- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-7812-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00980-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės miškų urėdijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Valstybinė miškų urėdija, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Valstybinės miškų urėdijos atstovei Laurai Pertikienei, Medardui Trimoniui,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Valstybinė miškų urėdija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo angarą 19F1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo 1996 m. vasario 6 d. Aktu Nr. 238, ne varžytinių tvarka pagal 1996 m. sausio 5 d. įkainojimą už 350 litų įgijo angarą 19G1/b, priklausantį (duomenys neskelbtini). 1996 m. sausio 5 d. Akte Nr. 238, angaro indeksas nurodomas 19G1/b. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CK) 436 straipsnyje (1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I950 redakcija, galiojanti 1996 m.) nurodyta, kad neparduotas ar neparduotinas iš varžytynių turtas gali būti parduotas be varžytynių pagal vyresniojo teismo antstolio sudarytos komisijos įkainojimą. Angaras buvo įkainotas 350 litų, taip Akte nurodyta angaro kaina. Šiuos pinigus sumokėjo į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Antstolis nenurodė Akte tikslių angaro duomenų, nėra angaro unikalaus numerio, adreso, vietos, Akte nėra baigtas tekstas. Kitokio dokumento apie angaro įgijimą pareiškėjas neturi. Turi išlikusio akto kopiją.
3. Pareiškėjas nurodė, kad atliko angaro kadastrinius matavimus. Angaras šiuose matavimuose pažymėtas indeksu 19F1/b, adresas (duomenys neskelbtini). Pagal šiuos atliktus matavimus yra nustatyti angaro kadastriniai duomenys, reikalingi įregistruoti kaip daiktą viešajame registre. Pareiškėjas pateikia teismui VĮ Registrų centro sprendimą, kuriuo angaro kadastro duomenis nuspręsta neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, t. y. neįregistruojamas angaras kaip nekilnojamasis daiktas ir neregistruojamos pareiškėjo daiktinės teisės į angarą 1FG1/b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šį angarą pareiškėjas įgijo ne varžytinių būdu, tačiau apie tai neturi išlikusių dokumentų. Daiktinių teisių į angarą negali įrodyti, nes neturi dokumentų. Pateikia teismui tik išlikusio akto kopiją, o originalo išsaugoto neturi. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apskrities archyvą, iš kurio gavo atsakymą, kad Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo dokumentai saugoti neperduoti. Daugiau nėra tikimybės rasti dokumentų apie angaro įgijimą. CK (1964 m. redakcija) 255 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tuo metu turto registravimo įstaiga buvo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje (inventorizacijos biure). Ne varžytinių būdu įgijus nekilnojamąjį daiktą angarą reikėjo užregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, neįtvirtina įpareigojimo antstoliui, parduodant statinius ar kitokį nekilnojamąjį turtą, privalomai parduoti ir po šiais statiniais (ar kitu turtu) esantį žemės sklypą (ar jo dalį), būtiną šiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Angaras stovi ant valstybinės žemės, kuri yra miško paskirties. Panaudos teise šia miško dalimi naudojasi Ukmergės miškų urėdija. Žemės sklypo kadastro duomenis patikslinti nėra galimybės, nes dar šiame žemės sklype yra kito asmens nekilnojamojo turto objektai, o angarui adresas nesuteikiamas, nes tai nėra gyvenamoji vietovė. Dėl žemės sklypo yra kelios alternatyvos, juo labiau šalia angaro yra kitiems asmenims priklausantys statiniai.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad įregistravus VĮ Registrų centre angarą būtų kelios galimybės dėl žemės sklypo suformavimo, įteisinimo. Žemės sklypo dalis nebūtinai turi būti suformuota prieš įregistruojant angarą ir daiktines teises į jį. Angaras yra (duomenys neskelbtini). Šalia angaro yra ir kiti statiniai, valdomi kito asmens. Pareiškėjas nurodė negalintis kitais būdais išspręsti angaro nuosavybės įforminimo klausimų, kaip tik prašydamas teismo nustatyti pastatų įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktus. Turto pardavimo be varžytynių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Įstatymo numatytais atvejais šis Aktas nustatyta tvarka turi būti registruojamas. Angaro įgijimo pagrindas yra pardavimo ne varžytynių aktas, kuris tuo metu galiojančių įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas. Nuo 1996 m. vasario 6 d. pareiškėjas pradėjo valdyti ir tvarkyti angarą 19G1/b. Angaras pastatytas 1960 m., bendras plotas 626,05 kv. m. Matavimuose nurodytos angaro koordinatės (duomenys neskelbtini) ir tai nesudaro kliūčių nustatyti angaro vietą žemės sklype. Kitų asmenų, kurie būtų atlikę kadastrinius matavimus ar įregistravę angarą viešajame registre, nėra. VĮ Registrų centre angaras nėra registruotas savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kito asmens vardu. Trečiųjų asmenų pretenzijų niekada nebuvo. Visą valdymo laiką, ilgiau kaip 10 metų, pareiškėjas valdo angarą sąžiningai, tvirtai buvo ir yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į angarą. Per šį laiką pareiškėjui nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl šio klojimo valdymo. Pareiškėjo valdymas buvo ir šiuo metu yra atvirai, kitiems asmenims tai matant ir žinant, todėl esant kitų asmenų pretenzijoms į šį turtą, pretenzijos per šį valdymo laiką būtų pareikštos, nes tam buvo pakankamai laiko. Pareiškėjas nurodė buvęs ir esąs įsitikinęs, kad nėra kito asmens ar kitų asmenų, kurie būtų angaro savininkas, nes per šį ilgesnį, nei 10 metų valdymą, pareiškėjas tvarko angarą, prireikus tvarko, panaudoja savo ūkinėje veikloje. Visiems aplinkiniams gerai žinomos angaro įgijimo nuosavybėn aplinkybės, valdymo faktas, nes kaimo gyventojai tai matydavo, per visą šį valdymo laikotarpį trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvo pateikta. Tretieji asmenys jokių pretenzijų į šį angarą niekada nebuvo pareiškę ir nereiškia iki šiol (el. b. l. 1-5).
5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad 1996 m. vasario 6 d. teismo antstolių kontoros buvo skelbtas aukcionas ne varžytynių tvarka, ten jis (pareiškėjas) įsigijo gamybinius pastatus, ne vieną pastatą įsigijo, taip pat ir angarą. Liko pagrinde iš pastatų tik angaras, kitų nepavyko išsaugoti, kadangi miško teritorija. Kitus pastatus įgijo kiti gyventojai, buvo daug pastatų. Pirko per tris kartus, kai kurie varžytynių tvarka pardavinėti, kiti ne varžytynių tvarka. Pastatuose elektra, šildymas išardyti buvo, kitų pastatų stogai nuardyti, nebuvo viskas idealiai, todėl tokia kaina buvo nedidelė. Elektra iki angaro buvo išlikusi. Negalėjo pasakyti, kodėl tuo metu įsigijęs neįregistravo. Paaiškino, kad iki įsigijimo (duomenys neskelbtini) angare augino grybus, buvo išlikusi kažkokia įranga, todėl planavo ir jis (pareiškėjas) kažką daryti. Kadangi keitėsi ekonominė situacija, vyko pertvarkos, pasikeitė ir jo planai. Angaro viduje išardė pertvarą, paliko tik vieną patalpą, praplatino duris, kad įvažiuoti galėtų, kartais techniką laikė, tačiau pagrinde laikė ūkinę kultūrą. Patikslino, kad pagrinde jis pats naudojo, kartais kaimynams išnuomodavo. Angaras buvo žemėmis apipiltas, stogo kaip ir nebuvo, per daug tvarkyti kažko nereikėjo. Patvirtino, kad niekas nereiškė jokių pretenzijų. Nori įteisinti, kad galėtų daugiau investuoti ir kažką daugiau daryti, naudoti.
6. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą. Atstovė teismo posėdžio metu iš esmės atkartojo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjų nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad susipažino su pareiškėjo pareiškimu, tačiau nesant pateikto pareiškėjo minimo Turto perdavimo be varžytynių akto ir įrodymų, kad negali nuosavybės teisės į angarą įregistruoti kitu būdu, negali vertinti, ar yra pagrindas pripažinti nuosavybės teisę į angarą įgyjamosios senaties būdu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi dėl dokumento gavimo į archyvus ir tokio dokumento negavo, taip pat nepateikė duomenų, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti angarą, kad (duomenys neskelbtini) iki 1996 m. vasario 6 d. nuosavybės teise valdė angarą, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kaip jis 10 metų rūpinosi angaru. Kadangi pareiškėjo pareiškime nurodytas angaras yra valstybinės reikšmės miške suformuotame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos nuomone būtina įsitikinti, kad angaras pastatytas teisėtai ir, kad jis buvo parduotas ne nugriovimui kaip statybinės medžiagos (tikslu nugriauti). Pateikdami atsiliepimą pažymi, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, pagal kuriuos galėtų vertinti, ar angaro 19F1/b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, taip pat, ar jis buvo valdomas teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į angarą nebuvo įgytos anksčiau, ar tas turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Jeigu teismas, ištyręs įrodymus, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nustatys, nustatys, kad pareiškėjo pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkinamas (el. b. l. 32-36).
8. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytą poziciją. Patikslino, kad šiai dienai neturi duomenų, jog angaras su po juo esančiu žemės sklypu priklausytų valstybei.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų urėdija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, kad angaro turėjimas ir traktavimas egzistavo pareiškėjo suvokime / elgesyje ilgiau negu 10 metų, nagrinėjamu atveju nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į angarą įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nes tam patvirtinti būtina visa CK 4.47 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Jei pareiškėjas mano, kad jis nuosavybės teises į angarą įgijo Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo 1996 m. vasario 6 d. Akto Nr. 238 pagrindu, tai faktiškai reikštų, kad pareiškėjas jau yra įgijęs nuosavybės teises ir nustatytinas kitas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. valdymo nuosavybės teise faktas, tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo nustatyti faktą, kad nuosavybės teises į angarą jis įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad Valstybinė miškų urėdija (toliau – ir VMU) patikėjimo teise valdomame miško žemės sklype, 1960 metais buvo pastatytas angaras, kuris priklausė įmonei (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog 1996 m. vasario 6 d. Aktu Nr. 238 ne varžytinių tvarka pagal 1996 m. sausio 5 d. įkainojimą už 350 litų įgijo angarą 19G1/b. Tačiau kaip matyti iš pateiktų dokumentų, duomenų, kad angaras būtų perduotas pareiškėjui, nėra. Pareiškėjas į bylą pateikė 1996 m. vasario 12 d. Aktą, tačiau jame angaro 19G1/b įrašyto nėra. Todėl iš į bylą pateiktų dokumentų VMU neturi galimybės įsitikinti, kad pareiškėjas tikrai nupirko angarą 19G1/b. Nurodo esant svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog pareiškėjo pageidaujamas įgyjamąja senatimi įgyti angaras yra ne pareiškėjo teisėtai įgytame ir naudojamame žemės sklype, o valstybinės žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo VMU, ką patvirtina byloje esantys žemės sklypų planai. Kadangi, kaip jau minėta, miško žemės sklypas, kuriame yra angaras, patikėjimo teise valdomas VMU, todėl hipotetiškai perdavus angarą pareiškėjui, VMU patikėjimo teise valdomame miško žemės sklype reikėtų nustatyti servitutą. Vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 ir 14 dalimis, 21 straipsnio 1, 2 punktais, Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 punktu, 4 straipsnio 12 dalimi, VMU patikėjimo teise valdo ir naudoja nagrinėjamu atveju aptariamą VMU žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) visuomeninei naudai, pagal pagrindinę jo paskirtį ir naudojimo būdą, laikydamasi taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, tame tarpe vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą, kaip ji suprantama pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, apimančią ir miško įveisimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka perdavė VMU valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus patikėjimo teise, kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti. Pastaroji veikla apima miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui (Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). VMU įstatuose (8.1 p.) įtvirtinta viena iš VMU funkcijų – patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Teisinis reglamentavimas dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykių (sandorių) yra imperatyvus ir VMU jo privalo griežtai laikytis. Apibendrinant VMU mano, kad teismas turėtų įsitikinti, ar tikrai aukščiau šiame atsiliepime išdėstytų esamų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste miško žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio angaro valdymas atitinka visas juridiniam faktui nustatyti būtinas sąlygas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus bei įvertinus tai, kad galiojantys teisės aktai nenumato VMU teisės spręsti dėl jai neperduoto valdyti turto, teismo prašo bylą nagrinėti galiojančių teisės aktų ir aplinkybių kontekste, bei sprendimą priimti teismo nuožiūra (el. b. l. 58-63).
10. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytą poziciją. Papildomai atkreipė dėmesį, kad angaras stovi valstybiniame žemės sklype, sklypas patikėjimo teise valdyti perduotas urėdijai.
11. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nurodo, kad Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo 1996 m. vasario 6 d. aktu Nr. 238 ne varžytinių tvarka pagal 1996 m. sausio 5 d. įkainojimą už 350 litų įgijo angarą 19G1/b, priklausantį (duomenys neskelbtini). Pastebi, kad nors minėtas aktas nurodomas pareiškimo prieduose, tačiau elektroninėje byloje tarp priedų jo nėra (2024 m. gegužės 15 d. CBP-6155), taip pat, nors kaip faktinė aplinkybė nurodoma, jog VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti ikiteismine tvarka prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau nepateikiami tai patvirtinantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). VĮ Turto banko vertinimu pagal byloje esančius įrodymus nepakanka konstatuoti įgyjamosios senaties faktą į angarą. Tuo atveju jei pareiškėjas pateiks papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog turtas buvo įgytas jo nurodomu būdu, neprieštaraus įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui. Prašo pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovo nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (el. b. l. 65-66).
12. Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatyme apibrėžtas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka minėtas įstatymo nustatytas sąlygas bei nesant duomenų, kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų perėmęs koks nors kitas asmuo, administracija neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui. Administracija patvirtina, kad pareiškime nurodytas nekilnojamas turtas (angaras 19F1/b, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) nėra ir nebuvo Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į Savivaldybės turto apskaitą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas Savivaldybei kaip valstybės turtas. Administracija neginčija valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo ir jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes prašo teismo priimti sprendimą šioje byloje savo nuožiūra, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 45-47).
13. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad įvertinusi turimus dokumentus, susijusius su buvusių SSRS kariuomenės nekilnojamojo turto objektų perėmimu ir esamais krašto apsaugos sistemos (toliau - KAS) institucijų nekilnojamojo turto objektais, informuoja, kad nei Ministerijai nei kitoms KAS institucijoms nebuvo perduotas valdyti, naudoti ar kitaip disponuoti angaras 191;l/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar kiti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys pastatai ar statiniai. Ministerija taip pat pažymi, kad angaras 19Fl/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso valstybei, o patikėjimo teise šį žemės sklypą valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija. Papildomai informuoja, kad nei Ministerija nei kitos KAS institucijos nevaldo, nenaudoja ar kitaip nedisponuoja kitais žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiais pastatais bei statiniais. Tai pat informuoja, kad Ministerija neturi teisinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms neturės. Atsižvelgiant į tai, prašo civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 132-133).
14. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo pažįstamas. Paaiškino, kad jo (liudytojo) tėvas labai domėjosi likusiais kolūkio pastatais, nenorėjo, kad būtų sugriauti. Dažnai važiuodavo po kaimą žiūrėti, pasakodavo kam kokie pastatai priklauso ir labai domėjosi buvusia karine baze. Tėvas jį užveždavo parodyti, kaip ten viskas atrodo, kur stovėdavo raketos, ir sakė, kad pareiškėjas ten dabar laiko grūdus. Tėvas džiaugėsi, kad buvo išpirkti išlikę pastatai. Matė, kad angaras buvo prižiūrimas, iššluotas, naudojamas pareiškėjo. Iš tėvo pasakojimų žino, kad angarą įsigijo pareiškėjas. Nežino kad kas būtų pretendavęs į angarą, visi kaime žinojo, kad tai pareiškėjo angaras. Paaiškino, kad karinis dalinys išėjo kažkur 1989 metais, išvežė balistines raketas, po to pastatus jo žiniomis perėmė kolūkis, o po to ir Ukmergės rajono partijos komitetas pradėjo pastatuose vykdyti veiklą.
15. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo pažįstamas. Paaiškino, kad žino, jog angaras yra miške, kad angarą tarybiniais laikais pastatė kariškiai. Nuo 2005 m. bendraudamas su pareiškėju žino, kad angaras yra pareiškėjo, pareiškėjas naudojasi tuo angaru, leidžia naudotis pareiškėjas ir jam bei kitiems kaimynams angaru. Patvirtino, kad niekas nereiškė pretenzijų dėl angaro. Patvirtino, kad privažiavimas iki angaro eina per mišką, yra miško keliukas. Iš urėdijos nėra gavęs jokių pastabų, kad tuo keliu vežioja grūdus, važinėja su žemės ūkio technika ar pan.
16. Liudytojas N. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo pažįstamas. Paaiškino, kad pareiškėjas įsigijo angarą, turi labai seniai, laikydavo ten grūdus techniką, visas kaimas tai žino. Kiek girdėjo, angarą pareiškėjas įsigijo iš antstolių kontoros. Iki tol angare buvo karinė bazė, po to kažkas vykdė verslą ir bankrutavo. Nebuvo girdėjęs kad kažkas reikštų pretenzijas dėl angaro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos.
18. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, LAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
19. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į šio sprendimo 1 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą – angarą, kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jis nėra minėto daikto savininkas. Į bylą pateikti: Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio mėn. raštas dėl Adreso suteikimo statiniui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (miškų ūkio paskirties žemės sklype unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad adresas negali būti suteiktas, kadangi tai nėra gyvenamoji teritorija (el. b. l. 9); UAB „AASE“ 2021 m. liepos 7 d. kadastro byla (el. b. l. 10-18); 2013 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (el. b. l. 55-57); 1996 m. vasario 6 d. Teismo antstolių kontoros Kvitas Nr. 065617 (el. b. l. 98); Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2024 m. gegužės 9 d. raštas Nr. SP-1041 (el. b. l. 100-101); 1996 m. kovo 20 d. Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) bendrovės pirkimo-pardavimo aktas apie aukštos įtampos elektros linijos pirkimą iš (duomenys neskelbtini), kuria visa 1450 m. aukštos įtampos linija eina per pastatus ir įrenginius (el. b. l. 113); Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 4 d. raštas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) dokumentai archyvui perduoti nebuvo, todėl administracija neturi jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į aptariamą angarą; taip pat administracija neturi jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu ir kam buvo perėjęs minimas angaras po SSRS kariuomenės pasitraukimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos (el. b. l. 142-143). Iš į bylą pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į minėtą turtą – angarą 19F1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nėra jo savininkas.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą buvo nustatytos aplinkybės, kad aptariamas angaras galimai yra buvusios SSRS kariuomenės karinės bazės dalis, dėl ko į civilinę bylą buvo įtraukta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, tačiau iš gauto suinteresuoto asmens atsiliepimo, bei teismo posėdžio metu išklausius proceso dalyvius, nustatyta, kad minimas angaras negali priklausyti nei suinteresuotiems asmenims, nei valstybei. Pareiškėjas ir liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjas angarą 1FG1/b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsigijo 1996 m. Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo Aktu Nr. 238 ne varžytynių tvarka, tačiau neturi šį faktą patvirtinančių įrodymų. Taip pat pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog aptariamas angaras yra valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinė miškų urėdija, tačiau pareiškėjui, nuo 1996 metų valdant ir savo reikmėms naudojant aptariamą angarą, nebuvo išreikštos jokios pretenzijos iš atitinkamų valstybinių institucijų, ką teismo posėdžio metu paliudijo ir suinteresuotų asmenų atstovai bei teisme parodymus davę liudytojai.
21. Byloje nėra duomenų, kad šio sprendimo 1 punkte nurodytas turtas – angaras 1FG1/b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjo, vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas turtas – angaras 1FG1/b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.
22. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 19 punkte, į bylą nėra pateikta dokumentų, tiesiogiai įrodančių pareiškėjo nuosavybės teisės į angarą 1FG1/b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad minėtas turtas pareiškėjo įgytas sąžiningai. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėjas sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį angarą negu pareiškėjas, ar patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar, kad minėtą angarą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
23. Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima daryti išvadą, kad pareiškėjas visą valdymo laiką šio sprendimo 1 punkte nurodytą turtą – angarą, valdė atvirai ir kaip savą. Šias išvadas patvirtina tai, kad pareiškėjas buvo ir yra įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į minėtą angarą, tačiau VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į šį butą, nes pareiškėjas neturėjo visų reikiamų dokumentų.
24. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas šio sprendimo 1 punkte nurodytą turtą – angarą 1FG1/b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdo nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, nuo 1996 metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.
25. Kadangi teismas nustatė visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į šio sprendimo 1 punkte nurodytą turtą – angarą 1FG1/b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
26. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens Valstybinės miškų urėdijos atstovė teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi 2 bylas, kuriose, pasak atstovės, buvo sprendžiamos analogiškos situacijos. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens nurodytų bylų (e2-369-367/2021 ir e2A-1200-1097/2023) faktinės aplinkybės yra skirtingos.
27. Šioje byloje teismas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo angarą 19F1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.
Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.