- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-121-823/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09453-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- Lindorff Oy
- Kategorijos
- 94.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilin3 byla pagal pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, suinteresuoti asmenys – palikėjo A. B. įpėdiniai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl bylos priskirtinumo nagrinėti teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti pareiškėjo turtinį reikalavimą mirusio palikėjo A. B. įpėdiniams. Nurodė, kad 2011 m. liepos 19 d. miręs A. B. mirties dieną turėjo 5954,92 Lt dydžio turtinę prievolę pareiškėjui, nes liko neatsiskaitęs pagal palikėjo ir pradinio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ sutartį Nr. 0401/0006, ir pagal palikėjo ir pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ sutartį Nr. 0023734. Reikalavimo perleidimo sutartimi minėtos skolos buvo perleistos pareiškėjui. Testamentų registre palikėjo vardu sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota, todėl pareiškėjas neturi kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalį. Toks reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas, o informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą, todėl ieškiniui nustatyti reikalavimai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 580 straipsnio 2 dalį prašymas teismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo. Nurodė, kad prašymas nenagrinėtinas teisme, nes nėra susijęs su ginčo nagrinėjimu (pareiškėjas nepareiškė reikalavimo, nagrinėtino pagal ginčo teisenos taisykles), CPK V dalyje nenumatyta galimybė tokio pobūdžio prašymus nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (CPK 22 straipsnis). Materialinės teisės normos (CK penktoji knyga) nenumato prašyme nurodytos procedūros – palikėjo kreditoriaus turtinio reikalavimo patvirtinimo teisme. Esant prašyme aprašytoms aplinkybėms, pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-990-258/2011, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti analogišką prašymą, nurodė, kad paduotas pareiškimas yra numatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje ir turi būti išnagrinėtas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti būtent vieną iš paveldėjimo procedūrų – patvirtinti kreditoriaus reikalavimą palikėjo įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir patenkinimo būdai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006 yra pasisakęs, kad kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui; šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – tai informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą (taip pat žr. Vilniaus apygardos teismo civilines bylas Nr. 2S-1969-254/2010, Nr. 2S-2114-605/2011).Teismui atsisakius priimti prašymą ir dėl to kreditoriui praleidus CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą, yra užkertamas kelias kreditoriaus reikalavimui pareikšti, pažeidžiami kreditoriaus teisėti interesai, užkertamas kelias įpėdiniams sužinoti apie palikėjo turtines prievoles. Tai gali daryti įtaką įpėdinio elgesiui priimant palikimą ar jo atsisakant, taip pat sudaro prielaidas įpėdiniams išvengti turtinės prievolės kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai yra susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą teigiamų prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Ši taisyklė taikytina ir teismui priimant prašymus ar pareiškimus. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškiamo kreditoriaus prašymo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams priskirtinumo nagrinėti teisme CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka.
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka bei terminai reglamentuojami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nagrinėjamu atveju yra reiškiami juridinio asmens reikalavimai, kuriuos jis įgijo iš pradinių kreditorių reikalavimų perleidimo sutartimi. Reikalavimai kilo iš palikėjo ir pradinio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ sudarytos sutarties Nr. 0401/0006, bei palikėjo ir pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ sudarytos sutarties Nr. 0023734. Kaip minėta, remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, savo reikalavimus kreditorius gali reikšti tiesiogiai įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba, jiems kreditoriaus reikalavimų nepripažįstant, reikšti reikalavimus ginčo teisenos tvarka. Tačiau nesant palikimą priėmusių įpėdinių, nesant paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, kreditoriui lieka tik viena galimybė – pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto teisme. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006), šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Atsiradus palikėjo įpėdiniams ir jiems tokio reikalavimo netenkinant ir nepripažįstant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Nagrinėjamu atveju nėra žinoma apie palikėjo įpėdinius, todėl pareiškėjas negali jiems pateikti savo kreditorinio reikalavimo, taip pat negali reikšti jiems ieškinio teisme ginčo teisenos tvarka. Nesuteikiant galimybės kreditoriui pareikšti savo reikalavimą, tačiau vėliau atsiradus palikėjo įpėdiniams, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas galimai jau bus praleistas. Tokiu atveju kreditorius turėtų teisę teikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau turėtų papildomai įrodinėti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti, nors terminą būtų praleidęs dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad anksčiau nebuvo žinomi palikėjo įpėdiniai. Nesant žinomų palikėjo įpėdinių, kreditorius negali reikšti ieškinio ginčo teisenos tvarka, tačiau kreditoriui neturi būti užkirstas kelias reikšti prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinių atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismas, tenkindamas tokį kreditoriaus prašymą, iš esmės neišsprendžia kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimo, nes tuo metu nėra palikėjo įpėdinių, kurie galėtų reikšti atsikirtimus į reiškiamą kreditorinį reikalavimą. Tokiu atveju teismas gali tik patvirtinti, kad yra pareikštas atitinkamas kreditoriaus reikalavimas palikėjo įpėdinių atžvilgiu, tačiau įpėdiniams išlieka teisė, sužinojus apie kreditoriaus reikalavimą, šį reikalavimą ginčyti, kaip ir kreditoriui, sužinojus, kad atsirado palikėjo įpėdinių, išlieka teisė reikšti jiems savo reikalavimą ginčo teisenos tvarka. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kreditoriaus reiškiamas prašymas yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą, ir toks prašymas nagrinėtinas apylinkės teisme CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka dėl paveldėjimo procedūrų taikymo.
Remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareikštą prašymą, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o prašymo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.