Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas prasidėjo senai, kai tik V. atsikraustė. Kaltinamojo teigimu, jis perspėjo V., kad pastarasis nelakstytų po kiemą su automobiliu, nes ir mažamečių gyvena, taip pat pensininkų. Jau kaimynai ruošėsi rašyti pareiškimą. Kaltinamajam grįžus iš darbo, jie priekyje parvažiavo, o jis iš paskos. Statydamas automobilį kaltinamasis užvažiavo ant žolės, nukentėjusiojo sugyventinė pradėjo kabinėtis, kad kaltinamasis žolę išvažinės, pradėjo mokinti, kaip važiuoti. Pasak kaltinamojo, jis tada apsisuko ir nuėjo su žmona į parką, nes ji buvo su šuniu lauke. V. sugyventinė labai arši. Įvykio dieną apie 18 val. šuo paprašė į lauką, ir susiruošusi žmona pradarė duris eit į lauką. Pirma ėjo V. sugyventinė, o iš paskos R.. R. sugyventinė jo žmoną pavadino „sena k“, su keiksmažodžiais. Žmona išėjo stumti V. sugyventinės iš laiptinės, o jis pasigavo nukentėjusįjį už rankos, tai yra su kaire ranka už dešinio peties, ir šį prispaudė prie durų, jog pasikalbėti. Jis daugiau jokių veiksmų neatliko, smūgio nesudavė. Tuo metu kaltinamasis buvo susinervinęs, tai gal ir keiksmažodžių buvo. Jis klausė V., kada jie baigs kabinėtis, sakė, kad šis atsiprašytų už įžeidinėjimus. V. kažką kalbėjo, burbuliavo. Viskas buvo prieš 8 mėn., todėl neatsimena, ką kalbėjo R.. Įvykis laiptinėje truko gal 3-4 min. To konflikto metu jis pats buvo blaivus. Patikslindamas kaltinamasis nurodė, kad grįžus iš darbo ėjo į parką, gal 17.15 val. grįžo ir nei valanda nepraėjo, kai vėl šuo paprašė į lauką. Šuo dažnai prašosi, būna prikelia ir naktį. Įvykio metu į laiptinę išėjo be šuns. Žmona pirma duris pradarė, o kaltinamasis pasiėmė striukę, kad apsivilktų, bet į laiptinę išėjo be striukės, dar su marškinėliais buvo, kadangi net nespėjo apsivilkti, kai buvo užpulta jo žmona, o jos neginti negalėjo. Žmona nebuvo skriaudžiama, bet buvo žodinis konfliktas. Išėjęs į laiptinę matė, kad žmona stūmė nukentėjusiojo sugyventinę nuo laiptų, o kaltinamasis kaip tik pasigavo R., kadangi jis jau prie jų durų buvo. Kaltinamasis taip pasielgė, nes nusibodo kabinėjimaisi ir įtampoje gyventi. Patikslindamas įvykio aplinkybes A. P. nurodė, kad jie su nukentėjusiuoju stovėjo tarp 22-23 butų. Žmona su R. sugyventine buvo prieangyje, 7-8 m. atstumu. Jis nugara buvo nusisukęs, bet buvo atsisukęs, tai jos stovėjo viena pieš kitą, žmona viduje, o R. sugyventinė lauke. Tuomet atėjo S. su žmona. Daugiau nebuvo asmenų, kurie matytų situaciją. Po to incidento, kaltinamasis su žmona nuėjo namo ir tuo metu šuns nebevedė, išvedė vėliau, gal apie 19.30 val., nes kol jie buvo laiptinėje, šuo padarė „reikalus“ namuose. A. P. taip pat nurodė, kad jis smurto nenaudojo, atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo jo rankas, ir sakė alkoholio kvapo nebuvo, jis buvo adekvatus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad su kaimynais yra susitarimas kur ir kas stato automobilį, jeigu atsikrausto naujas žmogus ir žmogus draugiškas, klauso, kad nestatyt. Kaltinamasis A. P. neatsimena, kad būtų atvejų, jog koks kitas jaunesnis asmuo būtų reiškęs jam pretenzijas. Pastabas gali kaltinamajam sakyti, tačiau jis nepasistatė automobilio ant pievos, tik užvažiavo, kad išsitiesinti automobilį ir pasistatyti normaliai. Jam pasakė pastabas, bet gal „nereikia kiaušiniui vištos mokinti“. Tą vakarą nukentėjusysis su sugyventine važiavo priekyje kaltinamojo ir nebuvo taip, kad jiems reikėtų staigiai pasitraukti, iš jo pusės nebuvo jiems sudarytų kliūčių manevruojant aikštelėje. Jis gal ir pyktelėjo, jog jaunuoliai jam aiškino. Kai žmona pradarė duris, kad eiti į lauką, jis pamatė jaunuolius, ir kai pradėjo pulti ant žmonos, jam sukilo pyktis. Jei jaunuolis būtų norėjęs, galėjo pasprukti, jis šio nelaikė. Atsimena, kad buvo keiksmažodžiai, jis sakė nukentėjusiajam, kad nemokintų ir kad atsiprašytų. Gal ir sakė klauptis ant kelių, kad atsiprašytų už visus įžeidinėjimus. Dėl patiriamų įžeidinėjimų kaltinamasis niekur nesikreipė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neprisiminė jokio įžeidimo epizodo. Įžeidimas buvo tą patį vakarą kieme, kai kieme kalbėjo ir anksčiau yra buvę, jį pasiųsdavo „ant trijų raidžių“, jei jis pasakydavo nelakstyti su automobiliu kieme. Kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusiajam nesudavė į žandą, pasak jo, nukentėjusysis meluoja. Civilinių ieškinių tiek ligonių kasos, tiek nukentėjusiojo jis nepripažįsta. Kiek kaltinamasis pamena, jis nukentėjusįjį pristabdė ranka, jis lyg ir sakė - „ko tu nori iš manęs“, kiek pamena, neprašė paleisti. Nukentėjusysis gal ir laikė kaltinamajam už dešinės rankos. To susikabinimo metu A. P. nejautė skausmo ir nukentėjusysis neturėjo jausti. Pas nukentėjusįjį ant veido jis sužalojimų nematė. Žmonos parodymai pasikeitė galbūt dėl laiko ir pasimiršo, nes dabar teismas po 8 mėn. Kaltinamasis nežino ar R. išsigando, kai sugriebė jį už peties, jam atrodo, kad neišsigando. Nukentėjusysis laikė kaltinamajam už rankos, bet nežino dėl ko. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (1 t., b. l. 102) kaltinamasis A. P. nurodė, kad įrašo pradžioje girdimas pliaukštelėjimas, tai gal su koja galėjo pliaukštelėti. Nukentėjusiojo draugė užsipuolė jo žmoną, o R. iš paskos ėjo ir kažką burbuliavo, todėl kaltinamasis išėjo parsivesti savo žmonos. Su R. jis tiesiog kalbėjo. Vaizdo įraše matomos languotos kelnės yra ir naminės, ir su jomis išeina į lauką.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausų metu A. P. kaltu neprisipažino. 2025-02-13 paaiškino, kad 2025-02-11 apie 17 val. iš darbo grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Pasistatė automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, kai išlipo iš automobilio pastebėjo, kad kieme yra jo žmona I. P. ėjo link jos. Jam einant link I., kieme prie daugiabučio namo taku ėjo kaimynai iš antro aukšto, jų duomenų nežino, jauna pora. Mergina pradėjo jam sakyti, kad jis negerai statėsi automobilį automobilių aikštelėje, kad užvažiavo ant vejos norėdamas pastatyti automobilį ir kad išvažinės veją. Nors jis automobilį paliko stovėti ant asfaltuotos dangos. Toliau ji jam reiškė pretenzijas dėl jo vairavimo, vyko žodinis konfliktas tarp jų keturių, jis su žmona stovėjo toliau, neilgai trukus išėjo su žmona į parką pasivaikščioti. Kai grįžo namo, šuo prašėsi į lauką, apie 18:30 val. ėjo į lauką ir pradaręs buto duris laiptinėje vėl sutiko tuos pačius kaimynus. Konfliktą vėl pradėjo mergina, ką ji jam sakė nebeprisimena, susinervavęs čiupo tam vaikinui už striukės ir prispaudė prie sienos. Buvo piktas ir išsakė savo poziciją, sakė duoti jam ir jo žmonai ramybę, esame daug vyresni už juos. Ką sakė neatsimena, buvo labai susinervavęs, tačiau kaimynui netrenkė, fizinio smurto nenaudojo, kaimynas lieso kūno sudėjimo, o jis aukštas ir tvirtas, todėl jų jėgos nelygios. Žodiniam konfliktui pasibaigus jis su žmona nuėjo į namus. Žmona matė visą įvykį ir reikalui esant gali paliudyti, kad jis kaimynui netrenkė. Su tais kaimynais taikytis nenori, jie yra nemandagūs ir negerbia vyresnių žmonių. Dar nori paminėti, kad (duomenys neskelbtini) gyvena apie 11 metų ir su kaimynais yra susitarę kur statys automobilius automobilių stovėjimo aikštelėje, niekada niekam nebuvo problemų, o kai atsikraustė nauji kaimynai iš antro aukšto (maždaug prieš pusę metų), jie nesileidžia į kalbas, nenori bendradarbiauti dėl bendros tvarkos, tai liečia ir automobilių stovėjimo aikštelę (1 t., b.l. 192-195).

Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, gyvena toje pačioje laiptinėje. Viskas prasidėjo anksčiau, jau buvo keletą kartų nukentėjusiojo pareikšta panelei, kad ji nemoka vairuoti, ir pro langą rėkavo, kad į jo vietą stato automobilį, nors rezervuotos vietos nėra, bet jis aiškina, kad ten jo vieta. Kol galų gale nutiko aptariamas įvykis. Vasario 11 d. mergina V. R. parvežė iš darbo, jie įvažiavo į kiemą, parkavosi atbulomis, o kaltinamasis anksčiau buvo pareiškęs, kad ten pėsčiųjų takas, bet pareigūnai patvirtino, kad ten nėra tako. Kaltinamasis greitai įvažiavo į kiemą, nukentėjusiojo mergina turėjo greit pasitraukti, kad išvengti avarijos. Prie jo buvo šalia sugyventinė. Nukentėjusysis paklausė kaltinamojo, ar normalu taip elgtis. Jis pradėjo nukentėjusiojo merginą pravardžiuoti, jie pradėjo garsiai necenzūrinius žodžius sakyti. Viskas vyko vasario 11 d. apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini). Ta pati diena, bet valanda anksčiau. V. R. panelė atsikirto žodžiais, ir jie nuėjo į butą, nukentėjusysis apie įvykį pasakė savo mamai. Už valandos sumanė vykti į parduotuvę. V. nusileido pirma, nukentėjusysis iš paskos, nusileidęs į pirmą aukštą, staiga pamatė A. P. prie savęs, o I. stūmė jo merginą. Nukentėjusiajam buvo liepta klauptis, atsiprašyti, bet jis nežino už ką, buvo paimta jam už kaklo ar už apykaklės. Kaltinamasis laikė ranką kažkur už apykaklės. V. R. teigimu, jis buvo šoke, po įvykio vaikšto pas psichiatrus, prasidėjo panikos atakos. A. P. gyvena pirmame aukšte. Kai nulipo, nukentėjusysis žiūrėjo į telefoną, todėl nežino, ar A. P. jau buvo koridoriuje. Pamatė šį, prieš imantis veiksmų šis nieko nesakė, tik prirėmė jį prie sienos. Sunku pasakyti, ar už kaklo ėmė, bet grandinėlė buvo nutraukta, kaklas raudonas, megztinis ištampytas. Prirėmė prie sienos, liepė klauptis, iš dešinės rankos kumščio trenkė jam į kairės pusės žandikaulį. Jis kaltinamajam nieko nedarė. V. P. suduodamas smūgį pravardžiavo, klausė, ar „dar taip darysi?“, bet nukentėjusysis nežino, ką kaltinamasis turėjo omenyje, ar dėl automobilio statymo, ar šiaip nepatinka jam. Prieš tą įvykį nukentėjusysis tuo adresu gyveno gal pusmetį. Iki to įvykio jau buvo žodiniai A. P. pasisakymai dėl automobilio. Apie tai sakė mamai, žino ir jo draugė V.. Po įvykio kaltinamasis daugiau veiksmų nesiėmė. Kaltinamasis nukentėjusiajam liepė klauptis ir prieš suduodamas smūgį ir po smūgio, tačiau nukentėjusysis nesuprato dėl ko. A. P. V. R. buvo savo kūnu prirėmęs. Jis nuo kaltinamojo užuodė alkoholio kvapą. Buvo praeiviai iš 23 buto, nuketėjusysis nežino jų vardų, galimai mokytojos sūnus ir dukra. V. buvo prie laiptinės durų I. nustumta. Ji galėjo matyti, kas buvo daroma. Atstumas buvo apie 4 m., nukentėjusysis nemano, kad V. jį su kaltinamuoju kažkas užstojo. Kaimynas, kuris buvo pas kaltinamąjį į svečius atėjęs, paties įvykio gal nematė. Nukentėjusiojo draugė galėjo matyti, I. buvo nusisukusi ir laikė ją, ji buvo nugara į juos abu su A. P.. V. R. garsiai nesišaukė pagalbos, tik įsijungė telefono kamerą. Nukentėjusiojo teigimu, jis tą dieną juto skausmą, savaitę buvo sunku valgyti ir kramtyti su kaire puse. Buvo patinę ir paraudonavę pirmas tris dienas, mėlynės pas jį dažnai nesimato, tokia genetika. Jis pareiškęs civilinį ieškinį, pagrinde dėl sukeltos psichologinės traumos, nes nesijaučia saugus laiptinėje. Šis įvykis sukėlė jam neigiamų pasekmių. Norėjo eiti savanoriu į kariuomenę, tuomet gavo šaukimą tarnauti, bet nebėra tinkamas, nes vartoja antidepresantus. Po įvykio nukentėjusysis po įvykio pradėjo lankytis pas psichologę, nes prasidėjo panikos atakos, taip pat pas psichiatrą. Jis palaiko ieškinio reikalavimą. Šiai dienai nukentėjusiajam nedrąsu vaikščioti, nerimas pastovus, vis grįžta prisiminimai, ir nežinia, ką kaltinamasis dar gali padaryti. Pagalbą iškvietė jo mergina, kai ji prisiskambino, V. R. jau buvo paleistas. A. P. turėjo girdėti, kad buvo kviečiama policija, nes V. garsiai sakė, kad kvies. Nukentėjusysis negali pasakyti, ar jį paleido dėl to, kad buvo kviečiama policija. I. nebandė raminti savo sutuoktinio. Ji tampė nukentėjusiojo merginą už striukės, buvo net išstūmus iš laiptinės. V. R. abejoja, kad I. tuo metu buvo blaivi, iš jos veido atrodė, kad ji neblaivi. Medikai nebuvo atvykę, o pats nukentėjusysis po policijos vyko tiesiai į ligoninę. Ten jį apžiūrėjo, padarė rentgeną, lūžių, skylimų nebuvo. Paties įvykio metu jis su drauge buvo blaivūs. Apie įvykį pasakojo draugams, tėčiui, mamai. Pareigūnams paaiškino tą patį, ką ir pasakojo teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis V. R. parodė, kad jie iš darbo grįžo prieš 17 val., o pats įvykis buvo gal 18.05 val. Galbūt visa tai įvyko ankstesnio žodinio konflikto pasėkoje. Pagrinde dėl parkavimo kaltinamasis turėdavo ką pasakyti. 18 val. laiptinėje A. P. nukentėjusįjį pravardžiavo, sunku prisiminti tiksliai kokiais žodžiais, bet nelabai suprato, dėl ko pravardžiavo. Pats V. R. irgi netylėjo, bet tokių žodžių nevartojo. Buvo apsižodžiavimai tarp I. ir jo merginos. Nukentėjusysis mano, kad jie visi keturi sukėlė triukšmą. Grandinėlę kaltinamasis iškart nutraukė ir nukentėjusysis nemano, kad ruožas ant kaklo atsirado nuo grandinėlės. V. R. prirėmė tarp 22 ir 23 buto. Buvo kaimynas atėjęs į laiptinę, nežino jo vardo, jo tėtis pažįsta. Jis klausė A. P., ką jis daro, bet greit pasišalino. Nukentėjusysis nurodo, kad jam smūgis buvo suduotas po to, kai minėtas kaimynas išėjo. V. R. taip pat paaiškino, kad jam panikos atakos metu pradeda svaigti galva, permušinėti širdis, gali būti būnant normalios nuotaikos, pasidaro silpna, būna iki 15 min. tęsiasi. Kai pradėjo vartoti vaistus, panikos atakų nebūna. Papildomai nukentėjusysis nurodė, kad jis asmeniškai nematė, jog kaltinamasis su žmona po įvykio būtų vedę šunį, bet kai jis buvo policijoje, motina parašė, kad jie vedžiojo šunį. Jeigu gerai pamena, įvykio metu P. buto durys buvo uždarytos. Tą pačia dieną po įvykio jis buvo nuvykęs į ligoninę, o pas teismo medikus, jei gerai atsimena, nuvyko tą pačią savaitę, bet po kelių dienų. Patinimas tuo metu jau buvo beveik išnykęs. Apklausoje skundėsi, kad buvo likę tik smulkmenos, sukandus dantis jautėsi tempimas per visą žandikaulį, bet vizualių dalykų jie nematė, todėl ir neaprašė. Dėl žandikaulio daugiau niekur nesikreipė, tik priėmimo skyriuje ir pas medicinos ekspertus. Nukentėjusysis parodė, kad tiek jo prirėmimu prie sienos, tiek ir suduotu smūgiu jam buvo sukeltas skausmas. Jis buvo prispaustas ir tuo momentu skaudėjo. Buvo patikrintas labai paviršutiniškai, nelaikytų to ekspertize. Tas ruožas jo kakle dar buvo, kai specialistai apžiūrėjo. Jis rodė pagrinde žandikaulį. Iki įvykio jis nebuvo turėjęs panikos atakų. Psichologas įvardino, kad tai panikos atakos. Nukentėjusiojo teigimu, po įvykio jam išlikę psichologiniai išliekamieji reiškiniai. Jo patikslintu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti prašoma suma didesnė, nes yra tokie dalykai, kurių jau pakeisti nebegalima. Jam trukdo gyventi normalų gyvenimą, nes viskas prasidėjo nuo nagrinėjamo įvykio, prieš tai tokių problemų neturėjo. Pridėti medicininiai pažymėjimai, taip pat čekis, kur buvo pirkti psichiatro išrašyti raminamieji ir antidepresantai, ir jie išrašyti dėl šio įvykio. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu dešinėj rankoje pakėlęs jis laikė telefoną ir filmavo, o su kaire ranka nepamena, ką darė, bet kaltinamajam tikrai už rankos nelaikė, nebent į kaltinamojo kūną įsirėmęs, gal į sieną atrėmęs buvo, bet gali būti, kad kišenėje laikė. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (1 t., b. l. 102) nukentėjusysis nurodė, kad gana akivaizdus garsas, jog buvo suduotas smūgis, gale pati I. pripažino, kad jį sumušė, įrašo gale sako – „sumušė, o vaikinas kelnes prišiko“.

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. R. yra jos vaikinas. Tai buvo vasario 11 d., jie grįžo į kiemą apie 17 h, ji parkavosi atbulomis ir pamatė, kad A. P. nesaugiai įvažinėjo į kiemą. Pasistačius automobilį, išėjo I., jie kartu stovėjo su A. P.. Liudytoja su nukentėjusiuoju gražiai paklausė – „ar gražu taip elgtis?“, vos nesukėlė įvykio. Kaltinamasis atsakė negražiais žodžiais. Liudytoja buvo išvadinta „šliucha“, „valkata“, „žėrtva“ ir ją I. taip vadino. V. V. atsakė atgal. Jie turėjo konfliktą, bet nuėjo namo. Turėjo planų vykti į parduotuvę. Apie 18 val. ji pirma leidosi laiptine. Pastebėjo, kad A. P. iš savo buto išlydi gal giminaitį. I. užkabino liudytoją, bet ji jai nieko neatsakė, tada I. išbėgo iš buto, pradėjo liudytoją tempti, kažką sakė, norėjo kivirčą sukelti. V. leidosi taip pat žemyn. A. P. prirėmė V. prie sienos, matė, kad kažkur laikė prie kaklo. Liepė V. klauptis ir atsiprašyti, nors nebuvo už ką. Po to, kai P. iššoko iš buto, I. bandė išstumti liudytoją iš laiptinės, išvadino visaip, bandė uždaryti laiptinės duris. V. paklausė, ar normalu taip elgtis, tada A. P. trenkė. Liudytojos teigimu, jai net teisiamojo posėdžio metu pasakojant įvykio aplinkybes kyla nerimas. Ne tik ji kreipėsi į psichologus, bet ir V.. Paties įvykio metu I. buvo arti liudytojos, iš akių ir iš jos elgesio buvo panašu, kad ji buvo neblaivi. Liudytojai išeinant iš laiptinės ją užpuolė I., ir kai A. P. išėjo į laiptinę, I. bandė liudytoją išstumti iš laiptinės, galimai, kad nieko nematytų. Iki to būdavo tik žodiniai konfliktai su minėtais asmenimis. Vieną kartą liudytoja pasistatė automobilį į kaltinamojo galimai rezervuotą vietą, nors visi žino, kad ten nėra jo asmeninė vieta. Jis atsidarė langą, pradėjo rėkauti, kad visi kaimynai žino, jog čia jo vieta. Ir visada bandydavo sukelti kivirčus dėl tos stovėjimo vietos. A. P. minėjo, kad liudytoja stato automobilį ant pėsčiųjų tako dalies, nors ji su vaikinu klausė pareigūnų ir jie patvirtino, kad nėra tai pėsčiųjų takas. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji su vaikinu A. P. sakė, kad jis nemoka parkuotis, nes važiuoja ant vejos ją gadindamas, ir gal dėl to jis įsižeidė. Įvykio metu kaltinamojo veidas buvo raudonas, galimai jis buvo neblaivus. V. po įvykio tapo uždaresnis, jis praeinant pro A. P. vis nerimauja. Grįžtant ar išeinant stengdavomės fiksuoti filmuodami, nes nerimas pas abu atsirado. Iki įvykio V. nesilankė pas psichologus. Po smūgio į kairį žandikaulį buvo užfiksuotos žymės liudytojos telefone. Ir ant kaklo, ir veide, bet jie greit išnyko. V. sakė, kad ir pradžių nieko nepajautė, nes buvo šokas, bet tą patį vakarą jam skaudėjo galvą. Šiek tiek buvo patinęs žandikaulis, bet vizualiai nelabai matėsi. Įvykio metu laiptinėje buvo kažkoks vyras, bet liudytoja nežino ar jis giminaitis, bandė prieiti prie A. P., bet galiausiai tas vyras dingo. Taip pat kaimynai ėjo pro šalį. Liudytoja nežino šių asmenų kontaktų. Liudytoja V. V. parodė, kad ji gyveno tuo adresu, bet dabar išvyko į dirbti Norvegiją. To įvykio metu emociškai sukilo viskas, gal ir sakė jiems kažką. Sakė, kad atsikabintų I., taip pat sakė A. P., kad atsikabintų. Gal ir pasakė kažką negražaus, bet nepamena. V. buvo prispaustas prie sienos kaimyno pilvo dalimi ir su ranka. Kol kaimynai ėjo ir kol tas vyras buvo, V. buvo prispaustas, o kai trenkė, tada paleido. V. buvo prispaustas prie skydelių, I. P. liudytoją stūmė iš laiptinės, bet ji žemesnė už liudytoją, tai dėl to ji viską matė. I. didžiąją dalį buvo nugara į A. P. ir V. R.. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė 1 smūgį. Smūgis buvo garsus. Liudytojos teigimu, ji visą laiką stengėsi žiūrėti ir pamatė mušimo momentą bei girdėjo garsą. Iki kol atvyko pareigūnai, iki pusvalandžio matėsi paraudimas, dar ir po to buvo paraudimas, galimai kažkiek ryte matėsi patinimas ant to žandikaulio. Darant nuotraukas matėsi šiek tiek paraudimas.

Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena kartu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini). Jai asmeniškai nėra tekę bendrauti su nukentėjusiuoju. Buvo konfliktas dėl automobilio parkavimo. Aikštelė yra valdiška, su kaimynais susitarę, kur kas parkuoja, vieni kitų neužstato. Liudytojos vyras prašė V., kad neužstatytų vietos, į kurią stato jos vyras. Galima ten kaimynui statyti, bet visi kaimynai turi savo vietas. Liudytoja negirdėjo, kaip vyras paprašė nestatyti. Vyras sakė, kad buvo gražus paprašymas. Ji nežino, kaip kaimynas reagavo į tą paprašymą. Buvo žodinis konfliktas vasario 11 d. laiptinėje. Prieš tai buvo paprašymas, ne konfliktas. Liudytojos teigimu, nukentėjusysis su sugyventine prie jų kabindavosi, replikuodavo, jeigu susitikdavo, jie sakydavo, kad netvarkingai parkuodavo, arba eidami kokią nors repliką sakydavo, jo (V.) sugyventinė sakydavo ant liudytojos „sena kurva“. Pasak liudytojos, jie niekada prie jų nesikabindavo. Kaimynas ramus, o visus konfliktus išprovokuodavo jo draugė. Vasario 11 d. liudytoja su kaltinamuoju išeidinėjo iš savo buto, o nukentėjusysis su sugyventine iš savo. Pirma ėjo V. sugyventinė V., liudytoja vedė šunį, pasakė kodėl kabinėjatės, ji tada vėl negražiais žodžiais pradėjo vadintis, liudytoja sakė, kad ji eitų iš laiptinės, iš paskos ėjo V., liudytojos vyras sakė atsiprašyti V. dėl to, kad kabinėjasi. Liudytoja pati su V. drauge kalbėjo palipus žemyn, ne prie pat jų durų, sakė eit iš laiptinės ir nebekelti konflikto. Liudytoja gal ir kalbėjo pakeltu tonu. Ta draugė necenzūriniais žodžiais kalbėjo. Liudytoja nurodo, kad nukentėjusiojo sugyventinei ji nieko nedarė, tik liepė eiti iš laiptinės. Galimai liudytoja buvo susinervinusi, gal ir pastūmė V.. Buvo netoli lauko durų, liudytoja buvo veidu į tas duris, sakė jai eiti į lauką. Jos buto durys liko jai už nugaros. Liudytojos sutuoktinis beveik tuo pačiu momentu išėjo. V. ėjo pirma, o V. iš paskos. Liudytoja buvo atsisukusi į savo vyrą ir V., girdėjo, kai vyras sakė V. atsiprašyti, vien dėl to, kad jie vyresni žmonės. Smurto jokio nebuvo, nes ir kaimynų vaikai pas kaimynus atėjo. Liudytoja matė, kad jos vyras tik stovėjo ir kalbėjosi su V.. Jie stovėjo arti vienas kito, nes laiptinė siaura, o dar kaimynų vaikai ėjo, ir vyras turėjo priartėti. Laiptinė nėra plati, o ji ne visai nugara į juos stovėjo, gal šonu. Betarpiškai savo vyro ir V. liudytoja nestebėjo. Negirdėjo trinktelėjimo garso. V. draugė bandė lyg ir išsiimti telefoną, bet kad ji filmuotų liudytoja nematė. V. draugė turėjo rankose telefoną. Gal ir buvo pakėlus ranką. Liudytoja su V. drauge kalbėjo, gal ji norėjo filmuoti, kad ji visą laiką „maskatavosi“ su tuo telefonu. Liudytoja V. sakė, kad nefilmuotų, ji pati sakė, kad nufilmuos. Kai V. draugė išėjo iš laiptinės, vyrui pasakė, kad „einame į vidų“, ir V. išėjo. Palaukė kol V. su savo sugyventine išeis ir tada, gal po poros minučių, jie išvedė šunį. Iki to konflikto jos sutuoktinis nevartojo alkoholio. Iš jų buto tuo metu išėjo liudytojos sūnus, nebuvo kaimynų. Pas kaimynus į 23 butą atėjo vaikai, du žmonės. Tuo metu liudytoja su V. sugyventine buvo apačioje, netoli lauko durų, o vyras stovėjo su V.. Pašalinių žmonių konflikto metu daugiau nebuvo. Su vyru neaptarinėjo įvykio. Liudytojos išėjimo į laiptinę priežastis nebuvo išgirsti balsai. Jos vyras nebuvo specialiai prispaudęs V., vyras yra stambus, gal tik atrodė prispaudęs, bet nebuvo su ranka ar kitaip prirėmęs nebuvo. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju ir jo drauge nebendravo. Matė išeinančius pareinančius, bet nebendravo. Nežino, kodėl V. sako, kad jam buvo suduotas smūgis. Liudytojos manymu, nukentėjusysis meluoja, tačiau ji nežino kodėl. Liudytoja I. P. parodė, kad konfliktą išgirdo, kai buvo laiptinėje. Ji pirma išėjo iš buto, durų ji neuždarė, paskui ėjo vyras, pas jį būtų buvęs šuo, jis ruošėsi pasiimti pavadėlį ir išeiti. V. netrukdė pasiimti šuns. Liudytoja klausė V. sugyventinės, kodėl jie kabinėjasi prie jų, todėl jos vyras išėjo be šuns į laiptinę, o kaip tik žemyn lipo V. ir vyras paprašė jo pasikalbėti. Buto durys buvo uždarytos. Liudytojai atrodė taip, kad V. turi išeiti, todėl jai sakė eit į lauką. Šios konfliktinės situacijos metu gal kokias 5 min buvo laiptinėje. Sutuoktinis laiptinėje pasiliko su V.. Liudytoja negali pasakyti, kodėl V. draugė neišėjo. Liudytoja nežino, kiek šis momentas truko. Jų niekas nesutrukdė eiti į lauką. Liudytoja įvykio metu ant V. veido nepastebėjo sužalojimų, po visos tos situacijos nematė V. veido, bet kitą dieną matė V. apie 10 m atstumu ir mėlynių nebuvo. Negali pasakyti, ar V. kažką kalbėjo. Negalėjo įvardinti, kaip V. buvo apsirengęs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. 2025-03-04 parodė, kad 2025-02-11 apie 18 val. kartu su savo vyru A. P. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). A. ėjo pavedžioti šuns, atidarė buto duris, o ji būdama virtuvėje išgirdo balsus kaimynų, gyvenančių antrame aukšte 26 bute. Atėjo pažiūrėti kas ten vyksta ir pamatė, kad A. buvo prispaudęs kaimyną V. R. prie laiptinės sienos ir klausinėjo kas yra, kodėl kabinėjasi prie jų. A. sakė V. atsiprašyti. V. nesutiko. V. draugės vardo nežino ir kitų anketinių duomenų, jauna mergina apie 20 m. amžiaus. Visas konfliktas vyko dėl to, kad kaimynai, kai atsikraustė nuo 2024 m. liepos, visada kabinėjasi prie jų. Prasidėjo konfliktai su jais dėl automobilių stovėjimo aikštelėje parkavimo vietos, jie nenori eiti į kalbas dėl bendros tvarkos, kurią palaiko su kaimynais, jos visi žino kur statyti automobilį, nors ir nėra vietos pažymėtos, bet tokiu būdu palaiko bendrą tvarką. Kai jos vyras A. buvo prirėmęs V. prie sienos, ji nematė, kad jis būtų prieš jį pakėlęs ranką, t. y., kad būtų jam smogęs ir tokiu būdu sukeltų fizinį skausmą. Nematė, kad ant V. veido būtų kokių nors požymių dėl smurto. Juk V. jaunas vaikinas, o jos vyras stambus vyras, būtų V. akiniai nuo veido nukritę, jei jis jam būtų smogęs. Klausė A. ar jis tikrai nesmogė V., jis jai sakė, kad tikrai jam nesmogė. <...> Kai vyko konfliktas, negali pasakyti ar laiptinėje buvo daugiau žmonių, kurie matė įvykį. Buvo labai susinervavusi, kažkas gal ir ėjo, bet ji nežino kas, nors ir visus kaimynus pažįsta. Po konflikto nuėjo namo, policija atvažiavo apie 22 val. ir įteikė šaukimą A. atvykti į apklausą (1 t., 73-76).

Liudytojas T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, šis buvo jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Ten liudytojas nebegyvena gal 4 metus. Iki to, kai jis išsikraustė, A. P. buvo kaimynas, jam nebuvo su šiuo bėdų, konfliktų neturėję. Viskas vyko šiais metais, policija sakė, kad vasario mėnesį, buvo šviesus paros metas. Datos jis nepamena, atsimena, tik, kad su žmona G. M. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) aplankyti tėvų. Žmona per automobilio langą pamatė, kad kažkas vyksta prie laiptinės įėjimo ant slenksčio. Jis išlipęs matė, kad moterys tarp laiptinės durų rėkavo viena ant kitos, o ką sakė, nepasakys. Viena tų moterų – kaimynė I., kaltinamojo žmona. Ginčų turinio jis nepamena. Liudytojui atrodo, I. buvo arčiau vidaus, o kita moteris arčiau lauko. Ta kita moteris turėjo rankoj telefoną, liudytojas įtaria, kad filmavo vidų. Moteriškių amžius buvo skirtingas, ūgiu panašios. Jos buvo vien prieš kitą. I. nugara buvo į laiptinės vidų. Pagal tokią situaciją priekyje stovėjusi mergina turėjo matyti, kas vyksta laiptinės viduje, liudytojas nemano, kad I. galėjo užstoti, nes plačios durys. Jis su žmona nusprendė eiti į vidų. Pirma liudytojas praėjo, tada žmona, jiems einant, tos konfliktavusios moterys pasitraukė, o ką toliau jos darė, nebežiūrėjo. Viduje prie liudytojo tėvų buto durų buvo P. ir R.. Vyrai stovėjo prie durų, buvo susikabinę, vienas prie kito. Jaunuolis stovėjo prie liudytojo tėvų buto durų, nežino, ar buvo atsirėmęs. Jie abu stovėjo vienas prie kito. Liudytojas nežino, ar jaunuolis galėjo pasišalinti. Liudytojas jiems kažką sakė, nes nepažino, klausė, ką jie čia daro jų laiptinėje. Nepasakys, ar A. vartojo necenzūrinius žodžius. Nematė, kad būtų atlikti kažkokie smurtiniai veiksmai, nors arti jų buvo. Jis nevertino ir nežiūrėjo, ar pas jaunuolį buvo sužalojimų. Teismui pagarsinus dalį liudytojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas juos patvirtino kaip teisingus ir parodė, kad gal taip ir buvo, kaip sakė, dabar jau neatsimena. Du vyrai buvo susikabinę, bet liudytojas nežino, ką jie planavo daryti. Kaimynai dažniausiai nenori kištis ir kažką sakyti vienas apie kitą. Liudytojas viską pasakė, ką matė, nieko nenutylėjo apie kaimyną A. P.. Liudytojas su žmona neilgai užtruko laiptinėje. Kai tik atvyko, liudytojas automobilį pasistatė neįgaliųjų vietoj, nes galvojo, kad reiks kažką skirti, po kiek laiko, gal po 5 min., jis išėjo perstatyti automobilio, matė jaunuolis laukė policijos, o P. jau tada nematė. Pas jaunuolį nematė akivaizdžių sužalojimų, nes jeigu būtų matęs, tai būtų pasiūlęs greitąją išsikviesti. Kaimynas A. nėra probleminis žmogus, visi kaimynai normaliai elgiasi. Liudytojas neprisimena kokiais rūbais buvo apsirengęs P.. P. ir jaunuolis buvo susikibę, bet jaunuolio aprangos liudytojas taip pat nepamena. Kaimyno P. veidas nebuvo įtartinas. A. buvo link savo buto durų, o jaunuolis į kitą pusę. Paraudimų pas jaunuolį nepastebėjo. Liudytojo pagalbos niekas neprašė, rankų kilnojimo jis nematė, alkoholio kvapo nesijautė. Liudytojas nemano, kad tas vyrų susikabinimas galėjo sukelti skausmą. Laiptinėje liudytojas matė vyriškį, kuris ėjo pro šalį, šis nėra kaltinamojo sūnus, liudytojas jo nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad dirbant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėju, ekipaže kartu su Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniuoju tyrėju M. K. 2025-02-11 apie 18 val. gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laiptinėje pranešėjos vaikinui per veidą trenkė kaimynas, nes vaikinas stato savo automobilį į tariamą kaimyno vietą. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja V. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjęs V. R. gim. (duomenys neskelbtini). Vaikinas paaiškino, kad daugiabučio namo laiptinėje jį prispaudęs prie sienos garbaus amžiaus kaimynas A. P. sudavė jam vieną kartą dešiniu kumščiu į kairį žandą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ant V. R. žando matėsi paraudimas, asmuo nurodė, kad jam skauda. Dėl sukelto fizinio skausmo pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 1 d. Nuvykus į Panevėžio policijos komisariatą bei atliekant procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju V. R., jis nurodė, kad jam skausmas pradėjo intensyvėti, paklausė gal jam reikia GMP, tačiau jis atsisakė. Ar V. V. minėjo, kad ji matė kaip A. P. smūgiavo jos vaikinui negali pasakyti, neprisimena. Įvykio vietoje nebuvo A. P., po procesinių veiksmų su V. R. apsilankė pas A. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur jam įteikė šaukimą atvykti apklausai. Dėl galimų liudytojų mačiusių įvykį nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, jų nenustatinėjo (1 t., b.l. 92-95).

Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai iš kairės sėdi sūnus V. R.. Iš dešinės kaltinamasis, jis pažįstamas tik kaip uošvienės kaimynas. Liudytoja pati asmeniškai su kaltinamuoju neturėjo konfliktų ar ginčų, nėra bendravusi. Kaltinamojo liudytoja apibūdinti negalėtų, kiek žino iš kaimynų, ir susirinkimų, kaimynai vis pasišaipo, kad kaltinamasis nori visiems vadovauti, caras viso daugiabučio, labai kliūna neįgaliojo vieta, kurią liudytojos uošvis pats įsirengė, o kaltinamajam skausminga tema, nes jis norėjo tą vietą panaikinti ir pasidaryti bendrą stovėjimo vietą sau po langais. Liudytoja taip pat nurodė, kad nenori įvardinti kaimynų, kad jiems nekiltų keblumų. Visa tai žino iš žmonių žodžių, ką jie yra kalbėję apie kaltinamąjį. Žino, dėl ko nagrinėjama byla. Tai buvo 2025 m. vasario 11 d., liudytoja buvo namuose, gavo iš sūnaus balso žinutę, kad jiems grįžtant namo, A. P. staigiai paspaudė greičio pedalą, sukeldamas avarinę situaciją, vairavo V., bet spėjo sustabdyti, paskui pasistatę automobilį, paklausė P., kodėl jis kelia tokias situacijas, kilo konfliktas. Liudytojai sūnus įvardino kokiais žodžiais išvadino V., taip pat sūnus sakė, kad ir V. atsikirto. A. R. suprato, kad tai ne tik apsižodžiavimas. Iš abiejų P. juntama neapykanta, o tokią nuomonę liudytoja susidarė, kai sūnus atsiuntė balso žinutę, kurioje buvo pasakyta labai daug įžeidžiančių žodžių. Gavo ne vieną žinutę iš sūnaus. Liudytoja tada paskambinusi sūnui sakė, kad rašys pareiškimą, nes reikia užkirsti kelią tokiems įžeidinėjimams, o jis sakė, kad nereikia rašyt pareiškimo, ir gal po 40 min. paskambino jai sūnus bei pasakė, kad jį sumušė. Liudytoja klausė ar smarkiai, jis atsakė, kad A. išleido kažkokį vyrą iš savo namų ir jį (V.) puolė, o jis tuo metu žiūrėjo į telefoną ir nespėjo sureaguoti. Sūnus telefonu paminėjo, kad jam griebė už kaklo ir trenkė į žandikaulį. Liudytojai atrodo sakė, kad trenkė iš kumščio, bet tikrai neminėjo jokių daiktų. Kadangi sūnus telefonu jau buvo informavęs apie tai, kas jam nutiko, liudytoja iš namų paėmė šaldantį iš gelio padarytą pakelį, kad pašaldyti sūnui sumušimus. Liudytoja atvažiavo, lauke stovėjo V. ir V., jie sakė, kad išsikvietė policiją, užėjo į vidų, jie nežinojo, ar rašyti pareiškimą. V. jau buvo kairys žandikaulis sutinęs, ant kaklo buvo raudona. Jie užėjo į namus, o kai policija atvažiavo, tada išėjo pasitikti, policija nufotografavo vietą, kur buvo laikomas prispaustas sūnus, ji klausė policijos pareigūnų, ar jie neis pas A. P. patikrinti blaivumo, nes sūnus minėjo, kad sklido kvapas. Policija sakė, kad vėliau užeis pas A. P., o jiems sakė vykti į policijos komisariatą. V.i buvo šokas, ji negalėjo nei kalbėti, nei pasakoti. V. matė viską. Liudytoja matė filmuotą medžiagą, kurią V. nufilmavo, tyrėja liepė ištrinti, nes ji nereikšminga, tai ji ir ištrynė, nors dabar mano, jog būtų reikšminga. Jai sūnus įvardino, kad viskas dėl to, jog vieną kartą sūnus pasistatė automobilį į A. P. vietą. Kai sūnų laikė prirėmęs, A. P. sakė klauptis ir atsiprašyti, ir lyg ir sakė nebestatyti į jo vietą. Kai liudytoja atvyko, V. buvo šoke, o sūnus tą dieną sakė, kad jam skauda. Liudytoja matė, kad tiek sūnui drebėjo rankos, tiek V.i. Savaitės bėgyje matė, kad sūnus net nenorėjo prisiminti, jam atmintis blokavo, jis sakė, kad neatsimena, kaip apdujęs vaikščiojo, nenorėjo šnekėti. Liudytoja tokio savo vaiko nebuvo mačiusi. Išgyveno jis ilgai ir dabar išgyvena. Jis jai pasiskambina ir sako, kad jį dusina, iki įvykio tokių nusiskundimų nebūdavo. Sūnui prasidėjo panikos priepuoliai, užeina staiga karštis, širdis smarkiai plaka. Ji sakė, kad reikia kreiptis į medikus, jis sakė, kad pas psichologą užsirašė, vėliau jis sakė, kad neužteks tik psichologo. Praeitą savaitę jis skambino ir sakė, kad darbe užėjo dusinimas, liudytoja mano, kad tai nerviniu pagrindu. Paauglystėje sūnus turėjo du vizitus pas psichologą dėl nelaimingos meilės. Nebuvo daugiau poreikio pas psichologą lankytis, jis aktyviai sportavo, prisižiūrėjo, jį pakvietė tarnauti, trūko jam svorio, priaugo, ir dabar jau nebetinkamas, nes vartoja raminamuosius, taip pat dėl panikos priepuolių, ir medicininiai įrašai nebeleidžia jam tarnauti. Kai liudytoja atvyko įvykio dieną, sulaukė policijos, iki jai atvykstant nematė kaltinamojo. A. P. neatsiprašė, nes teigia, kad yra nekaltas. Liudytoja A. R. nurodė, kad filmuotoje medžiagoje matė vaizdą nuo lauko pusės, ant laiptų stovinti V., prieš ją I. P., bandė stumti V. ir uždaryti duris, o laiptinėje matė A. P. nugarą, ir savo sūnaus ranką, iš striukės rankovės pažino, kad ten sūnus. Praėjo dar du žmonės, praeinant jie klausė, kas čia vyksta. I. P. sakė: „čia Ryčio sūnus, reikia tvarką padaryti vieną kartą, tegul nustoja, tegul baigia“, ir vis draskė V.. Filmuotoje medžiagoje liudytoja matė A. P. nugarą, o sūnus turėjo būti prispaustas tarp 22 ir 23 butų. A. P. žodžius girdėjo „klaupkis, aš tave perlaušiu“ .V. ištrynė įrašą, nes sakė, kad nenori klausyti, o liudytojai, kaip mamai, tai girdėti labai sunku. A. P. butas yra šone, ne po sūnaus butu. Nežino, ar yra buvę daugiau policijos iškvietimų. Policija sakė, kad žino A. P.. Kai jis klausė policijos, ar užeis nustatyti A. P. girtumo, jie sakė, kad žino, ką jis pasakys, kad jis nekaltas. Liudytojos sūnui atrodė, kad A. P. buvo neblaivus, nes sklido kvapas. Liudytoja nurodė, kad sūnui kairės pusės žandikaulis buvo sutinęs ir kaklas raudonas. Jai sūnus minėjo, kad jį sugriebė už kaklo, ar už striukės. Sūnus buvo su tamsiai mėlyna žiemine striuke. Sūnus nebuvo užsidėjęs šaliko, dažniausiai vaikšto atsisegęs ir atsilapojęs. Kai sūnų matė, jo striukė greičiausiai buvo prasegta, jeigu ne iki apačios, tai iki vidurio. Po įvykio sūnui buvo paskirti antidepresantai ir raminantys vaistai, kurių pavadinimo liudytoja nežino. Sūnaus tokią būklę liudytoja sieja su vasario 11 d. įvykiu. Jis pasikeitė po to įvykio, vaikščiojo kaip apdujęs, nieko neatsiminė arba nenorėjo, bet tik vėliau pradėjo kalbėti apie įvykį. Sūnus jaučia baimę lig šiol, gyvena tame pačiame bute, V. išsikėlė iš pradžių pas sesę, paskui pas mamą į Norvegiją, nes ji nebegalėjo ten gyventi. Liudytoja po įvykio skambino kaimynams, tačiau kalbėjo ne su Alvydu ir niekas tų kaimynų neprašė, jog liudytų apie jos sūnaus sumušimą. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji V. filmuotoje medžiagoje nepažino, kas išėjo iš P. buto, jai buvo panašus į kaimyną Alvydą, tad jos vyras paskambino Alvydui, jis nekėlė, tada paskambino Loretai, Alvydo žmonai, apie prašymą paliudyti pirmą kartą girdi. Loreta pasakė, kad jie su P. išgėrė buteliuką.

Iš V. R. pareiškimo matyti, jog jis pranešė apie tai, kad 2025-02-11 apie 18.00 val., daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, vidurinėje laiptinėje tarp jo ir kaimyno A. P., apie 55 m. amžiaus, įvyko žodinis konfliktas, dėl automobilio stovėjimo vietos. Žodinio konflikto metu A. P. panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu t. y. vieną kartą dešiniu kumščiu smogė jam į kairį žandą. Tokiais A. P. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo policijos dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 8-11).

Iš 2025-02-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, šiaurinėje pusėje įrengtame daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Tikslesnė įvykio vieta yra daugiabučio antroje laiptinėje (vidurinėje), pirmame aukšte. Minėtos laiptinės durys įrengtos iš kiemo pusės, durys metalinės, koduotos skaitmenine spyna. Laiptinės grindys išklotos rudos spalvos plytelėmis, sienos gelsvos spalvos. Pirmame aukšte įrengti 4 butai, butas dešinėje Nr. (duomenys neskelbtini), butas tiesiai dešinėje Nr. (duomenys neskelbtini), butas tiesiai kairėje Nr. (duomenys neskelbtini), butas kairėje Nr. (duomenys neskelbtini) (be užrašo). Ties butais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiksli įvykio vieta. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b.l. 12-17).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2025-02-11, 18.05 val. pranešimo apie įvykį garso įrašas (ID (duomenys neskelbtini)), garso įrašo trukmė 03:37 min., surašytas protokolas. Protokole fiksuota, kad apie įvykį pranešė V. V., kuri pasakė ir operatoriaus klausimus atsakė: "sveiki, norėčiau pareigūnus pakviesti į (duomenys neskelbtini), mano vaikiną užpuolė kažkoks nesveikas vyras"; "(duomenys neskelbtini)"; "Žinokit kuo greičiau pareigūnus, nes mano vaikiną sumušė"; "nežinau, aš pirmą kartą…"; "vyras, vyras, toksai stambus labai. Pas jį veidas žinokit raudonas"; "Konfliktas dėl...nežinau žinokit, išėjom iš namų į parduotuvę važiuoti, jie išlindo, pradėjo mane tampyti jo žmona, ir pradėjo...sustabdė mano vaikiną ir padėjo jį mušti iš niekur nieko"; "jis nuėjo į savo namus, mes žinome jo butą. Jis su mumis vienoje laiptinėje gyvena. Nes konfliktas prasidėjo dėl to, kad mes ale į jo vietą parkavomės, jis pradėjo ant mūsų konfliktuoti, pradėjo ant mūsų šaukti"; "nėra jokia vieta rezervuota, jis čia statosi, su kaimynais susitaręs, nors nieko jis čia nesusitaręs, vieną kartą pasistatėm ir čia konfliktas išėjo. Noriu pareiškimą žinokit rašyti ant tokių kaimynų" (1t., b.l. 108-112).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas į įvykio vietą atvykusio pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) , vaizdo įrašo trukmė 7 min. 11 s. Vaizdo įrašas spalvotas, tamsus paros metas. Filmuojama adresu (duomenys neskelbtini). A. P., kurio kūno kamera filmuojama yra T. K. (toliau – T. K.). Pareigūnas, kurio kūno kamera nefilmuojama yra M. K. (toliau – M. K.). Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kieme juos pasitinka jauna mergina ir vaikinas. Mergina stambesnio kūno sudėjimo, maždaug 165 cm. ūgio, ilgų tamsios spalvos plaukų, vilki šviesios spalvos džinsines kelnes ir tamsios spalvos žieminę striukę, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad tai pranešėja V. V. (toliau V. V.). Vaikinas liekno kūno sudėjimo, maždaug 175 cm. ūgio, dėvintis akinius, trumpai kirptų plaukų, vilki tamsiai mėlynos spalvos striukę su gobtuvu, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad tai V. R. (toliau V. R.).

M. K. klausia: o kas įvyko laiptinėje? (01:17 min.)

V. V. atsako: va čia va sukonfliktavome (rodo kiemą), išėjome iš laiptinės ir man sako „tu mergyčka kur eini“ ir kažką kažką...Pradėjo tampyt mane, vaikinas išėjo, jį prispaudė tiesiog prie sienos.

M. K. klausia: ir čia...?

T. K. klausia: medikų gal reikia?

Pareigūnams bendraujant su pranešėja ir V. R. prieina moteris, maždaug 50 m. amžiaus, šviesių, iki pečių kirptų plaukų, vilki šviesios spalvos striukę su gobtuvu, tamsios spalvos kelnes, rankoje laiko tamsios spalvos pirštines (ikiteisminio tyrimo duomenimis tai V. R. mama A. R., įvykio nematė).

Moteris atsako: šiaip gerai būtų, kad pažiūrėtų, o jeigu žandikaulis lūžo.

M. K. sako: būtų lūžę, būtų jam labai skaudėję.

Moteris atsako: nu, bet sakė dantis skauda

M. K. klausia: labai skaudėjo?

T. K. atsako: tinsta, tinsta

M. K. klausia: iš delno?

Moteris sako: aš dabar čia negyvenu, aš jau šiandien sakau vaikams rašau pareiškimą už tą koliojimą, jie man sako „ne, mama praeis“, o po to man skambina, jau sumušė. (02:35 min.)

Pareigūnai nueina su minėtais asmenimis į daugiabučio namo laiptinę.

M. K. klausia: kur trenkė? (02:36 min.)

M. K. klausia: Jūs matėt viską?

M. K. klausia: iš kumščio ar delno trenkė Jums?

M. K. klausia: vieną kartą?

Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimuose vaizdo įrašuose pavadinimu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmingos informacijos nėra arba ji kartojasi su nurodyta informacija apžiūrimame vaizdo įraše dėl dviejų pareigūnų kūno kamerų filmavimo vienu kartu (1 t., b.l. 103-107).

Iš 2025-05-30 Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS vyresn. tyrėjos J. M. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2025-03-04 atliekant pareigūnų kūno kamerų apžiūrą, apžiūroje nurodoma „moteris“ yra nukentėjusiojo V. R. mama A. R..

2025-02-11 V. R. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą, kuris peržiūrėtas, surašytas protokolas, jame fiksuota, kad apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 02:03 min. Vaizdo įrašas spalvotas, garso įrašo kokybė sunkiai suprantama, pateiktame vaizdo įraše apžiūrimas tik garso įrašas, kadangi vaizdo praktiškai nesimato.

Vyras1 sako: gal atsiprašysi dabar prie visų žmonių, piemenį bl**?

Vyras2 atsako: aš rimtai tuoj iškviesiu

Vyras1 sako: aš tuoj tau iškviesiu, tau pis****? Ko purtais bl**?

Vyras2 atsako: pala pala, ar galim taip daryti?

Vyras1 sako: ko purtais bl**? (girdisi garsas panašus į pliaukštelėjimą 00:17 min.)

Vyras2 atsako: ką darai tu na****?

Vyras1 sako: ko purtais bl**? Ko kabinėjiesi bl**? Pacukai tu bl**

Vyras2 atsako: normaliai tu čia darai?

Vyras1 sako: ko pi***** bl**? Aš tave sulaužysiu asiliuk tu bl**

Vyras2 atsako: kas tau yra?

Vyras1 sako: supratai tu?

Vyras2 atsako: ką aš tau pasakiau išvis?

Vyras1 sako: ko pi***** kieme? Tavo reikalas? Klaupkis bl** ant kelių ir atsiprašai.

Vyras2 atsako: už ką aš čia tavęs turiu atsiprašyti?

Vyras1 sako: kviesk, aš Jums bl** iškviesiu

Toliau garso įraše vyksta konfliktas dėl automobilių stovėjimo vietos. Daugiau pateiktame vaizdo įraše, tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b.l. 96-102).

Iš 2025-05-23 Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS vyresn. tyrėjos J. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-05-23 telefonu bendrauta su T. S., kuris patikslino jo liudytojo apklausoje aplinkybę dėl to ką matė eidamas į tėvų butą, t. y. kai T. S. pamatė A. P. ir V. R. stovinčius daugiabučio namo laiptinėje, prie T. S. tėvų buto durų, T. S. nekilo minčių dėl to, kad V. R. reikėtų pagalbos, nes situacija nepasirodė rimta. T. S. nurodė, kad praėjo greitai pro asmenis, neužfiksuodamas nei viešosios tvarkos pažeidimo, nei fizinio skausmo sukėlimo atvejo. Kaip minėjo liudytojo apklausoje, asmenys laiptinėje stovėjo kaip susikabinę, A. P. buvo užspaudęs V. R. prie jo tėvų durų. Ką asmenys aiškinosi T. S. nežino, nesikišo į situaciją (1 t., b.l. 158-159).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024-02-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamoje dalyje nurodyta, kad V. R. smakro kairėje pusėje minkštieji audiniai kiek patinę, čiuopiant skausmingi, teigia, kad kramtant skausminga apatinio žandikaulio kairėje pusėje, tačiau sužalojimo žymų nėra. Kitose kūno vietose sužalojimų nenurodo. Iš ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. R. į ligoninę atvyko 2025-02-11, 20.51 val. Apžiūrėtas traumatologo, trauma 2025-02-11, apie 18 val. name laiptinėje, sumuštas iš matymo pažįstamo asmens, smūgiavo į veidą. Skauda žandikaulį, be sąmonės nebuvo. Skausmas 5 balai. Objektyviai: apatinio žandukaulio kampo kairėje pusėje skausmingumas. Alkotesterio parodymais 0 prom. Atliktose kaukolės rentgenogramose: aiškių lūžio požymių nematyti. Gydymas: netaikytinas. Rekomendacijos paaiškintos. Išleistas. Diagnozė: veido apatinio žandikaulio sumušimas. Išvada. V. R. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje objektyvių sužalojimo požymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 127-128).

Kaltinamajam inkriminuojama BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje kaltinamasis A. P. kaltinamas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir kaimyno V. R., savo kūnu prispaudęs V. R. prie sienos ir tyčia sudavęs vieną smūgį dešiniu kumščiu šiam į kairį žandą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Nors liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė I. P. teisme teigė, kad kaltinime nurodyto įvykio metu jokio smurto nebuvo, ir ji matė, kad jos vyras tik stovėjo ir kalbėjosi su V., yra pagrindas tokius jos parodymus laikyti nepatikimais ir vertinti kritiškai. Iš pačios liudytojos I. P. parodymų matyti, kad ji kaltinime nurodyto įvykio metu buvo netoli laiptinės lauko durų ir stovėjo veidu į tas duris, ji buvo atsisukusi į už jos nugaros stovėjusius savo vyrą ir V., tačiau betarpiškai jų nestebėjo. Kad I. P. įvykio metu stovėjo nusisukusi nugara nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo, parodė ir liudytojai V. V., T. S.. Taigi, iš nurodytų aplinkybių seka, kad būdama nugara nusisukusi nuo sutuoktinio ir nukentėjusiojo, betarpiškai jų nestebėdama, I. P. visų sutuoktinio veiksmų nematė ir negalėjo matyti, todėl jos teiginiai apie smurto nebuvimą yra niekuo nepagrįsti, šališki, skirti apginti jos sutuoktiniui, ir jie nesąlygoja išvados, jog smurto nebuvo.