo, kad įmonės turtas buvo jos nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilnius (staklės „Magic color“ ir kt.), o taip pat spaudos mašina buvo palikta anksčiau įmonės nuomotų patalpų ((duomenys neskelbtini), Vilnius) kieme (ši spaudos mašina buvo pirkta nenauja, daug remontuota). Atsakovei nėra žinoma (ir teismui nėra nurodyta), ar šį turtą bankroto administratorius perėmė, kokį konkrečiai turtą perėmė, ir kokia verte jį įvertino.
2.3. Su ieškiniu į bylą pateiktas nepasirašytas, įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas preliminarus balansas už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31, sudarytas bankroto administratorės prašymu. Tačiau tai negali būti laikoma tinkama įrodinėjimo priemonė žalai pagrįsti: visų pirma, tai yra tik dokumento projektas; antra, duomenų data (ataskaitinis laikotarpis) nesutampa su bankroto bylos iškėlimo data. Taigi ieškovės pateiktas įrodymas niekaip neparodo turto, kurį atsakovė privalėjo perduoti bankroto administratoriui (ir perdavė) vertės.
2.4. Ieškovė turi pareigą įrodyti ir priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir įmonės patirtos žalos. Aplinkybė, jog atsakovė praeityje neišsaugojo kai kurių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nereiškia žalos įmonei padarymo. Be to, nemokumo administratorė net nesudarinėjo tikslios finansinės atskaitomybės dokumentų bankroto bylos iškėlimo dienai. Atsakovė neturi nei tokios pareigos, nei galimybių, nes visi dokumentai yra perduoti nemokumo administratorei. Pagal finansiniuose dokumentuose nurodomas sumas atsakovė mano, apskaitoje galėjo būti tinkamai neužfiksuoti kai kurie paskolos grąžinimai buvusiam įmonės akcininkui Gediminui Girčiui. Atsakovė teikia į bylą pakvitavimus, kurie patvirtina, jog 2018-12-21 G. Girčiui buvo grąžinta 21 000 Eur, 2019-05-31 – 39 600 Eur.
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašo ieškinį tenkinti. Dubliką grindžia argumentais:
3.1. Pati atsakovė pateikė ieškovės nemokumo administratorei sudarytą bendrovės balansą, pagal kurį ieškovė 2022-12-31 turėjo turto už 115 467 EUR, iš kurio trumpalaikis turtas sudarė 110 677 EUR (ieškinio suma).
3.2. Atsakovė neperdavė įmonės trumpalaikio turto, nepateikė jokių įrodymų, jog jis buvo sunaudotas ieškovės veiklai vykdyti ar kitais jos interesais. Pavyzdžiui, atsakovė nėra pateikusi kokios atsargos ir kur buvo sunaudotos ar kam kokiais pagrindais perduotos, kurių vertė 13 234 EUR, taip pat, atsakovė nepateikė jokių dokumentų (kasos, kt.) dėl 2600 EUR piniginių lėšų teisėto panaudojimo bei dokumentų kuriais buvo atsisakyta / panaikinta turtinė teisė į gautinas 94 843 EUR sumas.
3.3. Apie tai, jog ieškovės tiek 2020 m., tiek 2022 m. balanse įvardintas trumpalaikis turtas nėra perduotas ieškovės nemokumo administratoriui ar teisėtai panaudotas, perleistas kitiems asmenims iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovė nepasisako ir tokias aplinkybes pagrįsti galinčių dokumentų (pvz., nurašymo aktų, sąskaitų, kt.) nepateikia. Tai reiškia, kad atsakovė neneigia, jog nėra išsaugojusi ir perdavusi ieškovei priklausančio jos trumpalaikio turto.
3.4. Vien tai, jog pačios atsakovės už 2022 m sudarytas balansas nėra pasirašytas, nereiškia, jog jis nėra tinkama įrodinėjimo priemonė. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę, t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (…) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).
3.5. Vertinant atsakovės pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pažeidimą darytina išvada, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, būdama bendrovės vadove (valdymo organu), nesilaikė įstatymo imperatyvaus reikalavimo, iškėlus bankroto bylą, perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą, šio turto neišsaugojo ir nepanaudojo ieškovės interesais.
3.6. Nėra aišku ką įrodinėja atsakovė teigdama, jog 2018 m. ir 2019 m. grąžino 60 600 EUR pinigines lėšas buvusiam akcininkui, kadangi jos pačios patvirtintame 2020 m. balanse piniginių lėšų likutis sudaro tik 1 EUR. Bet kokiu atveju piniginių lėšų mokėjimo operacijų netinkamas apskaitymas ar nenurodymas įmonės finansinės atskaitomybės bei kituose buhalterinėse operacijose nepaneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių, o tik pagrindžia atsakovės vykdytą aplaidų ar apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Tripliką grindžia argumentais:
4.1. Byloje nėra jokio įrodymo, leidžiančio nustatyti, koks ir kokio dydžio turtas turėjo būti perduotas nemokumo administratorei. Šį įrodymą pateikti vienareikšmiškai yra administratorės pareiga, nes jai tenka pareiga įrodyti tiek žalos faktą, tiek ir žalos dydį. Atsakovė šiuo atveju yra priversta gintis nuo hipotetinio reikalavimo. Tik nemokumo administratorei sudarius finansinės atskaitomybės dokumentus bankroto bylos iškėlimo dienai, atsakovė realiai ir konkrečiai galės gintis nuo jai reiškiamo reikalavimo, nes tik tada sužinos, nuo ko iš tiesų turi gintis.
4.2. Ieškovė negali remtis atsakovės geranoriškai nemokumo administratorei persiųstu nepasirašytu ir preliminariu balanso projektu, nes tai tėra mechaniškai buhalterinės apskaitos programos suformuoti duomenys, pagal išspausdinimo metu programoje suvestus pirminius duomenis. Dėl šios priežasties atsakovė jo ir nepasirašė, taip pat nepasirašė ir buhalterė, kadangi tai tėra programos duomenys tam tikram momentui. Nebuvo atlikti jokie duomenų teisingumo patikrinimo ir sutikslinimo veiksmai, kurie yra būtini, todėl nei atsakovė kaip buvusi vadovė, nei buhalterė negalėjo prisiimti atsakomybės už šių duomenų teisingumą. Šiuo metu visus būtinus teisingam balansui sudaryti reikalingus veiksmus gali atlikti tik bankroto administratorius arba jo nurodymu jo pasitelktas asmuo (buhalteris).
Šalies argumentai
4.3. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė neįvykdė pareigos organizuoti 2021 ir 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo yra visiškai ne šios bylos dalykas. Visgi pažymėtina, kad atsakovė niekada ir neturėjo pareigos sudaryti UAB „Atabaltika“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus, kadangi atsakovė neteko savo, kaip vadovės įgaliojimų dar iki pasibaigiant 2022 metams. Tuo tarpu finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 metus turi būti sudaryti ir pateikti Registrų centrui iki 2023 m. gegužės 31 dienos. Kita vertus, žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo tikslu į bylą teiktini ne metinės, o tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti bankroto bylos iškėlimo dienai. Būtent nemokumo administratorė, kurios žinioje yra buhalterinės apskaitos ir visi kiti įmonės dokumentai, privalo organizuoti tarpinės finansinės atskaitomybės sudarymą bankroto bylos iškėlimo dienai, ir privalo prisiimti atsakomybę už šių dokumentų teisingumą.
4.4. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateikta kasacinio teismo citata ne tik kad neišsami citata, bet net nepilnas sakinys, taip sudarant įspūdį apie kardinaliai priešingą kasacinio teismo išaiškinimą, nei iš tiesų yra. Tiksli ieškovės paminėtos kasacinio teismo nutarties citata yra tokia: „Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą.“ Akivaizdu, kad buvo sąmoningai iškreiptas kasacinio teismo išaiškinimas, siekiant sudaryti klaidingą įspūdį dėl nepasirašyto balanso įrodomosios reikšmės.
4.5. Kaip nurodė ir pagrindė atsakovė, ji grąžino dalį akcininko suteiktų paskolų iš lėšų, paimtų iš įmonės kasos, kas galimai neatsispindi balanse, kuriuo remiasi ieškovė. Pinigus išimant iš kasos, fiksuojamas pinigų perdavimas atskaitingam asmeniui, kuris nepanaudotus pinigus turėtų grąžinti. Atitinkamai ši suma atsispindi prie gautinų sumų. Tačiau jeigu atskaitingas asmuo pateikia dokumentus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus įmonės vardu, atitinkamai mažėja suma gautinų sumų grafoje (ir atitinkamai mokėtinų sumų grafoje, nes dalis paskolos grąžinta), kadangi pinigai panaudoti įmonėms reikmėms/mokėjimams įmonės vardu atlikti, ir nebegali būti reikalaujami iš atskaitingo asmens. Atsakovė pateikė duomenis apie iš įmonės lėšų, kurios jai buvo išduotos kaip atskaitingam asmeniui, atliktus paskolos grąžinimus buvusiam įmonės akcininkui. Atitinkamai, pagrindus pinigų išmokėjimą įmonės vardu, gautinos sumos turi būti mažinamos. Tačiau ieškovė į tai neatsižvelgė, finansinės atskaitomybės dokumentų nepatikslino (nes nėra ką tikslinti, kadangi jų ieškovė neparengė visai), ir atitinkamai nesumažino ieškinio reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė patyrė ir kitų išlaidų, susijusių su įmonės veikla, kurie negali būti užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje taip mažinant gautinas sumas dėl to, kad nėra išsaugoti pirminiai apskaitos dokumentai, pagrindžiantys patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Atabaltika“ (toliau taip pat – bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Projektų plėtros biuras“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 19 d.
6. Bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašas, 2023 m. birželio 8 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 111 476,73 Eur (eB2-3054/1097/2022, eB2-447-1097/2024).
7. Atsakovė D. S. nuo 2021 m. birželio 15 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo buvo vienintelė bankrutavusios bendrovės vadove.
8. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškeldamas bankroto bylą, įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 15 d. po teismo nutarties įsiteisėjimo perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, įmonės antspaudą ir visus dokumentus. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, perdavė įmonės balansą už 2022 m., dalį įmonės dokumentų, nurodė, kur saugomas įmonės ilgalaikis turtas, kuriuo vertė balanso duomenimis sudaro 4157 Eur, tačiau neperdavė atsargų, pinigus, dokumentus, pagrindžiančius gautinas sumas. Atsakovės atstovas neginčijo, kad įmonės dokumentai ir ilgalaikis buvo perduoti nemokumo administratorei be dokumentų ir priėmimo-perdavimo akto, perduotą 2022 m. balansą vertina kaip preliminarų, nes jis nebuvo pasirašytas atsakovės; atsakovė tiesiog nurodė administratorei, kur saugomas įmonės ilgalaikis turtas (staklės). Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl įmonės turto ir dokumentų faktinių aplinkybių nebuvo.
9. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė (bankrutavusi bendrovė) prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę kaip bendrovės vadovui, savo neteisėtais veiksmais padariusiam bendrovei žalą.
10. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).
11. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl įmonės vadovo atsakomybės, kai įmonei iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriui neperduodamas įmonės turtas (pinigai ir pinigų ekvivalentas, atsargas) bei bendrovės dokumentai, pagrindžiantys per vienerius metus gautinas sumas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalimi, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios bendrovės vadovo pareigą perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus gali kilti ne tik iš įstatymo, bet ir teismo nutarties pagrindu.
13. Ieškovė nurodė, kad atsakovė turėjo pareigą nemokumo administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė. Atsakovė perdavė dalį nesusistemintų įmonės dokumentų (keletą aplankų), nurodė, kur yra įmonės ilgalaikis turtas (staklės), tačiau dokumentų ir turto priėmimo perdavimo aktas surašytas ir šalių pasirašytas nebuvo, todėl nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs bendrovės buhalteriniai dokumentai ir turtas perduoti bendrovės nemokumo administratorei. Galiojant atsakovės atsakomybės priezumpcijai, teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė ieškovės argumentų, jog bendrovės pinigai ir pinigų ekvivalentas, atsargos bei bendrovės dokumentai, pagrindžiantys per vienerius metus gautinas sumas nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė neginčijo perduoto ilgalaikio turto vertės; ieškovė laikė, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė nustatyta 2022 m. balanso duomenimis; turtas įvertintas 4157 Eur, atsakovė šių duomenų nepaneigė. Esant tokioms turto ir dokumentų perdavimo faktinėms aplinkybės, kurių atsakovė ir jos atstovas neginčijo, teismas atmeta atsakovės poziciją, kad ji tinkamai įvykdė pareigą perduoti bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratoriui likusį bendrovės turtą ir dokumentus, todėl nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę.
14. Viena iš bendrovės vadovo pareigų nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ): bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas).
15. Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja ir kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
17. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės pareigos perduoti bendrovei turtą ir bendrovės dokumentus pažeidimą, nustatyta, kad atsakovė, buvusi vienintelė bendrovės vadovė neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neperdavė nemokumo administratoriui teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, lėšų ir turto apskaitos ir perdavimo bendrovei, tuo pažeidė paminėtą įstatyminį reglamentavimą bei vadovės fiduciarines pareigas, kas sudaro pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Dėl žalos dydžio
18. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, atitinkamai, tokiu atveju jau turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
21. Byloje nustatyta kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovė perdavė paskirtam nemokumo administratoriui ilgalaikį turtą (stakles), kurių vertė atsakovės surašyto, bet nepasirašyto balanso duomenimis sudaro 4157 Eur, perdavė dalį nesusistemintų bendrovės dokumentų bei 2022 m. atsakovės nepasirašytą balansą, kurį pati atsakovė vertina kaip preliminarų balanso projektą, nes tai tėra mechaniškai buhalterinės apskaitos programos suformuoti duomenys, pagal išspausdinimo metu programoje suvestus pirminius duomenis.
22. Ieškovė, reikalaudama atlyginti bankrutuojančiai bendrovei 110 677 Eur žalą, remiasi atsakovės pateikto 2022 m. preliminaraus balanso duomenimis apie tai, kad bendrovė 2022 m. turėjo atsargų už 13 234 Eur, atsakovė dėl 2600 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų, taip pat turėjo turtinę teisę į gautinas 94 843 Eur pinigų sumas. Bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 111 476,73 Eur; be staklių, kurių preliminari vertė sudaro 4157 Eur, kito turto bendrovė neturi, todėl bendrovės kreditoriai neturi realios galimybės patenkinti savo reikalavimus, realizavus bendrovės turtą ar turtines teises. Žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (CK 6.2349 straipsnio 1 dalis), t. y. bankrutuojančiai bendrovei padaryta reali žala.
23. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad nemokumo administratorė neįrodė žalos dydžio; atsakovės vertinimu, nemokumo administratorė privalėjo sudaryti patikslintą balansą pagal jos pateiktus dokumentus ir preliminarų balansą; jos nepasirašytas preliminarus balansas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais; dėl jau išdėstytų motyvų būtent atsakovė, kaip bankrutuojančios bendrovės vadovė turėjo pareigas: 1) užtikrinti tinkamą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus įmonės ūkinių operacijų ir turto apskaitos tvarkymą; 2) įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, įmonės antspaudą ir visus dokumentus. Atsakovė šių pareigų neįvykdė, jos pozicija, kad pati nemokumo administratorė jos pateiktų nesusistemintų dokumentų pagrindu turėjo sudaryti bankrutuojančios bendrovės balansą nutarties iškelti bankroto bylą išsiteisėjimo dienai, vertintina kaip gynybinė, teismas ją atmeta.
24. Teismas taip pat negali sutikti su atsakovės kategoriška pozicija, kad preliminarus, vadovės nepasirašytas balansas negali būti vertinamas kaip įrodinėjimo priemonė nagrinėjamoje byloje; teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovė, pažeisdama savo pareigas, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir neteikė bendrovės balansų viešajam registrui nuo 2020 m. bei nesudarė balanso įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti aiškinama jos naudai ir bankrutuojančios bendrovės nenaudai. Teismo vertinimu, preliminarus balansas gali būti vertinamas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendrovės balanso įrodomoji reikšmė vertinama analogiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 20215 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-419/2015 nurodė, kad kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą.
26. Nagrinėjimu atveju paskutinis atsakovės pasirašytas balansas buvo pateiktas 2020 m.; balanse (ataskaitinis laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad 2022 m. bendrovė turėjo trumpalaikio turto už 119 083 Eur, iš jų atsargų už 2170, per vienerius metus gautinų sumų už 116 846 Eur, pinigų ir jų ekvivalento už 1 Eur. 2022 m. preliminaraus balanso duomenimis, bendrovė turėjo atsargų už 13 234 Eur, 2600 Eur pinigų ir pinigų ekvivalento, per vienerius metus gautinų sumų už 94 843 Eur.
27. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas pažymėjo, kad nuo 2022 m. birželio bendrovė neturi darbuotojų, nebegauna pajamų; bankroto bylos duomenimis bendrovė nuo 2021 m. lapkričio mėnesio nebevykdo mokestinių prievolių, t. y. tikėtina, kad bendrovė nebevykdo veiklos ir nebegauna pajamų nuo 2021 m.
28. Esant tokioms bankroto bylos faktinėms aplinkybėms, sprendžiama, kad trumpalaikis bendrovės turtas (atsargos) negalėjo padidėti nuo 2020 m. iki 2022 m. nuo 2170 Eur iki 13 234 Eur, o piniginės lėšos – nuo 1 Eur iki 2600 Eur; tačiau labai tikėtina kad trumpalaikio turto dalis (per vienerius metus gautinos sumos) sumažėjo nuo 116846 Eur 2020 m. iki 94 843 Eur 2022 m.
29. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad, atsakovės vertinimu, apskaitoje galėjo būti tinkamai neužfiksuoti kai kurie paskolos grąžinimai buvusiam įmonės akcininkui Gediminui Girčiui. Atsakovė pateikė į bylą pakvitavimas, kurie patvirtina, jog 2018-12-21 G. Girčiui buvo grąžinta 21 000 Eur, 2019-05-31 – 39 600 Eur. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ji grąžino dalį akcininko suteiktų paskolų iš lėšų, paimtų iš įmonės kasos, kas galimai neatsispindi balanse, kuriuo remiasi ieškovė. Pinigus išimant iš kasos, fiksuojamas pinigų perdavimas atskaitingam asmeniui, kuris nepanaudotus pinigus turėtų grąžinti. Atitinkamai ši suma atsispindi prie gautinų sumų. Tačiau jeigu atskaitingas asmuo pateikia dokumentus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus įmonės vardu, atitinkamai mažėja suma gautinų sumų grafoje (ir atitinkamai mokėtinų sumų grafoje, nes dalis paskolos grąžinta), kadangi pinigai panaudoti įmonėms reikmėms/mokėjimams įmonės vardu atlikti, ir nebegali būti reikalaujami iš atskaitingo asmens. Atsakovė pateikė duomenis apie iš įmonės lėšų, kurios jai buvo išduotos kaip atskaitingam asmeniui, atliktus paskolos grąžinimus buvusiam įmonės akcininkui. Atitinkamai, pagrindus pinigų išmokėjimą įmonės vardu, gautinos sumos turi būti mažinamos. Tačiau ieškovė į tai neatsižvelgė, finansinės atskaitomybės dokumentų nepatikslino ir atitinkamai nesumažino ieškinio reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė patyrė ir kitų išlaidų, susijusių su įmonės veikla, kurie negali būti užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje taip mažinant gautinas sumas dėl to, kad nėra išsaugoti pirminiai apskaitos dokumentai, pagrindžiantys patirtas išlaidas.
30. Teismas vertina, kad pateikti pakvitavimai neįrodo pareikšto ieškinio nepagrįstumo ir nesudaro pagrindo mažinti bankrutuojančios bendrovės gautinas sumas pagal 2022 m. preliminarų balansą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie akcininko suteiktas įmonei paskolas 2018-2019 m, nepateikė duomenų, kad pinigai realiai buvo išmokėti iš įmonės grynųjų pinigų ar sąskaitos. Piniginių lėšų judėjimas – paskolų gavimas ir jų gražinimas akcininkui turėjo būti fiksuojami 2018 ir 2019 m. balansuose. Pažymėtina, kad 2020 m. balanso duomenimis pinigų likutis 2020 m. buvo 1 Eur, t. y. tikėtina, kad atsiskaitymai su akcininku grynais pinigais, jeigu jie ir buvo, įvyko iki 2020 m. Teismo vertinimu, pateikti 2018-2019 m. pakvitavimai neįrodo, jog galimi atsiskaitymai su akcininku galimai neatsispindėjo 2022 m. preliminariajame balanse, kuriuo remiasi ieškovė. Teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė šių pakvitavimų loginio ryšio su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, su atsakovės atsikirtimo į ieškinį teiginiais dėl to, kad ji tinkamai perdavė bendrovės dokumentus ir turtą, kad neturėjo pareigos perduoti bendrovės turtinę teisę į gautinas sumas, atsargų, pinigų ir pinigų ekvivalento po bankroto bylos įsiteisėjimo. Teismas vertina, kad patiekti pakvitavimai neįrodo pareikšto ieškinio nepagrįstumo ir nesudaro pagrindo mažinti gautinų pinigų sumą.
31. Atsakovės argumentas, kad ji patyrė kitų išlaidų, susijusių su įmonės veikla, kas, jos vertinimu, sudaro pagrindą mažinti bendrovės gautinas sumas, taip pat atmestinas kaip neįrodytas.
32. Teismas vertina, kad atsakovė neperdavė nemokumo administratorei atsargų už 2170 Eur, 1 Eur piniginių lėšų ir dokumentų, pagrindžiančių bendrovės teisę į per vienerius metus gautinas sumas už 94 843 Eur; iš viso bankrutuojančiai bendrovei buvo padaryta 97 014 Eur žala.
Dėl palūkanų
33. Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą.<...> Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
34. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tokios palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
35. Ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą 97 014 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2023 m. rugpjūčio 8 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1,2 dalys). Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
37. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas); patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis nuo priteistos sumos – 2 240 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Atabaltika“, juridinio asmens kodas 304279696, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Projektų plėtros biuras“, iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 97 014 Eur (devyniasdešimt septynis tūkstančius keturiolika eurų) žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2240 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.