Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) civilinis ieškinys dėl 4 472, 61 eurų priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Teisėjų kolegija, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. bei civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad S. S. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) civilinį ieškinį kaltinamajam S. S. dėl 4 472, 61 eurų skolos priteisimo paliko nenagrinėtu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, pateikti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, dėl to negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas S. S. atžvilgiu priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Apeliaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to juose prašoma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

9. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir atlikusi įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su apeliacinių skundų teiginiais dėl netinkamo įrodymų vertinimo sutikti nėra pagrindo.

7.1. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-4-511/2020, 2K-69-648/2021 ir kt.).

7.2. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

7.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių ir S. S. išteisinimo padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, taip nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka S. S. kaltei pagal BK 184 straipsnio 1 dalį pagrįsti.

10.1. Konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

10.2. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Tačiau šio proceso metu turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis).

10.3. Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. apeliacinio skundo motyvų bei teismo posėdyje jo pateikto prašymo pakeisti kaltinimo faktines aplinkybes, sutinkama su skundžiamame Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendyje padaryta išvada, jog S. S. santykis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, kurias jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, valdė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, negali būti vertinamas kaip kad jo žinioje buvęs svetimas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis turtas, kadangi šias pervestas pinigines lėšas kaltinamasis teisėtai valdė kaip svetimas, tačiau ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas. Pagal pakeistas kaltinimo faktines aplinkybes buvo nurodyta, jog S. S. tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pagrindu perduotą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4622,61 eurų turtinę žalą. Taigi, turto savininkas ir asmuo, kuriam padaryta turtinė žala dėl kaltinime nurodomo turto iššvaistymo jau yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“.

10.4. Nors toks S. S. veiksmų aprašymas kaltinime jį įrodžius galėtų būti logiškas ir pagrįstas, visgi tai, ar konkretus turtas priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo nurodyta priminiame kaltinime, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, pakeitus jo faktines aplinkybes, šiuo atveju skundžiamo nuosprendžio teisėtumo nekeičia, kadangi S. S. išteisinimas buvo grindžiamas ne tik pagal tai, kokiam asmeniui padaryta žala, bet iš esmės tuo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios nusikaltimui, dėl kurio jis kaltinamas įvykdyti, ir tarp šalių iš esmės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

10.5. Visgi šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00235-20, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą pradėtas 2020 m. gegužės 21 d. ir buvo atliekamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl sukčiavimo, kol 2021 m. kovo 26 d. S. S. įteiktas pranešimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje padarymo (3 t., b. l. 87–87) (pranešime apie įtarimą padaryta techninė klaida įžanginėje dalyje nurodant, kad S. S. įtariamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį). Pagal šią kaltinimo logiką ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas pagal nukentėjusiojo asmens – šiuo atveju civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, asmuo kuriam padaryta turtinė žala nurodomas jau ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini).

10.6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nusikalstamų veikų, kuriose baudžiamasis procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, sąrašas numatytas BPK 167 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytas ir BK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas, kurio padarymu kaltintas S. S.. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas (prašymas) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos proceso metu nebuvo gautas, o iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą taip pat negautas ir šios įmonės nemokumo administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamas pareiškimas, byloje nėra ir prokuroro reikalavimo, byloje nebuvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas tikslu nustatyti galimą turtinę žalą jos interesams. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu S. S. patvirtino, kad iki šiol jokių pretenzijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs. Nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Visgi, šiuo atveju nors tai svarbi aplinkybė, tačiau ji netrukdo apeliacinės instancijos teismui pagal šalių pateiktus apeliacinius skundus jų ribose patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą, kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės (BPK 256 straipsnio 1 dalis).

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, ir nurodė, kad S. S. tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pagrindu perduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4622,61 eurų turtinę žalą (4 t., b. l. 60).

14. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. S. parodė, kad pagal pakeisto kaltinimo aplinkybes supranta, jog jis kaip pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, liko pats sau skolingas ir iššvaistė pats savo turtą. Nurodė, kad yra pateikęs sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad į savo sąskaitą yra pervedęs 17 000,00 eurų, o išgryninęs 2 400,00 eurų, pateikė savo asmeninės sąskaitos išrašus, kad per minimą laikotarpį, vien tik už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, įsipareigojimus yra pervedęs iš savo asmeninės sąskaitos apie 22 000,00 eurų. Vykto įprasta ekonominė veikla. Per minimą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus ir sąskaitas pervedė apie 30 000,00 eurų, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip akcininkas įnešinėjo pinigus, kad įmonė tęstų veiklą, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas, kitų asmenų, kurie būtų dalyvavę įmonės valdyme nebuvo. Taip pat yra vienas iš trijų apie 30 procentų dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų. Lėšos buvo naudojamos įprastinėje, kasdienėje įmonės veikloje – pirkti prekes, atsiskaityti su tiekėjais, atsiskaityti su mokesčiais, Sodra. Įmonė tuo metu vykdė įprastinę veiklą, nebuvo kažkokių didelių įsiskolinimų, galbūt tik eigoje nuo gegužės ar birželio pradėjo šiek tiek atsirasti įsiskolinimas mokesčių inspekcijai. Kai atsiranda įsiskolinimas ir praeina tam tikras terminas, mokesčių inspekcija inkasuoja sąskaitas, tai gal buvo metų gale, realiai įmonės įprastinė veikla ir finansinė būklė prastesnė, bet tikrai ne kritinė. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskelbtas bankrotas, paskirtas įmonės bankroto administratorius. Bankrotas paskelbtas 2021 metų kovo mėnesį Iki to laiko, jis buvo įmonės vadovas. Bankrotą lėmė 2019 metų veiklos uždarymas, pandemijos laikotarpis, užsidarė parduotuvės ir viskas sustojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonės bankroto administratorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pareiškęs jokių turtinių pretenzijų, nors S. S. su jais bendrauja, surašo tam tikrus susitarimus. Išteisintasis nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka patikino, kad šioje srityje dirba nuo 1999 metų, todėl visos įrengimų kainos jam buvo žinomos, turėjo „online“ tiekėjo sandėlius, užsienio įmonių pasiūlymus, domėjosi, kainomis. Produkto pavadinimas ir produkto gamintojas, kuris buvo reikalingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo sandėlyje, o užsakymo terminas buvo dvi savaitės, per kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo jo įvykdyti. Visi išrašai apie pinigų panaudojimą yra, jie reikalingi veikloje, vyko daug grynųjų pinigų operacijų. Nieko specialiai nebuvo daryta, buvo atidavinėta daiktais, prekėmis, kurių reikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, grynais pinigais. Pandemija uždarė visą mažmeninę prekybą, kai nėra internetinės prekybos, mažmeninė prekyba su fiziniais asmenimis buvo uždaryta, viskas sustojo – nei nupirksi, nei parduosi. Visa suma, pervesta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, buvo pajamuota buhalterinėje apskaitoje. Yra kasos išlaidų orderis, kasos pajamų orderis. Lėšos buvo naudojamos ir įmokoms pelno mokesčiui, Sodrai. Buvo momentas, kai 2019 metais liepos mėnesį ar kažkada iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola 5 000,00 eurų, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą jis įnešė aš 4 950 eurų, buvo intencija tęsti įmonės veiklą. Supranta, kad pagal paskutinį kaltinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kreiptis į bankroto administratorių ir reikalauti skolos. Jis kaip fizinis asmuo skolos nepripažįsta, nes tai yra įmonės skola.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog S. S. jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas iššvaistė ir tai atliko savo tyčiniais veiksmais ar dėl neatsargumo. Taip pat byloje nėra ir duomenų patvirtinančių pirminį kaltinimą S. S. dėl jam patikėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų iššvaistymo, dėl ko jis ir buvo išteisintas. Pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog byloje yra pagrindiniai duomenys, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo į jos sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas pinigines lėšas. Taip pat byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie atitinkamas finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis atitinkamu laikotarpiu (2 t., b. l. 4–26, 27–36) ir nėra pagrindo teigti, jog tokios finansinės operacijos nebuvo atliekamos verslo tikslais. Tai, kad kaip nurodo prokuroras, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių piniginių srautų judėjimo laikotarpiu nuo 2018 metų kovo iki 2019 metų spalio mėnesio, piniginėms lėšoms patekus į įmonės banko sąskaitą, buvusią UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos nedelsiant būdavo išgryninamos arba pervedamos į S. S. asmeninę banko sąskaitą, arba į jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2019 metų spalio mėnesio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesta 4 585,00 eurai, į asmeninę S. S. sąskaitą pervesta 17 265,00 eurų bei 2 400,00 eurų išgryninta bankomate, konkrečiu atveju taip pat nesuponuoja S. S. kaltės dėl turto iššvaistymo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą S. S. pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei savo banko sąskaitų išrašus 2018 m. kovo 1 d. 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui, iš kurių taip pat matyti, kad jose buvo atliekamos finansinės operacijos susijusios ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo interesų tenkinimu (4 t., b. l. 61–64, 65–80), ir nėra duomenų apie tuo metu buvusią prastą šios įmonės būklę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde šioje dalyje nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus sutartą 7627,61 eurų avansą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, S. S. šių lėšų negalėjo naudoti niekam kitam, kaip tik šio konkretaus užsakymo vykdymui. Tokie argumentai nepagrįsti. Įstatymuose, taip pat ir Akcinių bendrovių įstatyme, įtvirtina vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, įmonės vadovas, kuriuo tuo metu ir buvo S. S., valdydamas įmonės lėšas, verslo santykiuose turi nustatyti galimas priimamų sprendimų rizikas, jas išmatuoti, imtis visų protingų priemonių joms apriboti ir sumažinti, jas nuolat stebėti bei kontroliuoti, tačiau tai nereiškia, kad įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami esant tam tikrai rizikai, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jau po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 27 d. pervedė sutartą 7627,61 eurų avansą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, įmonė gavo ir daugiau ženklių pajamų (UAB (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats S. S. pildė sąskaitą ((duomenys neskelbtini)), ir kt.), kaip ir patyrė išlaidų (įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, AS „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) J. B.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) (2 t., b. l. 4–26, 27–36), kas liudija aptariamu laikotarpiu buvus iš esmės normalius verslo santykius, tai patvirtina ir faktas, kad kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių pelno mokesčių deklaracijų, bendrovės mokestinių metų pelnas prieš apmokestinimą 2017 m. buvo 3250,00 eurų (3 t., b. l. 6–7), taigi, įmonė dirbo pelningai ir tik nuo 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė ėmė prastėti, kol Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo mėn. 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2582-653/2021 iškėlė jai bankroto bylą. Taigi, vertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. S. veiksmus 2018 m. laikotarpyje kaip tyčinius ir akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampančius, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdančius, ar ekonomiškai nepagrįstus ir nelogiškus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

16. Šiuo atveju, nors 2021 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi S. S. vadovautos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu (3 t., b. l. 39–36), o vienas iš šios nutarties motyvų yra tai, jog S. S. be jokio teisėto pagrindo neatlygintinai perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai taip pat perleista ir dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, priešingai nei nurodoma prokuroro skunde, tai nėra pagrindas ir šioje dalyje pripažinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos aptariamu laikotarpiu buvo valdomos kaip nors aplaidžiai, neūkiškai, ar nusikalstamai iššvaistytos.

17. Atmestini apeliacinių skundų argumentai ir dėl to, jog S. S. iš anksto turėjo tyčią nevykdyti prisiimto sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turto išvaistymo bylose, vertinant patikėtinio sudarytą, bet patikėtojui žalingą sandorį, baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai yra šio sandorio neteisėtumas, sietinas su įgaliojimų viršijimo bei rūpestingo, apdairaus „šeimos galvos“ elgesio standartų (bonus pater familias) nesilaikymo akivaizdumu, piktnaudžiavimu suteiktu pasitikėjimu, ir atitinkama kaltė, apimanti turtinės žalos padarymą. Nenustačius šių kriterijų, prioritetas suteiktinas civilinėms pažeistų teisių atkūrimo priemonėms.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiek Ž. B., tiek ir pats S. S. patvirtino, kad iki įvykio abi įmonės bendradarbiavo apie penkis metus ir niekada nekilo jokių problemų dėl atsiskaitymų ar prekių pateikimo, o tarp minėtų įmonių jau iš anksčiau buvo nusistovėjusi įvairi atsiskaitymo už perkamas prekes praktika, taip pat ir pervedimai avansu. Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina nusikaltimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis.

19. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, dar iki avanso iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavimo S. S. teikė užklausas dėl serverio prekių įsigijimo iš kitų įmonių. Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 4 d. elektroninio susirašinėjimo su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ serverio pirkimo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktą užklausą dėl serverio ir jo detalių pirkimo, teikė pasiūlymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė parduodamų prekių kainą – 8 714,95 eurų (2 t., b. l. 74–76), be to, S. S. pateikė 2018 m. kovo 12 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu su (duomenys neskelbtini) , dėl serverio ir įvairių detalių pirkimo (2 t., b. l. 39–42), ir būtent šios serverio dalys jau vėliau buvo nurodytos 2018 m. kovo 26 d. išankstinėje sąskaitoje Serija MKR IŠ Nr. 00124, ir tai patikimai liudija buvus atitinkamą S. S. ketinimą dėl sandorio vykdymo, tiek tikrinant informaciją iki avanso už prekes gavimo, tiek ir po to. Be to, svarbu ir tai, kad S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino 1 750,00 eurų bei pateikė prekių dar už 1 300,00 eurų, ir šiuo atveju negalima argumentuotai paneigti jog minėto sandorio nevykdymas buvo tyčinis, o ne nulemtas nepalankiai susiklosčiusios verslo situacijos, todėl pirmosios instancijos teismas šią abejonę pagrįstai įvertino kaltinamojo S. S. naudai.

20. Turto pasisavinimo ar iššvaistymo bylose baudžiamajai ir civilinei atsakomybei atriboti yra veiksmingas kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus, kuris šiuo atveju išsiskiria tokiais specifiniais požymiais: kaltininko veiksmų sąmoningumas siekiant kiek galima daugiau sumenkinti kreditoriaus galimybes atgauti turtą; kaltininko veiksmai turi būti neteisėti, t. y. pažeidžiantys civilines sutartis, kurių pagrindu buvo turtas valdomas; dėl kaltininko veiksmų praktiškai neįmanoma (tam tikrais atvejais labai sudėtinga) atgauti pasisavintą ar iššvaistytą turtą naudojant civilines teisines priemones.

21. Vertinant skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą, neturi esminės reikšmės, tas faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo mėn. 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2582-653/2021 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o antstolis S. M. pagal vykdomąjį raštą Nr. e-19478-868/2018, išduotą 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 5 682,61 eurų skolos išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolos neišieškojo, nes skolininkas jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, areštuotos skolininko sąskaitos, o piniginių lėšų jose nėra. Nors tai akivaizdžiai liudija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė jau nuo pat 2018 metų pradėjo blogėti, kol tapo kritine, visgi nerodo, jog dar 2018 m. kovo mėnesį, S. S. tai galėjo aiškiai numatyti ir dėl to sąmoningai nuslėpė kokias nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisprendimui turinčias esmines aplinkybes dėl sandorio, tuo metu turėjo didelę skolų naštą, ar, kad įmonei grėsė nemokumas, ar kaip nors kitaip panaudojo apgaulę.

22. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Esamomis aplinkybėmis atmestini UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo argumentai dėl civilinio ieškinio byloje ir pritartina skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 4 872,61 eurų skolos pagal neįvykdytą 2018 m. kovo 23 d. susitarimą dėl prekių pirkimo ir pagal 2018 m. kovo 26 d. išankstinę apmokėjimo sąskaitą MKR IŠ 00124 (3 t., b. l. 111–112), tokiu būdu ginčas tarp šalių išspręstas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai dalyje dėl civilinio ieškinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, paliko jį nenagrinėtu, kadangi kaltinamasis išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

23. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, bei padarė pagrįstas išvadas, jog S. S. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, visų būtinų požymių (nesant subjekto, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių (svetimo turto iššvaistymo ir tyčios), ir vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Nuosprendis įvertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. bei civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. bei civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.