- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- 2-2190/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inoventus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Aon Baltic“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inoventus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4286-520/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Aon Baltic“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inoventus“ dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl vienašališko autorinės sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UADBB “Aon Baltic” kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB “Inoventus”, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 256 501 Lt sumokėto avanso ir baudos, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009-08-19 šalys sudarė autorinę kūrinio užsakymo, diegimo ir vystymo sutartį, tačiau atsakovas iki nustatyto termino – 2010-06-30 Sutarties neįvykdė, programos nesukūrė, jos neįdiegė į serverį bei neparuošė tinkama naudojimui. Todėl ieškovas, vadovaudamasis Sutarties sąlygomis, nutraukė Sutartį, pareikalavo grąžinti avansą ir sumokėti baudą.
Atsakovas UAB “Inoventus” padavė priešieškinį ieškovui UADBB “Aon Baltic”, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu jo ir ieškovo 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos autorinės sutarties vienašalį nutraukimą. Nurodė, jog šalys savo veiksmais susitarė dėl Sutarties termino pratęsimo. Pats ieškovas delsė suteikti atsakovui nuotolinę prieigą prie serverio, nevykdė bendradarbiavimo pareigos – nesuteikė atsakovui reikalingos informacijos tinkamam paslaugų atlikimui, todėl nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį.
Priešieškinio užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo ieškovui sukurtą kompiuterinę programą, uždraudžiant ja disponuoti, naudotis ir ją valdyti. Nurodė, kad jo sukurta kompiuterinė programa buvo patalpinta ieškovo serveryje, o ieškovas, disponuodamas programa, gali modifikuoti, adaptuoti ar kitaip pakeisti programą, todėl tokiu būdu gali pasunkėti objektyviosios tiesos nustatymas dėl programos, kaip ginčo objekto, sukūrimo bei užbaigtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį, kuria buvo nustatytas atsakovui UAB „Inoventus“ terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, priėmė priešieškinį ir netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės –atsakovo sukurtos kompiuterinės programos areštas, uždraudžiant jos disponavimą, valdymą, naudojimą, nėra susijusios su šioje byloje pareikštais atsakovo reikalavimais – pripažinti vienašališką autorinės sutarties nutraukimą neteisėtu. Teismas nustatė, jog atsakovas priešieškiniu nesiekia jokių turtinių pasekmių, t. y. jis siekia pripažinti ir toliau galiojančia autorinę sutartį. Atsakovas nenurodė konkrečių faktų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius minėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Inoventus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir, iš anksto nepranešant atsakovams, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą ieškovui atsakovo sukurtos kompiuterinės programos disponavimui, valdymui, naudojimui ir nutarties vykdymą perduoti atsakovo pasirinktam antstoliui. Atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad, pasak atsakovo, nagrinėjant priešieškinio dalyką – sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina įvertinti sutarties objekto (kompiuterinės programos) sukūrimą bei išbaigtumą atsižvelgiant į tai, kad programa yra patalpinta ieškovo serveryje ir jis, disponuodamas šia programa, gali ją adaptuoti, modifikuoti ar kitaip pakeisti ir dėl to gali pasunkėti objektyviosios tiesos apie jos sukūrimą bei išbaigtumą nustatymas. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, toliau bus pažeidinėjamos atsakovo autorinės teisės, nebus galima nustatyti tikrųjų bylos aplinkybių, o teismo sprendimo vykdymas prarastų esmę ir taptų netikslingas. Nurodo, jog priešieškinio patenkinimo atveju, palikus Sutartį galioti, o ieškovui paslėpus, perleidus ar sunaikinus atsakovo sukurtą kompiuterinę programą, tolesni sutartiniai santykiai tarp šalių taptų nebeįmanomi ir pats priešieškinis nebetektų tikslo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UADBB „Aon Baltic“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog priešieškinis pagal savo procesinį tikslą yra dėl pripažinimo. Teismo sprendimu pripažinus, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galioja, toks sprendimas nereikalaus priverstinio vykdymo, jis neturės ir faktiškai negalės būti vykdomas priverstine tvarka. Todėl priešieškinio įvykdymas negali būti užtikrintas apelianto prašomomis priemonėmis. Nurodo, jog į ieškovo serverį galėjo būti diegiama tik bandomosios programos kopija, pati programa yra pas apeliantą, o tai paneigia apelianto nurodomas grėsmes, t. y., kad ieškovas programą modifikuos ar sunaikins. Be to, vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu, programa gali būti modifikuojama tik turint vystymo kodą, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad toks kodas yra pas ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.
Civilinio proceso normos nenustato atvejų, kada laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, sąrašo, tačiau yra numatyta, kad tokios priemonės taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi teisę nuspręsti, ar nustatytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl vienašališko autorinės sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Šiam reikalavimui užtikrinti atsakovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ieškovui atsakovo sukurtos kompiuterinės programos areštą, uždraudžiant ja disponuoti, naudotis ir ją valdyti. Tokį prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Dėl pagrindo šioje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę teisėjų kolegija išaiškina, jog atsakovo reiškiamas reikalavimas pripažinti vienašališką autorinės sutarties nutraukimą neteisėtu yra pripažinimo ieškinys, kurį patenkinus, jis realizuojasmas savaime, todėl neegzistuoja jokia rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštu reikalavimu. Prašoma taikyti priemonė – atsakovo sukurtos kompiuterinės programos areštas, uždraudžiant jos disponavimą, valdymą ir naudojimą, nėra susijusi su pareikštu reikalavimu dėl vienašališkos autorinės sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi esant atsakovui palankiam teismo sprendimui, vienašališko autorinės sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu nereikalauja išieškojimo veiksmų, todėl jų taikymas tokioje situacijoje neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties (CPK 144 str.).
Pažymėtina, jog iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovas neginčija sudarytos sutarties sąlygų. Sutarties 2.4.4 punkte įtvirtinta nuostata, jog užsakovas (ieškovas UADBB “Aon Baltic”) savo nuožiūra gali vystyti vykdytojo – atsakovo UAB „Inoventus“ sukurtą programą, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, o Sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2011 m. vasario 8 d. ieškovui vienašališkai nutraukus Sutartį (Sutarties 9.1 p., 10.1 p.) (29 b. l.). Akivaizdu, kad tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti nėra galimybių, nes Sutartis jau yra nutraukta, t. y. nebeliko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objekto. Vadinasi, prašomos priemonės nesusijusios su priešieškinio dalyku, todėl neturi būti taikomos. Sprendžiant tarpinį procesinį klausimą byloje (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) stabdyti sutarties, kuri jos šalims turi įstatymo galią, kol nėra nuginčyta, galiojimą ir sutartinių prievolių vykdymą teismas pagal pareikštą priešieškinį dėl vienašališko autorinės sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu neturi pagrindo.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl draudimų nustatymo ieškovui. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.