Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. K. (T. K.) ir jo gynėjui advokatui Erikui Čerškui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 dalimi, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 7 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš T. K. konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 820 (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt) eurų valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. liepos 6 d., apie 17.32 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkelyje, pravažiavus apie 350 metrų nuo Pilaitės pr. viaduko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 640“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. liepos 6 d. 17.59 val. tikrinimo metu, alkotesteriu nustatė 2,14 promilių neblaivumą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Raimonda Mackevičienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, kuriuo T. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybei, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: 1) T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 550 Eur) dy­džio baudą; 2) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą; 3) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. K. pakirti baudžiamojo poveikio prie­monę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones dvejiems metams; 4) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš T. K. išieškoti į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkan­čią pinigų sumą – 25 978 Eur (past. – skliauteliuose žodžiais nurodoma kita suma, t. y. vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai dvidešimt eurų), ją proporcingai mažinant; 5) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoho­lizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus nuo teis­mo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 6) kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialio­sios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2.1. Pirmiausia prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 4 dalyje numatytos laidavimo taikymui būtinos sąlygos. Šioje dalyje apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1.1. Pažymima, kad T. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskirtinas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme T. K. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl prokurorė sutinka, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

2.1.2. Vis tik tolesnėje apeliacinio skundo dalyje, prokurorė, vertindama byloje esančius įrodymus, nurodo, kad T. K. anksčiau yra 2 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jam buvo paskirtos bausmės. Paskutinį kartą T. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Be kita ko, ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, taip pat ir už KET pažeidimus. Prokurorės vertinimu, tokie duomenys rodo, kad T. K. yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, daryti ir šiurkš­čius nusižengimus.

2.1.3. Apeliantės įsitikinimu, negalima neatsižvelgti ir į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padaryto nusikaltimo aplinkybes. Tuo tikslu atkreipiamas dėmesys, kad T. K., būdamas neblaivus, važiavo 107 km/h greičiu, nors ke­lio ruože maksimalus leistinas važiavimo greitis buvo 70 km/h, t. y. pakankamai šiurkščiai nesilaikyta Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Vertinant T. K. charakterizuojančius duomenis, matyti, kad nusikalstamas elgesys jam nė­ra atsitiktinis, tokiu elgesiu ignoruojant ne tik baudžiamuosius įstatymus, bet ir kitus teisės aktus, kadangi pastarasis yra baustas ir administracine tvarka už įvairių nustatytų taisyklių ir teisės aktų pažeidimus. Be to, policijos pareigūnų buvo stabdomas viršijęs leistiną greitį. Prokurorės vertinimu,visa tai rodo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo many­ti, jog T. K. toliau nepažeis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2.1.4. Toliau pasisakydama dėl BK 40 straipsnio 4 dalies nuostatų, prokurorė dėsto argumentus, susijusius su laiduotojos tinkamumu. Akcentuoja, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasi­tikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Vertindama laiduotojos A. K. charakterizuojančius duomenis, prokurorė pažymi, kad nors A. K. nėra teista, tačiau ji ne kartą bausta administracine tvarka už pažeidimus, daugiausia būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis pažeidė ir T. K.. Prokurorės vertinimu, A. K. sistemingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymas rodo, kad jos požiūris nėra kritiš­kas. Atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad ji laikytina asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo bei galinčiu daryti T. K. teigiamą įtaką.

2.2. Likusioje apeliacinio skundo dalyje prokurorė dėsto argumentus, kuriai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nusikaltimo padarymo priemonės – lengvojo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m., vertės nustatymo ir ir ją atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (konfiskavimo). Tvirtina, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio konfiskuotina vertė – 11 820 Eur – nėra propor­cinga ir pakankamai pagrįsta. Šioje dalyje apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.2.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „X.“, todėl apeliaciniu skundu neginčijama, jog šiuo atveju turėjo būti konfiskuojama ne pati nusi­kalstamos veikos padarymo priemonė (automobilis), bet išieškoma jos vertę atitinkanti pinigų suma. Vis tik, prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą grindė tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens ir jo gynėjos pateikta 2025 m. rugpjūčio 16 d. kilnojamojo turto vertinimo at­askaita Nr. CP25K0158, kuria nustatyta, kad automo­bilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m., rinkos vertė – 11 820 Eur.

2.2.2. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad pagal VšĮ „Emprekis“ duo­menis vidutinės transporto priemonės automobilio „BMW“, lengvojo automobilio, 2016 m., vidutinė kaina 2025 m. liepos mėn. duomenimis su PVM – 25 978 Eur. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nurodytą vertinimo ataskaitą pateikęs nepriklausomas turto vertintojas E. B. parodė, kad atlikdamas automobilio „BMW“ vertinimą šią transporto priemonę jis vertino tik vizualiai, t. y. kėbulo apgadinimus, tačiau faktiškai reali automobilio techninė būklė nebuvo vertinama. Atsižvelgdama į tai, prokurorė teigia, kad konfiskuotino automobilio ver­tė neatitinka faktinių aplinkybių, susijusių su automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m., transporto priemonės rinkos verte. Apeliantės manymu, vertintojo ataskaita kelia pagrįstas abejones ir dėl to, kaip automobilio, turinčio kėbulo kosmetinių apgadinimų, vertė gali būti žen­kliai mažesnė – daugiau nei perpus.

2.2.3. Aptardama pirmosios instancijos teisme išsakytus T. K. ir jo gy­nėjos argumentus, susijusius su nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens darbu, šeimos interesais, finansiniais įsipareigojimais, prokurorė nurodo, kad šios aplinkybės nereiškia, jog automobilio vertė turi būti skaičiuojama tik nuo indivi­dualaus automobilio vertinimo. Pirmiausia prokurorė akcentuoja, kad T. K. dar iki įvykio žinojo, kokių ir kiek turi finansinių įsipareigojimų, tai, kad privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Be kita jo, jam buvo žinoma, kad negalima vairuoti būnant neblaiviam, tačiau T. K. sąmoningai leido tokioms aplinkybėms kilti. Be to, prokurorė atkreipia dėmesį, kad faktinės bylos aplinkybės rodo, jog T. K., būdamas neblai­vus, pavojingai vairavo transporto priemonę, viršydamas leistiną važiavimo greitį, t. y. važiavo 107 km/h greičiu, nors kelio ruože maksimalus leistinas važiavimo greitis buvo 70 km/h. T. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai yra nusprendė vairuoti neblaivus, po ko dar ir viršijo važiavimo greitį, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Prokurorės vertinimu, gynybos argumentai neva T. K., vairuodamas automobilį, nesukėlė dides­nio negu savaime (ypatingo) pavojaus saugumui, tik rodo, kad T. K. nesijaučia pada­ręs šiurkštų pažeidimą bei neįvertino savo pavojingo elgesio, neabejotinai keldamas realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis ir jų teisiniu kvalifikavimu, taip pat sutinkama su T. K. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – draudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams bei įpareigojimu dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vis dėlto prokurorė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nesutinka su iš T. K. valstybės naudai nustatyta išieškoti konfiksuotino turto vertę atiinkančia pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytas proceso dalyvių pozicijas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas bei tikslus, padarė neteisingas išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nepagrįstai atleido T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, priešingai nei tvirtina prokurorė, yra teisingos ir pagrįstos, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta BK 72 straipsnyje 5 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė paliktina nepakeista.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

8. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, numatytas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai yra padaromas baudžiamasis nusižengimas arba neatsargus ar nesunkus nusikaltimas (nagrinėjamu atveju T. K.padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

9. Apeliaciniame skunde neginčijamos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos sąlygos, o ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad T. K. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai galėjosi, šia nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala tretiesiems asmenims, dėl ko T. K. nekilo ir nekyla pareiga tokią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų sąlygų egzistavimo, plačiau aptarti šį klausimą nėra tikslinga.

10. Kaip nurodyta anksčiau, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog T. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o laiduotoja paskirta A. K. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką T. K., t. y. nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 40 straipnio 2 dalies 3 punkte ir 4 dalyje numatytos laidavimo taikymui būtinos sąlygos.

11. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės argumentais, kad, įvertinus T. K. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negalima daryti neabejotinos išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgė į tai, kad T. K. teistumas yra išnykęs, ankstesni administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ir padaryti iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos, taip pat konstatuota, kad T. K. yra saistomas nuolatiniais tvirtais socialiniais ryšiais (gyvena pas tėvus, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia kas mėnesį išlaikymą bei leidžia laisvalaikį kartu), asmuo dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Sutiktina, kad aptarti duomenys yra reikšmingi, dalis jų išties teigiamai apibūdina T. K. asmenybę, vis dėlto jie nėra pakankami daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Čia pastebėtina, kad teismų praktikoje pažymima, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, jog būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo daugiau nebenusikals. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą pagal teismų praktiką iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).

12. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. K. padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis. Nepaisant to, kad pastarojo teistumas yra išnykęs, būtent kas akcentuota skundžiamame nuosprendyje, visgi išvadai apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, neabejotinai didelę reikšmę turi faktas dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos, juo labiau, nusikalstamų veikų, jei jų buvo ne viena, net jei teistumas dėl ankstesnių nusikaltimų ir yra išnykęs, taip pat tokių nusikalstamų veikų pobūdis, informacija apie padarytus administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, T. K. praeityje Lietuvoje Respublikoje teistas iš viso 3 kartus (du kartus už nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), paskutinis apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas 2009 m. spalio 5 d. už nusikaltimą žmogaus sveikatai (pagal BK 138 straipsnio 1 dalis). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio pagrindu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. K. anksčiau net 4 kartus vairavo transporto priemonę apsvaigimo būsenoje. Tokie duomenys, kurie skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinami ir net apskritai nepaminėti, atsispindi minėtame išraše, iš kurio matyti, kad Airijoje buvo fiksuoti atvejai, kai T. K. 2014 m. lapkričio 17 d., 2014 m. lapkričio 29 d., 2015 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. sausio 23 d. vairavo transporto priemonę neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat padarė ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo arba esant atimtai teisei vairuoti). Už nustatytus teisei priešingus veiksmus Airijos Respublikoje jam buvo paskirtos baudos, net ir laisvės atėmimo bausmė, atidedant jo vykdymą (1 t., b. l. 32-37). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmens registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, T. K. ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. y. už važiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui, greičio viršijimą) bei kitų teisės aktų pažeidimus. Šios nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu T. K. turėjo ir tebeturi galiojančias administracines nuobaudas (1 t., b. l. 38-47). Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjimui perduota baudžiamoji byla Nr. 1-985-1223/2026, kurioje T. K. kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. dėl to, kad 2025 m. spalio 24 d., 21.34 val., vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 prom. etilo alkoholio koncentracija, be to, dar ir sukėlė eismo įvykį (past. – nauja veika inkriminuota po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos). Tokie duomenys, ypač ankstesni vairavimo, esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, vairavimo atvejai, už kuriuos T. K. Airijos Respublikoje buvo taikoma teisinė atsakomybė, rodo, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o byloje esantys duomenys leidžia T. K. vertinti kaip asmenį, linkusį nusikalsti ir nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų bei įstatymų. Kaip matyti, pastarajam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos bausmės, du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo, paskutiniu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nuostatų pagrindu, Airijos Respublikoje net 4 kartus vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas niekaip neleidžia spręsti apie atsitiktinį nusikalstamų veiksmų pobūdų. Nors nuo ankstesnių nusikalstamų veikų, taip pat Airijoje fiksuotų teisės pažeidimų yra praėjęs pakankamas laiko tarpas, tačiau svarbu tai, kad teisei priešingi veiksmai nebuvo vienkartiniai, T. K. nedaro kritiškų išvadų ir yra linkęs kartoti nusikalstamą elgesį, praeityje teismo parodytas pasitikėjimas nesustabdė pastarojo nuo naujos nusikalstamos veikos (kaip minėta, jis kaltinamas ir dar vienos analogiškos veikos padarymu), didesnės įtakos neturėjo ir tai, kad Airijoje buvo ne kartą pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, vieną kartą jam už tai buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nagrinėjamoje byloje nustatytas vairavimo apsvaigus nuo alkoholio atvejis patvirtina T. K. atsainų požiūrį į nustatytas taisykles ir jų laikymąsi, rodo, kad asmuo visgi yra linkęs nusikalsti. Taigi pritartina prokurorės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta būtina sąlyga atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes ir T. K. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, negalima padaryti neabejotinos išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Be to, atsižvelgtina ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. K. vairavo automobilį stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmos patikros alkotesteriu metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, antros patikros metu – 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 18, 19), iš ko matyti, kad nustatytas alkoholio kiekis daugiau kaip penkis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors dėl tokių T. K. veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau nėra abejonių, kad jie kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių bei paties asmens sveikatai ir gyvybei, ypač įvertinus tai, jog T. K. važiavo 107 km/h greičiu, t. y. ženkliai viršydamas atitinkamame ke­lio ruože nustatytą maksimalų leistiną 70 km/h važiavimo greitį, automobilį vairuojant sostinės teritorijoje, Vilniaus vakariniame aplinkelyje (1 t., b. l. 9), kuriame vyksta vienas intensyviausių judėjimų Vilniaus mieste, šventinės dienos pavakare. Šiuo atveju galimų neigiamų pasekmių kilimą užkirto policijos pareigūnai, vykdę greičio kontrolę šiame kelio ruože, o, įvertinus paties T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis automobiliu vyko iš Fabijoniškių mikrorajono ir ketino važiuoti iki savo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje (1 t., b. l. 54-57), t. y. dalyvauti pakankamai intensyviame eisme, nuvažiuojant ženklų atstumą, nėra pagrindo įžvelgti nei veikos, nei ją padariusio asmens mažesnį pavojingumą.

14. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, pritartina prokurorės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą sąlygą, būtiną nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosiosios instancijos teismo sprendimas atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priimtas nesant anksčiau aptartos sąlygos ir nėra suderinamas su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtimi. Šiuo konkrečiu atveju proporcinga asmens padarytai nusikalstamai veikai valstybės reakcija, nesukelianti nebaudžiamumo jausmo, yra ne T. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo pripažinimas kaltu padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Konstatavus, kad nėra vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nėra tikslinga plačiau aptarti klausimą dėl laiduotojos tinkamumo, kadangi dėl ankstesnių išvadų asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Dėl skirtinos bausmės

15. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę T. K., vadovaujasi BK 41, 54 ir 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

16. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę T. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis)), nusikaltimas baigtas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat vertinami T. K. charakterizuojantys duomenys: praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau teistumas yra išnykęs, dėl ko T. K. laikytinas neteistu, 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 102). Įvertinęs T. K. padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus T. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą minimalią baudos bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra teisingas ir proporcingas T. K. padarytai nusikalstamai veikai. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis), T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, jam skirtiną bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę bausmę – 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudą (past. – apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad pritaikius vieno trečdalio sumažinimą galutinės bausmės dydis yra 34 MGL).

Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

17. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju automobilis „BMW 640“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį T. K. vairavo būdamas neblaivus, pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikalstamos veikos padarymo metu T. K. vairuotas automobilis „BMW 640“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui UAB „X.“ (t.1, b. l. 23), ginčo dėl to nėra. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, laikytina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju turi būti išieškota konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio „BMW 640“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, vadovavosi T. K. ir jo gynėjos teismui pateikta 2025 m. rugpjūčio 16 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. CP25K0158 (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita), kuria nustatyta, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m., rinkos vertė – 11 820 Eur (t. 1, b. l. 110-149). Tuo tarpu, prokurorės įsitikinimu, teismas turėjo remtis ne minėta Turto vertinimo atskaita, o VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje. Šios pažymos duomenimis, automobilio „BMW (USA) 640i“, 2016 m., vidutinė kaina (2025 m. liepos mėn. duomenimis) su PVM yra 25 978 Eur (1 t., b. l. 24), ją proporcingai mažinant padarytai nusikalstamai veikai (past. – atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nenurodyta konkreti konfiskuotino turto vertę išieškotina pinigų suma, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė taip pat teigė negalinti įvardinti konkrečios sumos, tik atsakydama į teismo klausimą, nurodė pateikianti nebent savo nuomonę, jog optimali ir proporcinga išišekotina suma būtų 20 000 Eur). Nesutikdama su sprendimu konfiskuotino turto vertę nustatyti remiantis gynybos pateikta Turto vertinimo atskaita, prokurorė nurodo esą šis vertinimas kelia pagrįstas abejones, kadangi vertė, nustačius tik kosmetinius kėbulo apgadinimus ir nevertinant automobilio techninės būklės, negali būti daugiau kaip perpus mažesnė nei tokios transporto priemonės rinkos vertė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais prokurorės skundo argumentais nesutinka, kadangi jie nėra objektyviai pagrįsti.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės, teismas turi įvertinti visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Priimdamas procesinį sprendimą teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas, kodėl konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nustato vadovaudamasis būtent konkrečiais duomenimis, kitus byloje esančius duomenis laikydamas nepagrįstais.

20. Pirmiausia pastebėtina, kad VšĮ „Emprekis“ internetinėje svetainėje www.emprekis.lt/about/php nurodoma, jog automobilių vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, tačiau šios kainos yra tik orientacinės. Teisėjų kolegija, dar kartą detaliai išanalizavusi byloje pateiktą Turto vertinimo ataskaitą, pirmosios instancijos teismo posėdyje teiktus specialisto E. B. paaiškinimus, neturi pagrindo nesiremti minėta vertinimo atskaita ir pagrįstai abejoti, kad dėl Turto vertinimo ataskaitoje nurodytų automobilio defektų (gedimų) jo vertė siekia 11 820 Eur.

21. Kaip matyti iš Turto vertinimo ataskaitos, automobilio „BMW 640“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė buvo nustatyta remiantis automobilio bazine verte (atliekant rinkos kainų tyrimą), taikant lyginamąjį metodą (surinkus informaciją apie ne mažiau kaip 3 analogiško arba panašaus turto sandorių arba pasiūlos kainas (iš internetinių puslapių bei naudojantis VšĮ „Emprekis“ informaciniu leidiniu „Automobilių kainos Lietuvoje“ ir kita informacija) bei, įvertinus turto ir analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamasis turtas, skirtumus, padarant atitinkamas kainų pataisas bei atkuriamąja verte (remonto kaštais) taikant išlaidų (kaštų) metodą (1 t., b. l. 110-123). Šių duomenų pagrindu nustatyta, kad transporto priemonės bazinė vertė yra 20 475,33 Eur (1 t., b. l. 122), o nustačius koregavimo koeficientą (lyginant vertinamos transporto priemonės ir lyginamųjų objektų faktinės ridos skirtumus, transporto priemonės išvaizdą ir bendrą techninę būklę) koreguota vertė nustatyta – 20 155,91 Eur (1 t., b. l. 123). Nepataisytų transporto priemonės defektų atkuriamosios vertės (remonto kaštų) nustatymo detalizacija patvirtina, kad automobilis „BMW 640“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi defektų (gedimų), vertės sumažėjimas didžiąja dalimi yra nulemtas kėbulo defektų ir su tuo susijusių darbų (remonto, ardymo-surinkimo bei dažymo medžiagų), be to, nustatyti ir slenksčio juostų, dugno apdailos, rūko žibintų, ratlankių, arkos posparnių ir kiti defektai. Tad nagrinėjamu atveju specialistui atlikus individualų transporto priemonės vertinimą ir nustačius korekcinę vertę, kurią sudaro įvertinti nepataisyti arba netinkamai pataisyti apgadinimai ir defektai, kurių bendra suma yra 8 338,56 Eur, nustatyta, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m., transporto priemonės rinkos vertė yra 11 820 Eur. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas vertinimo ataskaitą pateikęs E. B. patvirtino visas Turto vertinimo ataskaitoje nurodytas išvadas, pasisakė dėl vertinimo metodikos, išsamiai paaiškino, kokiais kriterijais remiantis buvo vadovaujamasi atliekant automobilio vertinimą. Patvirtinęs pateiktą išvadą, specialistas papildomai paaiškino, kad automobilis buvo apžiūrėtas fiziškai, vertinami apgadinimai buvo matomi, jie užfiksuoti atitinkamose fotonuotraukose (1 t., b. l. 126-133). Apklaustas E. B. pažymėjo, kad apžiūrėjęs automobilį vizualiai matė, jog transporto priemonė yra patyrusi ir vandens poveikį (taip vadinamas „skenduolis“), todėl, atsižvelgiant į visus automobilio defektus (elektronikos, multimedijos gedimus), kurie net ir nebuvo vertinti, kadangi, kaip pabrėžė specialistas, jis negalėjo nufotografuoti klimato valdymų defektų, tam turi būti autorizuoto servizo pažyma, kuri jam nebuvo pateikta, reali automobilio vertė gali būti dar mažesnė. Tuo pačiu E. B. nurodė, kad iš JAV atgabenti automobiliai yra pigesni, kadangi jie skirti Europos rinkai, yra pristatomi „nesveiki“, su didesniais, ar mažesniais defektais (nagrinėjamu atveju, pristatytas „skendęs“ automobilis), be „garantijos“. Be kita ko, pažymėjo, kad jo, kaip specialisto, praktikoje individualaus vertinimo ir VšĮ „Emprekis“ vertė sutampa retai, kadangi VšĮ „Emprekis“ pateikia tik statistinę vertę (1 t., b. l. 176-186). Nors prokurorė akcentavo, kad nebuvo vertinama reali techninė automobilio būklė, tačiau, kaip matyti, automobilis buvo individualiai apžiūrėtas, užfiksuoti matomi defektai, ir, taikant lyginamąjį vertės metodą bei atkuriamąja verte (remonto kaštais) taikant išlaidų (kaštų) metodą, nustatyta jo rinkos vertė. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo išvadai, kad Turto vertinimo ataskaitoje konstatuoti automobilio defektai neatitinka tikrovės, nustatyta transporto priemonės rinkos vertė yra neteisinga, kadangi byloje nėra tokią išvadą pagrindžiančių objektyvių duomenų, jų nepateikė ir prokurorė. Juo labiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas E. B., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir davęs priesaiką, patvirtino savo išvadą dėl automobilio rinkos vertės, davė išsamius paaiškinimus, kas konkrečiai nulėmė ženklų transporto priemonės vertės sumažėjimą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas individualus nusikalstamos veikos priemone pripažinto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos pozicija, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nustatytina remiantis ne orientaciniu VšĮ „Emprekis“ įvertinimu, bet licencijuoto turto vertintojo E. B. pateikta išvada (vertinimo ataskaita).

23. Kiti prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su pirmosios instancijos teisme gynybos keltu prašymu konfiskuoti ne visą, o tik dalį automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (akcentuojant T. K. darbą, šeimos interesus, finansinius įsipareigojimus ir kt.), apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, toks gynybos prašymas buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui nusprendus išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 11 820 Eur, nustatytą pagal individualią 2025 m. rugpjūčio 16 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. CP25K0158. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo plačiau aptarti šiuos apeliacinio skundo argumentus.

24. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolega sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, dėl ko keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių

25. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 dalimi, T. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 7 d. Taip pat, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat prašo skirti T. K. BK 68 ir 72⁵ straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones, neginčydama skundžiamu nuosprendžiu nustatytų šių baudžiamojo poveikio priemonių terminų. Pabrėžtina, kad pats T. K. su šiomis jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sutiko ir jų neskundė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nusikalstamą veiką T. K. adarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, kaip jau minėta, praeityje ne kartą vairavo apsvaigimo būsenoje, kas rodo, jog pastarasis turi polinkį nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir T. K. asmenybei. Pagrindo neskirti šių pirmosios instancijos teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar nustatyti kitokius terminus nėra, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių šioje dalyje skundžiamas nuosprendis turėtų būti keistinas ar, juo labiau, naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria T. K. (T. K.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. K. galutinę bausmę – 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dal palikti nepakeistą.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.