- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-02
- Bylos Nr.
- 1S-393-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50167-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- K. Ž.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl teistumo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. Ž. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 2 800 eurų bauda. Taip pat jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams ir konfiskuotas priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini)
2. Alytaus apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo K. Ž. prašymas dėl teistumo panaikinimo, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi prašymą atmetė.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis K. Ž. skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl teistumo panaikinimo prieš terminą.
3.1. Skunde nurodo, kad atsižvelgiant į jo amžių (75 metai), į tai, jog išvadas dėl neatsakingo nusikalstamo poelgio yra padaręs, į tai, kad yra praėję daugiau kaip pusė teistumo termino, kad paskirtą baudą yra sumokėjęs, kad neturi jokių galiojančių drausminių ar administracinių nuobaudų bei į tą aplinkybę, kad vairuodamas automobilį per ilgą 40 metų vairavimo stažą nėra padaręs jokios autoavarijos, nėra turėjęs daug administracinių nuobaudų, todėl mano, kad Alytaus apylinkės teismas turėjo galimybę įstatymų numatyta tvarka jam teistumą panaikinti. Taip pat pažymi, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vairuoti transporto priemones pasibaigė 2022 m. gegužės 26 d. Skundo autorius mano, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti.
3.2. Skundo autorius pažymi, jog negali pateikti jį teigiamai charakterizuojančios medžiagos, kadangi teisininko darbą labai ribotai atlieka vienasmeniškai, todėl parašyti jo darbo charakteristiką nėra galimybės. Mano, kad jį teigiamai charakterizuoja ir tai, jog beveik 3 metų bėgyje nėra padaręs jokių nusižengimų. Teismo paminėti administraciniai pažeidimai buvę prieš 12-16 metų, todėl neturėtų būti vertinami dėl praėjusio labai ilgo laiko tarpo. Nors teismas įvardija, kad K. Ž. buvo sukėlęs eismo įvykių, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes niekada nėra sukėlęs tokio įvykio, kurio metu būtų sužalotas žmogus ar būtų kilusios kitos sunkios pasekmės. Paskutinė K. Ž. paskirta administracinė nuobauda užfiksuota 2018 metais viršijus greitį iki 20 km/h.
3.3. Be to, skunde pažymima, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai teistumą pagal BK 227 straipsnio 1 dalį panaikino prieš terminą. Teismas panaikindamas teistumą įvertino tą aplinkybę, kad nusikalstamos veikos (papirkimo) iniciatoriumi nebuvo K. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. Ž. skundas atmetamas.
4. Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs skundžiamos Alytaus apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs nuteistojo K. Ž. skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas atitinkamų baudžiamojo proceso nuostatų, atmetė nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo. Naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nuteistojo skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.
5. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).
6. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam K. Ž. panaikinti teistumą, kadangi yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau, kitų aplinkybių visuma vis tik nėra pakankama BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymui.
7. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad K. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. Tačiau šiame kontekste labai svarbu pažymėti tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino K. Ž. teistumą, kuris atsirado pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu. Taigi, K. Ž. panaikinus teistumą pagal ankstesnį nuosprendį ir nepraėjus net vienam mėnesiui, jis padarė naują nesunkų nusikaltimą. Aukštesniojo teismo nuomone, šios aplinkybės rodo, kad K. Ž. vis dėlto nesistengė laikytis įstatymų, kai tik buvo panaikintas teistumas, todėl šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyti tikslai jau yra pasiekti.
8. Skunde nuteistasis K. Ž., kaip ir prašyme žemesnės instancijos teismui, akcentuoja dėl teistumo patiriamas neigiamas pasekmes jo darbinės veiklos aspektu, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl teistumo fakto nuteistasis šiuo metu patirtų itin neigiamų darbinės veiklos suvaržymų (neturėtų galimybės dirbti ir panašiai). Pats nuteistasis nurodo, kad šiuo metu gauna senatvės pensiją, dirba, turi įregistravęs teisinių paslaugų įmonę. Taip pat nurodo, jog jam yra nepatogu prieš klientus, kad jis turi teistumą, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę, todėl nuteistojo skundo motyvai, susiję su jo darbine veikla ir nepatogumo jausmas prieš klientus, jokios reikšmės teistumo panaikinimui šiuo konkrečiu atveju neturi. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad K. Ž. šiuo metu neigiamas pasekmes patiria dėl veikos, už kurios padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Jo patiriami suvaržymai tiek darbinėje, tiek visuomeninėje veikloje, su jo reputacija susiję aspektai, yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė. Nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir panaikinti teistumą.
9. Vien tai, kad asmuo po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, jo asmenybės išimtinai teigiamai taip pat necharakterizuoja. Būtent tokio elgesio tikimasi iš nuteisto asmens teistumo laikotarpiu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina faktą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai įgyvendina bausmės paskirčiai keliamus tikslus, tačiau nėra pakankamas pagrindas teistumo panaikinimui ar jo termino sutrumpinimui.
10. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam K. Ž. panaikinti teistumą, tačiau įvertinus kitas aukščiau aptartas aplinkybes daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nėra pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu nuteistajam panaikinti teistumą netikslinga.
11. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi nuteistojo K. Ž. prašymas panaikinti teistumą atmestas teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti šią nutartį, remiantis skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.