Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. B. ir nuteistojo P. N. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2022-02-10 nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir P. N. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo suėmimo laikas nuo 2021-12-26. Nurodyta P. N. kardomąją priemonę – suėmimą – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą. Taip pat nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. N. sulaikymo dienos – 2021-12-26.

Nuosprendžiu atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl 395,59 Eur ir 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei prokurorės prašymas dėl psichologo dalyvavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. N. nuteistas už tai, kad jis 2021-12-25, apie 20 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto tarp L. B. ir M. Š. metu, priėjęs prie mažametės M. Š., tyčia rankomis paėmė už kaklo M. Š. ir ją pakėlė į viršų, taip nukentėjusiajai M. Š. sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to, P. N. nuteistas už tai, kad jis 2021-12-26, apie 3 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykusio konflikto metu, sakydamas sugyventinei L. B. „kale aš tave užmušiu“, puolė prie jos, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei L. B. į galvą, po to L. B. išbėgus į lauką P. N. bėgdamas jai iš paskos šaukė: „aš tave kale užmušiu, žiurke papjausiu“, L. B. parbėgus į namo virtuvę puolė prie jos ir ranka sugriebęs už kaklo pradėjo ją smaugti bei vieną kartą trenkė į galvą. S. P. bandant apginti mamą P. N. tyčia sudavė S. P. 2–4 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į galvą ir veidą, po to L. B. išbėgus į lauką bėgdamas jai iš paskos šaukė grasinamais žodžiais: „papjausiu, nužudysiu, pasmaugsiu“, taip grasino nužudyti savo sugyventinę L. B., dėl to nukentėjusiajai L. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems L. B. ir S. P. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliaciniai skundai atmestini.

9. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (prašoma nuteistajam sušvelninti bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniais skundais, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą P. N. skyrė griežčiausias savo rūšimi, artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes. Teismas skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis yra daug kartų teistas, teistumas neišnykęs (skundžiamo nuosprendžio 6 lape neteisingai nurodyta, jog P. N. teistumas yra išnykęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis yra vientisas teisės aktas, o nuosprendžio įžanginėje dalyje yra teisingai nurodyta, jog P. N. teistumas nėra išnykęs, tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo) (t. 2, b. l. 105–114), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 128–131, 132–137), tiesiogine tyčia padarė keturis baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertino tai, kad P. N. gailisi dėl padarytų nusikaltimų, savo poelgį vertina blogai, savo iniciatyva atsiprašė nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą, ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis), taip pat nustatė, jog nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs aptartas P. N. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti P. N. už atskirus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas už atskiras nusikalstamas veikas P. N. paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir nustatė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas ir nustatė subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas pagrįstai subendrino su Tauragės apylinkės teismo 2022-02-10 nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudėdamas ir P. N. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių ir į šią bausmę įskaitė P. N. suėmimo laiką nuo 2021-12-26.

13. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam P. N. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu P. N. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nei P. N. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog net ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalaus BK 140 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio, kuris yra 2 metai. Atsižvelgdama į tai, kad naujas nusikalstamas veikas P. N. padarė būdamas daug kartų teistas, neišnykus teistumui, taip pat į tai, kad Tauragės apylinkės teismo 2022-02-10 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2021-10-20 sukėlė nukentėjusiajai mažametei M. Š. fizinį skausmą, o skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, yra nuteistas ir už analogišką 2021-12-25 padarytą nusikaltimą, taip pat į tai, kad kiti nusikaltimai, už kuriuos jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat yra susiję su smurtu artimoje aplinkoje ir smurto vartojimu prieš nepilnamečius šeimos narius, o anksčiau P. N. jau ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniais skundais prašoma švelnesnė bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

14. P. N. teigia, kad dėl savo padarytų nusikalstamų veikų yra prisipažinęs, tačiau teismas nepagrįstai jam netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Su šiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

15. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu; ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pažymėtina, kad įstatymas šios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). Taigi kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant visoms BPK 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu; šiuo atveju nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoširdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Tačiau vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankama sąlyga atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimui konstatuoti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

16. Atsižvelgdama į aptartą Aukščiausiojo Teismo praktiką teisėjų kolegija pažymi, jog iš 2022-04-14 teisiamojo posėdžio protokolo aiškiai matyti, jog nuteistasis nurodė, kad nukentėjusiajai L. B. negrasino ir jos nesmaugė, nesudavė jai smūgių, nors tokie jo parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog P. N. savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir trečdaliu mažinti bausmės nuteistajam. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors nuteistasis teigia, kad labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytas nusikalstamas veikas skirtinų laisvės atėmimo bausmių, artimų sankcijos vidurkiui, tačiau šių vidurkių neviršijančių, skyrimą. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog nors buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau, kaip jau minėta, teismas nustatė net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

17. Nors nuteistasis nurodo, kad nebeketina vartoti alkoholio, siekia kuo greičiau išeiti į laisvę, susirasti darbą, padėti savo šeimai, su kuria iki šiol gerai sutaria ir nori tęsti santykius, o nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde teigia, kad jai ir jos šeimai yra sunku be P. N., tačiau šioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, taip pat rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir patvirtina jo socialinį pavojingumą, todėl apeliantų siekis, kad P. N. būtų laisvėje, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

18. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant P. N. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. P. N. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikaltimų, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nukentėjusiosios L. B. ir nuteistojo P. N. apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios L. B. ir nuteistojo P. N. apeliacinius skundus atmesti.