- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 2-170-759/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02495-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Trečiasis asmuo
- M. Š.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- UAB „Globay Logistics“
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovo atstovui M. B., atsakovo atstovui adv. M. Š., trečiajam asmeniui M. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Globay Logistics“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų M. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 13 200,60 EUR nuostolių atlyginimo, 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijoje dėl M. Š., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. M. Š. buvo samdomas atsakovo ir eismo įvykis įvyko vykdant darbines pareigas. Atsakovas UAB „Globay Logistics“ buvo transporto priemonės IVECO STRALIS naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Ši transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas nurodė, kad įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybės narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo sprendžiamas žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo klausimus, kuriais vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Nurodė, kad kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o paskui pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 18 134,89 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas reikalaujamą sumą Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėjo bei įgijo teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nurodė, kad atsakovas apmokėjo tik dalį reikalaujamos sumos - 4 934,29 EUR. Prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras apskaičiavo žalą, ją išmokėjo ir pateikė reikalavimus ieškovui - kaip Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Patvirtino, kad atsakovas dalį žalos atlyginto, t.y. išmokėjo 4934,29 EUR, todėl prašo priteisti likusią sumą 13200,60 EUR. Ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovui kilo atsakomybė dėl to, kad jo darbuotojas eismo įvykio metu padarė žalą neapdrausta transporto priemone. Atsakovo atsakomybė yra kaip asmens padariusio žalą darbdaviui ir kaip asmeniui neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovas naudojo transporto priemonę pagal lizingo sutartį, todėl jis atsakingas dėl transporto priemonės apdraudimo. Paaiškino, kad Vokietijos policijos pareigūnai formindami įvykius nustatė preliminarią žalą 6000 EUR sumai, tačiau jie nėra ekspertai ir negali tiksliai nustatyti padarytos žalos dydžio. Pradinis įvertinimas yra tai, kas matoma vizualiai, o ekspertai atlieka detalesnę apžiūrą. Policija taip pat vertindama parašė, kad nukentėjusiosios buvo dvi moterys, bet sveikatos sužalojimai, pakitimai pastebimi praėjus kažkuriam laiko tarpui, galbūt dėl to atsirado trys nukentėję asmenys. Kaltės klausimas šioje byloje yra konstatuotas ir aiškus, nes yra Berlyno policijos pateikta medžiaga, jų pažymos, kur konstatuota, kaip įvyko eismo įvykis, kad atsakovo vairuotojas iš esmės sukėlė eismo įvykį, nubrėžtos eismo įvykio schemos, todėl dėl to ginčo neturėtų būti. Ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovas atsikirsdamas į ieškovo teiginius nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Rungtyniškumo principas reikalauja, kad visi argumentai būtų pagrįsti įrodymais. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Globay Logistics“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu pagal draudėjo ar apdraustojo, ar naudos gavėjo pateiktus dokumentus negalima nustatyti draudžiamojo įvykio datos, sunkumo ir aplinkybių, kai pateikti duomenys apie įvykį yra klaidinantys ir tai turi įtakos išmokos dydžio paskaičiavimui. Atsakovas nurodė, kad ieškovas sumokėjo Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui 18 134,89 EUR ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykį asmens atlyginti padarytą žalą. Tačiau ieškovas turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Nurodė, kad išmokėtą sumą galima išskaidyti į dvi dalis: pirma 13 934,29 EUR kompensacija: 12 116,77 EUR kompensacija, prarasta automobilio vertė 9 120,00 EUR, smulkios išlaidos 20 EUR, išlaidos važiuoklės matavimui – 147,08 EUR, automobilio ekspertizė – 1 129,69 EUR, kompensacija už M. F. 1 000 EUR, P. M. F. 350 EUR ir K. M. F. 350 EUR patirtas neturtines žalas, administravimo mokestis 1 817,52 EUR. Antra 4200,60 EUR kompensacija, kurią anot atsakovo sudaro kompensacija 3 528,95 EUR, kompensacija už M. F. patirtą neturtinę žalą 1 800 EUR, kitos išlaidos 142,31 EUR ir administravimo mokestis 529,34 EUR. Atsakovas nurodė, kad 2014-08-20 ATM Transporto priemonių ekspertai pateikė ekspertizės ataskaitą, kurioje nurodė, kad apgadinto automobilio BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos sudarys 18 106,44 EUR sumą. Akte nurodyta, kad apgadinto automobilio remontuoti neapsimoka, nes atkurtos transporto priemonės vertė rinkoje sieks 16 600,00 EUR, automobilio likutinė vertė 7 480,00 EUR, todėl nustatyta, kad prarasta 9 120,00 EUR automobilio vertės. Atsakovas nesutinka su ekspertizės ataskaitoje nurodytu remonto išlaidų dydžiu, nes buvo tik lengvai įbrėžtas automobilio kėbulas kairėje pusėje. M. Š. vairuojamas vilkikas išvažinėjo iš šalia esančios aikštelės ir tik bandė įsilieti į srautą, o tai reiškia, kad vilkiko judėjimo greitis nebuvo didelis. Atsakovas nesutinka su ekspertizės ataskaitoje nurodytais automobilio remonto darbais. Nurodyta, kad automobilio remontui reikia pirkti iš kairės pusės: galinę padangą, priekines dureles, galines dureles, galinį šoną, slenksčio dangą, išilgą sijos antdėklą, išorinį durelių antdėklą ir visas kitas papildomas su jų keitimu susijusias dalis. Teigia, kad galinės padangos keitimas nebuvo būtinas, ne ji nebuvo sprogusi ar kitaip deformuota. Taip pat nereikia keisti priekinių ir galinių durelių, galinio šono, slenksčių ir antdėklų, nes dalys buvo tik įbrėžtos. Nurodyta, kad iš dešinės pusės reikia keisti priekinę padangą, galinę padangą, priekinį lengvojo lydinio ratlankį, galinį lengvojo lydinio ratlankį ir visas kitas papildomas dalis. Atsakovas teigia, kad priekinės ir galinės padangos keitimas nebuvo būtinas, kadangi jos nebuvo sprogusios ar kitaip deformuotos, ratlankių keisti taip pat nereikėjo, nes jie tik brėžti buvo ir juos galima buvo remontuoti kosmetiškai. Nurodė, kad sugadintos detalės, dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitinka techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs asmuo pasirenka kitą remonto būdą — detalių, dalių, kurios gali būti suremontuotos, pakeitimą naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas (Taisyklių 15 str.). Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad automobilis buvo pagamintas 2009 metais ir buvo eksploatuotas daugiau nei 170.660 km. Vertinant remonto išlaidas naujų detalių vertės dydžio kompensacija turėjo būti proporcingai mažinama atsižvelgiant į automobilio gamybos metus bei ridą. Taigi Taisyklėse įtvirtinta, jog būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos) (Taisyklių 15 str.). Atsakovas nurodė, kad nesutinka ir su automobilio likutinės vertės nustatymu, kadangi ji buvo nustatyta atsižvelgiant į likutinės vertės biržų pasiūlymus, įdėjus daužto automobilio nuotraukas į internetinę biržą. Nesutinka su nustatyta atkurto (suremontuoto) automobilio rinkos verte, kadangi ekspertizės ataskaitoje nenurodyta, į ką buvo atsižvelgta ir kokiais kriterijais remiantis buvo nustatinėjama suremontuoto automobilio vertė - prie ekspertizės nėra pridėta jokių paaiškinimų, skaičiavimų, gairių, statistinių duomenų ar tokius duomenis patvirtinančių dokumentų. Todėl toks suremontuoto automobilio rinkos vertės nustatymas nėra pagrįstas ir juo negalima vadovautis. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su išlaidomis automobilio važiuoklės matavimui ir kitomis smulkiomis išlaidomis, kadangi jos nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas ginčija kompensaciją, kuri buvo išmokėta už M. F., P. M. F. ir K. M. F. patirtą neturtinę žalą. Nurodė, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiųjų sveikatos grąžinimo išlaidas (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, perkvalifikavimo ar kitas sveikatai grąžinti būtinas išlaidas). Teigia, kad nuostolių dėl negautų pajamų šie asmenys taip pat nepatyrė bei negalėjo patirti, kadangi M. F., P. M. F., K. M. . nedirba bei pajamų iš kitų šaltinių negauna. Nurodė, kad transporto priemonei buvo padaryti tik smulkūs apibraižymai, todėl nebuvo stipraus susidūrimo, kuris galėjo sukelti asmenims stresą, išgąstį ar skausmą, kuris įvertintas 1 700,00 EUR neturtine žala. Nurodė, kad po eismo įvykio buvo atlikta nukentėjusiųjų asmenų apžiūra „Vivantes“ Noikelno Klinikoje. Apžiūros metu nebuvo nustatyta M. F. jokių išorinių sužalojimų požymių, nebuvo matomų hematomų bei suspaudžiant tam tikrose vietose M. F. nejautė skausmo. Taigi nesuprantama, kodėl šioje išvadoje daroma diagnozė dėl stuburo/kaklo srities traumos, jeigu jokių sužalojimų atliekant patikrą nebuvo nustatyta. Nurodo, kad po mėnesio, t.y. 2014-09-12 M. F. magnetinio rezonanso tomografinio tyrimo metu nustatyta - „ties 516 slanksteliais negili nugaros srities protruzija ties perėjimu į negilų tarpslankstelinių diskų srities prolapsą su nedideliu intraforaminaliniu komponentu dešinėje, pirminė spondiloartrozė“, tačiau nėra nurodyta, jog šie sužalojimai/ligos yra susiję ar galėtų būti galimai susiję su 2014-08-01 eismo įvykiu. Atsakovas nurodė, kad jo abejones patvirtina ir Vokietijos transporto priemonių draudikų biuro 2015-03-05 raštas, kuriame nurodyta, kad nustatytas negalavimas tai aiškus susidėvėjimo reiškinys, bet tokia būklė nėra eismo įvykio pasekmė, sukelta ar pablogėjusi dėl eismo įvykio. Nurodė, kad M. F. sąmoningai bandė klaidinti gydytojus, neteisingai nurodydama susidūrimo aplinkybes. Atsakovas nesutinka su 1728,95 EUR išlaidomis už teisinę pagalbą, nes dalį patirtų teisinių išlaidų už advokato K. K. darbą turėjo prisiimti ir nukentėjusieji. Nurodė, kad advokatas rengė 2015-02-23 pranešimą Nr. 051/14, kuriuo plačiai aprašė ir reikalavo Vokietijos transporto priemonių draudikų biuro atlyginti turtinę 845,00 EUR žalą dėl galimybės naudotis automobiliu praradimo bei 3341,80 EUR žalą dėl negalimumo vesti namų ūkį, tačiau tokio reikalavimo Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras netenkino. Atitinkamai proporcingą dalį išlaidų už advokato darbo valandas, kurias šis sugaišto rengiant nepagrįstus reikalavimus, turėjo prisiimti nukentėjusieji (Vokietijos draudikų biuras (bei atitinkamai Ieškovas) neturėjo pareigos atlyginti visų patirtų išlaidų už teisinę pagalbą). Nurodė, kad Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras dar kartą nepagrįstai kompensavo M. F. 1800,00 EUR už tariamai patirtą neturinę žalą. Nurodė, kad antrąjį reikalavimą M. F. atstovas pateikė 2015-03-31, kuriame nurodė, kad po eismo įvykio M. F. patyrė pulsuojantį galvos skausmą, kuris pasikartodavo 1-2 kartus į dieną, tačiau tai nebuvo pagrįsta jokiais medicininiais dokumentais. Buvo pridėta profesoriaus dr. C. W. 2015-02-10 išvada, kur nurodyta, jog pacientė nuo 2014-08-01 skundžiasi skausmais stuburo srityje kaklo dalyje, pereinančiais į dešiniąją ranką. 2014-08-01 atliktos apžiūros išvadoje nurodyta: „dėl ankstesnio dešinės alkūnės uždegimo taikytas ortopedinis gydymas antibiotikais“. Atsakovas teigia, kad priežastinis ryšys tarp M. F. patirtų skausmų (neturtinės žalos) ir 2014-08-01 eismo įvykio neegzistuoja, nes M. F. dešinės alkūnės uždegimas (ar iš šios ligos kylantys skausmai) atsirado jau prieš 2014-08-01 eismo įvykį. Todėl Vokietijos transporto priemonių draudikų biuro papildomos 1800,00 EUR kompensacijos už neturinę žalą išmokėjimas buvo visiškai nepagrįstas. Kad nepagrįstai išmokėta neturtinė žala pripažino ir Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras 2015-03-05 pranešime. Tačiau vis vien prašomą sumą išmokėjo. Atsakovas teigia, kad neturi pareigos atlyginti tų sumų, kurias Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras ir Ieškovas atlygino savanoriškai, be teisėto pagrindo. Atsakovas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji atsisakė stacionaraus gydymo ir nesilaiko gydytojų rekomendacijos, todėl jeigu jos būklė po eismo įvykio pablogėjo, dėl to yra ji pati kalta. Be to, iš pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad ji nebuvo prisisegusi saugos diržo, todėl neturėjo būti atlyginta ta žala, kuri atsirado dėl jos kaltų veiksmų ar neveikimo. Nurodė, kad nacionalinis draudikų biuras, privalo kompensuoti ne tik nacionalinio draudikų biuro patirtas išlaidas, bet ir (tam tikrais atvejais) žalos administravimo išlaidas, kurių suma priklauso proporcingai nuo bendros išmokėtos nukentėjusiajam sumos, t.y. 15% nuo išmokos sumos. Pagal Biurų tarybos rekomendacijų 3 straipsnį- jeigu išmoka neviršija 1500,00 EUR sumos, tuomet žalų administravimo mokestis neturi būti mokamas. Nurodė, kad Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras (bei atitinkamai Ieškovas) pagrįstai atlygino tik dalį nukentėjusiųjų patirtų nuostolių, todėl jeigu ieškovas būtų atmetęs nepagrįstus reikalavimus - tokiu atveju nereikėtų mokėti dalies žalos administravimo mokesčio.
Atsakovo atstovas adv. M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškinys pareikštas atsakovui, kuris yra Lietuvoje, ieškinys yra regresinis ir ieškovas turi laikytis nacionalinės materialinės ir procesinės teisės reikalavimų. Atstovas paaiškino, kad ieškinyje nėra nurodyta faktinio pagrindo, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir patirtos žalos. Paaiškino, kad ieškovas taip pat turėtų pateikti įrodymus apie taikomą teisę, kaip Vokietijoje reglamentuojamas žalos atstatymas, be to ekspertai turėjo nurodyti ir apskaičiuoti remonto kaštus pažeistų detalių. Atstovas paaiškino, kad visa žala nustatyta remiantis nukentėjusiųjų asmenų paaiškinimais. Mano, kad žala apskaičiuota nesąžiningai, nes detalės nebuvo taip smarkiai pažeistos, kad jas reiktų keisti, pakanka buvo paskaičiuoti jų remonto išlaidas. Neprotingai taikant skaičiavimą kiek kainuotų automobilio remontas, kainos buvo išaugintos iki tiek, kad buvo pasirinktas žalos kompensavimo metodas ne remontuoti automobilį, bet parduoti už likutinę vertę ir kompensuoti skirtumą. Laikosi pozicijos, kad buvo galima remontuoti senąsias detales, nekeičiant jų naujomis. Mano, kad likutinės vertės nustatymas buvo atliktas nesilaikant protingumo principų, nepakankamai plačiai buvo išviešinta, buvo galima pasiūlyti ir paprastiems pirkėjams skirtuose svetainėse, todėl likutinė automobilio kaina nustatyta neobjektyviai. Taip pat liko neįrodytos kitos smulkios išlaidos, yra sąskaita, bet nėra apmokėjimo patvirtinančio dokumento. Mano, kad labai daug subjektyvumo ir nesąžiningumo buvo pačios nukentėjusiosios elgesyje, buvo pasipelnymas ir nesąžiningumas, o Lietuvos teisė nesąžiningo asmens teisių negina. Neturtinė žala turi būti įvertinama ir nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek eismo įvykio metu buvo sužalota asmens sveikata, kiek skirta pastangų sužalojimams sutaisyti. N. M. aiškino, kad dukroms skauda galvą, geria vaistus nuo galvos skausmų, tačiau sugretinus su pradine apklausa- jokių sužalojimų ir skausmų nebuvo, tie skausmai atsirado vėliau net po to, kai konsiliumas nustatė, kad autoįvykio liekamųjų reiškinių nerasta. Nesant išorinių sužalojimų požymių, matyti, kad smūgio buvo nestipraus, todėl prieštaringai atrodo, kad vieno susidūrimo metu nukentėjusiųjų galvos atsitrenkė į priešingus stiklus. Taip pat nėra duomenų, ar M. buvo prisisegusi. Jokių mėlynių neturėjo ir spaudžiant tam tikras vietas skausmo nejautė. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras taip pat pareiškęs, kad jos būklė nėra pasekmė avarijos. Didelės lėšos buvo sumokėtos advokatui už susirašinėjimą, kuris rezultatų tam tikra dalimi ir nedavė, nes reikalavimai nebuvo patenkinti didžiąja dalimi. Ieškovas, neįsitikinęs, kad visos kompensacijos pagrįstos, sumoka pinigus, nepaisant savo paties neatidumo. Be to, kad neįrodyta sveikatai atstatyti- gydymo išlaidos, neturtinė žala turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai. Žala patenkinta didelė ir išmokėta nepagrįstai ir neprotingai ir ji neturėtų būti perkelta atsakovui, nes ji padaryta savo rizika. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nesutinka su visa žala, jau dalį sumos sumokėjo geruoju. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvyko į automobilių turgų išsikrauti automobilių. Išsikrovus reikėjo iš automobilio turgaus išvažiuoti, pasukti į kairę, jo kairėje pusėje automobilio nebuvo, jis kirto juostas, sustojo, pamatė, kad trečiojo juostoje sustojo automobilis jį praleisti ir jis pradėjo judėti. Jis į kairę pusę nebežiūrėjo, įvyko eismo įvykis, BMW automobilis bandė pralėkti ir taip išėjo, kad visas šonas prasibrėžė ir jis prispaudė BMW prie bortelio. Paaiškino, kad išlipo iš mašinos, pasikalbėjo, šiek tiek patraukė mašiną, kad būtų pravažiavimas. Vėliau atvyko pareigūnai, supildė deklaracijas. Tretysis asmuo paaiškino, kad su keleiviais viskas buvo gerai, tik mažiausia mergaitė verkė, nes buvo išsigandusi, bet ją nuramino. Papasakojo, kad užpildžius deklaracijas, po kiek laiko moteriai pasidarė negera, pradėjo isteriškai rėkti, kad jai silpna, iškvietė jai greitąją ir ją išvežė į ligoninę. Paaiškino, kad smūgio nebuvo, buvo tik įbrėžimai mašinose. Tretysis asmuo paaiškino, kad nukentėjusysis nestabdė, jokių stabdymo žymių nebuvo, be to greitis nebuvo didelis. Paaiškino, kad pagal taisykles dėl eismo įvykio yra kaltas jis, nes vadinasi, kad nepraleido automobilio. Paaiškino, kad dviejose juostose sustojo jį praleisti, liko tik pirma juosta, automobilio BMW jis nematė. Paaiškino, kad draudimo polisą turėjo civilinės atsakomybės. Paaiškino, kad policijos pareigūnų nurodyta pirminė 6000,00 EUR žala yra didelė. Paaiškino, kad pas jį jokio greičio nebuvo, nes tai buvo tik pajudėjimas iš vietos, ten greičio negali būti. Už šitą įvykį baustas administracine tvarka nebuvo, jokio pranešimo jis negavo. Paaiškino, kad stabdymo žymių nebuvo, jis net nebuvo užtvėręs tos juostos, tik buferis vilkiko išlindęs buvo. Mano, kad vėliau keleivės rėkavimai buvo vaidyba, o ne tikrai jaučiamas skausmas. Ją į greitąją įkėlė keturi gaisrininkai, nes niekas jos pakelti negalėjo.
Liudytojas L. P. yra atsakovo darbuotojas, dirba dukterinės įmonės vadovu, teisininku, dirba jau šešis- septynis metus. Papasakojo, kad tuo metu kai eismo įvykis įvyko, jis buvo netoli tos vietos ir per 5 minutes prisistatė į eismo įvykio vietą. Atvykęs pamatė, kad nukentėjusieji buvo išlipę iš automobilio, jis padarė nuotraukas, apžiūrėjo automobilį. Paaiškino, kad vairuotojas vyras buvo piktas, aršus, nepatenkintas, akivaizdžiai suirzęs, bet tikrai nebuvo jis šoke ar susijaudinęs. Nemano, kad nukentėjusieji stabdė, tiesiog nestabdydamas susilietė, nes mieste greitis negali būti didelis ir jei būtų stabdęs, jis tikrai būtų sustabdęs automobilį ir nebūtų jokio susilietimo. Paaiškino, kad moteris jautėsi gerai, vaikščiojo ant pievutės, vaikus kalbino, paskui į mašiną kažko nuėjo, paprasčiausiai vaikščiojo ir laukė policijos. Daugiau informacijos jokios iš nieko negavo, tik iš draudikų biuro buvo gauta pretenzija dėl žalos atlyginimo ir viskas. Paaiškino, kad davė kontaktus lengvojo automobilio vairuotojui, kad susisiektų su jais dėl žalos atlyginimo ir kitais reikalais, tačiau jokių žinių iš jų nesulaukė. Paaiškino, kad dalį žalos 4934,29 eurų už automobilio sugadinimą atlygino. Šią pinigų sumą nustatė pagal matomus išorinius automobilio BMW sugadinimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: išrašas iš Sodros, kad tretysis asmuo M. Š. yra atsakovo UAB „Globay Logistics“ darbuotojas (1 t., b.l. 4), VĮ „Regitra“ išrašas, iš kurio matyti, kad transporto priemonės IVECO STRALIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudotojas yra atsakovas (1 t., b.l. 5). Iš Berlyno policijos valdybos rašto matyti, kad 2014-08-01, 14.10 val. įvyko eismo įvykis, kuriame nesunkiai sužalotas asmuo, dėl eismo įvykio kaltas M. Š. (1 t., b.l. 24-25, 28-29, 30-35). Vokietijos biuro raštas ieškovui dėl 13 934,29 EUR ir 4 200,60 EUR žalos atlyginimo, už 2014-08-01 Berlyne įvykusį eismo įvykį, dėl kurio kaltas transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (1 t., b.l. 8-9, 16-17). Ieškovas atlygino Vokietijos biurui patirtą žalą (1 t., b.l. 10-13, 18-21). Eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė nebuvo apdrausta (1 t., b.l. 22-23). Eismo įvykio metu buvo padaryti matomi įlenkimai ir įbrėžimai priekinėje kairiosios transporto priemonės BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),, pusės dalyje (1 t., b.l. 34-37). Eismo įvykio metu nukentėjo ir lengvojo automobilio keleiviai (1 t., b.l. 38-41). Eismo įvykio metu buvo sužaloti trys lengvojo automobilio keleiviai: F. K. M.- jai nustatytas kaukolės sutrenkimas, remiantis smegenų tamografija, F. P. M.- dėl smūgio patirta trauma, F. M.- dėl smūgio patirta stuburo kaklo srities trauma (1 t., b.l. 58-59). Iš Vokietijos „Vivantes“ Noikelno klinikos rašto matyti, kad po eismo įvykio atlikus F. P. apžiūrą buvo nustatyta, kad vaikas patyrė traumą dėl smūgio (1 t., b.l. 60-61), F. K.- dėl smūgio patyrė traumą, tačiau rašte nėra jokių duomenų apie kaukolės sutrenkimą ar apžiūros metu atliktą tamografiją (1 t., b.l. 62-63), F. M.- buvo nustatyta stuburo kaklo srities trauma dėl smūgio (1 t., b.l. 64-65). BECS Europos žalų administravimo biuras pateikė ieškovui žalos išlaidas (1 t., b.l. 96-97, 98-101). Ekspertizės ataskaitai parengti buvo matuojama automobilio važiuoklė, nustatyta, kad lengvai deformuotas ratų suvedimas ir rekomenduota pakeisti skersinės vairo traukes priekyje (1 t., b.l. 120-123). Nukentėję eismo įvykio metu asmenys užsakė ekspertizės ataskaitą, buvo apskaičiuota žala pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, kurios suma 18 106,44 EUR (1 t., b.l. 125-131). Transporto priemonių ekspertai nustatė padarytą žalą, nurodė, kad automobilis gali riedėti ir važiuoti, tačiau dėl eismo įvykio metu padarytos žalos jis nėra saugus eismo arba eksploatavimo sąlygomis (1 t., b.l. 136-137). Nustatyta, kad transporto priemonė buvo taip pažeista, kad remontas nepriimtinas nei techniniu, nei ekonominiu požiūriu, ji prarado prekinę vertę (1 t., b.l. 138-139). Iš gydytojo išvados dėl M. F. sveikatos būklės matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta stuburo kaklo dalies distorsija, I laipsnio kaukolės smegenų trauma, buvo trys gydytojų konsiliumai (1 t., b.l. 194-195).
Pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsnį nesutartinei prievolei taikoma šalies, kurioje atsirado žala, teisė. Atsakingų už žalą asmenų civilinei atsakomybei taikytinos teisės klausimas šioje byloje yra aktualus ta prasme, kad Vokietijos draudikų biuro prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos atsakingo už žalą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapsidraudusio asmens, atsiranda Vokietijos teisės pagrindu. Vokietijos teisės pagrindu apibrėžiama ir šios prievolės apimtis.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad krovininis automobilis, kurio valdytojas kaltas dėl žalos padarymo, nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakingų už žalą asmenų prievolei atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, su kuria tiesiogiai susijusi atitinkama atsakingų už žalą asmenų civilinę atsakomybę apdraudusių draudikų pareiga išmokėti nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas, taikytina teisė nustatoma pagal deliktinėms prievolėms taikytinas kolizines normas. CK 1.44 straipsnyje įtvirtinta speciali norma, skirta nustatyti civilinei deliktinei atsakomybei dėl eismo įvykių taikytiną teisę, kurioje nurodyta, kad tokiems reikalavimams taikytina teisė nustatoma pagal Hagos konvenciją. Vadovaujantis CK 1.44 straipsniu, Hagos konvencijos nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, ar konkrečiu atveju yra tenkinamos šios konvencijos 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos. Taigi Hagos konvencijoje įtvirtintos taikytinos teisės nustatymo taisyklės taikomos ir nagrinėjamoje byloje. Hagos konvencijos 3 straipsnyje nurodyta, kad taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisė, t.y. nagrinėjamos bylos atveju – Vokietijos teisė. Pagal Vokietijos teisę pirmiausiai nustatomas atsakomybės pagrindas ir mastas, taip pat ir bet koks atsakomybės padalijimas (Hagos konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 punktai). Byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys Vokietijos teisės turinį: Kelių eismo įstatymo, Draudimo sutarties įstatymo nuostatos, kitų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Su atsakingų už žalą asmenų prievole atlyginti nukentėjusiems asmenims jų eismo įvykio metu patirtą žalą glaudžiai susijęs ir draudikų pareigos išmokėti nukentėjusiems asmenims draudimo išmoką egzistavimas, ir šios prievolės apimtis.
Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, eismo įvykis, kurio metu padaryta žala, įvyko Vokietijoje. Atsakingas už šį eismo įvykį pripažintas krovininio automobilio vairuotojas M. Š. (tretysis asmuo), kuris padarė eismo įvykį eidamas savo pareigas (dirbo ir dirba atsakovo įmonėje). Eismo įvykio metu atsiradusiai žalai, kurią patyrė kito automobilio savininkas, atlyginti ieškovas išmokėjo 18 134,89 EUR draudimo išmoką, atsakovas dalį išmokos- 4934,29 EUR ieškovui atlygino, liko neatlyginta 13 200,60 EUR žala. Vilkikas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kurioje nors draudimo bendrovėje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narėje. Šioje byloje žala buvo administruojama ir išmokėta Vokietijoje. Žalos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (šiai prievolei taikoma Vokietijos teisė) (pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos byloje Nr. 3K-3-189-469/2016, 38 punktas; 2016 m. gegužės 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-190-313/2016, 32 punktas; 2016 m. gegužės 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas). TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ir kai žala padaryta arba Lietuvoje, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė neteisėtos veikos, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos, taip pat neįrodė žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta transporto priemone, t.y. padidinto pavojaus šaltiniu – t.y. ieškovei neturint pareigos įrodyti kaltės, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas pasisako dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos dydžio. Šių civilinės atsakomybės sąlygų turinys nustatinėtinas pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. Iš byloje esančių Berlyno policijos valdybos pranešimų apie eismo įvykį nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijoje dėl M. Š., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala – apgadinta kita transporto priemonė, bei padaryta žala automobilio keleiviams. Įvykį matė liudininkas (1 t., b.l. 50-51). Kaip matyti iš policijos pranešimų, nurodytos ir konkrečios teisės aktų normos, kurios eismo įvykio metu buvo pažeistos (StVO 1 (2), 10, 41, 49 p.), bei pateiktas paties eismo įvykio aprašymas. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, patvirtina trečiojo asmens vairuojamo automobilio neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neatsargaus manevravimo) ir žalos (kitos transporto priemonės apgadinimo) kilimo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Atsakovas, būdamas šio vilkiko naudotoju, buvo atsakingas už tai, kad būtų sudaryta minėta draudimo sutartis. Pagal šį įstatymą – Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybės narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse.
Atsakovas UAB „Globay Logistics“ eismo įvykio metu buvo transporto priemonės IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal lizingo sutartį. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, administravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 18 134,89 EUR sumai, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius žalos dydį. Ieškovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 18 134,89 EUR sumą dėl transporto priemone IVECO STRALIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo išmoką Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Išmokėjęs draudimo išmoką, 2015-11-20 kreipėsi su pretenziją į atsakovą dėl 18 134,89 EUR sumos sumokėjimo. Atsakovas atlygino dalį draudimo išmokos- 4934,29 EUR., liko neatlyginta 13 200,60 EUR suma. Atsakovas, neigdamas pareigą sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą teigia, kad prašoma priteisti draudimo išmoka yra nepagrįstai didelė ir neįrodyta. Atsakovas atsiliepime, bei teismo posėdžio metu jo atstovas teigė, kad vien ta aplinkybė, kad Biuras kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo jo pareikalautą sumą, dar nereiškia, kad už žalą atsakingas asmuo ją automatiškai visa apimtimi turi atlyginti. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo; pagal CPK 12 straipsnio nuostatas kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Todėl atsakovas, keldamas klausimą dėl Biuro išmokėtos išmokos pagrįstumo, privalo nurodyti, kodėl, jo manymu, kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro sprendimas dėl išmokos nukentėjusiam asmeniui išmokėjimo ir atitinkamas Biuro sprendimas dėl išmokos kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėjimo yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių argumentų dėl civilinės atsakomybės už eismo įvykį nebuvimo ar taikytinos atsakomybės dydžio (pvz. išmokos dydžio, apelianto darbuotojo sukėlusio autoįvykį kaltės, ar kt.), dėl kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro sprendimo dėl išmokos nukentėjusiam asmeniui išmokėjimo ir Biuro sprendimo dėl išmokos kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėjimo nepagrįstumo nenurodė; atsiliepime nurodytus teiginius grindžia deklaratyvaus pobūdžio pastebėjimais. Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Vokietijoje eismo įvykio metu padarytą žalą administravo ir atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, t.y. subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomais teisės aktais (Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punktas; Komisijos sprendimu (2003/564/EB) patvirtintų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Bendradarbiavimo nuostatai numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko eismo įvykis, tiria eismo įvykio aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaujantis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusios su eismo įvykiu šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Būtent Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus, į galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tiek išmokos dydį, tiek atsakovo darbuotojo, sukėlusio eismo įvykį, kaltę, jo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos; jokių duomenų, kurie juos paneigtų, byloje nėra, jų nepateikė ir atsakovas.
Apibendrinat išdėstytą konstatuotina, kad ieškovas pagrindė, jog išmoka Vokietijoje eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal Vokietijos aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykį, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims, privalomąjį draudimą; pagrįstai sumokėjo išmokas kitam Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos būtent iš atsakovo, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 13 200,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnis).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 396,00 EUR žyminis mokestis, 1180,48 EUR pateiktų priedų vertimas į valstybinę kalbą, už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo patirtas išlaidas 64,00 EUR, bei kuro išlaidas- 44,16 EUR (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Globay Logistics“, įmonės kodas 302567924, buveinė Vilniaus g. 6, Ukmergėje, 13 200,60 EUR (trylika tūkstančių du šimtus eurų 60 centų) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1684,64 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilniuje, naudai.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.