- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-827-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06888-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir uzufrukto nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti 2012 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nustatant ją su ieškovu (tėvu); 2) priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės 980 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti uzufruktą; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis; 2) nustatyti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu). Ieškovas prašymą grindė tuo, jog atsakovė nuolat vartoja alkoholį ir smurtauja prieš dukrą, nurodydamas, kad 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovei nustatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas vaiko motinai gyventi skyriumi. Ieškovo teigimu, dėl galimo smurto prieš dukrą, atsakovės atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurie sujungti į vieną Nr. (duomenys neskelbtini); ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)baigtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį baudžiamuoju įsakymu, paskiriant atsakovei 6 mėnesius laisvės apribojimo, o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas šalims susitaikius. Ieškovas nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovas gyvena su dukra, o atsakovė gyvena atskirai, tačiau išlaikymo nepilnametei dukteriai nemoka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo nepranešęs atsakovei ir tenkino: 1) nustatė laikiną nepilnamečio vaiko V. G. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu V. G. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) priteisė iš atsakovės A. G. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis po 200 Eur nuo nutarties priėmimo dienos (2020 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos; 3) paskyrė ieškovą iš atsakovės nepilnametei dukrai priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
4. Teismas pažymėjo, jog pagal teisinį reglamentavimą teismas šeimos bylose gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat nurodė, jog tokia laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu; ji sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
5. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra tėvų gyvenimo skyrium aplinkybė ir tai, jog vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
6. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, jog ieškovas su atsakove nuo 2019 m. lapkričio 19 d. gyvena skyrium, turi dukrą – V. G.. Taip pat sprendė, jog įrodytas ir grėsmę esminiams vaiko interesams keliantis motinos elgesys, kadangi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2019 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovė A. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jai bausmę.
7. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, įvertino ieškovo finansinę padėtį, aplinkybę, jog ieškovas vienas augina nepilnametį vaiką ir nurodė, jog yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantė A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Apeliantė nežinojo apie teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi teismas jai nepateikė pranešimo apie atsiliepimo į prašymą pateikimą, taip pat teismas tinkamai neinformavo atsakovės apie priimtą skundžiamą nutartį.
8.2. Teismas neturėjo teisinio pagrindo prašymą nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 147 straipsnio 1 dalimi, kadangi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas iki ieškinio pateikimo teismui ir apie tai ieškovas nurodė savo prašyme.
8.3. Ieškovas savo ieškinyje nepateikė reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašyme nurodyta, jog teikiama iki ieškinio pateikimo teismui, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, o turėjo prašymą nagrinėti remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi.
8.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 3.65 straipsniu, kadangi ši teisės norma yra taikoma bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kai tuo tarpu ieškovo ir apeliantės santuoka buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su apeliante.
8.5. Taikydamas CPK 148 straipsnį, kuriame reglamentuojamas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita, teismas nenurodė aplinkybių, dėl kurių taikytinas CPK 148 straipsnis bei tai, kokių dalyvaujančių byloje asmenų pagrįstu prašymu jis buvo pritaikytas.
8.6. Teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta, šiurkščiai pažeidžia esminius kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kadangi esminis kriterijus yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektas, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą. Be to, ieškovas nepagrįstai nurodo, jog vaiką tinkamai prižiūri, kadangi BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. sausio 13 d. rašte Nr, 8-261 yra nurodyta, jog iš septynių centro darbuotojų atliktų patikrinimų ieškovas namuose buvo tik 2 kartus.
8.7. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neišklausė institucijos, teikiančios išvadą, nuomonės dėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tuo galimai pažeidė vaiko interesus.
8.8. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė esminių aplinkybių dėl kurių turi būti pakeista apeliantės ir ieškovo dukros gyvenamoji vieta, nustatyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas, kurioje apeliantei pareikštas įtarimas dėl galimo smurto dukros atžvilgiu, dar nebaigtas, byloje paskirta ekspertizė su tikslu nustatyti, ar ieškovo ir apeliantės dukra savo parodymuose galėjo apkalbėti apeliantę dėl panaudoto jos atžvilgiu smurto.
8.9. Ieškovas savavališkai užėmė apeliantei priklausantį butą (duomenys neskelbtini)., nors pats savo gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), tačiau teismas ir dėl tokių aplinkybių nepasisakė.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
9.1. Teismo nutartis priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra teisėta, pagrįsta ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nurodo, jog atsakovė neteikia nepilnametės dukros išlaikymo nuo 2019 m. lapkričio 18 d., atsakovė gauna valstybės mokamus 60 Eur, išlaikymo neteikia ir gavusi ieškovo ieškinį, dėl ko pažeidžiamas CK 3.192 straipsnis.
9.2. Teismas taip pat pagrįstai nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi nepilnametei dukrai su motina gyventi nėra saugu dėl smurto, o nuo 2019-11-18 dukra gyvena atskirai nuo motinos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl procesinės teisės normų taikymo
13. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, kadangi be pagrindo rėmėsi CPK 147 straipsnio 1 dalimi, jai nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas tinkamai neinformavo jos apie priimtą skundžiamą nutartį.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 147 straipsnio 1 dalies. Pažymėtina, kad apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui pranešama tuo atveju, kai teismas mano, jog tai būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą, suinteresuotą asmenį apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovei apie gautą prašymą. Prašymo išsprendimas nepranešus atsakovei nereiškia, kad pažeista jos teisė būti išklausytai, kadangi atsakovė turi teisę (o nagrinėjamu atveju ir tokia teise pasinaudojo) dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, pateikti atskirąjį skundą ir nurodyti argumentus, dėl kurių nesutinka su priimta teismo nutartimi. Taigi apeliantės argumentas, jog prieš sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ji nebuvo informuota apie ieškovo prašymą, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo.
15. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai jos neinformavo apie priimtą skundžiamą nutartį, apie priimtą procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sužinojo tik gavusi ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bylos kortelę, nustatė, jog atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), buvo siunčiama 2020 m. kovo 13 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad siunčiamas ieškinys, 2020-03-10 nutartis ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Pažymėtina, jog dokumentų siuntimas atitinka CPK 124 straipsnio reikalavimus, taigi atsakovė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais remiasi įrodinėdama netinkamą skundžiamos nutarties įteikimą (CPK 178 straipsnis).
16. Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties ir argumentas, jog turėjo būti taikytina ne CPK 147 straipsnio 1 dalis, tačiau 3 dalis, kadangi ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikė iki ieškinio padavimo dienos. Iš tiesų, iš ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, matyti, jog prašymas teikiamas iki ieškinio pateikimo, tačiau kartu su prašymu pateiktas ir ieškinys. Taigi nors prašyme ir nurodyta, jog teikiamas iki ieškinio, tačiau neatmetama galimybė, jog ieškovas tokį argumentą įrašė per klaidą, juolab, kad, kaip matyti iš informacinės sistemos LITEKO, ieškovas iš tiesų buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi prašymas buvo atsisakytas priimti (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, vien aplinkybė, jog ieškovas nurodė teikiantis prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, savaime nesudaro pagrindo prašymo spręsti remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, kadangi teisės normų taikymas yra teismo, nagrinėjančio procesinį klausimą, diskreciją.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų
17. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu; gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
18. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą ieškovo prašymą tenkinti ir nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Konstatuotina, jog apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos argumentų dėl kilusios grėsmės nepilnametei dukrai (CPK 178, 185 straipsniai). Nors apeliantė įrodinėja, jog vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovė A. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jai bausmę. Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog įrodytas grėsmę esminiams vaiko interesams keliantis motinos elgesys. Nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą dar neturėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, tačiau nagrinėjant atskirąjį skundą išvada byloje pateikta ir iš jos turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kilusios grėsmės nepilnametei aplinkybę (CPK 178 straipsnis; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
19. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
20. Nors apeliantė nesutinka ir su kita laikinąja apsaugos priemone – laikinu išlaikymo teikimu, tačiau nenurodo jokių nesutikimo argumentų, neginčija, jog priteistas išlaikymas yra per didelis ir atsakovė jo dėl turtinės padėties negali mokėti. Apeliantės nurodyta aplinkybė, neva ieškovas savavališkai užėmė butą, esantį Kanto al. 26-29, Vilniaus m., nepagrįsta įrodymais ir savaime nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria ieškovui priteistas iš atsakovės laikinas išlaikymas (CPK 178 straipsnis).
21. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi gyvenamoji vieta ir išlaikymo teikimas vaikui ateityje, o tik laikinai, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti ar yra pagrindas keisti nustatytą laikiną vaiko gyvenamąją vietą ir spręs dėl išlaikymo dydžio.
22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos įvertinus nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės A. G. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.