- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-990-258/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- Lindorff Oy
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį, Lindorff Oy filialą pareiškimą suinteresuotiems asmenims mirusio palikėjo V. G. palikėjams, dėl paveldėjimo procedūrų taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lindorff Oy, veikiantis per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą ir prašė patvirtinti pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, 3 274,54 Lt turtinį reikalavimą mirusio palikėjo V. G. , įpėdiniams. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 18 d. mirė pareiškėjo skolininkas V. G. , kuris mirties dieną turėjo likusią neįvykdytą 1 750,47 Lt dydžio turtinę prievolę kreditoriui. Minėta prievolė kilo palikėjui V. G. tinkamai neatsiskaičius už suteiktas telekomunikacines paslaugas pagal jo ir pradinio kreditoriaus sudarytą Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. M019685. 2006-09-25 Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius perleido reikalavimo teisę į minėtą skolą Lindorff Oy. Pagal LR CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus (1) priėmusiems palikimą įpėdiniams, (2) testamento vykdytojui arba (3) pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Testamentų registre palikėjo vardu sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota, todėl pareiškėjas neturi kitos galimybės apginti savo pažeistą teisę, kaip vadovaujantis LR CK 5.63 str. 1 d. pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. LR CK 5.4 str. numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, kuri pagal LR CK 2.17 str. 1 d. be kita ko nustatoma viešųjų registrų duomenimis. Palikėjo V. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas adresas patenka Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritoriją, palikimo atsiradimo vieta yra šio teismo teritorijoje, todėl pagal LR CPK 580 str. 2 d. šis prašymas yra teismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Teismas konstatavo, kad CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka gali būti nagrinėjami klausimai, kuriems tokią nagrinėjimo tvarką numato CK ir kiti įstatymai. Lindorff Oy pareikštam reikalavimui nei CK, nei kiti įstatymai nenumato supaprastintos nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta esant visiškai kitokioms faktinėms aplinkybėms (dėl turto aprašo papildymo), todėl nagrinėjamu atveju netaikytina. Atkreipia kreditoriaus dėmesį, jog CK 5.53 str. 8 d. suteikia jam teisę reikalauti sudaryti palikimo apyrašą. Kreditorius taip pat turi teisę pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Lindorff Oy prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės.
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog teismui atsisakius priimti prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo ir dėl to kreditoriui praleidus LR CK 5.63 str. įtvirtintą 3 mėn. terminą, yra užkertamas kelias kreditoriaus reikalavimui pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino ir taip pažeidžiami kreditoriaus teisėti interesai. Atsisakymas priimti tokį pareiškėjo prašymą užkerta kelią palikėjo įpėdiniams sužinoti apie palikėjo turtines prievoles ir taip gali daryti įtaką įpėdinio elgesiui priimant palikimą, ar jo atsisakant, taip pat sudaro prielaidas palikėjo įpėdiniams vien tik LR CK VII skyriuje numatytais pagrindais išvengti turtinės prievolės kreditoriui. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą motyvuodamas tuo, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. LR CPK 579 str. nustatyta, jog prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo yra nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka. Apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti vieną iš paveldėjimo procedūrų – patvirtinti kreditoriaus reikalavimą mirusio palikėjo V. G. įpėdiniams, todėl apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytu motyvu, jog apelianto prašymas nenagrinėtinas teisme. Pirmos instancijos teismas 2010-12-31 nutartyje pažymėjo, jog apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006 yra priimta esant visiškai kitokioms faktinėms aplinkybėms (dėl turto aprašo papildymo), todėl nagrinėjamu atveju netaikoma. Apeliantas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo argumentu nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato LR CK 5.63 str. išaiškinimą: Senatas minėtoje nutartyje nurodė, jog 5.63 str. reglamentuojamas palikėjo kreditorių reikalavimų dėl palikėjo sudarytų sutarčių ir pan. pareiškimas ir tenkinimas – apeliantas nurodo, jog būtent tokį reikalavimą ir reiškė kreipdamas į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. LAT senatas pažymėjo, jog šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą (tokios pat nuomonės laikėsi ir Šiaulių apygardos teismas c.b. Nr. 2S-479-124/2010 bei Kauno apygardos teismas c.b. Nr. 2S-604-390/2010. jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendro ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis – pateikti atsikirtimus. Šia tvarka kreditoriaus pareikšti reikalavimai yra įtraukiami į palikėjo turto apyrašą, sudaromą pagal CK 5.53 str., todėl minėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje yra taikytina nagrinėjamu atveju.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-31 nutartis naikinama, o ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-31 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai yra susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą teigiamų prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Asmuo turi procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme, jeigu ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Tačiau jeigu ieškinys teisme nenagrinėtinas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog priskirtinumo teismo kompetencijai prielaida pripažintina egzistuojančia tik tada, kai ginčas nagrinėtinas būtent civilinio proceso tvarka, nes priskirtinumas teismo kompetencijai suprantamas ne tik kaip nustatymas, kokia institucija turėtų nagrinėti ginčą, bet ir kaip nurodymas, kokio proceso tvarka turi būti nagrinėjama konkreti byla. Taigi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu byla neturi būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, tiek tais atvejais, kai byla priskirtina nagrinėti ne teismui, o kitai institucijai, tiek tais atvejais, kai ji iš principo priskirtina teismo kompetencijai, tačiau turi būti nagrinėjama ne civilinio proceso tvarka, o kita savarankiška proceso forma teisme (baudžiamąja ar administracine tvarka).
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškimas atsisakytinas priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. CPK 137 str. 2 d. 1 p. leidžia atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškinys nenagrinėtinas teisme. Ši taisyklė taikytina ir teismui priimant pareiškimus. Tačiau pareiškėjas padavė pareiškimą, numatytą CK 5.63 str. 1 d., kuris turi būti išnagrinėtas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Taigi toks pareiškimas nagrinėtinas teisme, atsisakyti jį priimti nebuvo pagrindo.
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka bei terminai reglamentuojami LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (LR CK 5.63 str. 2 d.). Nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti taikomas juridinių ir fizinių asmenų reikalavimams dėl palikėjo sudarytų sutarčių ir pan. Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir reiškiamas juridinio asmens reikalavimas dėl palikėjo sudarytos Mobiliojos kaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutarties Nr. M019685. Jeigu įpėdiniai palikimo nepriėmė arba net nežinoma jų buvimo vieta, reikalavimai pareiškiami testamento vykdytojui ar administratoriui. Nesant paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos teismui. Šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui. Tai informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (LAT c.b. Nr. 3K-3-546/2006), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta esant visiškai kitokioms faktinėms aplinkybėms (dėl turto aprašo papildymo), todėl nagrinėjamu atveju netaikytina.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir Lindorff Oy prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.