- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-615-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 49SFN-2563-(14.49.104); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą (raštą) Nr. 1SS-2557-(8.5.); 3) jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, atnaujinti praleistą terminą ginčyti šiuos administracinius aktus; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove įsiterpusio 209 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; 5) priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė tenkinti ieškovės prašymą parduoti jai be aukciono įsiterpusį 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (toliau ir - Sklypas), esantį šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi prašomo parduoti sklypo iš pietrytinės ir šiaurės vakarų pusės plotis viršija 10 metrų (yra 12,08 m). NŽT atmetė ieškovės skundą, nurodydama, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi jo plotis viršija leistiną 10 m plotį; iš dviejų pusių (vakarų ir rytų) ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.
1.2. Pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 280 V „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ ieškovei yra patvirtintas žemės sklypo plotas, kurį sudaro 815 kv. m. (8,15 arų); ieškovės ir jos prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas Sprendime pažymėtas tuo pačiu Nr. 6. Ieškovės sklypo plotas yra 0,0605 ha (6,05 arų arba 605 kv. m.), todėl minėtu Sprendimu ir patvirtintu Detaliuoju planu ieškovei suteikta subjektinė teisė įgyti be aukciono nuosavybės teise papildomą į 209 kv. m arba 2,09 arų valstybinės žemės sklypą, kurią ieškovė išsaugojo ir po 2016 m. birželio 1 d., t. y. Nutarimo Nr. 521 priėmimo. 1 kv. m. paklaida tarp Sprendime nurodyto 815 kv. m. ir faktiškai išmatuoto 814 kv. m. gavosi dėl kadastrinių matavimų paklaidų. Ieškovė prašė parduoti be aukciono sklypą įsiterpusį tarp jos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, tai yra tą, kuris yra nurodytas Detaliajame plane ir Sprendime. Pasak ieškovės, nauja Nutarimo Nr. 692 redakcija ir jo 2.15 papunktis galioja tik naujai rengiamiems detaliesiems planams.
Atsiliepimas
2. Atsakovė NŽT prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau ir Nutarimas) imperatyviai įtvirtinta, kad įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Nutarimo 2.15 papunktyje yra įtvirtinti ir siauros juostos matmenys - 10 metrų. Ieškovė dėl galimybės išsipirkti laisvą valstybinį žemės sklypo plotą kreipėsi tik 2018 metais; ginčo sklypą iš vakarų ir rytų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas, sklypo plotis 12,08 metrų. Ieškovės argumentai, jog ji Detaliojo plano sprendiniais įgijo subjektinę teisę pirkti žemės sklypą ir šią teisę išsaugojo po Nutarimo 2.15 papunkčio naujos redakcijos įsigaliojimo nepagrįsti. Ginčo žemės sklypas neatitinka siauros juostos sąvokos. Teisę pirkti įsiterpusį žemės sklypą suteikia ne Detalusis planas, o administraciniai aktai.
3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškinio tenkinimo klausimą prašė spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos teismų suformuotą praktiką. Nurodė, kad teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. Detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nėra pasikeitę, todėl privalomi ir turi būti vykdomi, kaip tai įpareigoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tačiau pažymėjo, jog ieškovės siekis įsigyti ginčo valstybinės žemės plotą lengvatine tvarka, savaime nereiškia, jog valstybinės žemės patikėtinis turi nepaisyti valstybinės žemės pardavimo teisinio santykio objekto ir subjekto požymių. Taip pat nurodė, kad valstybinės žemės patikėtinis neatsižvelgė į tai, kaip valstybinės žemės plotas faktiškai išsidėstęs, neįvertino susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, aplinkybės, jog ginčo žemės sklype nėra objektyvios galimybės suformuoti racionalių ribų, funkcionalų žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atnaujino ieškovei M. M. vieno mėnesio terminą skundui (ieškiniui) paduoti; ieškinį atmetė, taip pat priteisė valstybei iš ieškovės 15,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, jog tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje imperatyviai nustatytus reikalavimus atitinkantį valstybinės žemės plotą ieškovė galėtų įsigyti lengvatine (ne aukciono) tvarka (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 dalis).
6. Įvertinęs ieškovės pateiktą norimo įsigyti žemės sklypo planą, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 280V, kuriuo patvirtintas teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mastų detalusis planas, teismas padarė išvadą, kad ieškovės norimas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka reikalavimo būti įsiterpusiam tarp privačių suformuotų žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės suformuotų sklypų, nes iš rytų ir vakarų pusių ribojasi su laisvais valstybinės žemės plotais (Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis).
7. Vertindamas, ar ieškovės pageidaujamam ne aukciono tvarka įsigyti valstybiniam žemės plotui galėtų būti taikoma Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatyta siauros juostos išimtis, teismas nustatė, kad ieškovės pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto plane gretimybėje 1-2 ir 4-3 ginčo žemės sklypo plotis yra 12,08 metrų; siauriausia žemės sklypo vieta viršija 10 metrų plotį, todėl sprendė, kad siekiamas prisijungti žemės plotas nelaikytinas siaura juosta. Teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad siekiamą įsigyti žemės plotą sudaro šlaitai ir grioviai, todėl ieškovė neturi teisės Nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka įsigyti valstybinės žemės plotą, nes jis nėra laikytinas įsiterpusiu.
8. Teismas atmetė ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovei subjektinę teisę įgyti ginčo žemės sklypą sukūrė patvirtintas Detalusis planas, kuris neturi būti vertinamas pagal Nutarimo Nr. 692 reikalavimus. Teismas nustatė, kad nuo Detalaus plano patvirtinimo praėjo daugiau nei 17 metų, per kuriuos ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų ne aukciono tvarka sudaryti šio valstybinio žemės ploto pirkimo-pardavimo sandorį. Aplinkybė, jog Detalusis planas yra galiojantis dokumentas, nepaneigia fakto, kad juo formuojamas žemės sklypas privalo atitikti sprendimo dėl žemės sklypo pardavimo priėmimo metu galiojančius imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sandorio, prieštaraujančio galiojančio Nutarimo Nr. 692 nuostatoms, sudarymas, reikštų sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms, sudarymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 straipsnis).
9. Teismo nuomone, kad Detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovei jokių subjektinių teisių į ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti.
10. Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus dėl nesamos galimybės ginčo valstybinės žemės plotui funkcionuoti kaip savarankiškam objektui, nes šią sklypo savybę trečiasis asmuo vertina atmesdamas faktą, kad ginčo plotas neatitinka esminių Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje keliamų sąlygų. Teismo nuomone, argumentas, kad galimai kitam asmeniui įsigijus ginčo plotą, ieškovės galimybė patekti į jos nuosavybės teise valdomą sklypą galės būti užtikrinta tik servitutu, neturi teisinės reikšmės. Sprendė, kad servituto nustatymo klausimas nedaro jokios įtakos ginčo ploto vertinimui kaip įsiterpusio valstybinės žemės ploto, tokio reikalavimo nenustato ir Nutarimas Nr. 692.
11. Teismas konstatavo, kad skundžiami aktai neprieštarauja aukštesnes galios teisės aktams ir atitinka imperatyvų Nutarimo Nr. 692 reguliavimą, priimti subjekto, kuris yra įgaliotas teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo; priimant skundžiamus aktus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.
12. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovės nurodoma teismų praktika neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Pažymėjo, kad vien skirtingos faktinės aplinkybės nepaneigia fakto, kad teisminėje praktikoje yra suformuluoti įsiterpusio valstybinės žemės ploto vertinimo kriterijai, taikytini ir nagrinėjamu atveju.
13. Teismas sprendė, kad ieškovė vieno mėnesio terminą (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis) praleido dėl svarbių priežasčių – atsakovo aktuose neteisingai nurodytos jų apskundimo tvarkos, todėl atnaujino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovė M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, todėl atsakovė privalo vykdyti Detalaus plano sprendinius.
14.2. Detalusis planas yra ne teisės aktas, tačiau būtent teisės aktai suteikia Detaliajam planui neterminuotą ir privalomą vykdyti galią. Privalomas detaliojo plano vykdymas reiškia šio žemės sklypo pardavimą ieškovei.
14.3. Ieškovė prašo taikyti Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusio akto, pagal kurios 5 punktą – parduodamų ir išnuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus. Daro išvadą, kad ieškovės prašomo parduoti sklypo plotas ir ribos jau buvo nustatyti pagal galiojusią įstatymo redakciją bei Detalųjį planą, todėl sklypo pardavimo procedūra turėjo būti tęsiama ir užbaigta pagal tuo metu galiojusią Nutarimo redakciją.
14.4. Teismo pateiktas teisės normų (nutarimo Nr. 179) aiškinimas ir taikymas yra nepagrįstas. Ieškovės prašomas parduoti sklypas atitinka teismo nurodytus Nutarimo Nr. 179 reikalavimus, o ieškovė sutinka su sklypo pardavimo kaina, tačiau teismas sprendė, kad ieškovei jis negali būti parduotas. Be to, teismo nurodoma teisės norma, kad parduodamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną sklypą, šiuo metu negali būti taikoma, nes pirkimo-pardavimo sutartis dar nėra sudaryta.
14.5. Per 16 metų nebuvo parengti ir patvirtinti Detalųjį planą keičiantys dokumentai, todėl Detaliojo plano sprendiniai galioja ir po 16 metų. Apeliantės įsitikinimu, teismo argumentai, kad ieškovė nesikreipė dėl sklypo pardavimo 16 metų neturi teisinio pagrindo.
14.6. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad ginčo sklypas negali funkcionuoti kaip atskiras objektas, taip pat, kad jame statyba ar ūkinė veikla negalima, todėl sklypas iš esmės bevertis. Teismas nepagrįstai nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarime išdėstytų išaiškinimų, kad įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti sufomuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas. Šiuo atveju, ginčo sklypui nustatyti servitutai, naudojimo apribojimai, per sklypą eina susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai; per jį yra vienintelis patekimas į ieškovės sklypą. Sklype jokia savarankiška ūkinė veikla nėra galima; jis niekada negalės būti suformuotas kaip atskiras sklypas, kurį būtų galima parduoti aukcione. Įmanomas tik pardavimas be aukciono.
14.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodyta teismų praktika, nors pats pripažino, kad bylose faktinės aplinkybės skirtingos.
14.8. Reikalavimas panaikinti skundžiamus aktus yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo parduoti ginčo sklypą. Administraciniai aktai priimti taikant ne tas teisės normas, kurios turėjo būti taikomos ginčo teisiniams santykiams, todėl yra neteisėti.
14.9. Teismas šiurkščiai pažeidė procesines teisės normas, kadangi išnagrinėjo bylą teismo posėdyje (2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 16 val.), apie kurį ieškovė nebuvo tinkamai informuota. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
15. Atsakovė NŽT atsiliepime prašo apeliantės M. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014 matyti, kad įsiterpusio žemės sklypo negalėjimo suformuoti kaip atskiro žemės sklypo sąlyga yra viena iš keturių sąlygų, kuri viena pati savaime nelemia, ar žemės sklypas bus laikytinas įsiterpusiu ar ne.
15.2. NŽT palaiko skundžiamo sprendimo motyvus, kuriuose konstatuojama, kad ginčui yra taikoma šiuo metu galiojanti Nutarimo 2.15 p. redakcija. Pažymi, kad administracinė procedūra dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo prasideda tada, kai asmuo valstybinės žemės patikėtiniui pateikia prašymą pirkti pageidaujamą žemės sklypą (Nutarimo 13.1. p.).
15.3. Nutarimo 2.15 p. redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 1 d., nenumatė konkrečių matmenų, kurie leistų žemės sklypą laikyti „siaura juosta“, o redakcija po 2016 m. birželio 1 d. numatė, jog 2.15 p. antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos (siauros juostos, šlaito, griovos matmenų įtvirtinimas) netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Ieškovė dėl sklypo pardavimo kreipėsi tik 2018 metais, todėl šiam ginčui taikoma šiuo metu galiojanti Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija.
15.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog turėtų būti taikoma Nutarimo redakcija, kuri galiojo Detaliojo plano priėmimo metu. Valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorio sudarymas, kuris neatitiktų šiuo metu galiojančio Nutarimo nuostatų, reikštų sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms, sudarymą.
15.5. Teisę nupirkti įsiterpusį žemės sklypą suteikia ne Detalusis planas, o administraciniai aktai. Detaliuoju planu numatyta žemės sklypų prijungimo galimybė nereiškia, jog NŽT nekyla pareiga prieš parduodant laisvus valstybinius plotus, kaip įsiterpusius, įvertinti, ar ginčo žemės sklypo prijungimas prie besiribojančio žemės sklypo, atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintus reikalavimus.
15.6. Apeliantė deklaratyviai konstatuoja, kad NŽT naudojama praktika netaikytina kilusiame ginče.
15.7. Apeliantės argumentai, kad jai nebuvo pranešta apie 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 16 val. vykusio teismo posėdžio vietą ir laiką, nepagrįsti. Kai ieškovas turi atstovą, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką, nepaisant to, kad pats ieškovas neinformuotas, posėdis gali įvykti. Nagrinėjamu atveju apeliantės atstovas K. P. dalyvavo minėtame posėdyje. Ieškovė dalyvavo 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdyje, kuriame ginčas buvo nagrinėjame iš esmės. Atsakovė nemano, kad nurodytos aplinkybės kaip nors apribojo apeliantės teises.
16. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į administracijos atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos teismų suformuotą praktiką. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teisinis reguliavimas įpareigoja ieškoti kompromiso tarp visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikių tenkinimo, siekiant, kad valstybinė žemė būtų kuo racionaliau išnaudota.
Atsiliepimas
16.2. Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nėra pasikeitę, todėl jie yra privalomi ir turi būti vykdomi, kaip tai įpareigoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tačiau trečiasis asmuo sutinka, kad nagrinėjamu atveju Detaliuoju planu apeliantei buvo sudaryta galimybė prisijungti ginčo žemės plotą prie savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, ji šios teisės nerealizavo 16 metų, t. y. pati savo veiksmais sukūrė esamą situaciją.
16.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat atkreipė dėmesį, jog Nutarimo 2.15 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu, visų pirma, siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą; laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindinis teritorijų planavimo kriterijus ir viso šio proceso esmė - racionalus laisvos valstybinės žemės panaudojimas. Teisės aktuose nurodyta taisyklė, dėl kurios tam tikri laisvi valstybinės žemės plotai gali būti traktuojami kaip įsiterpę - šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.
16.4. Valstybinės žemės patikėtinis neatsižvelgė į tai, kaip valstybinės žemės plotas faktiškai išsidėstęs, neįvertino susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, taip pat aplinkybės, jog ginčo žemės sklype nėra objektyvios galimybės suformuoti racionalių ribų, funkcionalų žemės sklypą. Nebuvo vertinama, jog viešo aukciono būdu šį ginčo sklypą įsigijus kitam asmeniui, apeliantei nuosavybės teise priklausančio sklypo eksploatavimas būtų įmanomas tik apsunkinant ginčo žemės sklypo savininko nuosavybės teise servitutiniu keliu. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį žemės plotas laikomas įsiterpusiu, - tai galimybė (tikslingumas) tokiame plote formuoti atskirą žemės sklypą, kuriame gali būti vykdoma savarankiška veikla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovei M. M. nuosavybės teise priklauso 0,0605 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 280V „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mąstų detaliojo plano tvirtinimo“, be kita ko, nuspręsta patvirtinti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mąstų detalųjį planą ir šiuos sprendinius (pagal pridedamą brėžinį): sklypo Nr. 6 paskirtį – mažaaukščių statinių statybai, sklypo plotą – 815 kv.m., statinių aukštį – dviejų aukštų su mansarda, 12 m. iki kraigo, užstatymo tankį – iki 30 proc. (1.3 punktas). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 49SFN-2563-(14.49.104.) netenkino ieškovės M. M. prašymo dėl įsiterpusio 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi ieškovės skundą, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1SS-2557-(8.5.) konstatavo, kad Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą papildomai perleisti 209 kv. m valstybinės žemės plotą. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtus administracinius aktus ir įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas ginčą išsprendė formaliai, neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimo be aukciono teisinius santykius, taip pat procesines teises normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nemotyvavo, kodėl atmetė ieškovės argumentus, neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir kt.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).
21. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
22. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kartu šio teisinio reglamentavimo imperatyvus pobūdis reiškia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017, 21 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-18-248/2019, 37 punktas; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 39, 40, 42 punktai).
23. Šio pobūdžio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.
24. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas minėtame Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013).
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d.) 2.15 punkte numatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
26. Apeliantės manymu, turėjo būti taikoma minėto akto redakcija, galiojusi Detaliojo plano patvirtinimo metu, kurioje nenumatyti apribojimai, įtvirtinti vėlesnėse Nutarimo Nr. 692 redakcijose. Nesutikimą su skundžiamo sprendimo išvada, kad detaliojo plano sprendiniai, neatitinkantys šiuo metu galiojančio Nutarimo Nr. 692 reikalavimų, negali būti taikomi, ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, kad detaliojo plano sprendiniai yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms; taip pat, kad detalieji planai galioja neterminuotai.
27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521, kuriuo buvo keičiamas 2.15 punktas, 2 dalyje nustatyta, kad keičiamo nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti.
28. Taigi, pats teisės aktas numatė reikšmingus faktus, su kuriais siejamas naujos redakcijos nuostatų (ne) taikymas. Siauros juostos parametrai, reikšmingi ginčo sklypo pripažinimui įsiterpusiam pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio pirmąją pastraipą, yra antroje pastraipoje, todėl sudarant pirkimo-pardavimo sutartį galėtų būti netaikomi tik tuo atveju, jeigu iki 2016 m. birželio 1 d. būtų priimtas sprendimas parduoti ieškovei įsiterpusį sklypą.
29. Apeliantė neginčija, kad iki minėtų nuostatų pakeitimo ji net nebuvo pateikusi prašymo dėl įsiterpusio sklypo pardavimo. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamos Nutarimo Nr. 692 redakcijos taikymo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
30. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 yra nurodęs, jog teismų praktikoje išryškėjusi tendencija, formuojant objektyvų „siauros juostos“ sąlygą apibrėžiantį kriterijų, – vadovautis nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame ir šiuo metu galiojančiame poįstatyminiame reglamentavime, t. y. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, teisėkūros subjekto įtvirtintu objektyviuoju kriterijumi, kuriuo remiantis laisvos valstybinės žemės sklypas atitinka „siauros juostos“ sąlygą, jei jo plotis neviršija 10 metrų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks aiškinimas atitinka visuomeninės naudos, racionalumo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, ir bendrąjį protingumo principą (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), taip pat neprieštarauja lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principui, kadangi siauros juostos sąlygą apibrėžiantis 10 metrų kriterijus taikytinas aiškinant iki to laiko anksčiau apskritai neapibrėžtos sąlygos turinį, o ne taikant nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punkto nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 53–54 punktai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 51–54 punktuose pateiktus sąvokos „siaura juosta“ išaiškinimus ir teisėkūros subjekto vėliau nustatytus jos taikymo kriterijus, daro išvadą, kad tam, jog laisvos valstybinės žemės plotas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusį reglamentavimą atitiktų „siauros juostos“ sąlygą, jis turėjo būti iki 10 metrų pločio arba jį nežymiai viršyti, o jo ilgis turėjo kelis kartus viršyti jo plotį, kad sudarytų ilgą ir siaurą juostą.
31. Nagrinėjamu atveju, ginčo sklypo plotis, kaip minėta, viršija 10 metrų (12,08 m), o jo ilgis yra vos 5 metrais didesnis (17,27 m). Taigi, akivaizdu, kad net netaikius nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijos, ginčo sklypas neatitinka kasacinio teismo nustatytų siauros juostos kriterijų.
32. Pastebėtina ir tai, kad ieškovės nurodomoje Nutarimo Nr. 692 (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. vasario 24 d. iki 2002 m. spalio 19 d.) apibrėžiant laisvų valstybinės žemės plotų, kurie gali būti parduoti, požymius, nustatyta, kad prie tokių plotų priskiriami tie plotai, kurie yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, bet nenurodyta, kad prie tokių plotų priskiriami ir tie, kurie yra įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Tai reiškia, kad pagal aptariamą teisinį reguliavimą parduoti leidžiama laisvus valstybinės žemės plotus, įsiterpusius išimtinai tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų. Tuo tarpu laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), neatitinka 2.15 punkto sąlygų. <...> plečiamojo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos aiškinimo nepagrindžia ir tai, kad šiuo metu galiojančioje šio punkto redakcijoje yra nustatyta galimybė parduoti laisvos valstybinės žemės plotus, įsiterpusius ne tik tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, bet ir tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančioje 2.15 punkto redakcijoje, pirmiau nurodytu būdu išplėtus įsiterpusio valstybinės žemės ploto sampratą, kartu buvo įtvirtinta ir papildomų apribojimų (saugiklių), dėl kurių tam tikrų valstybinės žemės plotų, kurie galėjo būti parduodami pagal ankstesnį <...> teisinį reguliavimą, pardavimas tapo negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės normos aiškinimas atsižvelgiant į vėlesnį tų pačių santykių teisinį reguliavimą, panaudojant tik atskirus vėlesnio reguliavimo epizodus, tačiau nevertinant pasikeitusio teisinio reguliavimo visumos (sistemos), yra nepagrįstas. Dėl tų pačių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad plečiamojo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos aiškinimo nepagrindžia ir Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, jog vėlesnės (ginčo santykiams neaktualios) Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijos (2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1500 redakcija) pirmoji pastraipa tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad atitinkami laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 28-868) 10 straipsnio 5 dalies 4, 5 punktams. Pažymėtina, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas nesudaro pagrindo abejoti ginčo santykiams taikytino ankstesnio teisinio reguliavimo atitiktimi Žemės įstatymo ir (ar) Konstitucijos nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018).
33. Taigi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės nurodomos ginčo teisės akto redakcijos taikymas nesuteiktų teisės įsigyti ginčo sklypo, nes, kaip nurodo pati ieškovė, jis yra tarp ieškovės žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2018 pažymėta, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali būti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojantį laisvą valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad šis plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip „įsiterpęs“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, kad vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjai jokių subjektinių teisių į Ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti.
35. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tinkama teismų praktika, kurioje nurodyta, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).
36. Apeliantės cituojamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio nuostatos dėl detaliojo plano privalomumo ir galiojimo tiesiogiai nereglamentuoja pirkimo-pardavimo santykių ir savaime nereiškia NŽT pareigos parduoti sklypą, nevertinant tokio sandorio atitikimo taikytiniems teisės aktų reikalavimams.
37. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad ginčo sklypas negali funkcionuoti kaip atskiras objektas, kad jame jokia veikla negalima. Pasak ieškovės, niekada negalės būti suformuotas kaip atskiras sklypas, kurį būtų galima parduoti aukcione.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų teisingumo. Nors įsiterpusių valstybinės žemės pardavimo išimtis (be aukciono) nustatyta būtent tokiems atvejams, kuomet žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas, kriterijai, pagal kuriuos jie priskiriami tokiems objektams (įsiterpusiems žemės sklypams) yra detaliai reglamentuoti. Taigi, teismas teisingai pažymėjo, kad galimybė savarankiškai funkcionuoti gali būti vertinama sistemiškai taikant Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytas sąlygas. Apeliantės cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai 2014 m. spalio 9 d. nutarime, nepaneigia tokios išvados.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 teisėjų kolegija kritiškai vertino teismų išvadą, jog, sprendžiant dėl ginčijamų administracinių aktų ir sandorio teisėtumo, esminis kriterijus yra galimybė racionaliai išnaudoti atsiradusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus, t. y. kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalaus panaudojimo žemės sklypus. Šioje nutartyje pažymėta, kad nustatant, ar laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip laisvos valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintas privalomąsias sąlygas, kurioms esant besiribojančio žemės sklypo savininkas įgytų subjektinę teisę nusipirkti suformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą be aukciono, ar nėra išlygų, kurios taikytinos žemės sklypo neatitikties minėtoms sąlygoms atveju.
40. Kitos apeliantės nurodomos aplinkybės (sklypui nustatyti servitutai, naudojimo apribojimai, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai; aplinkybės dėl patekimo į ieškovės sklypą tik per ginčo sklypą) neįtakoja sklypo vertinimo kaip įsiterpusio.
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1726-602/2018 taip pat nurodyta, kad argumentai dėl kelio servitutų ginčo valstybiniame žemės sklype nekeičia šio valstybinės žemės sklypo statuso ir nesudaro teisinio pagrindo nepaisyti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų sąlygų. Kaip minėta, tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai.
42. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodyta teismų praktika (dėl skirtingų faktinių aplinkybių), tačiau visiškai nepagrindė, kokios šios bylos aplinkybės ir dėl kokių priežasčių lemia susiformavusios teismų praktikos netaikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tinkama teismų praktika, kurioje yra suformuluoti esminiai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo proceso kriterijai.
43. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, t. y., kad teismas išnagrinėjo bylą teismo posėdyje, apie kurį ieškovė nebuvo tinkamai informuota.
44. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apie 2019 m. rugpjūčio 28 d. 13 val. paskirtą teismo posėdį ieškovei buvo žinoma (gautas jos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos); be to, teismo posėdyje dalyvavo ieškovės atstovas advokato padėjėjas K. P. (tiek teismo posėdyje 13 val., tiek 16.08 val., t.y. išsprendus teismo posėdžio metu pareikštą nušalinimą teisėjai). Akivaizdu, kad apie teismo posėdį, jo pratęsimą po pertraukos ieškovei (jos atstovui) buvo žinoma. Apeliantė klaidingai vertina, kad 16.08 val. vyko naujas posėdis.
45. Kiti apeliacinių skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
46. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.