Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria tenkintas nuteistojo K. P. prašymas dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-727-766/2022 K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 51 MGL (2550 Eur) bauda. Nuteistasis įpareigotas baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. P. priteistas 132,25 Eur turtinės žalos bei 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas mažametės nukentėjusiosios A. G. atstovei pagal įstatytmą L. G.. Iš K. P. priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 421,67 Eur nukentėjusiajai skirto atstovo advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

2. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi nuteistojo K. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendis pakeistas ir nutarta iš K. P. nukentėjusiosios A. G. atstovei pagal įstatymą L. G. priteistos neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 300 Eur bei panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš K. P. nukentėjusiosios A. G. atstovei pagal į statymą L. G. priteista 132,25 Eur turtinei žalai atlyginti.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartimi K. P. prašymas tenkintas ir jo teistumas pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-727-766/2022 panaikintas. Be formalių BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų, įvertinęs ir pareiškėjo elgesį teistumo metu – tai, kad nuteistasis atlygino žalą, sumokėjo baudą, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau dėl teistumo negali įsidarbinti buvusioje darbovietėje – muzikos mokykloje, teismas sprendė, kad teistumas, kaip varžanti priemonė, K. P. gali būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Aistė Adomaitytė-Koroliovė skundu apygardos teismui prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nuteistojo K. P. prašymą dėl teistumo panaikinimo atmesti.

6. Pažymi, kad sprendimui dėl teistumo panaikinimo yra reikšmingos ne tik nustatytos aplinkybės dėl paskirtos bausmės ir kitų teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų įvykdymo, tačiau labai svarbios ir aplinkybės, susijusios su paties nuteistojo požiūriu į jo padarytą nusikalstamą veiką.

7. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis K. P. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai, nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių Nors šios aplinkybės buvo vertintos teismui skiriant bausmę, tačiau jos svarbios nagrinėjant ir teistumo panaikinimo klausimą, nes parodo nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus, jų vertinimą, nekritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, juolab, kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametę ir kitų mažamečių akivaizdoje pamokos metu. Be to, apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. ir jo gynėjas apeliacinio teismo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nuteistąjį išteisinti arba, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti. Toks nuteistojo elgesys, anot prokurorės, patvirtina, kad nuteistasis nė vienoje proceso stadijoje savo poelgio nevertino kritiškai, nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltės nepripažino, stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebi ir tai, kad prašydamas panaikinti teistumą prieš terminą nuteistasis K. P. siekia vėl įsidarbinti muzikos mokykloje, dirbti su vaikais, nors toks nekritiškas požiūris į savo padarytą nusikalstamą veiką – panaudotą fizinį smurtą mažametės atžvilgiu muzikos mokykloje pamokos metu, kitų mažamečių vaikų akivaizdoje, prokurorės vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl asmens galimybės dirbti tokį darbą ateityje.

8. Nors nuteistasis nurodė dėl teistumo patiriantis neigiamų pasekmių darbinėje veikloje, tačiau nagrinėjant teikimą byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių K. P. šiuo metu patiriant itin neigiamus darbinės veiklos suvaržymus (pvz. neturėtų galimybės dirbti ir kt.), kadangi nuteistasis ir toliau dirba (duomenys neskelbtini). Todėl daryti išvadą, jog teistumo faktas nuteistojo darbinei veiklai turi neigiamos įtakos, nėra jokio pagrindo. Be to, nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-880-926/2020). Akcentuojama, kad nuteistojo patiriamos neigiamos pasekmės, suvaržymai tiek darbinėje, tiek visuomeninėje veikloje (nors pats nuteistasis K. P. tiek pateiktame skunde, tiek ir posėdžio metu nurodė, kad gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, pagal galimybes vykdo kultūrinę ugdomąją veiklą, nuo 2007 m. iki šiol eina (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini), vadovauja (duomenys neskelbtini), dalyvauja Lietuvos Dainų šventėse, o į teismą kreipėsi, kad galėtų grįžti į kultūros sistemą) ar su jo reputacija susiję aspektai, yra būtent paties nuteistojo neteisėtų veiksmų pasekmė.

9. Prokurorės nuomone, vien tai, kad nuteistasis po apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, jo asmenybės išimtinai teigiamai taip pat necharakterizuoja, nes būtent tokio elgesio tikimasi iš nuteisto asmens teistumo laikotarpiu ir toks nuteistojo elgesys tik patvirtina faktą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai įgyvendina bausmės paskirčiai keliamus tikslus, tačiau nėra pakankamas pagrindas teistumui panaikinti ar jo terminui sutrumpinti (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-393-919/2022). Dėl šių aplinkybių nuteistojo skunde išdėstyti argumentai, nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu taikyti jo atžvilgiu BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir teistumą panaikinti.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

10. Atsiliepimu į Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovės skundą nuteistojo K. P. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodo, kad vien tik formalus nuteistojo teisių tolesnis suvaržymas, vadovaujantis ta aplinkybe, kad nuteistasis naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir apskundė apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti pagrindas netaikyti teistumo panaikinimo instituto. Pažymi, kad pasinaudojimas tokia procesine teise nebuvo betikslis (skundžiamas nuosprendis buvo pakeistas) ar liudijantis negatyvias pareiškėjo nuostatas, nes prašymas veiką vertinti kaip mažareikšmę nereiškia pačios veikos neigimo, o viso labo siekį prašymą įvertinti tuo aspektu, ar veikia buvo tokio pavojingumo laipsnio, už kurį būtina taikyti baudžiamojo povekio priemones. Toks nuteistojo prašymas, advokato nuomone, negali būti vertinamas kaip nuteistojo antisocialus ar nekritiškas elgesys.

12. Vertinant nuteistojo elgesį po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, jo asmenybę, riziką ir polinkį daryti nusikalstamas veikas pažymima, kad K. P. daugiau nei 30 metų vykdo pedagoginę/kultūrinę veiklą ir tik dėl nusikalstamos veikos, kuri nebuvo iš anksto suplanuota, o padaryta atsitiktinai, nusikalsta buvo pirmą kartą, padaryta žala atlyginta, nuteistasis visą laiką buvo charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, leidžia K. P. charakterizuoti tik teigiamai.

13. Pažymi, kad pagal pareikštą įtarimą/kaltinimą K. P. pripažino pasielgęs neatsakingai ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nurodė norintis nukentėjusiosios ir jos tėvų atsiprašyti, esant galimybei. Ir teisiamojo posėdžio metu K. P. pripažino, kad „neleistinai pasielgė, bet koks kontaktas yra neleistinas, neturėjo teisės taip elgtis“, <...> „gailisi, jokiu būdu nepateisina tokio savo elgesio“, <...> „niekada nepateisino tokio savo elgesio, atsiprašė A. tėvų“. Atkreipia dėmesį, kad teisinis situacijos vertinimas ir asmeninis savo elgesio vertinimas nėra tapatūs dalykai, todėl teisinis veikos kvalifikavimas nuteistajam iš esmės neneigus aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, negali būti vertinamas kaip asmens nekritiškumas savo elgesio atžvilgiu. Paneigiant prokurorės išvadas dėl nuteistojo nekiritiško savo elgesio vertinimo pažymi, kad nuteistasis ir pokalbio telefonu su nukentėjusiosios mama L. G. įvykio dieną metu K. P. pripažino savo poelgį, ką patvirtino pati L. G. bei pokalbį girdėjusi liudytoja L. B., kas paneigia prokurorės išvadas dėl nuteistojo kaltės suvokimo ir savo elgesio vertinimo. Be to, 2021 m. spalio 18 d. vykusio (duomenys neskelbtini) Vaiko gerovės darbo grupės ir mokytojo K. P. pokalbio protokole užfiksuota: „Mokytojas pasakė, kad kepštelėjo per skruostą“, <...> „mokytojas labai gailisi dėl savo elgesio“. Liudytoja E. L. posėdyje nurodė: „Mokytojas labai pergyveno, pasisakė, kad blogai padarė“. Liudytoja J. M. patvirtino: „Mokytojas sakė, kad tą dieną prastai jautėsi ir, kad pliaukštelėjo mergaitei“. Iš šių duomenų daroma išvada, kad priešingai prokurorės skundo argumentams, ne tik teisme, bet ir ikiteisminio nagrinėjimo metu K. P. pripažino savo netinkamą elgesį ir savo išgyvenimus, dėl savo poelio gailėjosi.

14. Dėl prokurorės skundo argumento apie tai, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistąjį dėl teistumo patiriant itin neigiamas pasekmes, kurios neigiamai įtakotų nuteistojo darbinę veiklą nurodo, kad dėl teistumo K. P. negali dirbtibuvusioje drbovietėje – (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo atleistas 2023 m. kovo 10 d., todėl negauna ir jokių papildomų pajamų, ką patvirtina pateikti VMI duomenys už 2023 m. mokestinį laikotarpį. Šiuo metu nuteistasis pajamas gauna tik už darbą 0,5 etato choro meno vadovo pareigose (duomenys neskelbtini) ir šios pajamos nesudaro 1 MMA.

IV. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmestinas

15. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovės skundo ir nuteistojo K. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio atsiliepimo į skundą argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas atitinkamų baudžiamojo proceso nuostatų, patenkino nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo. Naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą prokurorės skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

16. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamuoju įstatymu nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).

17. Kaip teisingai pažymėta prokurorės skunde, sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vadovaujantis BPK 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą. Šiuo atveju tenkindamas nuteistojo gynėjo prašymą Šiaulių apylinkės teismas teisingai nurodė, kad byloje yra ne tik formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo terminą, nes suėjo daugiau kaip pusė teistumo termino. Įvertinęs taip pat ir nuteistojo elgesį teistumo metu (duomenų apie nuteistojo padarytas naujas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteritikoje K. P. charakterizuojamas teigiamai, jo darbinė patirtis vertinama nepriekaištingai, asmuo gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, pagal galimybes vykdo kultūrinę ugdomąją veiklą, nuo 2007 m. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini), dalyvauja Lietuvos dainų šventėse) pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teistumo instituto tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti, nuteistasis atlygino priteistą žalą, sumokėjo baudą, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau dėl turimo teistumo negali įsidarbinti buvusioje darbovietėje, todėl teistumas nuteistajam gali būti panaikintas. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokiais apylinkės teismo argumentais sutinka.

18. Nagrinėjamu atveju K. P. yra nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 3 dalį). Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta mažamečio asmens atžvilgiu ir kitų mažamečių akivaizdoje ((duomenys neskelbtini), pamokos metu), tačiau pastebėtina ir tai, kad K. P. nusikalto pirmą kartą, apygardos teismo iniciatyva gautais duomenimis nustatyta ir tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (t. 3, b. l. 193). Nuteistojo gynėjo pateikti duomenys patvirtina, kad K. P. taip pat niekada nebaustas ir administracine tvarka (t. 3, b. l. 189). Šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, o vien tai, kad asmuo pasinaudojo savo teise apskųsti teismo sprendimą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtina nuteistojo nekritiško požiūro į savo padarytą nusikalstamą veiką ir neužkerta kelio taikyti nuteistajam teistumo panaikinimo institutą. Be to, byloje yra gausu teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

19. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. yra ilgametis kultūros sistemos darbuotojas – (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2007 m. dirba meno vadovo pareigose, vadovauja (duomenys neskelbtini), dalyvauja visose Lietuvos dainų šventėse, buria miesto bendruomenę įvairioms meno veikloms. Darbovietės vadovės charakterizuojamas teigiamai, kaip pasižymintis kruopštumu ir pareigingumu, atsakingumu, kompetencija, gebėjimu užmegzti ir palaikyti pozityvų kontaktą su visais nariais, užtikrinantis gerą atmosferą kolektyve, nuo darbo pradžios 2007 metų nė karto nebaustas drausmine tvarka ar turėjęs konfliktų (t. 3, b. l. 166). Nors savo kaltės bylos nagrinėjimo metu K. P. nepripažino, tačiau davė išsamius parodymus ir paties įvykio – fizinio kontakto su nukentėjusiąja, kaip matyti, neneigė, pripažino pasielgęs neleistinai, neturėjęs teisės nieko panašaus daryti, tiesiog ginčijo savo veiksmų sukeltas pasekmes nukentėjusiosios atžvilgiu, savo veiksmų neneigė ir kalbėdamasis su nukentėjusiosios mama (t. 3, b. l. 99). Pažymėtina kad visos šios aplinkybės – nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, padarymo aplinkybės jau buvo įvertintos apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo. Nuteistojo gynėjo pateikti atsiliepimo priedai, be kita ko, patvirtina ir tai, kad K. P. 2024 metais gaunamas pajamas sudaro išmokėtas darbo užmokestis už darbą (duomenys neskelbtini), duomenų apie asmens gaunamas kitas išmokas nėra (t. 3, b. l. 191). Galiausiai, į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) direktorės 2024 m. lapkričio 25 d. pranešimas Nr. S-97 patvirtina ir K. P. nurodytą aplinkybę, kad tik dėl neišnykusio ir įstatymo tvarka nepanaikinto teistumo jis šiuo metu negali būti priimtas į darbą nei (duomenys neskelbtini) mokykloje, nei jokioje kitoje ugdymo įstaigoje, o jį panaikinus nebūtų jokių kliūčių jį priimti į darbą tiek šioje (duomenys neskelbtini) mokykloje, tiek bet kurioje kitoje ugdymo įstaigoje (t. 3, b. l. 190).

20. Aperliacinės istancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su prokurorės skunde nurodytais argumentais, kad nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę, tačiau pastebėtina ir tai, kad skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1S-880-926/2020 buvo nagrinėjamas skundas asmens, nuteisto už kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai (pagal BK 199² straipsnio 1 dalį), padarymą veikiant organizuotoje grupėje, todėl nuteistojo siekis užimti aukštesnes pareigas, įsigyti ginklą medžioklei ar savigynai, pagrįstai nelaikytas pakankamu taikyti BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytą išimtį. Kitaip byloje nustatytų aplinkybių vertinti nesudaro pagrindo ir kita skunde nurodyta Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-393-919/2022, kurioje nustatyta, kad nuteistajam panaikinus teistumą pagal ankstesnį nuosprendį, nepraėjus nė vienam mėnesiui šis padarė naują nesunkų nusikaltimą, numatytą Bk 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį taip pat prašė panaikinti teistumą, todėl pagrįstai spręsta, kad nuteistasis vis dėlto nesistengė laikytis įstatymų, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyti tikslai jau yra pasiekti. Taigi, kitose baudžiamosiose bylose nustatytos aplinkybės nėra nei panašios, nei tapačios šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms, todėl nelaikytinos precedentu.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir nuteistojo elgesį teistumo metu, o būtent tai, kad K. P. dirba, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, naujų nusikalstamų veikų nuteistasis nepadarė, administracine tvarka nebaustas, taip pat tai, kad teistumas jam apsunkina darbo paieškas ir užkerta kelią įsidarbinti konkrečiai pagal jo turimą kvalifikaciją, daro išvadą, kad BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, todėl yra sąlygos ir pagrindas K. P. panaikinti teistumą, kuris nurodytų duomenų kontekste vertintinas kaip pernelyg varžanti priemonė nuteistajam dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime. Dėl šių priežasčių aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartimi nuteistojo K. P. prašymas panaikinti teistumą tenkintas pagrįstai, todėl naikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovės skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.