- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 2-1052-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00449-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtų sprendimų priėmimu ir atsisakymu juos pripažinti neteisėtais bei panaikinti padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti teisėjos J. D. 2016 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2862-490/2016 ir teisėjos D. B. 2017 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-466-254/2017 dėl neteisėtų 44 Eur vykdymo išlaidų priteisimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804 bei priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 4 000 000 Eur padarytai ir patirtai žalai atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ir grąžino su priedais jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 2862-490/2016 atmetė ieškovo A. B. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų vykdomoje byloje Nr. 0064/16/01804, o Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-466-254/2017 Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškinio turiniu ir jame pareikštais reikalavimais ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtais ir panaikinti civilinėse bylose Nr. 2YT-2862-490/2016 ir Nr. 2S-466-254/2017 priimtus procesinius sprendimus, siekdamas kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks jo nurodomos bylos aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas (ir buvo atliktas) tik instancinės teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą. Reikšdamas tokį reikalavimą, ieškinį pateikęs asmuo ignoruoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams (juolab toje byloje dalyvavusiems asmenims) principą bei CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, draudžiančias kitoje (naujoje) byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir (ar) teisinius santykius. Todėl toks ieškinys, kokį pareiškė ieškovas, teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas.
5. Teismas konstatavo, kad galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo nutarčių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose, todėl ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį su priedais nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, CPK 5, 6, 7, 13 straipsnius, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Netinkamai taikė ir aiškino CPK 18, 279 straipsnio 4 dalį. Teigia, kad organizuotai su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D. civilinėje byloje Nr. 2-6518-722/2022 slepiami nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės teisėjos J. D. veiksmai nemokant elementarių matematikos veiksmų vykdant dvigubus išieškojimus civilinėse bylose.
7.2. Teismas nepasisakė dėl ieškovo antro ieškinio reikalavimo padarytos ir patirtos žalos atlyginimo.
7.3. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes neįvertino, kad šis ieškinys yra ne dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes civilinėje byloje Nr. 2YT-2862-490/2016, apeliacinė Nr. 2S-466-254/207, Nr. 2YT-2734-814/2017, apeliacinė Nr. 2S-329-601/2018 ar Nr. 2YT-81-490/2017 buvo ginčas tarp antstolės R. M. ir ieškovo CPK 510–513 straipsnio pagrindu ir tose civilinėse bylose iš jo buvo neteisėtai priteistos skirtingos dvigubos vykdymo išlaidos. Vykdymo byloje antstolei R. M. nebaudžiamai sukčiaujant organizuotai su teisėja J. D.. Šiame ieškinyje ginčas yra tarp atsakovės Lietuvos Respublikos ir ieškovo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 25, 29, 30 straipsnių pagrindu dėl Lietuvos Respublikos teisėjų neteisėtų sprendimų priėmimu ir atsisakymu juos pripažinti neteisėtais bei panaikinti. Šiais veiksmais yra pažeidžiama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės viršenybę, bei taip ribojant teisę į teisingą teismą padarytos ir patirtos žalos atlyginimo.
7.4. Teismas nustatęs, kad egzistuoja aplinkybės, trukdančios priimti ieškinį, turėjo nustatyti terminą joms pašalinti.
7.5. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartyje ir 2022 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėse bylose Nr. 2-734-480/2022 ir Nr. 2-193-910/2022 nustatyta, kad šis ieškinys teismingas teismui civilinio proceso tvarka. Todėl mano, kad teismas turėtų priimti jo ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad egzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai nustatyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nes procesinis sprendimas yra nemotyvuotas.
9. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtais ir panaikinti civilinėse bylose Nr. 2YT-2862-490/2016 ir Nr. 2S-466-254/2017 priimtus sprendimus, siekdamas kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks jo nurodomos bylos aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas (ir buvo atliktas) tik instancinės teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl neteisėtų sprendimų priėmimu ir atsisakymu juos pripažinti neteisėtais bei panaikinti, padarytos žalos atlyginimo kaip nenagrinėtiną teisme. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
12. Teismas įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartis yra be motyvų.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
14. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – fundamentali, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas).
15. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti įvertinęs, jog ieškovas reikalauja pripažinti ir panaikinti civilinėse bylose priimtus sprendimus, t. y. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2016 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-2862-490/2016, kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl antstolės R. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804, ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-466-254/2017, kuria Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis palikta nepakeista. Įsiteisėjo 2017 m. kovo 14d. Galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo nutarčių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skundžiamos nutarties motyvai ir argumentai šiuo konkrečiu atveju yra pagrįsti.
17. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.
18. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas siekia kitaip įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą faktą, kad jis – A. B. antstolei R. M. turi atlyginti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismų atliktu aplinkybių įvertinimu, nėra pagrindas inicijuoti naują civilinę bylą. Asmuo, manydamas kad teismai neteisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, teisinius santykius, turi teisę siekti, kad teismų procesiniai sprendimai būtų peržiūrėti instancine tvarka.
19. Apeliantas nurodo, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro teismų atsisakymas pripažinti neteisėtais teismų sprendimus, antstolio išieškota pinigų suma, o tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, o teismas dėl to nepasisakė.
20. Pažymėtina, kad ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą teismingumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jis tai padarė pagrįstai, nes apelianto teikiamas reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka jau vien todėl, kad ginčas yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu (2017 m. kovo 14 d.) teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimas reikštų pakartotinį bylinėjimąsi, jau nustatytų aplinkybių įvertinimą ir įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrą.
21. Atskirojo skundo argumentas, kad teismas turėjo nustatyti ieškinio trūkumus, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad CPK nustatytas draudimas naujoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus, su kuriais apeliantas nesutinka ir kuriais remiasi, reikalaudamas atlyginti žalą. Dėl to ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas netikslingas, nes toks ieškinys, net ir pašalinus kitus jo turinio trūkumus (CPK 135 straipsnis), negalėtų būti priimtas nagrinėti.
22. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ar jo pateiktas ieškinys yra tapatus civilinėje byloje Nr. 2YT-2862-490/2016 išnagrinėtam ginčui, yra nepagrįsti. Šiuo atveju ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka vien dėl to, kad ieškovas pateiktu ieškiniu ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus. Kadangi tai pakankamas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teismas pagrįstai nepasisakė dėl alternatyvaus atsisakymo priimti ieškinį pagrindo, numatyto CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju aptartos procesinės situacijos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.