Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. M., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, atsakovui M. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz.: ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant klausimą apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės raiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2018 metais nuo rugsėjo mėnesio iki lapkričio mėnesio vidurio ieškovas atliko atsakovui priklausančio buto remonto darbus. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas už darbus su juo pilnai atsiskaitė, sumokėjo 5 000,00 Eur, nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės. Atsakovas 2018 metų gruodžio mėnesį paprašė ieškovo paskolinti 3 000,00 Eur, kurių negrąžino. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad iš ieškovo pinigų niekada nesiskolino ir jų negavo. Ieškovas prašė sumokėti visą sutartą pinigų sumą už atliktus darbus, atsakovas visiškai atsiskaityti nesutiko, norėjo įsitikinti, kad darbai gerai atlikti ir neatsiras trūkumų, tačiau pasiūlė pasirašyti sutartį skolos raštelio pavidalu. Į bylą pateiktas paskolos raštelis turėjo būti kaip darbų atlikimo sutartis ir, kad nepilnai atsiskaityta už darbus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo pateiktame paskolos raštelyje nurodyta: „Aš, M.C., a. k., gyv. < ...> 2018 m. gruodžio 20 d. pasiskolinau iš E.M., a. k. <...> 3 000,00 (Trys tūkstančiai) Eur. Pinigų sumą įsipareigoju grąžinti iki 2019 m. sausio 31 d. Parašas <...>M.C.“. Atsakovas neginčija, kad atspausdintą tekstą matė ir suprato jog rašoma apie pinigų pasiskolinimą ir paskolos raštelį pasirašė bei atidavė ieškovui.

Teismas pažymi, jog skolos raštelyje lingvistinė išraiška ,,pasiskolinau“ aiškiai apibrėžia įvykusį teisinį veiksmą – paskolą, nurodyta pinigų suma, kuri įrašyta ne tik skaičiais, bet ir žodžiais. Todėl teismas laikosi nuostatos, jog labiau tikėtina, kad raštelio turinys liudija apie tarp šalių egzistavusius realius paskolos teisinius santykius, o ne rangos teisinių santykių buvimą ir dalies pinigų negrąžinimą. Protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, neprisiėmęs skolinės prievolės, paskolos davėjui, nepasirašytų skolos lapelio su įrašu „pasiskolinau“, patvirtinančiu konkrečios paskolos sumos suteikimą. Atsakovas tvirtino, kad jis pasirašė paskolos raštelyje esant tik atspausdintam tekstui, bet nesant ranka atliktų įrašų. Tačiau teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, patvirtinantys atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, be to, atlikti tokio pobūdžio neatsakingi atsakovo veiksmai nuo atsakomybės neatleidžia.

Kaip minėta atsakovas paaiškino, kad su ieškovu pilnai neatsiskaitė, kadangi norėjo stebėti ar neatsiras darbų broko. Tačiau toks atsakovo paaiškinimas vertintinas, kaip neatitinkantis įstatymo nuostatų bei realių veiksmų, kadangi su rangovais atsiskaitoma po darbų atlikimo, o ne po trijų ar šešių mėnesių darbo kokybės stebėjimo (CK 6.681 straipsnis). Atsakovas siekdamas įrodyti, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai, pateikė teismui fotonuotraukas. Tačiau teismas šių fotonuotraukų negali vertinti, kaip objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo atliktų remonto darbų trūkumus, kadangi teismas iš pateiktų įrodymų negali identifikuoti, kieno, kada ir kur darytos fotonuotraukos. Atsakovas taip pat pateikė šalių telefoninio pokalbio garso įrašo fragmentą, darytą prasidėjus teisminiam procesui. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateiktame įraše pokalbis girdimas ne nuo pradžių. Teismo vertinimu, garso įrašas patvirtina tas pačias aplinkybes, kad ieškovas atliko buto remonto darbus atsakovo bute, ieškovas tvirtina, kad nori atgauti savo pinigus, tuo tarpu atsakovas aiškina, kur ir kokie remonto darbų trūkumai atsirado. Taigi, garso įrašas neginčijamai nepaneigia paskolinių santykių buvimo fakto.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovas pateikė į bylą skolos dokumento (raštelio) originalą. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į paskolos teisinių santykių specifiką, jų paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.<...> Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Todėl teismas daro išvadą, kad šis faktas taip pat patvirtina paskolinių santykių buvimą tarp šalių bei tai, jog atsakovas pagal 2018 m. gruodžio 20 d. paskolos raštelį ieškovui skolos negrąžinęs. Atsakovas pripažįsta, kad jis nesumokėjęs ieškovui 2 300,00 Eur, šį įsiskolinimą kildina iš rangos teisinių santykių, tačiau, teismo nuomone, atsakovas savo teiginių neįrodė.

Pastebėtina, jog ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu aiškino, kad atsakovas negalėdamas sugrąžinti skolos, pasakė, jog ieškovui skolą padės sugrąžinti jo draugas vardu M., gyvenantis Vilniuje, su kuriuo atsakovas turi bendrą verslą. Atsakovas davė ieškovui savo draugo mobiliojo telefono numerį. Ieškovo susirašinėjimas SMS pranešimais dėl skolos grąžinimo su atsakovu ir neva jo draugu M. tęsėsi iki 2019 m. kovo 14 d. Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad nurodytas draugas M. iš tikrųjų buvo jis – atsakovas. Tokiu būdu atsakovas sąmoningai delsė, laukė, kada ieškovas turėdamas skolos raštelį kreipsis į teismą ir atsakovas galės apginti savo interesus. Teismas atsakovo paaiškinimą vertina kaip nelogišką, kuris pagrįstai kelia abejonių dėl atsakovo sąžiningumo. Iki bylos nagrinėjimo teisme, atsakovas nuolatos žadėjo, kad skolą sugrąžins, nurodė priežastį, kodėl neturi pinigų ir negali grąžinti skolos, prašė ieškovo palaukti. Atsakovas pripažino, kad M. vardu SMS žinutėmis susirašinėjo su ieškovu taip pat jis, žadėdamas grąžinti pinigus, tačiau prasidėjus teisminiam procesui šias aplinkybes neigia. Akivaizdu, kad atsakovo paaiškinimai prieštaringi, todėl jų įrodomoji reikšmė sumenksta, atsakovo poziciją teisminio nagrinėjimo metu, kurios neįrodė, teismas vertina kaip gynybinę poziciją.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimų neginčijamai nepagrindė, neįrodė dėstomų faktinių aplinkybių, dėl to ieškinys tenkintinas ((duomenys neskelbtini)straipsnis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas byloje patyrė 478,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (68,00 Eur žyminis mokestis + 410,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Teismas, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, konstatuoja, kad patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 478,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Taip pat iš atsakovo priteistinos 3,36 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000,00 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 478,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinei Mokesčių Inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.