- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- e2-471-772/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08813-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei R. J. ir jos atstovei adv. J. Bieliauskienei, nedalyvaujant atsakovui V. J., neatvykus trečiųjų asmenų (kreditorių): UAB ,,Šiaulių būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI), AB ,,Šiaulių energija“, antstoliui T. Ubartui, AB ,,Lesto“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau ŠRATC), atstovams, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, tretieji asmenys (kreditoriai): UAB ,Šiaulių būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI), AB ,,Šiaulių energija“, antstolis T. Ubartas, AB ,,Lesto“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. J. 2014-11-10 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo V. J. 2011-10-13 sudarytą santuoką, pripažįstant ji kaltu dėl santuokos iširimo ir išspręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu.
Ieškovė procesiniame dokumente teismui nurodė, kad su atsakovu Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje 2011-10-13 sudarė santuoką (akto įrašo Nr. 592).
Ieškovė R. J. gyvendama santuokoje su V. J. vaikų nesusilaukė. Ieškovė augina sūnų H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau V. J. nėra vaiko tėvas. Ši aplinkybė yra žinoma ieškovei, bei atsakovui V. J.. Teigė, kad vaikas nepalaiko jokių ryšių su atsakovu ir nelaiko jo tėvu. V. J. neišlaiko vaiko H. K., juo nesirūpina, vaiko neauklėja. Tarp vaiko ir ieškovės sutuoktinio V. J. nėra susiklostę geri santykiai, nes šiuo metu V. J. atlieka eilinę bausmę. Kitų išlaikytinių šeimoje šalys neturi.
Šalies argumentai
Ieškovė teigė, kad jau ne pirmą kartą ketino nutraukti santuoką dėl netinkamo V. J. elgesio ir visiško nesirūpinimo šeima, taip pat dėl to, kad V. J. yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir atlieka bausmę.
Ieškovė rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalimi, kuri skelbia, kad „sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.“
Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis, kuri skelbia, kad „sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.“
Pagal ieškovę reziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
V. J. yra nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Atsakovas nei ieškove, nei jos vaiku nesirūpina. Ieškovė mano, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, jog neprašys iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, nors ir prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo V. J. kaltės.
Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo bei kitokio dalintino turto santuokoje su atsakovu ieškovė nėra įsigijusi.
Teigė, kad kartu su atsakovu neturi bendrų kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie santuokos nutraukimą. Ieškovė nurodė, kad yra skolinga kreditoriams tik už būstui teikiamas komunalines paslaugas, nes niekur nedirba, gyvena tik iš socialinės paramos. Kreditorius, kuriems ji yra skolinga už komunalines paslaugas, ji nurodė ieškinyje ir jiems pranešė apie santuokos nutraukimą, nes mano, kad šios skolos yra jos asmeninės, kadangi būstas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Teigė, kad mano, jog atsakovas neprieštaraus jos ieškiniui ir su juo sutiks, nes gyvenimas kartu jiems yra neįmanomas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo prašys jai palikti santuokinę J.pavardę.
Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalauja ir pati nesutinka jam tokio mokėti.
Teigė, jog visas bylinėjimosi išlaidas privalo padengti atsakovas.
Manė, kad šioje civilinėje byloje yra galimas ieškinio pripažinimas, nes atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Dėl santuokos nutraukimo ieškovė yra apsisprendusi ir prašė neskirti laiko jai ir atsakovui susitaikyti, nes į teismą dėl santuokos nutraukimo ji kreipiasi nebe pirmą kartą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.72 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsniu, 112 straipsniu, 113 straipsniu, 135 straipsniu, 381 straipsniu, 382 straipsniu, ieškovė teismo prašė:
1. Nutraukti ieškovės R. J. ir atsakovo V. J. santuoką dėl V. J. kaltės.
2. Nepriteisti jai atlyginimo iš atsakovo už neturtinę žalą.
3. Nutraukus santuoką ieškovei palikti J. pavardę.
4. Nepriteisti ieškovei išlaikymo iš atsakovo V. J. ir nepriteisti jam išlaikymo iš ieškovės.
5. Neskirti šalims termino susitaikymui.
6. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. J..
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pareiškė, kad palaiko ieškinio reikalavimus visiškai ir prašė teismo juos tenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė papildomai nurodė, kad su atsakovu nuo suėmimo momento ieškovė beveik nebendrauja. Teigė, kad ieškovės ir atsakovo šeima yra faktiškai iširusi, nes sutuoktinis priešingai jos ir jos vaiko interesams, nesiekė santarvės šeimoje, dažnai jai melavo, grasino ir baugino, tai yra vartojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat privertė ją dalyvauti jam darant nusikaltimas veikas. Be to atsakovas įvykdė nusikaltimus ne tik prieš ją, bet ir kitus asmenis, kurie sudaro pagrindą santuokai nutraukimui. Dabartiniu metu ieškovei pavyko įsidarbinti, o jos sūnų globoja laikinieji globėjai. Paaiškino, kad atsakovo artimieji atsisako su ja bendrauti. Dėl to, jog ji su sutuoktiniu jau kuris laikas neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl mano, kad nėra galimybės atkurti šeimą ir prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, pripažįstant atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, kadangi dėl padarytų pažeidimų vėl buvo suimtas ir pasiųstas į įkalinimo įstaigą atlikti likusios bausmės. Tačiau jam apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių prašymų dėl dalyvavimo teismo posėdyje, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties, todėl byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246str. 2d.).
Be to atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovės ieškinį ir nenurodė jokių jo atsikirtimus į ieškinį pagrindžiančių įrodymų.
Šalių kreditoriai: antstolis T. Ubartas, VMI, ŠRATC, pateikė teismui savo atsiliepimus ir nurodė, kad esami įsiskolinimai laikytini ieškovės arba atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Tuo pačiu nurodė, kad teismas sprendimą byloje priimtu savo nuožiūra arba atsižvelgdamas į kreditorių prašymus ir bylą nagrinėtų jų atstovams nedalyvaujant.
Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonės nusprendė bylą teismo posėdyje nagrinėti trečiųjų asmenų (kreditorių) atstovams nedalyvaujant (CPK 247 str. 2d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės R. J. ieškinys atsakovui V. J. tenkintinas visiškai.
Dėl ieškovės reikalavimų atsakovui.
Kaip jau aukščiau teismas yra nurodęs, ieškovė kategoriškai atsisakė ir prašė teismo sutuoktinių atžvilgiu netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų priemonių jiems sutaikyti, nes neturi vilčių ir noro toliau kartu gyventi su atsakovu. Tačiau pastebėtina, kad ieškovė prašydama nutraukti jos santuoką su atsakovu nurodė tik viena iš priežasčių kodėl sutuoktinių santuoka iširo, tai yra, jog sutuoktinis yra nuteistas laisvės atėmimo bausme (Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-12 nuosprendis baudž. byloje nr. 1-734-951/2014). Be to atsakovo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismas 2014-01-28 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, baudž. byloje Nr. 1-102-776/2014. Taip pat teismas ir 2014-11-27 priėmė atsakovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir kitoje baudž. byloje Nr. 1-874-885/2014, kur nukentėjusiąja pripažinta ieškovė R. J.. Šie teismų procesiniai dokumentai vertintini kaip prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 1d. 3p.). Bylos atveju jie itin svarbūs, kadangi atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje. Atskirai paminėtina, kad pagal CPK normas, reglamentuojančias iš šeimos santykių kylančių bylų nagrinėjimo ypatumus, įstatymas numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą ir dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Šios aukščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimus nesant atsakovo atsikirtimų.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 592, 2011-10-13 sudarė santuoką (6 b.l.). Šalims gyvendamos santuokoje augino ieškovė sūnų H. K., gimusį (duomenys neskelbtini)), (7 b.l.). Ieškovė su vaiku ir sutuoktiniu gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Šiauliai (5 b.l.). Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj. (7 b.l.). Dėl atsakovo nusikalstamų veikų jis 2015-03-13 vėl buvo suimtas (173 b.l.). Atsakovas įkalinimo įstaigoje atlieka jau aukščiau paminėtu Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Santuokoje šalys bendrą ūkį su pertraukomis vedė iki 2015 metų kovo 13 d., o nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas vėl buvo suimtas.
Sutuoktinio pareigas nustato CK 3. 26 - 3. 30; 3. 35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3. 49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindiniais motyvais nurodo atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, o po to ir jo atliktas nusikalstamas veikas, dėl ko jis buvo izoliuotas nuo šeimos. Nuo suėmimo momentų atsakovas ne tik palikdavo šeimą, nesirūpindavo sutuoktine ir jos vaiku, bet ir neteikė šeimai paramos. Todėl teismas sutinka su ieškovės nurodytais motyvais, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3. 60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovės paaiškinimai ir aukščiau paminėti prejudiciniai faktai iš kitų baudžiamųjų bylų (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), patvirtina, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos jų šeimos iširimui. Ieškovė šias aplinkybes patvirtino leistinais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovas yra atlikęs nusikalstamas veikas, tuo patvirtindamas savo netinkamą požiūrį į sutuoktinę ir jos vaiką. Taip pat jis daugiau kaip vienerius metus turės atlikti laisvės atėmimo bausmę ir bus palikęs šeimą, nuo jos izoliuotas, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog jo elgesys ir požiūris į sutuoktinę bei jos vaiką ir iki suėmimo buvo netinkamas, jis nesidomėjo šeimos reikalais, gyveno atskirą nuo šeimos gyvenimą. Iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo ir charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po ne ilgo bendro gyvenimo su ieškove, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Per ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą išryškėjęs atsakovo netinkamas požiūris į sutuoktinę bei jos vaiką, o taip pat atsakovui priverstinai palikus šeimą, dėl jo nuteisimo laisvės atėmimo bausme, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3. 60 str. 3 d.). Aukščiau paminėti atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei bei jos vaikui. Todėl teismas mano, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t. y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir visa byloje esančia medžiaga. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, darytina išvada, kad teismui nėra teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, o atsakovas savo nesutikimo ir jį patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, kas leidžia pripažinti bei laikyti, jog sutuoktinių šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina. Tokiu duomenų nėra ir prie bylos pridėtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose kurie yra iš esmes priimti atsakovo atžvilgiu.
Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.
Nors ieškovė su vaiku šiuo metu kartu gyvena, tačiau ji nuosavybės teise valdo, butą esantį adresu (duomenys neskelbtini)), Šiauliai. Atsakovas savo vardu nėra įregistravęs nuosavybės teisių į jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikoje (7-8 b.l.).
Atskirai pažymėtina, kad kaip ir ieškinyje nurodė ieškovė R. J. esamos skolos kreditoriams už jai suteiktas komunalines paslaugas, laikytinos jos asmeninėmis skolomis (2 b.l.). Pirmiausia, ši asmeninė turtinė ieškovės prievolė ieškinyje nurodytiems kreditoriams atsirado dėl jos kaip vartotojos (šeimos) poreikių tenkinimo. Antra, šios prievolės pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tarp ieškovės ir kreditorių, kurios juos sieja kaip skolininką su kreditoriumi ir turi įtakos ieškovės, o ne atsakovo atsakomybei. Todėl skolininkė R. J. už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, nes jos pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.). Tai, kad ieškovės butui šildymo sezono metu yra tiekiama šiluma, nedaro šios prievolės daiktine, nes ji ir toliau išlieka asmenine. Dėl to ieškinyje nurodyti kreditorių: UAB ,,Šiaulių būstas“, AB ,,Šiaulių energija“, AB ,,Lesto“ ir VšĮ ŠRATC reikalavimai ieškovei laikyti jos asmeninėmis prievolėmis šiems paslaugų teikėjams, o atsakovas atleistinas nuo šios atsakomybės (8-15, 34-53, 57 b.l.).
Tuo pačiu pripažintina, kad pagal VMI pateiktus duomenis ieškovė irgi laikytina valstybės ir antstolių: E. Rulienės, R. Kudrausko, V. Šimkienės, T. Ubarto ir A. Liaškovo skolininke pagal 12 vykdomųjų bylų (36-37 b.l.).
Be to išlieka ir atsakovo asmeninė atsakomybė prieš kreditorių VMI, atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis (36-53 b.l.). Todėl ginčo atveju dėl šio kreditoriaus reikalavimo atsakovas laikytinas valstybės ir antstolių: R. Kudrausko, A. Bložės, V. Šimkienės, G. V., T. Ubarto, D. P. ir A. Liaškovo skolininku pagal 28 vykdomąsias bylas (36-37 b.l.).
Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (7-8 b.l.).
Ieškovė teigė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas.
Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – J. (CK 3.69 str.).
Kadangi ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė valstybės teisinė pagalba, todėl šios ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo, nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos nutraukimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60 str. 1d.,; 3.66-3.67; 3.69-3.70 str., 3.88 str.; LR CPK 259- 270 str.,
nusprendžia:
1. Ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. J. tenkinti visiškai.
2. Santuoką tarp R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2011 m. spalio 13 d. Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 592, nutraukti dėl sutuoktinio V. J. kaltės.
3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „J.“ ir ,,J.“.
4. Šalys santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi ir jis nedalintinas.
5. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.
6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur bylinėjimosi išlaidų už neturtinio pobūdžio reikalavimo patenkinimą ir 5,87 Eur pašto išlaidoms atlyginti, iš viso: 46,87 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 87 euro ct), kadangi jis pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.
7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 115,84 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų 84 euro ct) išlaidų atlyginimui už ieškovei byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kadangi jis pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.
8. Nustatyti, kad ieškovė R. J. asmeniškai yra skolinga šiems kreditoriams: UAB ,,Šiaulių būstas“, AB ,,Šiaulių energija“, AB ,,Lesto“, VšĮ ŠRATC pagal priimtus procesinius sprendimus ir mokestinius dokumentus jos atžvilgiu.
9. Nustatyti, kad ieškovė R. J. yra asmeniškai skolinga valstybei ir antstoliams: E. Rulienei, R. Kudrauskui, V. Šimkienei, T. Ubartui ir A. Liaškovui pagal 12 (dvylika) vykdomųjų bylų.
10. Nustatyti, kad atsakovas V. J. yra asmeniškai skolingas valstybei ir antstoliams: R. Kudrauskui, A. Bložei, V. Šimkienei, G. V., T. Ubartui, D. P. ir A. Liaškovui pagal 28 (dvidešimt aštuonias) vykdomąsias bylas.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Sprendimo kopiją per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.