Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovės atstovėms R. K., V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Neringos savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog krantinių tvirtinimo darbai pradėti dar 1960 m., jos buvo periodiškai tvirtinamos. Nagrinėjamu atveju prasidėjo ledonešis, ieškovė ėmėsi skubių priemonių ir sutvirtino ledonešio nuplautus akmenis bei betoninius luitus, taip apsaugant krantą nuo tolimesnio griuvimo ir erozijos, bei gyventojų turtą. Taip pat paaiškino, jog ieškovė bandė sutvarkyti šių darbų techninę dokumentaciją, tačiau to padaryti nepavyko dėl lėšų trūkumo. Nurodė, kad iš ginčijamo sprendimo neaišku, kokius veiksmus ieškovė turi atlikti ir kaip juos įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-29 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 14, kuriuo nustatyti savavališkos statybos darbai, atlikti Preilos gyvenvietės Kuršių marių kranto teritorijoje. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2009-03-02 priėmė sprendimą Nr. 2-630-(2.20), kuriuo įpareigojo ieškovę per šešis mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo savo lėšomis likviduoti statybos padarinius (kranto tvirtinimą), bei sutvarkyti statybvietę (b.l. 6). Iš ieškinio turinio, teikiamų byloje rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad ginčo dėl savavališkos statybos konstatavimo pagrįstumo nekyla. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iš ginčijamo sprendimo neaišku, kaip pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą reikia įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pagal Statybos įstatymo redakciją, galiojusią ginčijamo spendimo priėmimo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01), šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Vykdydama imperatyvią Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-03-02 sprendimu Nr. 2-630-(2.20) įpareigojo ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Kaip minėta ginčijamo įpareigojimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priėmimo metu (2009-03-02) Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuteikė diskrecijos teisės priimti kitokį sprendimą, nei numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, o būtent: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai statomą ar pastatytą statinį arba savavališkai statomą ar pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija jai suteiktų įgalinimų ribose ir vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu įpareigojo ieškovę savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Ginčui aktuali Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija numatė iš esmės dvi išeitis likviduojant savavališkos statybos padarinius: įpareigoti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį nugriauti ar pagal reikalavimus jį pertvarkyti. Nagrinėjamoje byloje iš ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-03-02 sprendimo Nr. 2-630-(2.20) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ matyti, kad ieškovė buvo įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (kranto Preilos gyvenvietės Kuršių marių teritorijoje tvirtinimą), tačiau kokiu alternatyviu būdu tai padaryti – kranto sutvirtinimą nugriauti ar jį pertvarkyti, nenurodė.

Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1898/2008; 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2036/2008; kt.).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo turiniui keliami tokie pat reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Nagrinėjamoje byloje ginčijamame sprendime nenurodyta, kokį alternatyvų Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą savavališkos statybos padarinių likvidavimo būdą (įpareigojimą savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį nugriauti ar pagal reikalavimus jį pertvarkyti) ieškovę reikalaujama taikyti, vykdant įpareigojimą. Tokiu būdu pagrįstas ieškovės argumentas, jog iš ginčijamo reikalavimo neaišku, kokiu būdu reikia likviduoti savavališkos statybos padarinius (kranto tvirtinimą nugriauti ar jį pertvarkyti). Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 131,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5) (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-03-02 sprendimą Nr. 2-630-(2.20) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“.

Priteisti ieškovei Neringos savivaldybės administracijai iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 131,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.