Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.

V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. K., jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas ir jas platino, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. K., 2016-11-22, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens vardu R., (duomenys neskelbtini), prie gimdymo namų neteisėtai įgijo 4,029 g miltelių su narkotinėmis medžiagomis – 0,106 g metadonu, 0,003 g heroinu, 0,0091 g karfentaniliu ir psichotropine medžiaga – alfa-pirolidinoheksanofenono (a-PHP), šias medžiagas kartu su V. K. paruošė pardavimui, jas supakuodami į folijos lankstinukus (ne mažiau 67 vnt.), iš kurių esant bendram sutarimui - 0,118 g miltelių su narkotine medžiaga joje buvusiu – 0,003 g metadonu, karfentaniliu ir psichotropine medžiaga – alfa-pirolidinoheksanofenono (a-PHP) (2 folijos lankstinukai) 2016-11-22, apie 17.00 val., prie (duomenys neskelbtini), V. V. pardavė K. Z., o 0,223 g miltelių su narkotine medžiaga, t. y. joje buvusiu – 0,006 g metadonu, karfentaniliu ir psichotropine medžiaga – alfa-pirolidinoheksanofenono (a-PHP) (4 folijos lankstinukai) laikė prie savęs iki 2016-11-22, 18.00 val., kai prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o likusius 3,688 g miltelių su narkotinėmis medžiagomis 0,097 g metadonu, 0,003 g heroinu ir 0,00060 g karfentaniliu ir psichotropine medžiaga – alfa-pirolidinoheksanofenono (a-PHP) (63 vnt. folijos lankstinukų, rastų ir paimtų kratos metu), neteisėtai laikė iki 2016-11-22, 23.10 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai kratos metu pas jį ir V. K. rado ir jas paėmė. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis V. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kadangi V. K. nežinojo, kad narkotinės medžiagos bus parduotos.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-163-648/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad narkotines medžiagas įgijo V. V. ir jas laikė V. K. namuose. Pastarajam buvo žinomas neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo bei platinimo faktas. V. K. tam neprieštaravo, o priešingai, šias narkotines medžiagas kartu su V. V. paruošė pardavimui, jas supakuodami į folijos lankstinukus (ne mažiau 67 vnt.), iš kurių V. V. 2 lankstinukus pardavė K. Z., 4 lankstinukus laikė prie savęs, o likusius – V. K. namuose. Iš aptartų nuteistųjų veiksmų matyti, kad jie turėjo vieningą tikslą platinti narkotines medžiagas. Nors šiuo atveju narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo veiksmus atliko V. V., tačiau V. K. žinojo, kad jos įgytos tikslu platinti ir laikomos jo namuose bei pats jas pakavo į folijos lankstinukus. Pastarasis suvokė, kad neteisėtai laikomos bei pakuojamos narkotinės medžiagos tikslu jas platinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. V. ir V. K. nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupėje ir tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis pripažino savo kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – būtina nustatyti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.) ir kaltininko prisipažinimą kaltu dėl šios veikos padarymo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. ne savo noru pripažino kaltę, o dėl byloje surinktų įrodymų, nes liudytoja K. Z. buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir nurodė, jog narkotines medžiagas įgijo iš apelianto. Po to pareigūnai jį sulaikė ir pas apeliantą bei V. K. namuose surado narkotines medžiagas. Taip pat pažymėtina, kad V. V. ne kartą keitė savo parodymus, norėdamas padėti V. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nenustatytas ir nuoširdus gailėjimasis, nes nuteistasis tik deklaratyviai nurodė savo gailestį, neigiamai nevertino savo poelgio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius kaltininko nuoširdaus galėjimosi ir visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad pagal BK 61 straipsnio 2 dalies prasmę šio baudžiamojo įstatymo nuostatos imperatyviai nereikalauja, kad, nustačius vieną ar kelias atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltininkui būtų paskirta didesnė už sankcijos vidurkį bausmė, nes bausmės dydį lemia ne tik sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, bet ir kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. V. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (padarytas baigtas nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, teistas bei kt.) ir paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas didesnį nei minimalus šios sankcijos bausmės dydis. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti bausmės vykdymą jeigu nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas privalo vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo – V. V. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.).

Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. V. nusikalto iš savanaudiškų paskatų, siekdamas pasipelnyti. Be to, nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, smulkias vagystes, Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kt., paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, septynis kartus teistas iš esmės už nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmasis teistumas – 2009 metais, t. y. 16 metų, šį nusikaltimą padarė praėjus vos mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmių rūšys (laisvės apribojimas, areštas), tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina, kad V. V. nori pradėti naują gyvenimą ir eiti doros keliu, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.