Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-24183-905/2017 pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys D. Č. ir antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai skundas dėl antstolio veiksmų paliktas nenagrinėtas.Pareiškėjas D. Č. kreipėsi į antstolį prašydamas stabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamą išieškojimą iš skolininko D. Č. darbo užmokesčio, o nepagrįstai išskaičiuotą darbo užmokestį grąžinti. Nurodė, kad antstolis 2017 m. kovo 22 d. priėmė patvarkymą, kuriuo išlaikymo išieškojimą nukreipė į skolininko darbo užmokestį. Mano, kad antstolis nepagrįstai atlieka išieškojimą, nes jis gera valia moka išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas dar 2017 m. kovo 27 d. pateikė antstoliui prašymą stabdyti vykdomąją bylą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nes 2015 m. lapkričio 4 d. sutartimi D. Č. ir D. Č. išsprendė ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo. Minėta sutartimi D. Č. įsipareigojo gera valia padengti išlaikymo įsiskolinimą per 18 mėnesių, taip pat susitarė, kad D. Č. vykdant sutartį, jokie priverstinio išieškojimo veiksmai nebus atliekami. Mano, kad 2015 m. lapkričio 4 d. sutartis gali būti kvalifikuojama kaip taikos sutartis, kuria šalys išsprendė ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo, todėl antstolis neteisėtai atlieka išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio (b. l. 24–25).Antstolis R. V. 2017 m. balandžio 25 d. patvarkymu netenkino D. Č. skundo ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 2, 3–7).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė, kad skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes skundas yra abstraktaus pobūdžio, jame nėra nurodytas konkretus antstolio veiksmas (patvarkymas), kuris yra skundžiamas, be to, skundas neatitinka CPK 113 straipsnyje numatytų reikalavimo dėl procesinio dokumentų skaičiaus, todėl nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti (b. l. 29). Minėta nutartis 2017 m. gegužės 11 d. įteikta asmeniškai pareiškėjui D. Č. (b. l. 30).2017 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti D. Č. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad pagal CPK 510 straipsnį antstolis atsisakęs tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, skundą kartu su vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, taigi skundo priėmimo klausimą sprendžia antstolis, o ne teismas (b. l. 31–32).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolio R. V. kontoroje 2013 m. rugpjūčio 2 d. užvesta vykdomoji bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai D. Č. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. vykdomąjį raštą Nr. N-2-06171-127/2005. D. Č. ir D. Č. 2015 m. lapkričio 4 d. sudarė sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir skolos padengimo, todėl D. Č. 2017 m. kovo 27 d. pateikė prašymą antstoliui dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo, tačiau antstolis 2017 m. kovo 6 d. patvarkymu netenkino šio D. Č. prašymo. Tuomet D. Č. pateikė nutarties 2 punkte nurodytą skundą dėl antstolio veiksmų. Nagrinėjamu atveju antstolis gavęs D. Č. skundą jį išnagrinėjo iš esmės ir atsisakė tenkinti, todėl kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 2, 3–7), taip pat papildomai pareikė prašymą dėl baudos skyrimo D. Č. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (b. l. 8–15). Vilniaus miesto apylinkės teismas gavęs antstolio persiųsta skundą dėl antstolio veiksmų nustatė skundo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų: nėra aišku, koks konkretus procesinis veiksmas skundžiamas, teismui perduoto skundo kopijų skaičius neatitinka CPK 113 straipsnyje nurodomo procesinių dokumentų skaičiaus (b. l. 29), pareiškėjui D. Č. nesutikus pašalinti teismo nurodytų skundo trūkumų (b. l. 31–32), todėl skundas paliktas nenagrinėtas remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi (b. l. 39). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą taip pat yra įtvirtinta ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CK XXXI skyrius), kuriame įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Taigi skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris skundą nagrinėti teismui perduoda tik tuo atveju, jei skundo netenkina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, tačiau antstoliui atsisakius tenkinti D. Č. skundą, skundas dėl antstolio veiksmų persiųstas apylinkės teismui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose. Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, daroma išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsniuose numatytus reikalavimus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų. Spręstina, kad įpareigojimas šalinti procesinio dokumento trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys (skundas) yra pakankamai aiškus, t. y. ieškinio (skundo) dalykas ir pagrindas yra suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje (skunde) esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neatitiktų trūkumų šalinimo instituto paskirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad skundas yra su trūkumais nereiškia, kad iš skundo turinio nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs antstolio procesiniai veiksmai yra skundžiami.Įvertinus D. Č. skundą dėl antstolės veiksmų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jame nėra aiškiai nurodytas, koks konkretus antstolio patvarkymas skundžiamas, tačiau iš jo turinio matyti, kad skundžiamas antstolio procesinis veiksmas yra išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio pagal antstolio R. V. 2017 m. kovo 22 d. patvarkymą bei atsisakymas stabdyti priverstinį vykdymą, t. y. antstolio R. V. 2017 m. balandžio 6 d. priimtas patvarkymas dėl prašymo netenkinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. Č. skundas yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir dėl to nėra galimybės nustatyti, koks antstolio veiksmas skundžiamas, įvertinti ar nėra praleisti CPK 512 straipsnyje numatyti terminai skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Šios teisės normos 1 dalyje nurodyta, kad siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais. Įvertinus minėtas CPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatas bei aplinkybę, kad bylose dėl antstolio veiksmų suinteresuotu asmeniu įtraukiamas ir kitas vykdomosios bylos dalyvis (nagrinėjamu atveju išieškotoja D. Č.), daroma išvada, kad šiuo atveju privalėjo pateikti dar vieną skundo dėl antstolio veiksmų kopiją, tačiau D. Č. jos nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo dėl antstolio veiksmų palikimas nenagrinėtu vien dėl to, kad pareiškėjas nepateikė dar vienos skundo kopijos, kai skundo apimtis vos du puslapiai, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principų (CPK 7, 8 straipsniai) bei CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (nagrinėjamu atveju – įvertinti antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą vykdant išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš skolininko D. Č.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad paprastai skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), tačiau siekiant visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas turi būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis), todėl skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas turi teisę skirti žodinį procesą ir teismo posėdyje užduodant klausimus dalyvaujantiems asmenims patikslinti reikalavimus bei išsiaiškinti faktines aplinkybes.Pažymėtina, kad CPK 639 ir 643 straipsniuose numatytos vykdymo proceso dalyvių procesinės teisės, kuriomis jie gali naudotis proceso metu, todėl vykdymo proceso dalyviai turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų, pavyzdžiui, vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas), išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas). Taigi vykdymo proceso šalims susitarus dėl konkrečios sprendimo vykdymo tvarkos, apie tai turi būti informuojamas priverstinį vykdymą atliekantis antstolis. Tik įvertinęs pateiktus duomenis, antstolis gali spręsti dėl tolimesnių vykdymo procesų veiksmų, ar konkrečiu atveju egzistuoja CPK numatytas pagrindas stabdyti vykdymą, vykdomąją bylą nutraukti ir pan. O nesutikdamas su antstolio procesiniu veiksmu, vykdymo proceso dalyvis turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta.Su atskirojo skundo argumentais dėl teismo galimybės taikyti trūkumų šalinimo institutą sutiktina tik iš dalies nes analizuojant CPK nuostatas vertintina, kad teismas turi teisę konstatuoti, kad procesinis dokumentas neatitinka teisės aktų reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje, net ir išsprendus priėmimo klausimą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas per daug formaliai taikė šalių procesinių dokumentų reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nėra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), neužtikrino įstatymų leidėjo CPK 510 straipsnyje įtvirtinto įpareigojimo, kad antstoliui atsisakius tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, antstolio veiksmų teisėtumą patikrins nešališkas teismas. Be to, kaip minėta skundas jau buvo priimtas, antstolis dėl skundo argumentų pagrįstumo pasisakė 2017 m. balandžio 25 d. patvarkyme (b. l. 3–7)., todėl įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas paliko skundą nenagrinėtą, todėl Vilniaus miesto teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis naikintina ir D. Č. skundas dėl antstolio veiksmų perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas

nutaria:

Vilniaus miesto teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti D. Č. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.