Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams IĮ „Vyjola“ ir J. L. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu patenkino ieškovo V. K. ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 35,04 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų 5,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo atsakovui IĮ „Vyjola“ 1 042,44 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 15,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2. Ieškovas V. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo 126 Eur dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Nurodo, kad iki 2017 m. birželio 29 d. dėl atsakovo kaltės negalėjo valdyti nuomotų patalpų bei atitinkamai gauti nuomos mokestį. Kaip paaiškėjo atsakovui grąžinus patalpas 2017 m. birželio 29 d. nuomininkas patalpų nėra atstatęs į pradinę būklę, patalpos grąžintos su trūkumais, todėl ieškovas turės juos šalinti savo lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas nėra pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo ir nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiame proceso etape pastarajam yra sudėtinga sumokėti likusią žyminio mokesčio 126 Eur dalį. Todėl, konstatavo, kad vien tai, jog ieškovas galimai ateityje turės neplanuotų išlaidų remontuojant nuomojamas ar nuomotas patalpas nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo sunkios turtinės padėties ir jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Be to, nurodė, kad sprendžiant iš bylos duomenų, apelianto valdomo ginčo patalpų, pastarasis yra pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį ir tai patvirtina apelianto sutartiniai santykiai su advokatų kontora, kurios advokatai apeliantą yra atstovavę, kaip nurodyta advokato 2017 m. birželio 14 d. rašte „daugelyje bylų“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atleisti ieškovą nuo dalies, t.y. 126 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad ieškovas iki pat 2017 m. birželio 29 d. dėl atsakovo IĮ „Vyjola“ kaltės negalėjo patalpų valdyti ir naudoti, įskaitant patalpų naudojimą ūkinei-komercinei veiklai-nuomai. Atsakovui grąžinus patalpas, paaiškėjo, jog jos yra su trūkumais, kurių atsakovui per ieškovo suteiktą terminą, jų trūkumus savo lėšomis turės šalinti pats ieškovas. Kadangi patalpos perduotos su trūkumais, jų išnuomoti nėra galimybės. Pažymi, kad aplinkybės, jog ieškovas neturi piniginių lėšų sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, negali būti laikoma kliūtimi įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

5. Apeliantas kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, spręsdamas jo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, netenkino jo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo apeliantą sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

6. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė apeliacinį skundą, už kurį privaloma sumokėti 146 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 4 d.), nes apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jo reikalavimai dalinai iš reikalaujamų sumų priteisti solidariai iš atsakovų 3822,96 Eur nuomos mokestį ir 1047,17 Eur delspinigius. Apeliantas sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 20 Eur, nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies, t.y. 126 Eur prašė jį atleisti.

8. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šis atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies procesinis institutas ir skirtas išvengti situacijos, apie kurią pasisakoma atskirajame skunde, t. y. asmeniui objektyviai neišgalint sumokėti reikiamo dydžio sumos, jo teisių ar interesų gynyba per teismą vien dėl šios priežasties negali būti suvaržyta.

9. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą. Vadinasi, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą ir būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tenka pačiam to prašančiam asmeniui (CPK 178str.). Sprendžiant dėl poreikio atleisti asmenį nuo dalies mokėtinos žyminio mokesčio sumos, svarbu nustatyti, ar jo turtinė padėtis procesinių veiksmų atlikimo momentu tikrai yra tiek sunki (neturi turto, kurio sąskaita būtų galima sumokėti mokestį, santaupų, negauna pajamų arba jos yra labai mažos, yra kitų aplinkybių, kliudančių pasinaudoti turimu turtu ar lėšomis), kad jis objektyviai neišgali ir artimiausiu metu neišgalės sumokėti valstybės nustatyto dydžio mokesčio. Jeigu ši aplinkybė yra nustatoma, toliau jau sprendžiamas klausimas nuo kurios konkrečiai žyminio mokesčio sumos (dalies) tokį asmenį reikėtų atleisti, kad dėl to nebūtų ribojama jo teisė pasinaudoti teismine savo interesų gynyba.

10. CPK nustatytas toks teisinis reglamentavimas, kad būtent teismas, nagrinėdamas prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus (kaip jau minėta, prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie jo nuosavybės teise valdomą turtą ir vertę, gaunamas pajamas, sukauptas santaupas, kitas bylos aplinkybes, nusakančias asmens galimybes disponuoti turtu), visų jų visumos pagrindu apsisprendžia, ar asmuo pajėgus sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, jeigu ne, kokią dalį galėtų ir turėtų sumokėti, o nuo kokios mokesčio dalies galėtų būti atleistas.

11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė duomenų, kurie jo turtinę padėtį leistų įvertinti visapusiškai ir išsamiai. Asmens turtinę padėtį apibūdina ne tik nekilnojamojo turto registro, bet ir bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti panašūs dokumentai. Nors įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių dokumentų, kuriais turėtų būti grindžiamas prašymas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, sąrašo, tačiau jų turi būti tiek ir tokių, kad bylą nagrinėjančiam teismui leistų kuo visapusiškiau įvertinti asmens turimo turto ir prisiimtų įsipareigojimų balansą ir bei spręsti dėl jo galimybes sumokėti žyminį mokestį valstybei.

12. Šiuo atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią finansinę padėtį. Apeliantas tik nurodė, jog jis ateityje remontuos patalpas, kurias jis nuomojo atsakovui ir dėl to patirs išlaidas, taip pat, jog kadangi atsakovas laiku neperdavė patalpų, jis negavo nuomos mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundo argumentus, sprendžia, jog jie vertintini tik kaip prielaidos, nepagrįstos įrodymais. Pažymėtina tai, jog apeliantas nurodydamas, kad nuomotas patalpas reikia remontuoti, nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi veiksmų, remontui atlikti, t.y. kreipėsi į atitinkamas įmones, jos pateikė sąmatas, kurios pagrindžia suma būtinas investuoti į remontą ir t.t. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, jog piniginės lėšos, kurias jis gaudavo iš šių patalpų nuomos, buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Pažymėtina tai, jog teismui patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis bei užklausus VSDFV, buvo gauti duomenis, jog apeliantas turi nekilnojamojo turto, taip pat dirba Daugiabučių gyvenamųjų namų Jogailos g. 8., Vilniaus g. 21, Vilniuje savininkų bendrijoje bei vadovauja įmonei UAB „Max&Partners“, kuri užsiima nekilnojamu turtu. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie apelianto 2017 metais gauto darbo užmokesčio dydį, nepateikta jokių duomenų apie apelianto turimas (arba ne) transporto priemones, nei apie pinigines lėšas (santaupas) bankų sąskaitose, turimus įsipareigojimus, išlaikytinius ir pan. Todėl vien pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų pagrindu negalėjo būti daroma išvada, kad apeliantas objektyviai šiuo metu negali sumokėti didesnės dalies, nei yra sumokėjęs (20 Eur) žyminio mokesčio. Be to, akivaizdu, kad apelianto sumokėta žyminio mokesčio dalis (20 Eur) šiuo konkrečiu atveju sudaro vos 14 procentų visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos (146 Eur). Apelianto prašymą įvertinus dar ir šiuo aspektu, atleidimas nuo tokio dydžio sumos, kuri nurodoma atskirajame skunde, jau reikštų atleidimą nuo beveik viso žyminio mokesčio, o tai neatitiktų žyminio mokesčio mokėjimu siekiamų viešųjų tikslų ir ypač atsižvelgiant į faktą, kad apeliantas turi turto.

13. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors apeliantas pagrįstai teigia, kad žyminio mokesčio sumokėjimas neturėtų iš esmės suvaržyti asmens galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą, šiuo konkrečiu atveju atleidus apeliantą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo jau būtų paneigti tikslai, kurių siekė įstatymų leidėjas, nustatydamas asmenų pareigą sumokėti žyminį mokestį, t. y. įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog kai asmens turtinė būklė yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku ji gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą, arba turi turto, kurios sąskaita galėtų vėliau sumokėti mokestį), dalies žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011). Šiuo atveju apeliantas procesine teise prašyti atidėti jam likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nesinaudojo.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi apeliantas iš esmės neįrodė savo sunkios turtinės padėties, taip pat ir aplinkybės, jog jis šioje proceso stadijoje yra nepajėgus sumokėti 126 Eur dydžio žyminį mokestį mokėtiną už apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o apelianto skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.