Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) ŽŪB „VG Ausieniškės“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2704-804/2012 pagal ieškovo AB „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovams J. K., ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2012-08-22 nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB „Kauno grūdai“ prašė pripažinti atsakovės J. K. 2011-09-01 vienašališką žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu; pripažinti 2012-08-22 nuomos sutartį, sudarytą tarp J. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio adresu .(duomenys neskelbtini), negaliojančia ir ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti tarp atsakovų J. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ 2012-08-22 sudarytos nuomos sutarties dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos (išnuomojamas plotas – 0,90 ha) vykdymą.

Nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju pripažinus ginčijamą vienašališką 2011-09-01 nuomos sutartį ir 2012-08-22 nuomos sutartį neteisėtomis ir negaliojančiomis, atsakovė J. K. (nuomotoja) privalėtų grąžinti ieškovui teisę naudotis nuomotojui priklausančiu žemės sklypu, kurį nuomotojas išnuomojo ŽŪB „VG Ausieniškės“. Pagal 2012-08-22 nuomos sutartį ŽŪB „VG Ausieniškės“ turi sąlygas trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu pagal 2011-09-01 nuomos sutartį bei tęsti vykdytą tame sklype veiklą, kurios dėl veiklos specifiškumo būtų objektyviai neįmanoma tęsti vėliau. 2009-09-01 nuomos sutartis buvo vykdoma vienerius metus, todėl laikytinas svarbiu siekis tęsti pradėtą veiklą žemės sklype. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, sprendimo įvykdymas negarantuotų šių siekių įgyvendinimą, o ŽŪB „VG Ausieniškės“ pradėjus naudotis nuomininko teisėmis pagal 2012-08-22 nuomos sutartį, šių siekių įgyvendinimas būtų komplikuotas. Taip pat ieškovas pažymi, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus akivaizdžiai didinami ieškovo patiriami nuostoliai.

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi prašymą patenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo AB „Kauno grūdai“ reikalavimų užtikrinimui apriboti ŽŪB „VG Ausieniškės“ teisę naudotis žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu .(duomenys neskelbtini)., pagal 2012-08-22 nuomos sutartį sudarytą tarp J. K. ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos (išnuomojamas plotas – 0,90 ha) (b.l.4).

Teismas nurodė, jog ieškiniu prašoma pripažinti, kad atsakovė J. K. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2011-09-01 sudarytą su ieškovu žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi, iš esmės ieškovas siekia, kad žemės sklypo nuomos sutartis liktų galioti ir ieškovas galėtų toliau vykdyti savo veiklą išsinuomotame žemės sklype, nes šios sutarties tikslas – naudoti žemės sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti. Įvertinus nuomos sutarties terminą (5 metai), darytina išvada, jog ieškovas dėl sutartinių nuomos santykių egzistavimo pagrįstai galėjo tikėtis, jog žemės sklypo nuomos sutartis bus vykdoma nepertraukiamai, o šios sutarties nutraukimas sąlygoja nuostolių atsiradimą. Todėl kol neišspręstas ginčas dėl 2011-09-01 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir 2012-08-22 žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo teisėtumo, teismas sprendė, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas ir apribojo atsakovo ŽŪB „VG Ausieniškės“ teisę naudotis žemės sklypu, nes šios priemonės sudaro galimybę užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar neįvykdymo rizikai.

Atsakovas ŽŪB „VG Ausieniškės“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.8-11), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog CK 6.547 str. numatyta, jog šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Taip taikomas šis straipsnis ir teismų praktikoje (LApT 2011-06-16 nutartis civ. byloje Nr. 2-1409/2011; LAT 2011-01-31 civ. byla Nr.3K-3-21/2011). Ieškovo ir atsakovės žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, o sutartis sudaryta tarp atsakovų yra įregistruota viešame registre. Teismui netinkamai pritaikius CK 6.547 str., susidarė situacija, kad viešame registre neįregistruotos sutarties šalis naudoja šią sutartį prieš viešame registre įregistruotos sutarties šalį. Mano, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą ir prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai. Ieškovas reiškia du reikalavimus: 1) dėl su ieškovu sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu, 2) prašo pripažinti tarp atsakovų sudarytą nuomos sutartį negaliojančia. Nors prašyme ieškovas nurodo būtinybę užtikrinti būsimą turto grąžinimą ieškovui, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas, o laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškinio dalyką. Ieškovas neįrodė, jog priėmus jam palankų teismo sprendimą, šio įvykdymas būtų neįmanomas. Be to sprendimas dėl pripažinimo apskritai nereikalautų jokio vykdymo, todėl vykdymo užtikrinimas yra perteklinis (LAT 2007-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-238/2007). Vadovaujasi teismų praktika dėl reikalavimų dėl pripažinimo, kaip nereikalaujančių vykdymo (LApT 2011-10-24 nutartis civ. byloje Nr. 2-2190/2011; LApT 2008-06-12 nutartis civ. byloje Nr. 2-433/2008). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui sukuriamos ieškinio patenkinimo pasekmės, t.y. jam nepagrįstai suteikiamos plačios teisės į ginčo žemę.

Ieškovas AB „Kauno grūdai“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti (b.,l.18-24). Nurodo, jog nėra ir negali būti paneigtas faktas, kad tarp ieškovo ir atsakovės J. K. 2011-09-01 buvo sudaryta ir galioja žemės sklypo nuomos sutartis. Taigi, negalėjo būti sudaryta kita žemės sklypo nuomos sutartis, jei galioja ankstesnė. Pati J. K. neginčija teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Mano, jog atsakovė J. K. neteisėtai nutraukė su ieškovu sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį, todėl negalioja ir 2012-08-22 nuomos sutartis tarp atsakovės ir ŽŪB „VG Ausieniškės“, kuri buvo sudaryta nepraėjus 3 mėn. nuo įspėjimo dėl 2011-09-01 sutarties nutraukimo. Atsakovas jau dabar siekia išspręsti ginčą iš esmės. Nors atsakovas vadovaujasi CK 6.547 str., tačiau vienašališkas sutarties nutraukimas, nesant tam pagrindo, pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, teisėtų lūkesčių principus. Apelianto minimoje LApT 2011-06-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1409/2011 spręstas klausimas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, todėl bylų ratio decidendi nesutampa. Nėra pagrindo tik formaliai remtis teisės normomis, jei faktinės aplinkybės nesutampa. Taip pat nesutampa faktinės šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 civilinėje byloje Nr.3K-3-21/2011 nagrinėtos aplinkybės. Mano, jog teismas nesuvaržė atsakovų teisių, nes išanalizavo turimus duomenis, atsižvelgė, kad su ieškovu nuomos sutartis buvo sudaryta 5 metams, ieškovas jau naudojosi žemės sklypu vienerius metus ir planavo toliau naudotis. Jei sprendimas būtų palankus ieškovui, nebūtų įmanoma atkurti padėties buvusios iki pažeidimo. Pažymi, jog ir kitų atsakovo nurodomų bylų (LApT 2011-10-24 nutartis civ. byloje Nr. 2-2190/2011; LApT 2008-06-12 nutartis civ. byloje Nr. 2-433/2008) ratio decidendi nesutampa su šios bylos. Ieškinio patenkinimo atveju pripažinus ginčijamą vienašališką 2011-09-01 nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu bei ginčijamą 2012-08-22 nuomos sutartį pripažinus neteisėta ir negaliojančia, bei taikant restituciją, nuomotojas privalėtų grąžinti ieškovui teisę naudotis nuomojamu žemės sklypu. Apeliantui pradėjus naudotis žemės sklypu pagal 2012-08-22 sutartį, sprendimo įvykdymas taptų komplikuotas arba neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsakovo ŽŪB „VG Ausieniškės“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Toks preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios įgalintų spręsti, kad šio ieškinio reikalavimas akivaizdžiai netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 str., taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Ieškinio užtikrinimo priemonėmis siekiama iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį (iki ieškinio pareiškimo buvusią situaciją).

Šioje byloje nagrinėjamas privačių asmenų ginčas dėl privačios žemės nuomos santykių.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog teismui netinkamai pritaikius CK 6.547 str., susidarė situacija, kad viešame registre neįregistruotos sutarties šalis (ieškovas) naudoja šią sutartį prieš viešame registre įregistruotos sutarties šalį (atsakovą).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju byloje matyti, kad tenkinus ieškinio reikalavimus, o apeliantui, kuris yra žemės ūkio bendrovė, naudojantis nuomojamu žemės sklypu, t.y. vykdant žemės ūkio veiklą, ieškovas nebegalės vykdyti savo numatytos vykdyti ūkinės veiklos (sėti grūdinių kultūrų ir pan.), todėl šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismui netaikius ieškovo prašomų apribojimų atsakovui naudotis nuomojamu žemės sklypu bei galimai priėmus ieškovui palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar net taptų neįmanomas.

Kitas atskirojo skundo argumentai yra tie, kad nors ieškovas nurodo būtinybę užtikrinti būsimą turto grąžinimą ieškovui, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas, o laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškinio dalyką; ieškovo ieškinys yra tik dėl pripažinimo, o sprendimas dėl pripažinimo apskritai nereikalautų jokio vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas teisingai nustatė pareikšto ieškinio dalyką – iš esmės ieškovas siekia, kad žemės sklypo nuomos sutartis liktų galioti ir ieškovas galėtų toliau vykdyti savo veiklą išsinuomotame žemės sklype, nes šios sutarties tikslas – naudoti žemės sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti, taigi ieškovas pareiškė ieškinį dėl pažeistos teisės gynimo – prašė atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 str. 2 p.), t.y. ieškovas šioje byloje pateikė ieškinį dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir dėl naujos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl, jeigu teismas patenkintų ieškinio reikalavimus dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir dėl naujos sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmoji sutartis su ieškovu būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju, atsakovo teisių apribojimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimais pripažinti sandorio nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu bei naują sandorį pripažinti negaliojančiu. Taigi pirmosios instancijos teismas taikė tiesiogiai su šiuo reikalavimu susijusias apsaugos priemones – apribojo atsakovo ŽŪB „VG Ausieniškės“ teisę naudotis žemės sklypu pagal 2012-08-22 nuomos sutartį. Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakovo teisės nėra suvaržomos neproporcingai, atvirkščiai, ieškinio patenkinimo atveju ir atsakovas nepatirtų galimų nuostolių dėl savo veiklos išsinuomotame žemės sklype, jei 2012-08-22 nuomos sutartis būtų pripažinta negaliojančia.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tuo apelianto argumentu, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui sukuriamos ieškinio patenkinimo pasekmės, t.y. jam nepagrįstai suteikiamos plačios teisės į ginčo žemę. Nagrinėjamu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apriboti atsakovo teisę naudotis žemės sklypu laikinai yra apribojamos apelianto teisės, bet nenustatomos jokios teisės ieškovui į žemės sklypą.

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.

Ši nutartis neužkerta galimybės proceso šalims, esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar šių priemonių panaikinimo, taip pat dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (LR CPK 146, 147, 150 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.