- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-37-581/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05388-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- A. P., A. P. Ligonių
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Petro Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per du mėnesius atlyginti turtinę žalą Ligonių kasai bei per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. R. padarytą turtinę ir neturtinę žalą;
iš nuteistojo A. P. Ligonių kasai priteista 54,10 Eur turtinei žalai atlyginti;
iš nuteistojo A. P. nukentėjusiajam V. R. priteista 5,29 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 405,25 Eur žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo;
iš A. P. priteista valstybei 595,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms už nukentėjusiojo V. R. atstovavimą apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio laiptinės pirmame aukšte, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir kaimyno V. R. dėl automobilio stovėjimo vietos, jis savo kūnu prispaudė V. R. prie sienos ir tyčia sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu V. R. į kairį žandą, taip padarydamas apatinio žandikaulio sumušimą ir sukeldamas V. R. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo A. P. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; civilinio ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti A. P. patirtas proceso išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai, neišsamiai vertino nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir byloje esančius duomenis, tai lėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą. A. P. nepadarė, o teismas nepagrindė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties;
Šalies argumentai
2.2. Byloje nėra nė vieno objektyvaus tiesioginio įrodymo, kuriuo būtų patvirtintas pats smūgio sudavimo faktas jo pobūdis, stiprumas, intensyvumas; apeliantas neturėjo išankstinio tikslo naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, o siekė spręsti klausimus žodžiu; kilus žodiniam konfliktui, prisiartino prie nukentėjusiojo, šis prisispaudė arčiau sienos, bet fizinio kontakto, smūgio, kitokio poveikio, kuriuo galėtų sukelti skausmą V. R. nebuvo;
2.3. Byloje nenustatyti iš inkriminuojamos veikos kilę realūs padariniai; jeigu apeliantas būtų trenkęs nukentėjusiajam kumščiu į žandą, atsižvelgiant į tai, kaip teigia V. R., kad apeliantas yra gerokai aukštesnis, stambaus sudėjimo, o nukentėjusysis yra gerokai smulkesnis, sektų išvada, kad fizinis skausmas, sužalojimai būtų priešingi nei byloje nurodo V. R.;
2.4. Teismas nepakankamai išsamiai vertino ir skyrė per mažai reikšmės vienam iš esminių įrodymų, kuris tiesiogiai susijęs su fizinio skausmo sukėlimo fakto ir padarinių nustatymu. Ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis konstatuota, kad V. R. sužalojimų požymių nenustatyta, medicininėje dokumentacijoje objektyvių sužalojimų požymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas; tikėtinas, jog įvykio metu galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Toks vertinimas tik patvirtina fiziologiškai nereikšmingą pojūtį, kuris neatitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarinių, būtinų kvalifikavimui. Specialisto išvada, jos formuluotė nepatvirtina, kad nukentėjusysis realiai patyrė fizinį skausmą, todėl toks įrodymas turėjo būti vertinamas apelianto naudai. Pats nukentėjusysis subjektyviai savo patirtą fizinį skausmą vertino 5/10 balais, iš byloje esančio pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašo matyti, jog įvykio vietoje pareigūnui savo patirtą skausmą nukentėjusysis apibūdino žodžiu „jaučiasi“, tai reiškia, kad skausmo nukentėjusysis nepatyrė. Nors specialisto išvadoje (nukentėjusysis apžiūrėtas mažiau kaip po dviejų parų po įvykio) nurodoma, kad V. R. smakro kairėje pusėje minkštieji audiniai čiuopiant jaučiasi skausmingi, kramtant skausminga apatinio žandikaulio kairėje pusėje. Akivaizdu, kad skausmas įvykio dieną vertintas „jaučiasi“, negali turėti liekamųjų reiškinių praėjus dviem paroms po nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusysis, gindamasis nuo to, kad matomų padarinių nebuvo nustatyta, manipuliavo subjektyviais kriterijais, kurių medicininėmis priemonėmis negalima patikrinti ir įrodyti; ši aplinkybė tinkamai neįvertinta – V. R. pateiktoje vaizdo garso medžiagoje negirdimas nukentėjusiojo išreikštas fizinio skausmo pojūtis, bet kokio fizinio veiksmo sukeliamas garsas. Liudytojas T. S. nenurodė, kad nukentėjusysis būtų jautęs grėsmę ir prašęs pagalbos;
2.5. Teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio, neatskleidė kaltės turinio, kaltę preziumavo, remdamasis vien nukentėjusiojo bei su juo susijusių asmenų V. V., A. R., įvykio nemačiusio pareigūno parodymais, kurie tiesiogiai A. P. kaltės nepatvirtina. V. V., nukentėjusiojo parodymai nepagrįstai įvertinti kaip patikimi, o A. P., I. P. parodymai atmesti vertinant juos kritiškai. V. V. parodymai yra nenuoseklūs (pradžioje nurodė mačiusi pora smūgių, vėliau parodė, kad A. P. smūgiavo tik vieną kartą) ir gali būti sutarti;
2.6. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo neturtinės žalos civilinį ieškinį, teismas priteisė nepagrįstą ir per didelį neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nevertino aplinkybių, ar nukentėjusiojo psichologinė būsena, sprendimas lankytis pas psichologą iš tiesų yra tiesiogiai susijęs su kaltinime nurodytu įvykiu, ar šis įvykis realiai lėmė jo psichologinės savijautos pablogėjimą, nors nukentėjusiojo motina A. R. patvirtino, kad sūnus jau anksčiau turėjo psichologinių sveikatos sutrikimų, kurie buvo gydyti specialistų, kas suponuoja išvadą apie paties nukentėjusiojo turimas psichologines problemas. Be to, rašytiniai įrodymai negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti, kad nukentėjusysis patyrė tokius intensyvius psichologinius išgyvenimus kaip baimė, panikos atakos, ilgalaiki nerimas. Priešingai, tai prieštarauja įprastai gyvenimiškai ir medicininei logikai, kad minimaliai įvertintas skausmas, be jokių trumpalaikių ar ilgalaikių sužalojimų, galėtų sukelti tokio masto psichologinę traumą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo ir teisingumo kriterijų ir nevertino, ar egzistuoja pakankamas pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą apskritai ir tokiu dydžiu. Teismas taip pat nevertino panašiose bylose suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistasis A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde ginčijamos baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados dėl A. P. kaltės. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama su iš nuteistojo A. P. priteista neturtine žala, prašoma civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundo argumentus, pripažįsta, jog Skundžiamame nuosprendyje išvada dėl nuteistojo A. P. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, padaryta įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo patikrintų įrodymų visumą ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik paties nuteistojo A. P. duotus parodymus, kuriais jis neigė savo kaltę, tačiau ir nukentėjusiojo V. R., liudytojų V. V., I. P., T. S., G. M., T. K., A. R. parodymus, juos gretino su tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos, kitų objektų (pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, Bendrojo pagalbos centro garso įrašų) ir daiktų apžiūrų protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, ištyrė baudžiamojoje byloje esančius paminėtus duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais, patvirtinančiais A. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo V. R. parodymais, jog jam vieną smūgį dešiniu kumščiu į kairį žandą sudavė A. P., nes nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, niekaip neprieštaravo kitiems bylos įrodymams. Nukentėjusysis A. P. (duomenys neskelbtini) po įvykio rašytame protokole – pareiškime (1 t. b. l. 8) parodė aplinkybes dėl prieš jį pavartoto smurto bei aiškiai įvardino tai padariusį asmenį – A. P. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitiko VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotus duomenis apie tai, jog (duomenys neskelbtini) 20.51 val. apžiūros metu nustatyta, kad V. R. smakro kairėje pusėje minkštieji audiniai kiek patinę, čiuopiant skausmingi, kramtant skausminga apatinio žandikaulio kairėje pusėje (1 t., b. l. 128). Tai, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog V. R. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje objektyvių sužalojimo požymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (2 t., b. l. 19) pirmosios instancijos teismo išvadų nekeičia, nes vien tai, kad ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje fiksuoti veiksniai pagal nustatytas sveikatos sužalojimo vertinimo metodikas nėra laikomi sužalojimais, niekaip nepaneigia išvados, jog dėl suduoto smūgio V. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad būtent šis padarinys, o ne nežymaus sužalojimo, šioje veikoje ir yra inkriminuotas. Kiti skunde selektyviai dėstomi duomenys apie tai, kad nukentėjusysis savo fizinį skausmą įvykio metu vertino 5/10 balų, pareigūnui skausmą apibūdino žodžiu „jaučiasi“, minėtos išvados taip pat nepaneigia. Be to, Bendrojo pagalbos centro fiksuotas liudytojos V. V. pranešimas apie V. R. sumušimą visiškai atitiko policijos pareigūno kūno kameros fiksuotus duomenis, policijos pareigūno (T. K.) parodymus. Nors A. P. neigia kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, tačiau prieš tai paminėti įrodymai sudaro nuoseklią nenutrūkstamą grandinę, leidžiančią tvirtinti, jog A. P. pagrįstai pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo V. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusiojo V. R. duoti parodymai bei jo paties nagrinėjamo įvykio metu vaizdo garso įraše užfiksuoti veiksmai, aplinkybė, jog iš karto buvo kreiptasi pagalbos, tvirtina faktą, kad prieš nukentėjusįjį V. R. buvo panaudotas fizinis smurtas. Juolab, kad liudytoja V. V. taip pat patvirtino mačiusi, kaip A. P. sudavė vieną smūgį (2 t., b. l. 92-93). Nors apeliantas skunde nurodo, kad šios liudytojos parodymai nenuoseklūs, todėl nepatikimi, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas nenustatyta jokių pagrindų šios liudytojos parodymais nesivadovauti, kadangi jų prieštaringumas kitiems bylos įrodymams nenustatytas, be to, ši liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65-66, 69), tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai parodė, kad matė, kaip A. P. vieną kartą dešine ranka kumščiu trenkė V. R. į veidą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo V. R. parodymais, kadangi juos tvirtina objektyvūs paminėti bylos įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina nukentėjusiojo V. R. parodymus kaip patikimus nuteistojo A. P. kaltę patvirtinančius įrodymus.
7. Nors nuteistasis A. P. apklausų metu, o taip pat ir apeliaciniu skundu savo kaltę neigia, tačiau baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis A. P. atliko jam inkriminuotus veiksmus prieš nukentėjusįjį V. R. Nagrinėjamu atveju tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. R. tvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu juto fizinį skausmą. Nors apeliantas apeliaciniame skunde pateikia samprotavimus apie fizinio skausmo išraišką ir tvirtina, jog nukentėjusysis niekaip nereagavo (nekilo balsas, nebuvo girdėti jokio aimanavimo, intonavimo ar kitokios skausmo redakcijos ir pan.), tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai pripažįstami niekuo nepagrįstais, todėl atmetami. Vertinant nukentėjusiojo V. R. parodymus bei sprendžiant klausimą dėl A. P. kaltės, yra svarbus byloje esančių įrodymų viseto įvertinimas. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas gretino liudytojų parodymus su medicininiais dokumentais ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas, jog nukentėjusysis V. R., po to kai A. P. prirėmęs jį prie sienos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį žandą, juto fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad nuteistasis A. P. sukėlė nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis būtų buvęs sumuštas kitų asmenų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų nukentėjusiojo ar baudžiamojoje byloje apklaustų paminėtų liudytojų siekį apkalbėti nuteistąjį A. P. ir todėl duoti neteisingus, nepagrįstai kaltinančius parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė apeliantas, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas kaip šališkus įvertino liudytojos I. P. parodymus ir jais nesivadovavo, nes, visų pirma, ši liudytoja visų A. P. veiksmų ir negalėjo matyti, o antra teigdama, jog smurto nebuvo, taip siekė padėti savo sutuoktiniui A. P. išvengti baudžiamosios. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas A. P. apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiajam V. R. smūgio į veidą nesudavė ir jam fizinio skausmo nesukėlė, vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir todėl atmeta.
Dėl neturtinės žalos
8. Nuteistojo A. P. apeliaciniu skundu prašoma nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį atmesti. Baudžiamojoje byloje nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis V. R. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo A. P. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 95-99). Tačiau skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo A. P. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
9. Pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina nuteistojo A. P. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį V. R.. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad dėl nuteistojo A. P. atliktų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį V. R., šis patyrė neigiamus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo V. R. patikslintame civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes, kad dėl nuteistojo A. P. veiksmų jis patyrė stresą, pažeminimą, ėmė kamuoti nemiga, nerimas, lankėsi pas psichologą, psichiatrą, vartojo vaistus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam V. R. padaryta neturtinė žala privalo būti atlyginta.
10. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis CK nuostatomis, pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam V. R. priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo A. P. atliktus neteisėtus veiksmus, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, nukentėjusiajam V. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes – psichologinės savijautos pablogėjimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagal teismo nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jo turtinę, šeiminę padėtis, konstatavo, jog prašoma priteisti 1000 Eur suma yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų ir ją sumažino iki 400 Eur.
12. Įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajam V. R. priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti arba iš vis nepriteisti jau priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo. Šiuo atveju priteistas neturtinės žalos dydis 400 Eur nėra neproporcingas ar neadekvatus ir nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam iš nuteistojo A. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, ją skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl nuteistojo A. P. apeliacinis skundas dėl nukentėjusiajam V. R. priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir priteistos piniginės sumos dydžio atmetamas.
13. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl A. P. apeliacinis skundas atmetamas. Esant šiam sprendimui A. P. patirtų proceso išlaidų priteisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.