Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialiojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, Greitosios medicinos tarnyboje, paramedikas, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. liepos 6 d. apie 17.32 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkelyje, pravažiavus apie 350 metrų nuo Pilaitės pr. viaduko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 640“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. liepos 6 d. 17.59 val. tikrinimo metu nustatė, alkotesteriu nustatė 2,14 promilių neblaivumą. Šiais veiksmais T. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus. Parodė įvykio dieną susipyko su sužadėtine, nes gyveno pas ją Fabijoniškėse. Nenorėdamas ten būti, susikrovė daiktus į mašiną ir važiavo link tėvų namų. Važiuojant sustabdė policijos pareigūnai, kadangi viršijo 15 km/val. greitį. Taip pat davė „pūsti ir pripūtė“. Patvirtina, kad konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tą dieną vartojo alkoholį, kadangi dieną prieš buvo šventėje ir grįžęs išgėrė degtinės. Neatsimena kiek tiksliai išgėrė degtinės. Tuo metu jam atrodė, kad apsvaigimo prasme jautėsi normaliai. Alkoholį vartoja nedažnai. Tuo metu nesijautė neblaivus. Kai policijos pareigūnai sustabdė dėl viršyto greito, pastebėjo jo neblaivumą, pajuto kvapą, todėl paprašė papūsti. Važiavo su draugo automobiliu, buvo pasiskolinęs, nes jo automobilis buvo servise. Po įvykio atvažiavo tralas, pakrovė automobilį ir išvežė į stovėjimo aikštelę. Kitą dieną nuvažiavo draugas ir pasiėmė. Situaciją vertina labai blogai, gailisi, pasižada ateityje daugiau taip nedaryti. Nesutinka su automobilio verte, nes automobilis 2016 metų. Pažymi, kad jie atliko vertinimą ir šiuo metu įvertintas 12 000 Eur sumai.

Jis pats yra paramedikas, tačiau po šio įvykio yra pagalbinis darbuotojas, bei ženkliai sumažėjo alga. Turi 2 vaikus, kuriems teikia išlaikymą, dabartinis jo atlyginimas – 1 200 Eur į rankas, vaikams moka 400 Eur. Savo vardu jokio registruoto turto neturi. Yra paėmęs vartojimo paskolą, kuria moka, kadangi reikėjo vaikams sutvarkyti kambarius (b. l. 177).

Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra nepriklausomas turto vertintojas, buvo užsakytas padaryti nepriklausomą automobilio „BMW“ vertinimą. Vertinimo užsakovas yra T. K., automobilio „BMW640“, buvo susisiekta nustatyti automobilio rinkos vertę, atvyko apžiūrai, padaryta stovinčio automobilio vizuali apžiūra ir atlikti skaičiavimai. Vertinimo data 2025 m. rugpjūčio 16 d. Apžiūra truko 1 diena, tą pačią dieną buvo surašytas apžiūros aktas. Fiziškai vertinami apgadinimai matomi, ką galima nufotografuoti ir pateikti fotografijose bei užfiksuoti. Buvo vertinama pagal duomenis komplektaciją, variklį, kilmės šalį, ieškomi 3 artimiausi skelbimai pasiūloje, jei tokie nerandami, daromos pataisos. Naudoja „Emprekis“ duomenis, pataisos koeficientui įsivedimui. Pagal „Emprekis“ 25 978 Eur, o pagal individualų vertinimą 11 820 Eur. Vertinama buvo tai kas apgadinta, todėl automobilio reali vertė gali būti dar mažesnė. Pažymi, kad sunku pažeidimų laiką įvertinti ar tai atsirado prieš mėnesį. „Emprekis“ vertė ir naudojama, kad įsivesti pataisą dėl mėnesio pagal koeficientą. Nuotraukose yra pateikta daugiau nei skaičiuojama, jis pateikia viską ką mato, yra natūraliai nudilusi padanga ir neskaičiuojama, nes neturi įtakos vertei. Palyginamuosius duomenis ima iš Lietuvoje, esančios pasiūlos, tai šiuo atveju – skelbimai, jeigu nėra Lietuvoje, ima iš Europos. Jei automobilis yra iš JAV, tai yra pigesnis, nes skirtas Europos rinkai. Pažymi, kad šie automobiliai visada būna pigesni, nes atkeliauja „nesveiki“ ar su didesniais, ar mažesniais defektais. Prieš atliekant vertinimą jie nevairuoja automobilio, nes tai yra kitų asmenų turtas, jie tik vizualiai vertina. Jeigu reikalinga kažkokia speciali išvada, nes yra kažkoks nusiskundimas, tai reikalinga autorizuotų servisų pažyma, kur būtų nustatyti sugadinimai. Jei užsakovas pateiktų papildomą pažymą iš serviso, kas yra sugadinta, tai galėtų skaičiuoti, tačiau šiuo atveju nebuvo pateikta. Vertinimo metu yra fiksuojama ir skaičiuojama apgadinimų, sugadinimų atstatymo sąmata. Automobilis vertinamas, atsižvelgiant tik išorinius apgadinimus, matomus, kuriuos galima užfiksuoti.

Patvirtina, išvadoje pateiktus duomenis. Turi kilnojamojo turto licenciją, kitaip negalėtų atlikti vertinimo. Turi ne mažiau 10 metų patirties vertinant automobilius. „Emprekis“ yra statistinė vertė. Jo praktikoje, individualaus vertinimo ir „Emprekis“ vertė labai retai sutampa, nes tai yra du skirtingi dalykai. Be to, automobilių iš Amerikos vertė mažesnė, dėl to, kad negarantiniai ir dėl to, kad atkeliauja nesveiki, įvairių būklių. „Emprekis“ vertinant yra pagrindiniai pasirinkimai – variklis, metai, kurie šiai grafai atrinkti, bet tai nėra individuali vertė, nes tai yra išvesta statistinė vertė. Savo darbe vadovaujasi vertinimo metodika. Šis automobilis vertinimo metu buvo patyręs matomų apgadinimų. Apgadinimai buvo nubrozdinimai, kurie galėjo atsirasti visaip – ar per mėnesį, ar per metus (b. l. 178-180).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 7 d. įtariamuoju apklaustas T. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, 2025 m. liepos 6 dienos metu buvo pas savo sužadėtinę Fabijoniškių mikrorajone. Būdami susipyko ir jis sugalvojo susirinkti daiktus ir išvažiuoti iš jos namų į savo namus Kriaučiūnų gatvėje. Dienos metu vartojo degtinę, ir kadangi nenorėjo būti pas sužadėtinę įsėdo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „BMW 640“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir pradėjo važiuoti. Važiavo vakariniu aplinkkeliu link Kraučiūnų gatvės. Važiuojant link Pilaitės mikrorajono jį sustabdė policijos pareigūnai. Jie iš karto suprato, kad jis yra neblaivus ir davė papūsti į alkotesterį. Kiek tiksliai pripūtė negali pasakyti, mažiausiai buvo 2,14 prom. Gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus, daugiau taip nedarys. Suprato, kad padarė didelę klaidą (b. l. 54-57).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo 2025 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 6 d. buvo gautas Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio vyresn. specialistės E. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 6 d., vykdant greičio kontrolę greičio matuokliu, apie 17:32 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkelyje, pravažiavus apie 350 metrų nuo Pilaitės pr. viaduko, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, T. K., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-4).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 6 d. apie 18.01 val. Vakariniame aplinkkelyje, vykdant greičio kontrolę, buvo užfiksuotas automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greitis 107 km/val. Sustabdymo metu nustatyta, kad automobilį vairuoja T. K.. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, T. K. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro. Patikrinus T. K. neblaivumą, buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas. Vairuotojas su alkotesterio rodmenimis sutiko, neginčijo (b. l. 8).

Vilniaus AVPK vyresniosios specialistės 2025 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 6 d. dirbant kartu su specialistu L. S. tarnybiniu automobiliu V1874, Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, pravažiavus apie 350 m nuo Pilaitės pr. viaduko vykdėme greičio kontrolę greičio matuokliu LaserCam4 Nr. LE2666 su galiojančia patikra Nr. 2035452 kelio ruože, kur maksimalus leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h. Apie 17.32 val. greičio matuoklis užfiksavo 107km/h automobilio „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greitį. (T. K. už greičio viršijimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį ROIK 25277867336.) Sustabdymo metu nustatyta, kad automobilį vairuoja T. K. gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, T. K. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFF-0053 su galiojančia patikra Nr. 2263351 17.43 val. T. K. buvo nustatytas 2,33 prom. girtumas. Tuo pačiu alkotesteriu atliktas antras tikrinimas, kur 17.59 val. nustatytas 2,14 prom. girtumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais supažindintas, parodymų neginčijo. T. K. buvo įteiktas šaukimas įpareigojantis atvykti į policijos įstaigą adresu Vilnius, Sietyno g. 24, 2025 m. liepos 7 d. 14.00val. Automobilis BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Filmuota Body (b. l. 9).

Iš 2025 m. liepos 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Vilnius, Vakarinis aplinkkelis, pravažiavus apie 350 metrų nuo Pilaitės pr. viaduko, apžiūrimas lengvasis automobilis „BMW“ juodos spalvos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi dešinės pusės kelkraštyje, priekinė dalis nukreipta link Oslo gatvės pusės. Apžiūrint automobilio kėbulą jokių akivaizdžių apgadinimų nepastebėta. Šio automobilio salonas juodos spalvos, ant galines sėdynės matoma poilsiui skirta pagalvė šalia jos yra kolonėlė bei vandens tara „AKVILĖ“ ant porankio automobilio draudimo polisas, atidarius priekyje dešinėje pusėje daiktadėžė viduje yra automobilio techninės apžiūros lapas. daugiau nieko nepastebėta. Automobilis nuvežtas saugojimui adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Pridedama fotolentelė (b. l. 10-16).

Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. liepos 6 d. Vilniaus AVPK vyriausioji specialistė E. B. nustatė šiuos T. K. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą. Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF - 0053, patikros sertifikato Nr. 2263351, patikra galioja iki 2025 m. rugsėjo 1 d.) pagalba T. K. 17.43 val. nustatytas 2,33 promilių, o antro tikrinimo metu 17.59 val. nustatytas – 2,14 promilių neblaivumas. T. K. sutiko su tikrinimo rezultatais. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 17-20).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 23).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „BMW“, lengvojo automobilio, 2016 m., vidutinė kaina 2025 m. liepos mėn. duomenimis su PVM 25 978 Eur (b. l. 24).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją reikšmę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad duomenys negali būti pripažinti įrodymais tik jeigu: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-81-719/2024).

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo T. K. paaiškinimais teisme (b. l. 177), kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, papildomai duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 54-57), taip pat alkotesterio kvitų, neblaivumo nustatymo akto duomenimis (b. l. 17-19), kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis T. K. 2025 m. liepos 6 d. apie 17.32 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, pravažiavus apie 350 metrų nuo Pilaitės pr. viaduko, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 640“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. liepos 6 d. 17.59 val. tikrinimo metu nustatė, alkotesteriu nustatė 2,14 promilių neblaivumą

Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad T. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybėn (b. l. 97-101). Baudžiamojo proceso metu gautas A. K. prašymas perduoti kaltinamąją T. K. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 105-106).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad laiduotoja pretenduoja būti jo sesuo. Su pastarąja pasikalbėjo iš karto po įvykio. Paskambino atvažiavo, nusivežė namo, ten kur dabar gyvena. Sesuo į šį įvykį sureagavo labai blogai, tačiau palaikė. Su seserimi dažnai bendrauja, gyvena kartu. Ji yra vyresnė, stengiasi klausyti, pasitarti kaip su artimiausiu žmogumi. Pažymi, kad sesuo vyresnė 10 metų. Jam labai svarbi sesers nuomonė. Laisvalaikį leidžia kartu, be to tiek jo, tiek sesers vaikai tarpusavyje bendrauja. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 180-181).

A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra T. K. vyresnioji sesuo, ji vyresnė 10 metų. Apie įvykio aplinkybes viską žino. Galėjo paskambinti ir paprašyti pagalbos, tačiau sėdo už vairo išgėręs. Po įvykio brolis paskambino, kritiškai žiūri į šį įvykį, tai nėra normalu, visi pergyvena, kad taip nutiko. Jos brolis tikrai yra darbštus ir sąžiningas, rado darbą, dirba greitojoje pagalboje, brolį darbe vertina, net po įvykio yra duotas šansas ir paliko darbe. Su sužadėtine atsitiko, taip kaip atsitiko, nieko nepadarysi. Šiuo metu brolis gyvena kartu, padeda. Broliui taip pat padeda jos vyras nuvažiuoti apsipirkti, kartu praleidžia daug laiko. Brolio sūnui (duomenys neskelbtini) metai, o jos vaikams (duomenys neskelbtini) metų, tarpusavyje labai gerai sutaria, daug laiko praleidžia kaip šeima. Brolis labai gailisi ir jie tikisi, kad jam tas darbas yra naujas gyvenimo etapas nuo kurio jau pradės kurti savo gyvenimą. Gali daryti teigiamą įtaką, kadangi daug laiko praleidžia kartu, turi pakankamai stiprų ryšį. Po įvykusio įvykio broliui buvo tikrai labai blogai. Pažymi, kad už brolį gali laiduoti ir su užstatu, jeigu reikės suras pinigus užstatui. Taip pat laidavimo terminas 1-2 etai, negąsdina. Žino, kad broliui yra autoritetas, be to neturi galiojančių nuobaudų ir teistumų (b. l. 181).

Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje gali būti taikomas atleidimas T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, parinkta tinkama laiduotoja – ginamojo sesuo yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Mano, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kad asmuo turi būti pirmą kartą buvęs padaręs nusikalstamą veiką ir tik tada galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pasikeitė ir tiesiog dabar dėl tos priežasties, dėl pakeitimo ir tendencingo įstatymų leidėjo pozicijos, kuri įtvirtinta BK 40 straipsnyje, gynybos vertinimu yra visos sąlygos atleisti mano ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 183).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra teiktas prašymas atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jog baustas eilę kartų administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Nors ir neturintis šiuo metu teistumo, kas formaliai leistų taikyti BK 40 straipsnį, tačiau vertintina, tai, kad kaltinamasis praeityje buvo atleistas pagal BK 38 straipsnio, buvo teistas 2 kartus už tyčinius nusikaltimus, paskiriant bausmes, paskutinį kartą 2019 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 straipsnį, vėl yra kaltinamas tyčinės nusikalstamos veikos padarymu, todėl vertinant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, matyti, kad nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, tokiu elgesiu ignoruojant ne tik baudžiamuosius įstatymus, bet ir kitus teisės aktus, kadangi kaltinamasis yra baustas ir administracine tvarka už įvairių nustatytų taisyklių ir teisės aktų pažeidimus. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl toks pateiktas prašymas atmestinas, nesant visų būtinų įstatyme numatytų reikalaujamų sąlygų (b. l. 182-183).

Pagal nuosprendžio metu galiojančią BK 40 straipsnio redakciją (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d. vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Įstatymas numato, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. (BK 40 str. 4 d.).

Kaltinamasis T. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę nuo pat pradžios, parodymų nekeitė, taip pat kritiškai ir neigiamai vertino alkoholio vartojimą, vairavimą pavartojus alkoholį ir sukeltus neigiamus padarinius – nusikalstamos veikos padarymą. Pastebėtina, kad BK 281¹ straipsnio sudėtis nenumato visuomenei pavojingų padarinių kilimo.

T. K. praeityje teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, šiuo metu gyvenantis pas tėvus, taip pat kartu su seserimi, dirbantis, per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka, tačiau tarp jų nėra šiurkščių, administraciniai nusižengimai padaryti iki nusikaltimo padarymo, dalis paskirtų baudų apmokėta (b. l. 38-47), turi nuolatinius stiprius socialinius ryšius, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 102), be to turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 103-104), kuriems teikia kas mėnesį išlaikymą, bei leidžia laisvalaikį kartu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo įvykdyto nusikaltimo atsitiktinį pobūdį, kas leidžia manyti, kad kaltinamasis T. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu laiduotoja galės daryti teigiamą poveikį kaltinamajam, tai parodo, kad tarp kaltinamojo ir laiduotojos yra labai stiprus ryšys, daug bendrauja, laisvalaikį leidžia kartu, po įvykio gyvena viename name. Apklausta laiduotoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad gali daryti teigiamą įtaką T. K., kadangi pastarasis įsiklauso į jos nuomonę. Turi didelį autoritetą T. K., kas, neabejotinai, padės laiduotojai daryti teigiamą įtaką ir užtikrinti sėkmingą laidavimą.

Teismas taip pat vertindamas A. K. asmenybę atsižvelgia į tai, kad ji yra neteista (b. l. 107-108, 189), traukta administracinėn atsakomybėn, bet ne už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. greičio viršijimą, vairavo automobilį be techninės apžiūros (b. l. 190-193). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir įrodymus sprendžia, jog A. K. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam T. K..

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. K. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą T. K. nutraukti. Įvertinus pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, laiduotojos asmenybę ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, leis nenutraukti socialinių ryšių, darbo, nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis T. K., vairuodama automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 2,14 promilių (‰) neblaivumas, šiurkščiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jo įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos (2,14 ‰ girtumas), dienos metu (apie 17.32 val.), Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, kur yra intensyvus eismas, nors tai buvo nedarbo diena, tačiau eismo intensyvumas šioje kelio dalyje didelis. Iki neblaivumo nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių, pėsčiųjų sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkių pasekmių. Kita vertus, kaltinamasis neteistas, teistumas išnykęs, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra siejamas stiprių socialinių ryšių, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 7 d. Pažymėtina, jog kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones jam yra reikalinga savo asmeniniams bei kitiems poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad T. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis, kurį vairavo T. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, jis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 23).

Teismas šiuo atveju vadovaujasi BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, t. y. konfiskuoja ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę (automobilį), bet jos vertę pinigais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas T. K. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Byloje nustatyta, jog T. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį vartojo valandą prieš neblaivumo nustatymą, bei buvo policijos pareigūnų sustabdytas dėl viršyto greičio, kurio metu paaiškėjo, kad asmuo vartojo alkoholį. Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Byloje matyti, kad T. K. finansinė padėtis yra stabili, dirbantis, turintis atitinkamas pajamas, todėl manytina, kad galės sumokėti konfiskuotino turto vertės dydžio pinigų sumą.

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenys, vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „BMW (USA) 640i“, 2016 m., vidutinė kaina (2025 m. liepos mėnesio duomenimis) su PVM – 25 978 Eur (b. l. 24). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. ir jo gynėja advokatė E. Belevičienė pateikė 2025 m. rugpjūčio 16 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. CP25K0158, kurioje matyti, kad atliktus turto individualų vertinimą, nustatyta, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m., transporto priemonės rinkos vertė – 11 820 Eur, kuri, proceso dalyvių teigimu, labiau atitinka tikrąją automobilio vertę, kadangi buvo vertintas konkretus automobilis, su konkrečiais jo trūkumais ir individualiu nusidėvėjimu. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B., patvirtino visas ataskaitoje nurodytas aplinkybes, bei vertinimo metodiką, paaiškino kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi atliekant automobilio vertimą, bei patvirtino pateiktą išvadą (b. l. 178-180).

Teismo vertinimu, 11 820 Eur suma, kuri nurodyta turto vertintojo E. B. ataskaitoje, iš tiesų individualizuoja automobilio, kuriuo naudodamasis kaltinamasis T. K. padarė nusikaltimą, tikrąją vertę, nors automobilio individualus vertinimas atliktas praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo įvykio. Teismo manymu, ši vertė nėra neproporcingai per didelė vertinant kaltinamojo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo gynėja prašė mažinti konfiskuotinos turto vertės suma, kuri nustatyta pateiktoje išvadoje. Paaiškinant tai, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus, kaltinamasis T. K. nurodo pats turintis finansinių įsipareigojimų. Mano, šiuo atveju reikia įvertinti ir jo turtinę padėtį, bei gaunamo užmokesčio dydį, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis buvo perkeltas į kitas pareigas, jo gaunamas atlyginimas ženkliai sumažėjo, gauna 1 200 Eur, 400 Eur moka už vaikų išlaikymą. Tai visos šios nurodytos aplinkybės rodo, kad automobilio, kurio rinkos vertė 11 820 Eur, visos vertės konfiskavimas būtų neproporcingas. Be to, nėra jokių duomenų, kad T. K. vairuodamas automobilį, nors ir neblaivus šią transporto priemonę, darė kokius nors pavojingus manevrus, sukėlė kokį nors ypatingą pavojų saugumui, didesnį negu savaime vairavimas transporto priemonės, esant girtumui. Todėl, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismo prašė išieškoti tik dalį automobilio vertės ir akivaizdu, kad ta automobilio vertė turi būti skaičiuojama tik tai nuo individualaus automobilio vertinimo.

Teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo T. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog T. K. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 820 Eur.

BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė teismo skirti papildomą kaltinamajam T. K. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ar narkomanijos prevencijos ankstyvos, intensyvios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (b. l. 183). Teismo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja nedažnai (b. l. 177).

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam T. K. padarys teigiamą įtaką, veiks kaip prevencinė priemonė, formuosianti nuostatas, kad alkoholis nėra problemų sprendimo būdas, padės pačiam vengti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rizikos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam T. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą pranešti AB „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą T. K. nutraukti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 dalimi, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš T. K. konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 820 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimties eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą pranešti AB „Regitra“.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2) vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti T. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotina turto vertė“ (būtina nurodyti bylos numerį, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Artea bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas). Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.