Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1165-254/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
2S-1165-254/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03011-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
V. J.
Civilinė byla Nr. 2S-1165-254/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03011-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8652-800/2018 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0106/18/00073.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. A. R. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0161/18/00073, kurioje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-621-848/2017 dėl 900 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. J. išieškotojo D. G. naudai. 2018 m. sausio 15 d. antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą, tą pačią dieną surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų. Skolininkui neįvykdžius sprendimo per nurodytą 10 dienų terminą, 2018 m. vasario 2 d. antstolė surašė turto arešto aktą, bei pranešimą įregistravo turto areštų registre. Pareiškėjas V. J. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. sausio 15 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-106-871, tą pačią dieną priimtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-106-872 ir patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Skundą grindė tuo, kad: antstolė nustatė per trumpą terminą sprendimo įvykdymui; antstolė privalėjo žinoti, kad V. J. neturi 948 Eur ir, kad jo advokatė K. R. nuo 2018 m. sausio 28 d. atostogaus; antstolė neklausė V. J. ar jis turi tiek pinigų ir kada turės; antstolė pažeidė V. J. teisę mokėti dalimis bei teisę į kasacinio skundo pateikimą; antstolė neatidarė savo sąskaitos Akademinėje kredito unijoje, kad V. J. patirtų mažesnius nuostolius; antstolė nepareikalavo pateikti informaciją apie V. J. turtinę padėtį, neleido susipažinti su vykdomąja byla; antstolė paskaičiavo nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas. 2018 m. vasario 26 d. patvarkymu antstolė netenkino pareikšto skundo ir jį persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Nurodė, kad skundas, registracijos Nr. G-136, neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Prie jo nepridėti priedai, nurodyti skundo gale. Skundas nenuoseklus, nesuprantami teiginiai, jame minimi faktai ir asmenys nesusiję su vykdomąja byla, šmeižiami teisėjai ir kiti asmenys, keliami nepagrįsti reikalavimai antstolei. Pažymėjo, kad V. J. išsiųstame raginime nustatytas 10 dienų terminas, per kurį skolininkas raginamas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas nustatytas, yra nustatytas įstatyme – CPK 659 straipsnio l dalyje. Įstatymas nenumato, kad antstolis turi suteikti skolininkui teisę mokėti dalimis. Įstatymas nenumato antstoliui pareigos reikalauti skolininko pateikti informaciją apie jo turtinę padėtį, tačiau suteikia teisę pačiam antstoliui tikrinti skolininko turtinę padėtį. Nurodė, kad antstolio surašyto dokumento vienas egzempliorius siunčiamas skolininkui (reikalui esant ir kitiems asmenims), kitas turi likti vykdomojoje byloje. Dokumento nuorašo (ar antrojo egzemplioriaus) kaina nurodyta sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolė nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad antstolė turėjo atsidaryti sąskaitą Akademinėje kredito unijoje, kad butų mažesnės jo banko išlaidos. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato antstoliui pareigos atsidaryti sąskaitas visuose bankuose ir kredito unijose. Visos vykdymo išlaidos išdėstytos vykdymo išlaidų apskaičiavime ir paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolės teigimu, V. J. meluoja, kad antstolė jam neleido susipažinti su vykdomąja byla, kadangi su vykdomąja byla jis susipažino 2018 m. vasario 5 d. Kartu pažymėjo, kad vykdomasis raštas Nr. 2-621-848/2017 yra pilnai įvykdytas – priteista suma ir vykdymo išlaidos išieškotos. Areštas turtui ir sąskaitoms panaikintas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas, susipažinęs su vykdomąja byla, o taip pat pareiškėjo skundu dėl antstolės veiksmų, darė išvadą, kad skundas yra visiškai nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad iš skundo turinio neturi galimybės nustatyti kokius konkrečius antstolės veiksmus pareiškėjas skundžia, nes skunde nurodoma daug informacijos, nesusijusios su vykdytu išieškojimu. Be to, skunde nurodyti antstolės veiksmai vykdomojoje byloje, apie kuriuos rašo pareiškėjas, apskritai negali būti skundžiami. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog vykdomasis raštas skundo nagrinėjimo metu yra pilnai įvykdytas, priteista suma ir vykdymo išlaidos išieškotos. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad skundžiamų antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/18/00073 pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjo subjektines teises, pažeidė V. J. teisę į teisingą teismą. Skundžiama nutartis priimta neišnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, netyrus pateiktų įrodymų, dėl ko teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3-5 dalių nuostatas, kadangi nurodęs, jog iš skundo negalima suprasti kokius konkrečius antstolės veiksmus pareiškėjas skundžia, teismas nenurodė, kas užkerta kelią tai išsiaiškinti, bei nenustatė termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teisėja nurodė jokių teisės aktų, kurių pagrindu antstolės veiksmai negali būti skundžiami, nors CPK 510 straipsnis numato antstolio veiksmų apskundimo tvarką. Apeliantas pažymi, kad antstolės padėjėja 2018 m. balandžio 11 d. neleido pareiškėjui susipažinti su vykdomąja byla Nr. 0106/18/00673, nurodžiusi, kad jos neturi, todėl tokie veiksmai užkirto pareiškėjui kelią ginti savo pažeistas teises. Skundžiama nutartis negalėjo būti grindžiama CPK 290-291 straipsnių nuostatomis, kadangi jų turinys nesusijęs su nagrinėjamo klausimo specifika ir nenumato galimybės atmesti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0161/18/00073, kurioje vykdomas 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-621-848/2017 dėl 900 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. J. atsakovo D. G. naudai. 2018 m. sausio 15 d. antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą, tą pačią dieną surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų. Skolininkui neįvykdžius sprendimo per nurodytą 10 dienų terminą, antstolė 2018 m. vasario 2 d. surašė turto arešto aktą. Vykdant išieškojimą gavus lėšas, 2018 m. vasario 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, pagal kurį vykdymo išlaidos buvo išskirstytos taip: 36 Eur būtinosios išlaidos; 51,20 Eur papildomos išlaidos; 156,39 Eur atlygis antstoliui. Pareiškėjas V. J. 2018 m. vasario 5 d. pateikė antstolei skundus, registracijos Nr. 136 ir Nr. 137, pirmuoju prašant panaikinti 2018 m. sausio 15 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-106-871, tos pačio dienos vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-106-872 ir patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-18-106-865, antruoju, prašant panaikinti turto arešto aktą. 2018 m. vasario 26 d. patvarkymu antstolė netenkino pareikštų skundų ir juos persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavus, kad iš skundo turinio nėra galimybės nustatyti kokius konkrečius antstolės veiksmus pareiškėjas skundžia, nes skunde nurodoma daug informacijos, nesusijusios su vykdytu išieškojimu. Be to, skunde nurodyti antstolės veiksmai vykdomojoje byloje, apie kuriuos rašo pareiškėjas, apskritai negali būti skundžiami. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog vykdomasis raštas skundo nagrinėjimo metu yra pilnai įvykdytas, priteista suma ir vykdymo išlaidos išieškotos. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas skundą laikė nepagrįstu ir jį atmetė.Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog šiuo atveju nagrinėjamas pareiškėjo skundas Nr. 137, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pateiktas nagrinėti tik pareiškėjo skundas Nr. 136, bei nustačius, kad skundo Nr. 137 pagrindu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo užvesta kita civilinė byla Nr. 2YT-8655-800/2018 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas nagrinėjamo skundo registracijos numerį Nr. 137, padarė rašymo apsirikimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina byloje esančio pareiškėjo skundo, kurio registracijos Nr. 136, pagrindu. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės neanalizavo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų, o kilus abejonių, kokius konkrečiai antstolės veiksmus pareiškėjas skundžia, teismas turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, o ne atmesti skundą, neištyrus visų skunde nurodytų aplinkybių. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas priimtoje nutartyje detaliai neatsakė į pareiškėjo skunde nurodytus visus argumentus, tačiau kartu nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra be motyvų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-687/2017). Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). Taigi, nors šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai nėra pakankami, tačiau nenustačius, kad dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, vadovaujantis paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, šį procesinės teisės pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Bylos duomenimis, antstolė 2018 m. vasario 23 d. patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo pateiktų skundų, nurodė, kad skundas, registracijos Nr. 136, neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi: prie jo nepridėti skunde nurodyti priedai, skundas nenuoseklus, jame minimi faktai nesusiję su vykdomąja byla. Tačiau antstolė pateiktą skundą išnagrinėjo, pasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, o jo netenkinusi, skundą persiuntė nagrinėti teismui. Pastebėtina, kad CPK vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos nenumato galimybės antstoliui spręsti dėl skolininko ar išieškotojo pateiktų skundų trūkumų pašalinimo, nors tokios teismų praktikos pasitaiko (pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-908-440/2017 ir kt.). Jeigu skolininko ar išieškotojo skundas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, dėl jų trūkumų pašalinimo gali spręsti tik teismas (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka nėra skirta tam, kad šiame procese būtų parengtas skundas teisminiam nagrinėjimui, tik teismas pats sprendžia atitinka ar ne toks skundas jam keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Nagrinėjamu atveju antstolė skundą išnagrinėjo iš esmės, skunde nurodė, kokius reikalavimus kelia pareiškėjas, juos įvertinusi, skundą atsisakė tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), todėl jo išvada, kad iš skundo turinio nėra aišku kokius konkrečiai antstolio veiksmus pareiškėjas skundžia, yra nemotyvuota. Skundo pirmuoju punktu pareiškėjas nurodo, kad antstolė R. S. pažeidė LR Konstitucijos 18-23, 29-30 straipsnių nuostatas, kadangi kartu su teisėjais, priėmusiais V. J. atžvilgiu procesinius sprendimus nepripažįsta prigimtinių pareiškėjo teisių, laisvės ir nuosavybės neliečiamumo, draudimo pareiškėją kankinti, žaloti, žeminti jo orumą. Pastebėtina, kad pareiškėjas, nurodydamas minėtus teiginius, nedetalizavo kokie konkretūs antstolės vykdymo veiksmai pažeidė pareiškėjo konstitucines teises, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra kaip nors susiję su vykdomosios bylos Nr. 0106/18/00073 vykdymu, t. y. su antstolės atliekamais veiksmais vykdymo procese, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.Antruoju skundo punktu pareiškėjas nurodo, kad antstolės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog: ji nustatė per trumpą terminą sprendimo įvykdymui; antstolė privalėjo žinoti, kad V. J. neturi 948 Eur ir, kad jo advokatė K. R. nuo 2018 m. sausio 28 d. atostogaus. Su šias skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 659 straipsnio, reglamentuojančio terminą įvykdyti sprendimą, 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Taigi, šiuo atveju vykdomajame dokumente nenustačius procesinio sprendimo įvykdymo termino, antstolės nustatytas 10 dienų terminas procesiniam sprendimui įvykdyti laikytinas atitinkančiu įstatymo keliamus reikalavimus. Be to, įstatymas suteikia antstoliui teisę rinkti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, tačiau tokios pareigos nenumato (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Kartu įstatyme nenumatyta ir antstolio pareiga domėtis skolininko atstovų darbo/poilsio grafiku, vykdant teismo procesinius sprendimus. Todėl minėtais aspektais antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais nėra teisinio pagrindo.Nepagrįstu laikytinas ir trečiajame skundo punkte išdėstytas argumentas, kad antstolė pažeidė pareiškėjo teisę priteistą sumą mokėti dalimis. Įstatymas nenumato, kad antstolis turi suteikti skolininkui teisę išieškomą sumą mokėti dalimis. Pastebėtina, kad įstatyme suteikta teisė vykdymo proceso šalims vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, kuria galima susitarti dėl vykdomojo dokumento vykdymo išdėstymo dalimis ar kitų sąlygų (CPK 595 straipsnis). Šalys laisva valia raštu sudaro taikos sutartį ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Šiuo atveju įrodymų, patvirtinančių skolininko ir išieškotojo sudarytą taikos sutartį nei vykdomojoje byloje, nei pareiškėjo skundo pagrindu užvestoje civilinėje byloje nėra pateikta. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo leisti skolininkui teismo sprendimą vykdyti dalimis. Ketvirtajame skundo punkte pareiškėjas nurodo, kad antstolė skundžiamais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę į kasacinio skundo pateikimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ne tik per 3 mėnesius nuo 2017 m. gruodžio 14 d., bet ir todėl, kad 2018 m. sausio 22 d. iš skundžiamų antstolės veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-621-848/2018 paaiškėjo naujos esminės aplinkybės – neteisėtais D. G., Lietuvos valstybės, S. N. L. veiksmais pareiškėjui padaryta turtinė 948 Eur žala. Atsižvelgiant į tai, kad šie apelianto argumentai yra dėl turtinės žalos, o ne dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/18/00073, tai teismas juos vertina kaip nesusijusius su nagrinėjamu klausimu ir dėl jų plačiau nepasisako. Penktuoju skundo punktu pareiškėjas kaltina antstolę tyčia nepasirūpinus sąskaitos atidarymu Akademinėje kredito unijoje, kurioje pareiškėjas turi sąskaitą, kad pareiškėjas patirtų mažesnes bankines išlaidas. Šiuo atveju sutiktina su antstolės pozicija, kad įstatymas nenumato antstoliui pareigos atidaryti sąskaitas bankuose ar kredito unijose, atsižvelgiant į tai, kad juose skolininkai turi atsidarę savo sąskaitas. Pareiškėjas kvestionuoja ir antstolės atliktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą dalyje dėl skolininko duomenų patikrinimo už kurį paskaičiuota 2,40 Eur suma, antstolio dokumento nuorašo išdavimą –3,60 Eur, bankinio pavedimo išlaidas – 1 Eur. Pareiškėjo nuomone, paprašius pareiškėjo pateikti duomenis apie jo turimą turtą, bei, antstolei turint sąskaitą Akademinėje kredito unijoje, minėtų išlaidų būtų išvengta. Pastebėtina, kad vykdymo išlaidas sudaro būtinosios išlaidos, papildomos išlaidos bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos Nr. 0106/18/00073 duomenimis nustatyta, kad vykdymo išlaidas antstolė apskaičiavo vadovaujantis šia instrukcija, jos neviršija joje nurodytų sumų. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad vykdymo išlaidas antstolė apskaičiavo pažeisdama Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas taisykles, todėl jų neteisingumo neįrodė. Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad antstolė nepagrįstai pareiškėjui neleido susipažinti su vykdomąja byla Nr. 0106/18/00073, trukdo apskųsti jos veiksmus bei vykdyti V. J. pareigas. Tačiau pareiškėjas skunde nenurodė kokiu būdu tokie antstolės veiksmai pasireiškė, kokiems antstolės veiksmams skųsti bei kokiems pareiškėjo veiksmams atlikti buvo užkirstas kelias. Kartu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Todėl antstolei 2018 m. vasario 23 d. patvarkyme dėl pareiškėjo skundo netenkinimo nurodžius, kad V. J. su vykdomąja byla susipažino dar 2018 m. vasario 5 d., pareiškėjo teiginiai dėl neleidimo jam susipažinti su vykdomąja byla, kas neva užkirto jam kelią ginti pažeistas teises, laikytini deklaratyviais, bei nesudarančiais pagrindo antstolės veiksmus šiuo aspektu laikyti neteisėtais. Nors pareiškėjas antstolės veiksmų neteisėtumą sieja ir su tuo, kad antstolė netyrė, jog V. J. prarado tapatybės kortelę, be kurios laiku negalėjo padaryti mokėjimo pavedimo į antstolės sąskaitą, pastebėtina, kad įstatymas nenumato antstoliui pareigos tikrinti, ar skolininkas turi visas galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą, kuris perduotas vykdyti antstoliui, kartu ir tirti aplinkybes, susijusias su skolininko tapatybės kortelės praradimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad dalis skunde nurodytų aplinkybių nesusiję su vykdomosios bylos Nr. 0106/18/00073 vykdymu, kad antstolis neturi pareigos atidaryti sąskaitą kredito įstaigoje, kurioje skolininkas turi sąskaitą, neturi pareigos vykdymo veiksmus derinti su skolininko galimybėmis laiku ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, domėtis skolininko atstovės darbo grafiku, tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su skolininko tapatybės kortelės praradimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai negali būti skundžiami, nes jie nesusiję su vykdymo procesu, yra teisingi. Sprendžiant skundžiamos nutarties bei atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, vykdomosios bylos bei viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad antstolė 2018-02-23 patvarkyme dėl skundo netenkinimo teisingai nurodė, kad išieškojimas pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-621-848/2017 iš esmės yra įvykdytas, kadangi priteista suma ir vykdymo išlaidos išieškotos bei paskirstytos, areštas pareiškėjo turtui ir sąskaitoms panaikintas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kas patvirtina, kad vykdymo procesas iš esmės yra baigtas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė, atlikdama (neatlikdama) pareiškėjo skundžiamus vykdymo veiksmus, pažeidė antstolio veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nustačius, kad atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė