- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-2114-605/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10545-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- Lindorff Oy
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lindorff Oy atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-14974-375/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lindorff Oy pateikė teismui prašymą (b.l. 2-3) patvirtinti jo 1728,10 Lt dydžio turtinį reikalavimą mirusio palikėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdiniams. Prašyme nurodyta, kad 2011-04-16 mirė pareiškėjo skolininkas R. P., kuris mirties dieną turėjo neįvykdytą 1728,10 Lt turtinę prievolę kreditoriui, kuri kilo neatsiskaičius už suteiktas telekomunikacines paslaugas pradiniam kreditoriui UAB ,,Omnitel“. Nėra kitos galimybės apginti savo pažeistą teisę, nes iš 2011-07-01 Centrinės hipotekos įstaigos atsakymo į pareiškėjo užklausą matyti, jog Testamentų registre palikėjo vardu sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 20 d. nutartimi (b.l. 5-6) atsisakė priimti pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo.
Nutartyje nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad yra informavęs įpėdinius apie savo turtinį reikalavimą, taip pat nepateikė jokių duomenų apie palikėjo R. P. įpėdinius, be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad R. P. palikimo niekas nepriėmė kreipimosi į teismą dienai, atsižvelgiant į CK 5.50 str. 3 d. nuostatas. Centrinės hipotekos įstaiga nurodė, jog nėra įregistruotų R. P. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, remiantis 2011-06-29 duomenimis. Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki 2011-07-16. Be to, prie pareiškimo nepateikta palikimo atsiradimo vietos notarų biuro pažyma apie tai, ar užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo turtinio reikalavimo dydį. Teismas laikė, kad nepateikti visi įrodymai, reikšmingi sprendžiant bylą, ir kad prašymas neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų – nenurodyti duomenys apie visus suinteresuotus asmenis (vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta), nepateiktas atitinkamas procesinio dokumento ir jo priedų nuorašų skaičius (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 113 str. 1, 2 d.). Dėl išdėstytų aplinkybių teismas atsisakė priimti prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 3 str. 5 d., 137 str. 2 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b.l. 9-11) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nutartis dėl atsisakymo priimti prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo nėra skundžiama. Teismas atsisakė priimti apelianto prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., todėl teismo nutartis skundžiama Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 5 d. pagrindu. Be to, 2011-07-20 nutartis skundžiama Lietuvos Respublikos CPK 334 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, kadangi, teismui atsisakius priimti prašymą ir dėl to kreditoriui praleidus Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, yra užkertamas kelias kreditoriaus reikalavimui pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino ir taip pažeidžiami kreditoriaus teisėti interesai. Atsisakymas priimti tokį pareiškėjo prašymą užkerta kelią palikėjo įpėdiniams sužinoti apie palikėjo turtines prievoles ir taip gali daryti įtaką įpėdinio elgesiui priimant palikimą ar jo atsisakant, taip pat sudaro prielaidas palikėjo įpėdiniams vien tik Lietuvos Respublikos CK VII skyriuje numatytais pagrindais išvengti turtinės prievolės kreditoriui. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti apelianto prašymą, motyvuojant tuo, jog jis nepateikė jokių duomenų, kad R. P. palikimo niekas nepriėmė kreipimosi į teismą dienai, taip pat užkerta apeliantui kelią apginti savo pažeistus turtinius interesus (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.63 str., apeliantas atliko informavimo veiksmą, kuris suteikia galimybę palikėjo įpėdiniams priimti sprendimą dėl palikimo priėmimo, turint informaciją ne tik apie palikėjo turtą ar turtines teises, tačiau ir apie palikėjo prievoles. Apeliantas, būdamas rūpestingas kreditorius Lietuvos Respublikos CK 5.63 str. 1 d. pagrindu kreipėsi į teismą su prašymu dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, laikydamasis įstatyme nustatyto termino, bei pateikė tinkamus įrodymus apie tai, kad palikėjo R. P. palikimo iki pareiškimo pateikimo dienos niekas nepriėmė. Teismo numatyta pareiga kreditoriui pateikti notaro pažymą yra perteklinė. Nepagrįstas kreditoriaus galimybės įgyvendinti savo teisę pareiškiant reikalavimą įpėdiniams teisme ribojimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnyje nustatyta asmens teise kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos bei pažeidžia Lietuvos Respublikos CK 5.63 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog apelianto prašymas neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nes nenurodyti duomenys apie visus suinteresuotus asmenis, tačiau, kaip paminėta, apeliantui nėra žinomi palikėjo R. P. palikimą priėmę asmenys. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2003-06-20 LAT Teisėjų Senato nutarimo Nr. 4 5 punktu, kadangi šiuo nutarimu aiškinamas tik įstatymų taikymas nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo, o ne bylose dėl paveldėjimo procedūrų taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka bei terminai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje. Palikėjo kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimą priėmusiems įpėdiniams; jeigu įpėdiniai palikimo nepriėmė arba nežinoma jų buvimo vieta, reikalavimai pareiškiami testamento vykdytojui ar administratoriui, o tokių nesant - palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atlikdamas vieną iš nurodytų veiksmų kreditorius palikėjo įpėdinius informuoja apie savo pretenzijas jiems, t.y. apie pretenzijas į paveldimą turtą. Kitaip tariant, CK 6.63 str. 1 d. nustatyta tvarka kreditoriaus reikalavimų pareiškimas – tai informavimo veiksmas. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Šiuo atveju teismas, trūkstant duomenų apie mirusio R. P. įpėdinius, turėjo būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, o teismo nuomone, nepakankant duomenų, pagrindžiančių skolos dydį teismas turėjo įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus bylai išspręsti reikalingus įrodymus, o ne atsisakyti priimti pareiškimą. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, daro išvadą, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 41, kadangi šiuo nutarimu aiškinamas tik įstatymų taikymas nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo, o ne bylose dėl paveldėjimo procedūrų taikymo. Minėto Senato nutarimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar teismai tinkamai aiškina ir taiko CK ir kitų įstatymų normas, numatančias teismo leidimo išdavimą, bei CPK normas, reglamentuojančias teismo leidimų išdavimą supaprastinto proceso tvarka, taip pat nustatyti teismų daromas klaidas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 3 dalimi, privalėjo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, tačiau to apylinkės teismas nepadarė.
Pažymėtina, kad kolegija vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2S-604-390/2010, sprendžiant analogišką situaciją.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija naikina Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.