- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1605-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40007-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- D. L., M. O.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Advokatai
- Liutauras Lukošius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;
M. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L. ir M. O., veikdami kartu, 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 21.00 val., Vilniaus g., Vilniuje, viešojo transporto stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties kabinėjosi prie stotelėje buvusių M. F. ir M. P., dėl ko gavę pastabą iš jų, užpuolė M. P.. D. L. smogė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą, po ko M. O. smogė ne mažiau kaip vieną kartą ranka į korpusą, o M. P. pargriuvus, abu spyrė nenustatytą skaičių kartų į įvairias M. P. kūno vietas, taip padarydami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl abipusių viršutinio žandikaulio lūžių ir nosies patinimo, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis D. L., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d., jie su draugu M. O. išgėrė du bokalus alaus, apie 21 val. ėjo link stotelės V. Kudirkos aikštėje. Jis jautėsi visiškai blaivus. Tą vakarą buvo maratonas, galimai nevažiavo transportas. Autobusų stotelėje jis priėjo prie M. P. paklausti, ar važinėja autobusai, paklausė žargonu, lyg pavartojo žodį troleibusas. M. P. pradėjo kabinėtis, priekaištauti dėl to, kad kaltinamieji eina su alumi, agresyviai kalbėjo. Konkrečių žodžių dabar neatsimena. Jis negali paaiškinti, kokiu būdu nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir agresyvus. M. P. atsistojo nuo suolo, buvo nuo jo apie pusės metro atstumu. Jis M. P. sakė, kad jie (kaltinamieji) nenori jo mušti, nes viskas krypo link muštynių. Jis (D. L.) galvojo, kad M. P. jam trenks, norėjo gintis nuo smūgio, M. P. trenkė vieną kartą, taikėsi į žandikaulį, bet nežino, kur pataikė. M. P. nukrito, jis (D. L.) priėjo ir spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į pilvą. Tuo metu grėsmės jam jau nebuvo. Konfliktas vyko gal 5 minutes, jo metu M. O. žiūrėjo autobusų grafiką, su nukentėjusiuoju nebendravo, jam nieko nedarė. M. O. matė, kaip jis (D. L.) sudavė smūgį nukentėjusiajam, ramino jį, stabdė nuo tolimesnių smūgių. Kai nukentėjęs atsistojo, M. O. vėl nuėjo prie tvarkaraščio. Po to jie abu pradėjo šalintis nuo stotelės link „Iki“ parduotuvės, jis bėgo tiesiai ir jo nepagavo, policija sulaikė M. O..
Kaltinamasis M. O., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltės nepripažino ir paaiškino kad įvykio dieną jie su D. L. bare išgėrė alaus, po to ėjo link stotelės. Stotelėje jis žiūrėjo tvarkaraščius, o D. L. priėjo prie stotelėje buvusio žmogaus kažko paklausti. Jis negirdėjo, apie ką jie šnekėjo. Jis priėjo prie D. L., kai šis klausė dėl autobusų, girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė pastabas. Negirdėjo, kad nukentėjusysis šnekėtų agresyviai. Paskui vėl nuėjo prie tvarkaraščio. Būdamas prie tvarkaraščio matė kaip D. L. sudavė smūgį nukentėjusiajam. D. L. ir nukentėjusysis kažką toliau aiškinosi, daugiau smūgių jis nematė, pamatė, kaip nukentėjusiojo žmona kvietė policiją, todėl jie su D. L. pabėgo. Jis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė.
Nukentėjusysis M. P., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 21.00 val., jie su žmona V. Kudirkos stotelėje laukė autobuso. Į stotelę atėjo du vaikinai su treningais, vienas turėjo alaus bokalą. Tai buvo kaltinamieji. D. L. kažką pasakė rusiškai ar lenkiškai, jis nesuprato, bet juto, kad tai priekabės. Jie su žmona atsakė, kad nesikabinėtų prie jų, paliktų ramybėje. Jis D. L. pasakė, kad nenori su jais turėti jokių reikalų. Sakė, kad iškvies policiją, nes kaltinamieji alų geria viešoje vietoje. Kai tai pasakė, priėjo abu kaltinamieji, sakė, kad primuš, užmuš, dalį žodžių sakė rusiškai, dalį lietuviškai. Jautėsi, kad kaltinamieji gali juos užpulti, jo žmona pradėjo kviesti policiją. Tuomet D. L. jam sudavė smūgį rankos kumščiu į galvą, pataikė kažkur į smilkinį. Smūgį sudavė, kai jis sėdėjo. M. O. jam trenkė kumščiu į korpusą iš kairės pusės. Jis (M. P.) pasitraukė už stotelės, dengėsi rankomis veidą, pasipylė smūgiai. Jis nematė, kuris iš kaltinamųjų jam sudavė, smūgiavo abu, jis krito ant žemės. Tada juto apytikriai 10 smūgių kojomis, smūgius jautė iš abiejų pusių, iš to jis suprato, kad jį spardo abu kaltinamieji. Jis prarado sąmonę, atvyko greitoji medicinos pagalba ir jis atsidūrė ligoninėje.
2018 m. rugsėjo 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis M. P. atpažino M. O., kaip tą vaikiną, kuris 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 21 val., Vilniaus gatvėje, stotelėje „Vinco Kudirkos aikšte“, būdamas neblaivus priėjo su dar vienu vaikinu, rankoje turėjusiu plastikinį alaus bokalą su alumi. Atpažintasis vaikinas jam grasino ir galimai, kai jis buvo užsidengęs galvą rankomis, jį mušė kartu su kitu vaikinu. Taip pat nukentėjusysis atpažino D. L., kaip tą vaikiną, kuris buvo kartu su M. O. ir rankoje turėjo plastikinį bokalą alaus. Jis jam kartu su kitu vaikinu grasino, apie prieš jį su žmona pradėjo kilnoti kojas, tada šis atpažintasis vaikinas (D. L.) kumščiu ar keliu smogė jam į galvos sritį, po ko, jam atrodo, vaikinai jau kartu ne kartą smogė jam į veidą ir dar į koją, tada jis jau buvo užsidengęs galvą ir nematė, ar jie jį muša abu, ar tik kuris vienas. Vaikinus atpažino pagal veido bruožus, amžių, tai tikrai tie patys vaikinai (b. l. 58-59, 61-62).
Liudytoja M. F., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad įvykio dieną jie su M. P. sėdėjo V. Kudirkos stotelėje, buvo apie 21 val. Šalia jų sėdėjo mergina, toliau buvo daugiau žmonių. Jiems belaukiant praėjo du vaikinai, iš kurių vienas tuo metu gėrė iš bokalo alų. Tie vaikinai buvo kaltinamieji. Alaus bokalą turėjo D. L.. Kaltinamieji praeidami kažką kalbėjo, keikėsi, atsisuko į M. P., agresyviai nužvelgė, ji pajuto nerimą. Kaltinamieji nuėjo pasižiūrėti autobusų grafiko. Po to D. L. atėjo prie jų ir vartodamas keiksmažodžius kažko agresyviai klausė apie autobusus. M. O. tuo metu buvo nuėjęs toliau. Jie D. L. atsakė, kad jo nesuprato, kad jų nepažįsta ir kad kaltinamieji kalba nemandagiai. Agresyvių žodžių kaltinamiesiems nesakė, kreipėsi į juos „Jūs“. Galbūt M. P. pareiškė pastabą dėl alaus. D. L. ėjo į jų privačią erdvę, M. P. truputį šliukštelėjo alaus. D. L. pradėjo keiktis, grasinti, kad juos užmuš, tada priėjo M. O. ir taip pat pradėjo grasinti, vartoti keiksmažodžius, jis buvo net agresyvesnis nei D. L.. Visa tai sakė M. P., imitavo kažkokius smūgius virš jų galvų. D. L. tikrai negalėjo pamanyti, kad M. P. gali jam suduoti smūgį, jokios agresijos iš M. nebuvo, ji su M. sėdėjo apsikabinę, kai kaltinamieji juos puolė ir darė parodomuosius smūgius. Tuomet ji pasitraukė iš stotelės į kairę, nuėjo 2-3 m. prie stulpo ir skambino policijai. Kaltinamieji tuo metu jau prispaudė M. P. mušti, užgulė jį. M. P. buvo suduota nemažiau poros smūgių, smūgiavo abu kaltinamieji. Ji pasakojo policijai, kas vyksta, įvykius matė pro stiklinę stotelės sieną. Kai buvo suduoti pirmi smūgiai, M. P. sėdėjo, po to jis atsistojo, bet buvo praradęs koordinaciją. Atsistojęs M. P. išėjo iš stotelės, pradėjo dengtis veidą, gavo vieną smūgį nuo D. L. į veidą, taip pat D. L. sudavė antrą smūgį M. krentant, bet ji nematė tiksliai, į kurią vietą. M. O. tuo metu buvo šalia, išeidinėjo iš stotelės. M. P. nukritus prasidėjo smūgiai kojomis jau iš abiejų kaltinamųjų. Taip pat ji matė M. O. smūgį M. P. gulint arba krentant. M. O. pamatė, kad ji skambina, tada kaltinamieji pradėjo bėgti. Ji priėjo prie M. P. ir jam pasakė pagulėti, tada bėgo kaltinamiesiems iš paskos ir sakė policijai, kur jie bėga.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos M. F. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad abu kaltinamieji užpuolė jos vyrą. Ji išsigando ir nubėgo nuo jų kelių metru atstumu ir pradėjo kviesti policiją. Tas vaikinas, kuris buvo be bokalo, dėvėjęs mėlynus marškinėlius, dar būnant stiklinėje stotelėje, smogė ne mažiau kaip vieną kartą ranka jos vyrui kažkur į korpusą, tuo metu ji jau buvo pasitraukusi iš stotelės ir kvietė policiją. Po to ir jos vyras pasitraukė iš stiklinės stotelės, matė kaip vaikinas su bokalu ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė jos vyrui į veido sritį, po ko vyras pargriuvo ir tuomet matė kaip abu vaikinai jį spardė gulintį, spyrė kartu ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas (b. l. 33, 37).
2018 m. rugsėjo 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokoluose užfiksuota, kad liudytoja M. F. atpažino M. O., kaip vaikiną, kuris 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 21.00 val., Vilniaus gatvėje esančioje stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, dar su vienu vaikinu, kuris rankoje turėjo plastikinį bokalą alaus, priėjo prie jos su vyru ir pradėjo kabinėtis, keiktis necenzūriniais žodžiais, grasino, abu prieš juos kilnojo kelius, tarsi puldami. Dėl to ji pasitraukė skambinti į policiją ir tuomet pamatė, kaip abu vaikinai muša jos vyrą M.. Šis atpažintasis vaikinas kartu su kitu spardė jos vyrą keliais ir mušė rankomis, kiek konkrečiai kuris sudavė smūgių ir į kurias kūno vietas, ji pasakyti negali, bet matė, kad pagrindė į galvą, po to bekrentančiam M. kažkuris iš jų spyrė į krūtinės sritį. Taip pat liudytoja atpažino D. L., kaip tą vaikiną, buvusį su M. O.. Vaikinus atpažino pagal jų veido bruožus, amžių, nėra abejonių, kad tai tie patys vaikinai (b. l. 40-41, 43-44).
2018 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus g., Vilniuje, autobuso sustojime „Vinco Kudirkos aikštė“, ties operos ir baleto teatru. Link žalio tilto ant šaligatvio matosi raudonos dėmės. Ties autobuso sustojimu yra vyriausybės pastatas, ant kurio yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 24-27).
2019 m. sausio 16 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas Vadovybės apsaugos departamento. Įraše matyti „Vinco Kudirkos“ stotelė Vilniaus gatvėje. 2018-08-19, 21.23 val. į stotelės laukiamąjį užeina vyras su moterimi ir atsisėda ant suoliuko, šalia stovi kažkoks žmogus. Apie 21.29 val. link stotelės ateina du vaikinai, abu prieina prie autobusu grafiko. Vienas vaikinas lieka prie stulpo su grafiku, kitas, rankoje turintis maišelį, prieina prie stotelėje sėdinčių žmonių. Tada prie pastarojo vaikino prieina ir antrasis vaikinas. Abu vaikinai, stovėdami priešais stotelėje esančius vyrą ir moterį, kažką intensyviai aiškinasi, gestikuliuodami rankomis, po ko vaikinas su maišeliu pradeda prieš tuos žmones kilnoti kelius. Tada matosi, kad moteris nueina į šoną prie grafiko. Stotelės laukiamajame atsistoja ir vyras, tuomet vienas iš vaikinų smogia vyrui kumščiu arba delnu į veidą. Vyras traukiasi link tos pusės, kur nuėjo moteris, kuri matosi, kad skambina telefonu. Vaikinas, smogęs vyrui, traukiasi paskui, dar pakėlęs kumščius, kitas vaikinas stovi šalia, už jo, matosi, kad pirmas vaikinas dar smūgiuoja vyrui. Po to kamera kažkur nuklysta ir nesimato, kas vyksta. Kai vėl matomas stotelės vaizdas, matosi, kad vienas iš vaikinų (tas, buvęs su maišeliu), spardo jau ant šaligatvio gulintį vyrą. Po to tas vaikinas pasiima maišelį, kuris buvo už stotelės laukiamojo, ir abu vaikinai nubėga link „Vaikų pasaulio“ (b. l. 77-78).
Liudytojas P. P., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad įvykio dieną su draugu stovėjo už stotelės V. Kudirkos aikštėje. Buvo tamsu, vakaras. Jis pamatė bėgantį D. L., su kuriuo kartu mokosi. Stotelėje nukentėjo žmogus, mano, kad nuo kaltinamųjų, nes jie bėgo, o kiti žmonės ramiai stovėjo. Kas mušė nukentėjusįjį, jis nematė, buvo nuo jų 5-10 m atstumu, stotelėje buvo žmonių. Jis matė tik kad D. L. nubėgo, jie pasisveikino. Kito kaltinamojo nematė. Po poros minučių atvyko policija, klausinėjo žmonių, kas atsitiko, žmonės bėgo padėti nukentėjusiajam. Jis pareigūnams pasakė D. L. pavardę, nes jie klausė. Nematė, kaip policija sulaikė kaltinamuosius. M. O. visai nepažįsta.
Liudytojas Liudas Skripkauskas, apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad įvykio dieną vakare gavo pranešimą, kad Kudirkos autobusų stotelėje sumuštas žmogus. Vėliau dar pranešė, kad bėga du kaltinamieji Gedimino prospektu. Jie važiavo link Katedros aikštės, vidury gatvės mojavo mergina, kuri nurodė vieną iš kaltinamųjų, kurį jie sulaikė. Tai buvo M. O., jis nebuvo agresyvus. Liudytoja nurodė, kad kitas kaltinamasis pasišalino link „Pramogų banko“, todėl jis nubėgo prie „Pramogų banko“, tačiau kito kaltinamojo sulaikyti nepavyko. Sulaikytas asmuo sakė, kad nieko nepadarė. Paskui privažiavo prie nukentėjusiojo, kuris sėdėjo ant žemės, jo veidas buvo kruvinas, aplink buvo daug žmonių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio Liudo Skripkausko 2018 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d., dirbant su vyriausiuoju patruliu Sergej Gapon, apie 21.20 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad V. Kudirkos aikštėje vyksta muštynės, du vyrai muša vieną vyrą. Vykdami į įvykio vietą pastebėjo, kad Gedimino pr., didėjančia numeracijos tvarka bėga moteris, kaip vėliau paaiškėjo M. F., kuri mosikavo rankomis, o pareigūnams sustojus nurodė šaligatviu einantį vyrą, vilkintį mėlynos spalvos marškinėlius, kuris V. Kudirkos aikštėje, jos teigimu, mušė jos vyrą, kaip vėliau paaiškėjo M. P.. Taip pat paaiškino, kad vienas iš muštynėse dalyvavusių asmenų, kuris vilkėjo juodos spalvos marškinėlius ir pilkas sportines kelnes, nubėgo Stulginskio gatve Pamėnkalnio gatvės link. Pareigūnams privažiavus į V. Kudirkos aikštės maršrutinio transporto stotelę, jie pamatė ant šaligatvio gulintį M. P., kurio veidas buvo kruvinas. M. F. paaiškino, kad jiems laukiant maršrutinio autobuso prie jų priėjo du agresyvūs vyrai, kurie pradėjo kabinėtis, o perspėti nusiraminti, pradėjo rankomis ir kojomis mušti jos vyrą M. P., vėliau pradėjo bėgti Gedimino pr. didėjančia numeracijos tvarka. Prie Gedimino pr. 28 namo vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų, kaip vėliau paaiškėjo M. O., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius, buvo sulaikytas. Įvykį matęs liudininkas P. P. nurodė, kad vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų galėjo būti D. L., tikslesnių duomenų nežino. Atvykęs GMP ekipažas nukentėjusįjį išvežė į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę. Sulaikytasis M. O. buvo pristatytas į 2 policijos komisariatą. Taip pat į komisariatą nuvežta ir nukentėjusiojo M. P. žmona M. F. (b. l. 86).
2018 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad pasitelkus specialistą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnįjį teismo medicinos ekspertą J. M. P., apžiūrėti dokumentai – M. P. gydymo stacionare ligos istorija iš VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, gydymo stacionare ligos istorija iš VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos ir asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė. Specialisto išvada: M. P. nustatyti abipusiai viršutinio žandikaulio lūžiai ir nosies patinimas. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti tikėtina dviem trauminiais poveikiais (smūgiais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Jeigu poveikių buvo daugiau, tai jie nepaliko atskirų matomų požymių. Ligoninėse nustatytas intensyvus kraujavimas tiesiogiai su sužalojimais nesusijęs – jo priežastis kraujo liga, kuria serga M. P. (b. l. 73-74).
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltinamųjų D. L. ir M. O. veiksmų kvalifikavimo
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo, liudytojų kaltinamųjų parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūros protokolus, tarnybinius pranešimus ir kt. bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad kaltinamieji D. L. ir M. O. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis D. L. pripažino, kad jis M. P. sudavė iš viso du smūgius – vieną smūgį sudavė stovinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį, taikydamasis į žandikaulį, nors nėra tikras, kur pataikė, o paskui, nukentėjusiajam nugriuvus, vieną kartą spyrė jam į pilvą. Taigi, kaltinamasis D. L. iš esmės nesutiko su kaltinime nurodytu jo suduotų smūgių kiekiu, nors smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį iš esmės pripažino. Kaltinamasis M. O. savo kaltės nepripažino, parodė, kad nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, jis tik matė konfliktą tarp kaltinamojo D. L. ir nukentėjusiojo, ir vieną D. L. suduotą smūgį. Kaltinamasis D. L. taip pat nurodė, kad kaltinamasis M. O. nukentėjusiajam smūgių nesudavė, netgi priešingai, bandė jį (D. L.) raminti ir stabdė nuo pakartotinų smūgių sudavimo nukentėjusiajam. Tačiau tokie D. L. ir M. O. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams.
Vertinant kaltinamųjų parodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, pažymėtina, kad tiek M. P., tiek liudytoja M. F. teismo posėdyje nurodė, kad konflikte dalyvavo ir prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo abu kaltinamieji. Nors pirmasis priėjo ir su M. P. bei M. F. bendrauti pradėjo kaltinamasis D. L., tačiau M. P. pasakius jam pastabą dėl viešoje vietoje geriamo alaus, D. L. pradėjo elgtis agresyviai, keiktis necenzūriniais žodžiais. Tada priėjo ir kaltinamasis M. O. ir jau abu kaltinamieji elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, demonstravo parodomuosius smūgius. Pažymėtina, kad įvykis buvo dalinai užfiksuotas ir byloje esančiame vaizdo įraše. Iš aplinkybių, užfiksuotų vaizdo įrašo apžiūros protokole, matyti, kad iš pradžių prie stotelėje buvusių M. P. ir M. F. priėjo tik vienas iš kaltinamųjų, tačiau vėliau priėjo ir kitas. Tuomet abu kaltinamieji, stovėdami priešais M. P. ir M. F., kažką intensyviai aiškinosi, gestikuliuodami rankomis, po ko vienas iš kaltinamųjų pradėjo prieš juos kilnoti kelius. Atsistojus M. P., vienas iš kaltinamųjų smogia jam į veidą. Tokiu būdu, vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos M. F. nupasakotą įvykių seką dėl konflikto pradžios. Tokie nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, patvirtinti vaizdo įrašu, paneigia kaltinamųjų išsakytą poziciją, kad kaltinamasis M. O. konflikte su nukentėjusiuoju visiškai nedalyvavo.
Nukentėjusysis M. P. nurodė, kad jam smūgius sudavė abu kaltinamieji, o būtent kad D. L. jam sudavė smūgį rankos kumščiu kažkur į smilkinį, o M. O. jam trenkė kumščiu į korpusą iš kairės pusės. Paskui, M. P. traukiantis už stotelės užsidengus rankomis veidą, pasipylė daugiau smūgių, kas tiksliai juos sudavė, nematė, bet smūgiavo abu kaltinamieji. Tada, nukritęs ant žemės, juto apytikriai 10 smūgių kojomis, smūgius jautė iš abiejų pusių, iš to jis suprato, kad jį spardo abu kaltinamieji. Liudytoja M. F. parodė, kad kilus konfliktui kaltinamieji ėmė M. P. mušti, jam buvo suduota nemažiau poros smūgių, smūgiavo abu kaltinamieji. Ji matė ir M. O. smūgį. M. P. pradėjo dengtis veidą, gavo smūgį nuo D. L. į veidą, antrą smūgį sudavė nukentėjusiajam krentant, nematė tiksliai, į kurią vietą. M. P. nukritus prasidėjo smūgiai kojomis iš abiejų kaltinamųjų. Ikiteisminio tyrimo metu M. F. taip pat nurodė, kad smūgius M. P. sudavė abu kaltinamieji, o būtent kad kaltinamasis, kurį vėliau atpažino kaip M. O., smogė ne mažiau kaip vieną kartą ranka M. P. į korpusą, o kaltinamasis, kurį vėliau atpažino kaip D. L., ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė M. P. į veido sritį, po ko jis pargriuvo ir tuomet matė kaip abu kaltinamieji spyrė M. P. kartu ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. Taigi, liudytoja M. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme, nuosekliai nurodė, kad nukentėjusiajam M. P. kaltinamasis D. L. sudavė ne mažiau kaip du smūgius, o kaltinamasis M. O. sudavė bent vieną smūgį, o paskui, nukentėjusiajam pargriuvus, abu kaltinamieji spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 kartų. Liudytojos M. F. parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo M. P. parodymais. Šių asmenų parodymai paneigia kaltinamojo D. L. parodymus, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik du smūgius, taip pat ir kaltinamojo M. O. parodymus, kad jis nukentėjusiajam apskritai nesudavė jokių smūgių. Pažymėtina, kad siekiant patikrinti teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymus buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, tačiau dėl vaizdo įrašą užfiksavusios kameros judėjimo, įvykis jame matomas nepilnai. Nors iš vaizdo įrašo matyti, kad pirmuosius du smūgius nukentėjusiajam suduoda kaltinamasis D. L., tačiau iškart po to kamera nusisuka nuo filmuojamo įvykio ir nebesimato, kas vyksta. Kamerai atsisukus atgal tokiu kampu, kad būtų filmuojamas įvykio vaizdas, matosi, kad kaltinamasis D. L. spardo jau ant šaligatvio gulintį M. P., o kaltinamasis M. O. stovi šalia. Pažymėtina, kad net ir ribotai vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės prieštarauja kaltinamųjų parodymams – kaltinamasis D. L. nurodė sudavęs tik du smūgius nukentėjusiajam, o vaizdo įraše jų užfiksuoti mažiausiai trys, o kaltinamasis M. O. teigė iš viso konflikte nedalyvavęs, nors vaizdo įraše matosi jo buvimas šalia D. L. tuo metu, kai buvo suduoti tiek pirmieji, tiek paskutinieji smūgiai nukentėjusiajam. Tai teikia pagrindą abejoti kaltinamųjų parodymais ir dėl įvykio eigos, kurios vaizdo įraše nesimato. Nors vaizdo įrašas patvirtina tik dalį nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos M. F. parodymų dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų, tačiau vaizdo įraše matoma ne visa konflikto eiga, bet tik kaltinamųjų smurtinių veiksmų pradžia ir pabaiga. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos M. F. parodymais – byloje nėra duomenų, kad šie asmenys turėtų motyvą apkalbėti ar pakenkti kaltinamiesiems, būtų juos asmeniškai pažinoję prieš įvykį, tokių aplinkybių nenurodė ir patys kaltinamieji. Nukentėjusysis ir liudytoja davė parodymus prisiekę, jų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa ir vieni kitus papildo, taip pat yra dalinai patvirtinti vaizdo įrašu. Tuo tarpu D. L. ir M. O. parodymų apie įvykio aplinkybes jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina.
Įvykio metu nukentėjusiajam M. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši aplinkybė nustatyta 2018 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad specialistas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusiojo M. P. gydymo dokumentus, nurodė, kad nukentėjusiajam nustatyti abipusiai viršutinio žandikaulio lūžiai ir nosies patinimas. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji D. L. ir M. O. smurtaudami prieš nukentėjusįjį veikė bendrininkų grupėje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).
Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad kaltinamųjų D. L. ir M. O. susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį smurtą nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu. Fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo abu kaltinamieji, suduodami smūgius rankomis ir, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jį spardydami kojomis. Kaltinamieji suprato bendrais veiksmais žalojantys nukentėjusįjį, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, kurių atžvilgiu jų tyčia nebuvo apibrėžta. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką, pagal kurią bendrai veikę asmenys atsako kaip bendrininkai tiek atvejais, kai asmuo sužalojamas nuo bendrininkų smūgių visumos, tiek nuo vieno iš bendrininkų smūgio, kai nustatoma, kad visi veikė tyčia. Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-696/2016). Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, abu kaltinamieji yra atsakingi už nukentėjusiajam M. P. padarytus sužalojimus.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Šiame straipsnyje numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Iš kaltinamojo D. L., nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos M. F. parodymų nustatyta, kad kaltinamieji pradėjo agresyviai elgtis ir konfliktas peraugo į fizinį smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu be jokios aiškios dingsties. Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis smurtą prieš nukentėjusįjį pradėjo naudoti savigynos pagrindu, nes pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai ir kaltinamasis manė, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu gali panaudoti smurtą. Tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, be to, ir pats kaltinamasis nurodė, kad negali tiksliai paaiškinti, kaip būtent pasireiškė nukentėjusiojo M. P. agresyvus elgesys bei nurodė, kad tuo metu, kai spyrė parkritusiam nukentėjusiajam, jokios grėsmės jam nebuvo. Liudytoja M. F. nurodė, kad nukentėjusysis agresyviai nesielgė, jie kartu sėdėjo stotelėje apsikabinę. Kaltinamasis M. O. nurodė negirdėjęs, kad nukentėjusysis būtų kalbėjęs agresyviai. Peržiūrėjus vaizdo įrašą jame taip pat nematyti jokių agresyvių nukentėjusiojo veiksmų. Remiantis išdėstytais įrodymais atmestina D. L. versija, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu jis panaudojo išprovokuotas paties M. P. agresyvaus elgesio. Priešingai, tiek iš kaltinamųjų, tiek iš nukentėjusiojo bei liudytojos parodymų matyti, kad smurto panaudojimo priežastimi tapo tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam D. L. pasakė pastabą dėl viešoje vietoje geriamo alaus bei agresyvaus elgesio. Pažymėtina, kad tokia nukentėjusiojo pastaba kaltinamajam D. L. buvo pagrįsta, kadangi alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje laikytinas administraciniu nusižengimu, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji D. L. ir M. O., suduodami smūgius nukentėjusiajam M. P., šiuos veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų.
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Šiame straipsnyje numatyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015).
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, konfliktas, kurio metu kaltinamieji D. L. ir M. O. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. P., įvyko viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“. Teismas konstatavo, kad fizinį smurtą kaltinamieji panaudojo iš chuliganiškų paskatų, tokiais savo veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įvykio metu stotelėje be kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo ir kitų žmonių. Liudytoja M. F. nurodė, kad stotelėje sėdėjo dar viena mergina, o toliau buvo kitų žmonių. Liudytojas P. P., įvykio metu buvęs netoli stotelės, nurodė, kad stotelėje buvo daug žmonių, įvykis sutrikdė jų rimtį, žmonės bėgo padėti nukentėjusiajam. Be to, į įvykio vietą buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Liudytojas policijos pareigūnas Liudas Skripkauskas taip pat patvirtino, kad jam atvykus į įvykio vietą, stotelėje prie nukentėjusiojo buvo daug žmonių. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų D. L. ir M. O. veiksmai sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, nes buvo akivaizdžiai sutrikdyta viešojo transporto stotelėje ir aplink ją buvusių žmonių rimtis, nutrauktas jų laisvalaikis.
Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje ir nukentėjusiajam sutrikdžius sveikatą, iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, jeigu viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikaltimų sutaptis pagal BK 284 straipsnio ir straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012).
Remiantis šiame nuosprendyje teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei suformuota teismų praktika, kaltinamųjų D. L. ir M. O. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
D. L. ir M. O. atsakomybę lengvinančių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių kaltinamajame akte nebuvo nurodyta. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu taip pat nurodė, kad kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokių aplinkybių teismo neprašė pripažinti ir nukentėjusiojo atstovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas savo iniciatyva kaltinamųjų sunkinančių aplinkybių nenustato.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 55 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šių nusikaltimų motyvus ir tikslus. Kaltinamieji D. L. ir M. O., veikdami bendrininkų grupėje, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą. Padaryti nusikaltimai tyčiniai, baigti, padaryti iš chuliganiškų paskatų, jais padaryta žala neatlyginta.
Teismas taip pat įvertina byloje esančius D. L. ir M. O. asmenybes apibūdinančius duomenis: abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, anksčiau neteisti. Kaltinamasis D. L. yra dirbantis, baustas administracine tvarka už smulkaus pobūdžio administracinius nusižengimus – važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 132-133). Kaltinamasis M. O. administracine tvarka nebaustas (b. l. 112), byloje esančiais duomenimis šiuo metu nedirbantis, nors yra dirbęs anksčiau (b. l. 113). D. L. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir dalies, nurodė ketinantis susitaikyti su nukentėjusiuoju ir atlyginti jam padarytą žalą. Tačiau teismui suteikus kaltinamajam tokią galimybę ir paskelbus bylos nagrinėjime pertrauką, padaryta žala ir bent jos dalis nebuvo atlyginta. Kaltinamasis M. O. viso proceso metu savo kaltę neigė.
Įvertinęs nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. L. ir M. O. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytas arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl kaltinamiesiems už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl kaltinamiesiems paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamiesiems D. L. ir M. O. teismas atsižvelgia į tai, kad abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, teisiami pirmą kartą, kaltinamasis D. L. yra dirbantis, o kaltinamasis M. O., nors Sodros duomenimis šiuo metu nedirba, tačiau praeityje įvairiais laikotarpiais yra dirbęs. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamiesiems gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, kaltinamiesiems būnant laisvėje, jie turės galimybę dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam M. P. padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, D. L. ir M. O. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas, paskiriant kaltinamiesiems įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Kaltinamasis M. O. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į šiam kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis (2 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. M. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam D. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – kaltinamojo D. L. asmens tapatybės kortelė, saugoma su bylos medžiaga (b. l. 122) – grąžintina D. L..
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti byloje.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1835,48 eurų dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas M. P., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina buvo 1835,48 Eur (b. l. 81). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo M. P. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 82). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas į bylą pateiktais duomenimis, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas atlyginti solidariai iš kaltinamųjų D. L. ir M. O..
Nukentėjusysis M. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 152,67 eurų turtinės žalos, kurią patyrė įsigydamas vaistus, 5000 eurų neturtinės žalos ir 600 eurų, kuriuos sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pateikė 242 Eur sąskaitą-faktūrą, išrašytą M. P. už jo atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje.
Nukentėjusiojo M. P. patirta turtinė žala grindžiama į bylą pateiktais vaistų pirkimo kvitais (b. l. 171-180), tačiau teismas pažymi, kad sudėjus visas pateiktuose kvituose nurodytas sumas, gaunamos pirkimo išlaidos sudaro 122,21 eurų, o ne 152,67 eurų, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje. Kadangi nukentėjusysis nenurodė, kad turėjo išlaidų vaistams, kurios nepagrįstos į bylą pateiktais duomenimis, jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik ta apimtimi, kiek jį pagrindžia į bylą pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo M. P. naudai iš kaltinamųjų D. L. ir M. O. priteistina solidariai 122,21 eurų turtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Civiliniame ieškinyje M. P. prašoma priteisti 5000 eurų dydžio neturtinė žala grindžiama tuo, kad užpuolimas, kuris nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sukelia didelius asmeninius ir šeimyninius išgyvenimus, išlikusį nesaugumo jausmą būnant tamsiu paros metu miesto centre. Nukentėjusysis, gydydamasis nuo patirtų sužalojimų tiek ligoninėje, tiek namuose patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, sutriko jo kasdienis gyvenimas, kelionė į darbą, sulėtėjo darbinis ritmas. Gydantis traumą buvo komplikacijų, dėl ko reikėjo ne vieną kartą vykti į gydymo įstaigą papildomiems tyrimams atlikti, buvo įvykę dideli potrauminiai nukentėjusiojo kraujavimai. Nukentėjusiajam ir šiuo metu privaloma saugotis, jog dėl patirtų sužalojimų nusikaltimo metu neatsinaujintų nosies gleivinės kraujavimas, kuris gali dar labiau pabloginti sveikatą. Teismo posėdyje M. P. nurodė, kad jam dviejose vietose buvo sulaužytas žandikaulis, dėl ko jis negalėjo valytis dantų, kentė pastovius skausmus, pablogėjo dantų būklė. Po traumos negalėjo vykdyti darbų. Sužlugo keli projektai, tarp jų - pardavimas technikos Japonijos kompanijai. Šis įvykis taip pat pakenkė jo mokslinei karjerai, rengiamam moksliniam darbui. Nukentėjusysis jaučia neteisingumo, nesaugumo jausmą, patyrė moralinį pažeminimą.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų D. L. ir M. O. nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, didelį fizinį skausmą gydantis sulaužytą žandikaulį bei kitus su tuo susijusius nepatogumus. M. P. buvo įžūliai užpultas ir sumuštas viešoje vietoje be jokios aiškios priežasties. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad dėl nusikalstamų veikų M. P. patyrė neturtinę žalą. Nustatant neturtinę žalą atsižvelgtina į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, jo gydymosi trukmę. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo M. P. gydymui turėjo reikšmės ir jo sveikatos sutrikimai (kraujo liga), kurie su padaryta nusikalstam veika nėra susiję. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjo jo mokslinė bei darbinė veika (nebuvo įgyvendintas projektas su Japonijos kompanija), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik aukščiau išvadintais teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiojo M. P. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jo teismo posėdyje išsakytus argumentus, pateiktus įrodymus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitinka 3000 eurų neturtinės žalos dydis, todėl ši suma priteistina atlyginti iš kaltinamųjų D. L. ir M. O. solidariai.
Nukentėjusysis M. P. taip pat prašo priteisti 842 eurų advokato paslaugoms apmokėti. 600 eurų suma yra pagrįsta į bylą pateiktu mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo šią sumą advokatui Liutaurui Lukošiui (b. l. 182). Mokėjimas buvo atliktas pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2018/09/28, kurioje nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis (b. l. 181). Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo advokatas L. Lukošius pateikė sąskaitą faktūrą, išrašytą M. P. dėl 242,00 eurų sumos už atstovavimą baudžiamojoje byloje.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo M. P. atstovas advokatas L. Lukošius teikė nukentėjusiajam pagalbą ikiteisminio tyrimo metu (teikė teisines konsultacijas, rengė civilinį ieškinį, teikė dokumentus), taip pat atstovavo nukentėjusįjį visuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Prašoma 842 eurų procesinių išlaidų suma, teismo vertinimu, yra atitinkanti sugaišo laiko sąnaudas ir protingumo kriterijus ir neprieštarauja 2015 m. kovo 19 d. Nr. LR-77 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro priimtam įsakymui „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Todėl ši suma priteistina atlyginti solidariai iš kaltinamųjų M. O. ir D. L..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamajam D. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – kaltinamojo D. L. asmens tapatybės kortelę, saugomą su bylos medžiaga – grąžinti D. L..
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. O. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam M. O. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. (2 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam M. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.
1835,48 eurus Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti;
122,21 eurų nukentėjusiajam M. P. turtinei žalai atlyginti;
3000 eurų nukentėjusiajam M. P. neturtinei žalai atlyginti;
842 eurų nukentėjusiajam M. P. patirtoms procesinėms išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.