Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-05 · Administracinė byla Nr. eI2-6187-1102/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-05
Bylos Nr.
eI2-6187-1102/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07304-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Erminijus Baziulis, Dovilė Jazdauskaitė, Eglė Mauricė
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6187-1102/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07304-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; (S) 55.1.1
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 5 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas), kuriame prašė: panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjas ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atvykęs pas darbdavį, buvo neįdarbintas vienašališku darbdavio sprendimu, nes neatitiko įmonės vidaus taisyklių, tam jis neturėjo jokios įtakos. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu nurodytą leidimą laikinai gyventi panaikino.

1.2. Negavęs darbo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kurioje gavo leidimą laikinai gyventi minėtoje šalyje. Kadangi Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), todėl neprieštaravo atsakovo (duomenys neskelbtini) sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti jam leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), jo nesuprato ir neskundė.

1.3. Atsakovas 2024 m. liepos 22 d. pranešimu Nr. 24SD17125 „Dėl priimto sprendimo“ informavo pareiškėją, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

1.4. Pareiškėjas apie priimtą Sprendimą sužinojo atsitiktinai tik 2024 m. gruodžio 4 d. prisijungęs prie MIGRIS, tačiau pareiškėjui Sprendimo turinys nėra žinomas iki šiol. Tuo pagrindu prašė atnaujinti prakleistą terminą skundui paduoti, jei teismas laikytų terminą praleistu.

1.5. Kaip pareiškėjas mato, Sprendimas grindžiamas UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, nes buvo panaikintas asmens leidimas gyventi. Pareiškėjo vertinimu, minėta teisės norma neįpareigoja, o tik suteikia teisę uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Šiuo atveju nebuvo jokių aplinkybių, leidžiančių taikyti minėtą teisės normą ir uždrausti pareiškėjui atvykti į (duomenys neskelbtini) 3 metus.

1.6. Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą, tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

1.7. Pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), minėtoje šalyje dirba, moka mokesčius. Šios aplinkybės apibūdina pareiškėjo individualią padėtį, todėl jos turi būti vertinamos, nors ir nėra nurodytos Kriterijų vertinimo tvarkoje, numatančioje pavyzdinius kriterijus, kuriems esant gali būti priimamas užsieniečiui palankus sprendimas.

1.8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas ir vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriems nėra taikomos Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto nuostatos. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas ar sutrumpinamas užsieniečiui atvykti į (duomenys neskelbtini) laikotarpis arba išbraukiami duomenys apie užsienietį iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją. Be to, Tvarka neįtvirtina baigtinio sąrašo aplinkybių, kurioms esant gali būti priimamas užsieniečiui palankus/nepalankus sprendimas.

1.9. Taip pat draudimas atvykti gali būti panaikintas ar sustabdytas ir dėl priežasčių, kurios nėra nurodytos 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 11 straipsnyje.

1.10. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo.

1.11. Pareiškėjo manymu, yra visi pagrindai išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į (duomenys neskelbtini), nacionalinio sąrašo arba bent sutrumpinti draudimo laikotarpį iki 1 metų.

1.12. Nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas nusprendė į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, bei valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje.

1.13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Būtina įvertinti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan.

1.14. Nei UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

1.15. LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus. Skundžiamame Sprendime nėra motyvų dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius.

1.16. Draudimas pareiškėjui atvykti ne tik į (duomenys neskelbtini), bet ir kitas ES valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritoriją, yra perteklinis ir yra neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas. Šis sprendimas užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine–komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti.

1.17. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė teisingus duomenis, darbo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta, tačiau pareiškėjas negalėjo įtakoti bendrovės, kad pastaroji jį aprūpintu darbu, juo labiau negalėjo įtakoti bendrovės sprendimo nutraukti darbo sutarties su pareiškėju. Taigi, pareiškėjas neturi būti baudžiamas už sprendimus, kuriuos priėmė ne jis, o kiti asmenys.

1.18. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Atsakovas apsiribojo vien formaliu sprendimo priėmimu, tačiau neatliko individualaus Pareiškėjo situacijos vertinimo ir kitas reikšmingas aplinkybes, skundžiamo Sprendimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė.

Atsiliepimas

2. Atsakovas, vykdydamas teismo nurodymą, byloje pateikė skundžiamo Sprendimo nuorašą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų, kodėl pareiškėjas nebuvo įdarbintas, kokie duomenys nulėmė motyvus dėl lėšų neturėjimo, taip pat atsakovas visiškai nemotyvuoja, kaip atsakovo išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas susijęs su skundžiamu Sprendimu individualiai. Priimant Sprendimą atsakovas nesigilino, jog pareiškėjas turi teisėtą pagrindą gyventi ir dirbti ES valstybėse. SIS Reglamentas numato, kad susijusios valstybės narės konsultuojasi tarpusavyje.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindė tokiais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kvietusioje įmonėje neįdarbintas), jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi (duomenys neskelbtini) (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir darbo sutartis su juo nesudaryta.

4.2. Vertinant pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pirmas leidimas laikinai gyventi jam išduotas darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau leidimas laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduota nebuvo. Šiuo metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neįdarbintas. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas įvertinęs aplinkybes priėmė ginčijamą Sprendimą.

4.3. Skirtingai negu teigia pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taigi Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto nuostatos yra taikomos. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

4.4. Įvertinus tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino, nėra duomenų, jog būtų atvykęs į (duomenys neskelbtini)), tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į (duomenys neskelbtini) laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

4.5. Nesutiktina, kad Migracijos departamentas tinkamai nemotyvavo Sprendimo. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į (duomenys neskelbtini), nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atsiėmęs leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) juo pasinaudojo patekti į Šengeno erdvę ir pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi kitoje Šengeno valstybėje, o ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu. Todėl šis Sprendimas laikomas proporcingu.

4.6. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.

4.7. Sprendimo priėmimo metu, duomenys apie pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą gyventi nebuvo žinomi. Migracijos departamentas, sužinojęs apie aukščiau išdėstytą informaciją, pradėjo konsultaciją su (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija pagal SIS reglamentą. Atsakovas 2025 m. sausio 16 d. išsiuntė N formą (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai, nurodant perspėjimo įtraukimo į SIS priežastis. (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija gavusi N formą, turi apsvarstyti, ar yra priežasčių panaikinti išduotą leidimą gyventi ir per 14 kalendorinių dienų turi pranešti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai apie jų priimtą sprendimą. (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai nusprendus palikti galioti leidimą gyventi, Migracijos departamentas atšauks SIS perspėjimą pagal Taisyklių 32.1 punktą.

4.8. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, nagrinėjamu atveju Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami sprendimai pažeidžia gero administravimo principą.

5. Atsakovas papildomai pateikė duomenis, gautus iš (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos, su vertimu į lietuvių kalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

6. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Migracijos departamentas priėmė skundžiamą (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo V. A. atžvilgiu, kuriuo nuspręsta 1) uždrausti atvykti į (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius; 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.

7. Iš šalių į bylą pateiktų dokumentų nustatyta:

7.1. Pareiškėjas V. A., gimęs (duomenys neskelbtini).

7.2. Pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą Nr. 2308-LLG-11070 išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašyme nurodė, kad ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis (duomenys neskelbtini) – darbo užmokestis. Iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (nuo gimimo) iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini).

7.3. (duomenys neskelbtini) MIGRIS sistemoje pateikė 2024 m. balandžio 2 d. pranešimą Nr. 2404-PRNŠ-0222 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neįdarbintas. Pranešimo skiltyje „Darbdavio pateikiamas situacijos paaiškinimas“ nurodyta: „užsienietis nedirbs „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje“.

7.4. Pareiškėjui V. A. (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi, įsidarbinimo tikslu (duomenys neskelbtini).

7.5. Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui panaikintas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini) Sprendime nurodyta, kad leidimas panaikinamas, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi (duomenys neskelbtini); darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu; 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

7.6. Skundžiamame Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu; Taisyklių 15 punktu; Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais.

7.7. Migracijos departamentas, vykdydamas Konsultacijos procedūrą pagal SIS Reglamento 25 straipsnio 1 punktą, išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai dėl V. A., kuriame nurodė: „Pirmiau minėto asmens leidimas gyventi buvo atšauktas, nes buvo nustatyta, kad siekdamas jį gauti, jis pateikė suklastotus duomenis, ir jis neturėjo pakankamai lėšų ir (arba) negavo jokių pastovių pajamų savo apsistojimui (duomenys neskelbtini). Pirmiau minėtas asmuo kreipėsi dėl leidimo gyventi darbo tikslu, tačiau, gavęs dokumentą, jis nepasirašė darbo sutarties su kviečiančia įmone. Prašome Jūsų informuoti mus, ar asmuo turi Jūsų šalies galiojantį leidimą gyventi. Jeigu jis turi galiojantį leidimą gyventi, prašome mus informuoti ar norite palikti šį dokumentą, ar jį atšaukti“. (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija atsakydama pateikė 2025 m. sausio 17 d. M formą, kurioje nurodyta: „Užsienio policijos departamentas (duomenys neskelbtini) nagrinėja bylą dėl leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) teritorijoje atšaukimo“.

8. Vertintina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aukščiau nurodytų bylos faktinių aplinkybių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, todėl jos laikytinos nustatytomis. Papildomai teismas pažymi, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki šios sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini) nedirbo pagal darbo sutartį, nesivertė registruota individualia veikla pagal pažymą ar su verslo liudijimu.

Dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į (duomenys neskelbtini)

9. Byloje nėra ginčo, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini), nebuvo pareiškėjo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, o būtent tai, kad Sodros duomenys bei (duomenys neskelbtini) pranešimas liudija, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nedirbo, kad dar iki Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., buvo gavęs (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi nurodytoje šalyje ir labai tikėtina, išvyko iš (duomenys neskelbtini), kad 2023 m. rugsėjo 13 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis (duomenys neskelbtini) bus darbo užmokestis, sprendžia, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimo teiginiai (jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi (duomenys neskelbtini); darbo sutartis su asmeniu nesudaryta) yra pagrįsti tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei atitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte („duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės“) ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte („neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi (duomenys neskelbtini)“) nustatytus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą pagrindą („su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta“).

10. Atitinkamai teismas pripažįsta, kad skundžiamame Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. Sprendime, remiantis aukščiau nurodytomis ir nustatytomis aplinkybėmis, yra pagrįstai konstatuota, kad asmuo (V. A.) savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo įvertinta jo individuali situacija, o būtent tai, kad jis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi kitoje ES valstybėje narėje ((duomenys neskelbtini)), teismas pažymi, kad pirma, byloje nėra duomenų, kad apie šią aplinkybę pareiškėjas būtų informavęs Migracijos departamentą, antra, Migracijos departamentas Konsultacijos procedūrą su kita ES valstybe nare pagal SIS Reglamento 25 straipsnį taiko tik turėdamas konkrečią informaciją, o tokios informacijos, kaip nurodyta, nebuvo gavęs, ir trečia, ta aplinkybė, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) gavęs leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), dėjo pastangas gauti tokį leidimą kitoje ES valstybėje narėje ir (duomenys neskelbtini) tokį leidimą gavo (duomenys neskelbtini), tik patvirtina išvadą apie tai, kad pareiškėjas, galimai nesiekė dirbti (duomenys neskelbtini), gyventi šioje šalyje iš darbo užmokesčio (nepavykus įsidarbinti (duomenys neskelbtini), neieškojo kito darbdavio (duomenys neskelbtini) ir kt.), taigi piktnaudžiavo migracijos procedūromis (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat neturi pagrindo kvestionuoti atsakovo atsiliepime nurodyto teiginio, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atvykęs į (duomenys neskelbtini) – ši aplinkybė taip pat vertintina ne pareiškėjo naudai. Pastebėtina ir tai, kad nors pareiškėjas skunde teigė, kad (duomenys neskelbtini) dirba, moka mokesčius, tačiau teismui šioje byloje 2024 m. gruodžio 23 d. nutartyje pasiūlius pareiškėjui nustatytu terminu pateikti papildomus įrodymus apie jo teisėtą buvimą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas jokių kitų įrodymų, išskyrus jau pateiktą leidimą laikinai gyventi, neteikė (pvz. liudijančių jo realius darbinius santykius). Taigi, pareiškėjas nesinaudojo proga patvirtinti savo sąžiningumą.

11. UTPĮ 133 straipsnis įtvirtina Migracijos departamento, šalia kitų institucijų, diskreciją priimti sprendimus uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (UTPĮ 133 straipsnio 8 dalis). Maksimalus terminas, kuriam gali būti uždrausta užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką – 5 metai (UTPĮ 133 straipsnio 1, 1¹, 2, 4, 5, 6 dalys). Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvarko užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat duomenis iš šio sąrašo skelbia centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (UTPĮ 133 straipsnio 7 dalis).

12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamentas vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, nustatančiu, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Kaip jau nustatyta ir nurodyta šiame sprendime, Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini), buvo priimtas be kita ko ir UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu („duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės“). Taigi, šiuo atveju Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktas yra taikytinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas 14 punktas įtvirtina imperatyvią nuostatą, todėl šiuo atveju netaikytinos kituose Kriterijų vertinimo tvarkos punktuose (pavyzdžiui 3, 4, 5, 6 11) bei UTPĮ 133 straipsnyje įtvirtintos dispozityviosios, vertinamojo pobūdžio nuostatos, kurios taikomos bendru atveju sprendžiant dėl draudimo atvykti laikotarpio trukmės. Teisės akte nustatytas 3 metų (36 mėnesių) laikotarpis laikytinas konkrečiai apibrėžtu. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą sutrumpinti draudimo terminą iki vienerių metų.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vertinant skundžiamo Sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į (duomenys neskelbtini), nenustatyta netinkamo Migracijos departamento veikimo priimant Sprendimą šioje apimtyje. Konstatuotina, kad atsakovas laikėsi UTPĮ bei Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatų, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant tinkamai nustatytai ir įvertintai individualiai faktinei pareiškėjo situacijai. Šios bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusi aplinkybė – pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi kitoje ES valstybėje – laikytinas neturinčiu įtakos priimant sprendimą dėl draudimo atvykti į (duomenys neskelbtini), nes Sprendime buvo konstatuotas būtent Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir piktnaudžiavimas Lietuvos Respublikos migracijos procedūromis. Ginčijamas Sprendimas (aptariamoje apimtyje) atitinka ir VAĮ nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; kt.). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas (aptariamoje apimtyje) atitinka teismų praktikoje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, t. y. priimtas remiantis objektyviais duomenimis, taikomos priemonės yra motyvuotos.

15. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimu Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl Sprendimo dalies dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą

16. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (SIS reglamentas) 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalis). Situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalis).

17. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C.SIS) tvarką nustato Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. Nr. 436 (su vėlesniais pakeitimais; toliau – Taisyklės). Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus.

18. Nors Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį ir perspėjimo įvedimas į SIS II turi (gali turėti) skirtingą poveikį atitinkamo asmens teisių suvaržymui. Todėl atitinkami sprendimai turėtų būti motyvuojami atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį ir sprendimas įvesti perspėjimą į SIS II ne kiekvienu atveju bus grindžiami identiškais motyvais. Priimant sprendimą įvesti perspėjimą į SIS II turi būti atliktas vertinimas proporcingumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024; 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2285-624/2024). LVAT taip pat yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad SIS reglamentas pateikia baigtinį sąrašą atvejų, kada šalys gali įtraukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Šengeno zoną, ir numato pažeidimų rūšis (neteisėtas buvimas šalyje bei padaryti (pagrįstai įtariami) nusikaltimai) ir tokių pažeidimų sunkumas (sunkūs nusikaltimai arba aiškus ketinimas atlikti sunkų nusikaltimą), nėra išsamiai pagrįsti, tai SIS Reglamento 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 dalies („Prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.“) ir 2 dalies („Kai 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras.“), taip pat SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023).

19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog nei UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (LVAT 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

20. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamą Sprendimą dalyje dėl perspėjimo įvedimo į C.SIS motyvavo taip: „Pagal SIS reglamento 24 str. 1 d. a p., duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 str. 2 d. c p., situacija, kuriai taikomas 1 d. a p. susidaro, kai: trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Įvertinus tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS“.

22. Įvertinusi nurodytus Sprendimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad negalima sutikti, kad šioje dalyje Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, kad įvertino, ar tokio draudimo įvedimas nėra perteklinė priemonė asmeniui, ar pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, ar toks perspėjimo įvedimas būtų proporcinga priemonė. Teismo vertinimu, Sprendimas šioje dalyje motyvuojamas tik bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pagrindas, dėl kurio panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi nėra tokio pavojingumo, kad tik įvedus perspėjimą į SIS būtų galima užkirsti kelią hipotetiniams nesąžiningiems pareiškėjo veiksmams, kuriais galimai ateityje būtų piktnaudžiaujama procedūromis. Sutiktina su pareiškėju, kad tokio perspėjimo įtraukimas lemtų pareiškėjo subjektinių teisių suvaržymą visos ES mastu, esmingai ribotų pareiškėjo galimybes bendrauti su artimaisiais, draugais, varžytų judėjimo laisvę. Tokios priemonės taikymas turi būti pagrįstas ir aiškiai bei išsamiai motyvuotas.

23. Kaip liudija bylos medžiaga, pareiškėjas turi galiojanti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas, įvertinęs skunde nurodomus pareiškėjo teiginius apie (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą gyventi, pradėjo konsultaciją su (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija pagal SIS reglamento 25 straipsnį, 2025 m. sausio 16 d. išsiuntė N formą (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai, nurodant perspėjimo įtraukimo į SIS priežastis. (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija gavusi N formą, pagal SIS reglamentas 29 straipsnio c ir d punktus turi apsvarstyti, ar yra priežasčių panaikinti išduotą leidimą gyventi ir per 14 kalendorinių dienų turi pranešti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai apie jų priimtą sprendimą arba turi pateikti pagrįstą prašymą pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai nusprendus palikti galioti leidimą gyventi, Migracijos departamentas atšauks SIS perspėjimą. Teismas šioje byloje 2025 m. sausio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovą teismui teikti iš (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos gautus duomenis. Į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos 2025 m. sausio 17 d. perduoti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) nagrinėja bylą dėl leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) teritorijoje atšaukimo pareiškėjo V. A. atžvilgiu. Iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos negauta jokių duomenų apie tai, kad nurodyta procedūra būtų baigta ir pareiškėjui būtų panaikintas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini). Nesant kitokių įrodymų, laikoma, kad pareiškėjo turimas (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), yra išduotas teisėtai ir pagrįstai, kol neįrodyta kitaip.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu tokioje situacijoje Sprendimas toje apimtyje, kuria nuspręsta, kad pareiškėjo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS, taip uždraudžiant pareiškėjui 36 mėnesius atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, laikytinas neatitinkančiu proporcingumo principo, taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatytų individualių aplinkybių.

25. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai taikytini ir Migracijos departamento priimamiems administraciniams sprendimams migracijos kontrolės srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, LVAT praktiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Migracijos departamentas tinkamai nepagrindė ir pakankamai nemotyvavo sprendimo įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nurodytų valstybių teritorijoje. Todėl Sprendimas nurodytoje apimtyje naikintinas, skundas atitinkamai tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

27. Pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose kitos nurodytos aplinkybės ir argumentai bylos procesinei baigčiai reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus byloje Nr. 16034/90; 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją; 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Nr. 47287/99 Perez prieš Prancūziją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2173-1047/2024; kt.). Pastebėtina, kad dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jam buvo siųstas tik pranešimas apie priimtą Sprendimą, o paties Sprendimo iki kreipimosi į teismą pareiškėjas negavo, teismas pasisakė 2024 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuria nutarė atnaujinti atsakovui praleistą terminą skundui paduoti ir priimti skundą nagrinėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

29. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vertinama, kad pareiškėjas įgijo teisę į 1/2 dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas sudarė sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas (jo atstovas advokato padėjėjas) nepateikė. Skundą tenkinus iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 11,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (2), kuria įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo V. A. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.

Likusioje dalyje pareiškėjo V. A. skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjui V. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 11,50 Eur (vienuolika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Erminijus BaziulisDovilė JazdauskaitėEglė Mauricė