- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1041-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00241-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. (J. P.) ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės pardavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – S. L., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti ieškovui valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,2645 ha, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad po tėvo A. P. mirties priėmė jo palikimą – gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Tėvas yra sumokėjęs už 20 arų žemės, o 2015 m. pradėjo procedūrą dėl 0,2645 ha ploto žemės sklypo išpirkimo, gavęs planą su parašais manė, kad to užtenka ir daugiau nieko nereikia daryti. Kadangi procedūra nebuvo baigta, t. y. nepasirašyta žemės pirkimo–pardavimo sutartis, paveldėjęs tėvo palikimą, ieškovas kreipėsi į matininką dėl kadastrinių duomenų atnaujinimo, po to pateikė prašymą NŽT, tačiau gavo atsakymą su pasiūlymu rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto keitimo procedūrą sumažinant sklypą dalimi, kurioje 2016 m. statant kotedžus kaimyniniame sklype statybininkai sustūmė žemę ir tokiu būdu atribojo nuo likusio sklypo dalies apie 4 arus žemės, kuriame buvo ieškovo tėvo daržas. Dėl šio įvykio ieškovo tėvas A. P. kvietė policiją. Ieškovo vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sutartį, nes tėvo pradėta procedūra turi būti užbaigta. Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas jau buvo patvirtintas ir atsakovės jis nėra nuginčytas ar panaikintas. Ieškovas moka valstybinės žemės nuomos mokestį už 0,2645 ha ploto žemės sklypą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pagal formavimo ir pertvarkymo projektą faktiškai naudoja tik dalį žemės sklypo, todėl jam pasiūlyta inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto keitimo projektą, kuriuo būtų suformuotas žemės sklypas pagal faktiškai naudojamą žemės plotą. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D‑40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, kurioje aiškiai aprašyta tvarka, kaip turi būti nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti. Atsižvelgus į šios metodikos nustatytus reikalavimus, ieškovo statiniams eksploatuoti būtinas apie 700 kv. m žemės sklypo plotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovo J. P. ieškinį tenkino ir įpareigojo NŽT per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti ieškovui valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,2645 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovo tėvo A. P. prašymu buvo rengiamas jo naudojamo valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Buvo suformuotas naujas 0,2645 ha ploto žemės sklypas, kuris 2014 m. gruodžio 15 d. suderinus ir 2015 m. sausio 13 d. patikrinus NŽT buvo patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2296 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. 2014 m. gruodžio 3 d. projektas suderintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. T., o 2014 m. gruodžio 15 d. – NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos S. N..
4.2. Remiantis 2015 m. sausio 13 d. NŽT Žemės valdos patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.16)-200, tikrinamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pertvarkoma teritorija – formuojamas 0,2645 ha ploto žemės sklypas prie šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklausančių ir po tėvo A. P. mirties paveldėtų pastatų – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Šio projekto iniciatorius – A. P., planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Patikrinimo akte konstatuota, kad projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Patikrinimo išvada – teigiama. Apie tai atitinkama žyma padaryta ir pačiame formavimo ir pertvarkymo projekte, nurodant išvados datą „2015 m. sausio 13 d.“, numerį „Nr. TPA-(8.16)-200“ ir patikrinimo rezultatą „Teigiama“. Po įrašytais duomenimis pasirašė 2015 m. sausio 13 d. patikrinimo aktą sudariusi vyriausioji specialistė V. D..
4.3. Nagrinėjamu atveju A. P. prašymu įvertinus jo naudojamą žemės plotą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu buvo suprojektuotas, o vėliau ir patvirtintas didesnis nei 0,2 ha žemės sklypas, tačiau jis neviršija leistinos 0,3 ha dydžio ribos, nustatytos tiek Žemės reformos įstatyme, tiek ir taisyklėse. Taigi ieškovo prašomas parduoti sklypas neviršija įstatymo nustatytų maksimalių dydžių ir ginčo dėl to byloje nėra. Parengus formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo sudaryta sklypo kadastrinių duomenų byla. Ieškovas paaiškino, kad priėmęs palikimą, kvietė matininką, kuris atliko matavimus ir patikrino suprojektuoto žemės sklypo kadastrinius duomenis, t. y. parengė 2020 m. liepos 9 d. žemės ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 0709 ((duomenys neskelbtini)), 2020 m. rugsėjo 8 d. žemės sklypo kadastro duomenis ir sudarė žemės sklypo planą (sklypo plotas 2 642 m²). NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos tikrinimo aktas patvirtina, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 2642 kv. m., kadastro duomenų byloje Nr. 1722162 teisingai nustatyta žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, teisingai nustatytas žemės sklypo plotas ir sudarytas žemės sklypo plotas, užpildytas sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ir žemės sklypo kadastro duomenų forma, yra paskaičiuotos žemės sklypo vertės ir žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja S. N. 2020 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu parašu patvirtino, jog byla suderinta.
4.4. Teismas taip pat nustatė, kad A. P. naudojo visą 0,2645 ha ploto žemės sklypą, o galimybę naudoti visą formavimo ir pertvarkymo projekte nurodytą žemės plotą prarado nesant jo valios. Aplinkybės, kad buvo naudojamas visas formavimo ir pertvarkymo projektu suformuotas žemės sklypas patvirtino liudytoja S. P., kuri paaiškino, kad sklypo vietoje, kur šiuo metu sustumtas žemės pylimas, buvo A. P. daržas, auginami uogų krūmai, buvo daug aviečių. Liudytojos nurodytas aplinkybes dėl viso žemės sklypo naudojimo davęs priesaiką patvirtino ir ieškovas. Tiek ieškovas, tiek liudytoja vienodai paaiškino, jog prasidėjus kotedžų statyboms gretimame sklype rangovai sustūmė žemės pylimą į A. P. naudojamą žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo S. L.. A. P. dėl to kvietė policijos pareigūnus, liudytojos žodžiais „triukšmavo“, kas patvirtina, kad A. P. naudojo žemę toje vietoje ir, būdamas garbaus amžiaus, taip kaip sugebėjo siekė pašalinti kliūtis naudotis jam suprojektuota žemės dalimi. Ieškovas taip pat pateikė dvi fotografijas, kuriose užfiksuota ginčo teritorija ieškovo vaikystėje ir šiuo metu. Iš šių duomenų nustatyta, kad ginčo teritorijoje buvo sodinamas daržas, augo obelys. Lyginant su dabartine situacija žemės paviršius buvo lygus, kai šiuo metu akivaizdžiai matyti dirbtinai sukeltas dirvožemis.
4.5. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte nėra nurodyta, kokia žemės dalimi ieškovas nesinaudoja. Patikrinimo akte abstrakčiai nurodyta, kad dalį žemės sklypo naudoja (duomenys neskelbtini) sklypas. Atsakovės atstovas pripažino, kad teisinio pagrindo naudoti dalį valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) sklypas (ar jo savininkai) taip pat neturi. NŽT atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad faktinių duomenų patikrinimų vietoje metu nustačius žemės naudojimo pažeidimus teritorinio skyriaus darbuotojas surašo žemės naudojimo patikrinimo aktą pagal NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-449 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintą formą ir imasi priemonių pažeidimams pašalinti. Šiuo atveju tokių veiksmų teritorinio skyriaus darbuotojas nesiėmė.
4.6. Prašomas parduoti žemės sklypas buvo suformuotas ir patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2296. Trečiojo asmens Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovė patvirtino, kad įsakymas yra galiojantis. Įsakymas patvirtintas atsižvelgiant į kitų sklypų gretimybes ir savivaldybės administracijai laikantis pozicijos, jog tarp mieste formuojamų sklypų neturi būti įsiterpusių valstybinės žemės plotų. Atsakovės atstovas patvirtino, kad įstatyme nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo sudaryti valstybinės žemės pirkimo sutartį pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą.
4.7. Teismas sutiko su ieškovo atstovės argumentu, kad 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktas nėra pagrindas keisti formavimo ir pertvarkymo projektą. Nei įstatyme, nei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nėra numatyta, kokiais atvejais turi būti rengiamas (inicijuojamas) sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (juo labiau jį sumažinant), kai jau yra parengtas bei galiojančiu ir nenuginčytu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas formavimo ir pertvarkymo projektas. Atsakovė, siūlydama ieškovui inicijuoti formavimo ir pertvarkymo projekto keitimo procedūrą, nenurodė ir neįrodinėjo konkretaus įstatyme nustatyto formavimo ir pertvarkymo projekto keitimo pagrindo ir projekto keitimo apimties.
4.8. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisakė savo lėšomis inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto keitimo procedūrą. Teismo posėdyje Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovė patvirtino, kad nemato tam pagrindo, nes 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas formavimo ir pertvarkymo projektas (duomenys neskelbtini), yra galiojantis, taigi, vykdytinas. Trečiasis asmuo S. L. taip pat teigė, jog pati neinicijuos projekto keitimo procedūros. Atsakovės atstovas taip pat negalėjo patvirtinti, kad NŽT ketina tai daryti savo iniciatyva ir kad skirtų lėšas projekto keitimui.
4.9. Teismas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 2.1 punkte nustatyta, kad metodika vadovaujamasi trimis atvejais: rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, nustatant žemės sklypų dydžius arba kai yra duomenų (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninio kadastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT, georeferencinio pagrindo kadastro duomenų, pateiktų pranešimų apie galimus pažeidimus ar kitų duomenų), kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra, arba esantys statiniai ar įrenginiai nenaudojami, arba jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas, kaip nurodyta NŽT 2015 m. sausio 13 d. Žemės valdos patikrinimo akte Nr. TPA-(8.16)-200 – žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, jau yra parengtas ir galioja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu NŽT prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, iškraipė byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
5.2. Teismas be jokio pagrindo nepritaikė imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės perleidimą, o vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas nepateikė išaiškinimo, kodėl imperatyvios Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) nuostatos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.
5.3. Pagal teisės normų reikalavimus valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis 1 punktas). Vadinasi, valstybinė žemė ne aukciono būdu parduodama fiziniams ir juridiniams asmenims, tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Kadangi nustatyta, kad ieškovo valdomi statiniai nenaudoja dalies formavimo – pertvarkymo projektu suformuoto žemės sklypo ploto, atsakovė pagrįstai iškėlė klausimą dėl mažesnio žemės sklypo formavimo ieškovo valdomiems statiniams, nes formavimo projekte suformuotas didesnio dydžio sklypas nei būtinas ieškovo statiniams eksploatuoti.
5.4. Taisyklių 2.1 punktas numato, kad asmenys gali įsigyti naudojamus namų valdų žemės sklypus. Šiuo atveju atsakovės specialistai nustatė faktą, kad dalies žemės sklypo ieškovas nenaudoja. Todėl pardavus visą suformuotą žemės sklypo plotą, būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, kadangi būtų parduota ir žemės sklypo dalis, kuri yra nenaudojama ieškovo statiniams eksploatuoti.
5.5. Tokiu sprendimu teismas pažeidė viešąjį interesą, kadangi nuosavybės teisė į valstybės turtą privalo būti įgyvendinama griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą.
Atsiliepimas
5.6. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktas nėra pagrindas keisti formavimo ir pertvarkymo projektą. Šis aktas yra oficialus dokumentas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 198 straipsnio prasme. Būtent šis aktas ir nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovas nenaudoja viso žemės sklypo, kaip buvo numatyta 2015 metų formavimo – pertvarkymo projekte. Taigi būtent šiuo aktu buvo nustatyta, kad formavimo – pertvarkymo projektas neatitinka realybės. Ieškovas naudoja mažesnį žemės sklypą statiniams eksploatuoti, o tai draudžia atsakovei kaip valstybinei institucijai perleisti visą suformuotą valstybinę žemę, kadangi tai prieštarautų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui, Taisyklių 2.1 punktui ir pažeistų viešąjį interesą.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Teismas be jokio pagrindo atsisakė vadovautis Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, nurodant, kad 2015 m. formavimo – pertvarkymo projektas yra parengtas ir galiojantis. Toks argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi planavimo dokumentas neatitinka realios faktinės situacijos, todėl turi būti keičiamas pagal realiai egzistuojančią padėtį. Tokiu būdu formuojant žemės sklypą pagal realią situaciją privaloma laikytis tą dieną galiojančių teisės aktų, taip pat ir Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos.
5.8. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte nėra nurodyta, kokia žemės dalimi ieškovas nesinaudoja, kad patikrinimo akte abstrakčiai nurodyta, jog dalį žemės sklypo naudoja Uosių g. 23A sklypas. Dėl nenaudojamos dalies byloje jokio ginčo nekilo, o patikrinimo akte ši dalis buvo aiškiai pavaizduota fotonuotraukose. Ieškovas nepateikė įrodymų byloje, kad statinių eksploatavimui yra būtinas visas žemės sklypas, suformuotas formavimo – pertvarkymo projektu.
5.9. Teismas nenurodė, koks turėjo būti ekonominės naudos valstybei pagrindimas iš valstybės pusės. Byloje pateiktos akivaizdžios aplinkybės, jog ieškovui įgijus tik naudojamą žemės plotą, nenaudojamas žemės plotas būtų perleidžiamas aukciono ar ne aukciono būdu, ir tai sudarys ekonominę naudą valstybei, nes žemė yra paklausus turtas ir turi ekonominę vertę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas J. P. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Teismas vadovavosi imperatyviomis NŽT nurodytomis teisės normomis ir priimdamas sprendimą nurodytas imperatyvias nuostatas ne tik taikė, jas išsamiai išanalizavo, bet ir įvertino visą ginčo situacijai taikytiną teisę. Be kita ko, teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovo teisės įsigyti nuomojamą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumą, konstatuodamas, kad ieškovo prašomas parduoti žemės sklypas neviršija įstatymų nustatytų maksimalių dydžių, t. y. teismas konstatavo, kad ieškovo siekis išpirkti nuomojamą žemės sklypą nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų.
6.2. Priešingai nei byloje įrodinėjo atsakovė, nėra duomenų, kad ieškovui priklausančių statinių naudojimui būtinas mažesnis plotas, nei nustatytas 2015 m. Formavimo ir pertvarkymo projektu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. AD1-2296 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ nustatyta, kad ieškovui priklausantiems pastatams eksploatuoti yra būtinas 26,45 a valstybinės žemės sklypas. Minėtas įsakymas yra galiojantis, jo teisėtumas nenuginčytas, todėl šis įsakymas yra privalomas.
6.3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. AD1-2296 patvirtintu Formavimo ir pertvarkymo projektu jau buvo nustatytas ieškovui priklausančio turto eksploatavimui būtino žemės sklypo dydis, o atsakovės atstovams 2020 m. gruodžio 3 d. atlikus patikrinimą buvo nustatytas ne ieškovui priklausančiam nekilnojamam turtui naudoti būtinas mažesnis žemės sklypo plotas, o faktas, kad ieškovui priklausančio turto naudojimui būtino ginčo žemės sklypo dalies valdymas buvo pažeistas neteisėtais trečiųjų asmenų veiksmais. Minėtos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė teismas, suponavo būtinumą atsakovei imtis veiksmų, siekiant pašalinti valstybinės žemės naudojimo pažeidimus, o ne imtis iš esmės neteisėtų veiksmų, siekiant tretiesiems asmenims iš ieškovo valdymo teisių pažeidimo sukurti teises.
6.4. Atsakovės argumentai dėl valstybės turto naudojimo efektyvumo, dėl galimo žemės sklypo dalies pardavimo už rinkos kainą yra hipotetiniai ir visiškai nepagrįsti.
6.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra teisėtas ginčo žemės sklypo naudotojas, kuris be kita ko, visą laiką vykdė mokėjimo prievoles už naudojamą 26,45 a ginčo žemės sklypą.
6.6. Nors atsakovės 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad ieškovas nenaudoja dalies 2015 m. suprojektuoto valstybinės žemės sklypo, dalis žemės (teritorijos), kuri yra suformuota teritorijų planavimo dokumente, yra prižiūrima sklypo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad teisinio pagrindo naudoti dalį valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) sklypas (ar jo savininkai) neturi. Kaip pagrįstai konstatavo teismas, atsakovė, nustačiusi ginčo žemės sklypo naudojimo pažeidimus, turėjo pagrindą imtis priemonių pažeidimams pašalinti, tačiau šiuo atveju atsakovės tarnautojai tokių veiksmų nesiėmė.
6.7. Atsakovė iš esmės neginčijo, kad A. P. iki mirties valdė visą 26,45 a ginčo žemės sklypą, tuo tarpu žemės sklypo dalies valdymą prarado dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, kad būtent ieškovas Žemės įstatymo prasme yra teisėtas ginčo žemės sklypo naudotojas. Šių teismo sprendime nustatytų aplinkybių atsakovė neginčija, taigi su jomis sutinka.
6.8. Atsakovė akivaizdžiai vengė nurodyti, koks plotas ieškovo tariamai yra nenaudojamas. Šis aspektas yra reikšmingas dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4.4 punktą įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Taigi net ir pakeitus Formavimo ir pertvarkymo projektą, įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pagal galiojantį teisinį reguliavimą tektų prijungti prie besiribojančio žemės sklypo, t. y. įsiterpusį žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkai (šiuo atveju ieškovas arba trečiasis asmuo S. L.)
6.9. Atsakovės 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktas nėra teisėtas pagrindas keisti Formavimo – pertvarkymo projekto, nes šiuo aktu nebuvo nustatyta, kad ieškovui priklausančio turto naudojimui būtinas mažesnis nei nustatytas žemės sklypas, o konstatuota faktinė aplinkybė patvirtina ieškovo kaip teisėto valstybinės žemės sklypo naudotojo teisių pažeidimą.
6.10. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų byloje, kad statinių eksploatavimui yra būtinas visas žemės sklypas, suformuotas formavimo – pertvarkymo projektu, tačiau ieškovui priklausančių statinių eksploatavimui būtinas žemės sklypo plotas yra nustatytas ir suformuotas 2015 m. formavimo – pertvarkymo projektu, kuris, be kita ko, buvo suderintas su atsakove bei patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. AD1-2296.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį įpareigoti NŽT parduoti jam valstybinės žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
10. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, iškraipė byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam atsakovės vertinimui.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų ir dėl visų atsakovės pateiktų atsikirtimų, išsamiai išnagrinėjo visas bylai svarbias aplinkybes, iš esmės aptarė visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertino. Konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl ko galėjo būti neatskleista bylos esmė, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).
13. Kiek tai susiję su atsakovės argumentu, kad 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktas yra oficialus dokumentas, teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl aptariamame dokumente nurodytų faktinių aplinkybių, jog dalį ieškovui (jo tėvui) suplanuoto žemės sklypo, kurio lygis prieš jo valią buvo dirbtinai pakeltas atliekant statybas gretimame sklype, prižiūri šio (gretimo) sklypo savininkai. Tačiau šalys iš esmės nesutaria, kokius teisinius padarinius turėtų sukelti minėta aplinkybė. Tai, teisėjų kolegijos manymu, yra ne fakto ir įrodinėjimo, bet materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo klausimas. Vadinasi, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Dėl įpareigojimo parduoti valstybinę žemę
14. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė imperatyviąsias teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės perleidimą (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas), dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog NŽT privalo parduoti ginčo žemės sklypo dalį ieškovui, nors ieškovas realiai ta žemės sklypo dalimi nesinaudoja ir ji nėra būtina jo valdomiems statiniams. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.
15. Pagal 2015 m. ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia, be kita ko, Nacionalinė žemės tarnyba, sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinės žemės sklypai be aukciono parduodami, jeigu žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
16. Remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.
17. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: 1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; 2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.).
18. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4. papunktyje.
19. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta ir šių aplinkybių atsakovė apeliaciniu skundu neginčija, jog ieškovo tėvo A. P. iniciatyva 2014 metais UAB „Geostatybiniai projektai“ rengė A. P. naudojamo valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto rengimo metu buvo suformuotas naujas 0,2645 ha ploto žemės sklypas. Parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypo savininku (naudotoju) nurodytas A. P., pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. 2014 m. gruodžio 3 d. projektas suderintas Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. T., o 2014 m. gruodžio 15 d. – NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos S. N..
20. Atsakovės byloje pateiktas NŽT 2015 m. sausio 13 d. Žemės valdos patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.16)-200 patvirtina, kad patikrinus UAB „Geostatybiniai projektai“ 0,2645 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą NŽT specialistė konstatavo, jog projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymas ir kitiems teisės aktams. Patikrinimo išvada – teigiama.
21. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. AD1-2296 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastato Uosių g. 25, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, atsižvelgiant į NŽT 2015 m. sausio 13 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.16)-200, 0,2645 ha valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir jis įsigaliojo kitą dieną po oficialaus pranešimo vietinėje spaudoje apie jo patvirtinimą ir įsakymo paskelbimo Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje (Įsakymo 2 punktas).
22. Įvertinusi aptartą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu galiojusį teisinį reguliavimą bei nustatytas byloje faktines aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės vertinimu, jog pardavus 2015 m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu suformuotą žemės sklypo plotą būtų pažeistos imperatyvios teisės normos.
23. Minėta, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šie žemės sklypai formuojami parengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Vadinasi, sprendžiant dėl valstybinės žemės ploto, reikalingo ieškovo pastatams eksploatuoti, būtina įvertinti ne tik susiklosčiusią faktinę, bet ir teisinę situaciją.
24. Nagrinėjamu atveju 2015 m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas laikantis projekto rengimo metu galiojusių teisės aktų ir patvirtintas atitinkamų valstybės institucijų. Kadangi patvirtintas 2015 m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra galiojantis, nepakeistas ir nenuginčytas, teisine prasme valstybės institucijos (taip pat ir NŽT) yra pripažinusios, kad ieškovo statiniams eksploatuoti yra reikalingas būtent 0,2645 ha, o ne kitokio dydžio žemės sklypas. Vien ta aplinkybė, kad dalis ieškovo valdomo žemės sklypo buvo trečiųjų asmenų, kaip nustatyta byloje, be jokio teisinio pagrindo užpilta žemėmis, nereiškia, kad ta sklypo dalis teisiniu požiūriu turi būti vertinama kaip nereikalinga ieškovo statiniams eksploatuoti. Pagal anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą žemės sklypas, reikalingas statiniams eksploatuoti, yra nustatomas būtent žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Vadinasi, ieškovui pardavus teisės aktų (taip pat ir Žemės įstatymo) nustatyta tvarka pastatams eksploatuoti suformuotą žemės sklypą, teisės aktai (taip pat ir Žemės įstatymas) nebūtų pažeisti.
25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog 2015 m. patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą A. P. teisine prasme tapo 0,2645 ha žemės sklypo valdytoju, kuris būtent už tokį 0,2645 ha žemės plotą mokėjo mokesčius. Vadinasi, valstybės institucijos, įskaitant ir atsakovę, 2015 m. patvirtindamos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, A. P. suformavo teisėtą lūkestį būtent tokio dydžio žemės sklypą įsigyti iš valstybės. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reikalauja laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir suteikia teisę pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2013). Vadinasi, atsakovei nenuginčijus 2015 m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, atsisakymas parduoti ieškovui minėtu projektu suformuoto ploto sklypą būtų nesuderinamas su teisėtų lūkesčių apsaugos principu.
26. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegijos manymu, teisingumo principas šiuo atveju reikalauja, kad dėl trečiųjų asmenų atliktų neteisėtų veiksmų ieškovas neprarastų valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimais (dėl 2015 m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto) įgytų teisių. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus).
27. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl atsakovės pareigos perleisti ieškovui ginčo žemės sklypo dalį. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovas J. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2021 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21/08/19 ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. bankinio pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. P..