Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, t.y. negrąžino pradiniam kreditoriui jo paskolintos sumos. Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą pagal paskolos sutartis, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.).

Pagal 2010-04-30 paskolos sutartį atsakovas turėjo grąžinti 4 284,89 Lt, kas oficialiu valiutos keitimo kursu sudaro 1 240,99 Eur, sumą iki 2010-11-01. Ieškovė paskaičiavo atsakovui už termino įvykdyti prievolę praleidimą penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 240,99 Eur sumos už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2015-11-01 (viso 1 826 pradelstos dienos), viso 310,42 Eur kompensacinių palūkanų. Pagal 2010-05-14 paskolos sutartį Atsakovas turėjo grąžinti 2 000,00 Lt, kas oficialiu valiutos keitimo kursu sudaro 579,24 EUR, sumą iki 2010-12-31. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovui paskaičiavo už termino įvykdyti prievolę praleidimą penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 579,24 EUR sumos už laikotarpį nuo 2010-12-31 iki 2015-12-31 (viso 1 826 pradelstos dienos), viso 144,89 EUR kompensacinių palūkanų.

Teikdama papildomus paaiškinimus, ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo skolino pinigus atsakovui, kad šis galėtų apmokėti (duomenys neskelbtini) skolas.

Žinodamas apie skolas ir sudėtingą (duomenys neskelbtini) finansinę situaciją, pradinis kreditorius G. P. paprašė atsakovo „asmeninio laidavimo“, pateikė užpildytas paskolos sutartis, kuriose save įsirašė paskolos davėju ir pareikalavo atsakovo pasirašyti. Atsakovas šias sutartis pasirašė. Apie jokį realų pinigų skolinimą kalbos tarp G. P. ir T. M. nebuvo, todėl paskolinių teisinių santykių nurodyti asmenys neketino sukurti ir nesukūrė. Jokių pinigų pagal paskolos sutartis G. P. atsakovui neperdavė, o atsakovas pinigų iš G. P. negavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pinigai pagal paskolos sutartis atsakovui buvo perduoti.

Atsakovo vadovaujama įmonė buvo urėdijai skolinga. Trečiasis asmuo turėjo nuolat jiems skambinti, reikalauti skolos, nuolatinė įtampa dėl to buvo.

Dėl to trečiasis asmuo pasiūlė atsakovui, kad jis savo asmeniniais pinigais apmokės atsakovo įmonės skolą urėdijai, T. M. sutiko, taip jie ir padarė. Jis atvažiavo, pasirašė ant kvitų, o G. P. savo asmeninius pinigus įnešė į urėdijos kasą už (duomenys neskelbtini). G. P. paprašė, kad atsakovas pasirašytų paskolos sutartis, kad jam būtų garantija. Kada atsakovas atiduos jam skolą, nesitarė. Trečiasis asmuo nurodė pasakęs atsakovui, kad tai garbės reikalas uždaryti (duomenys neskelbtini) skolos (duomenys neskelbtini) klausimą, teigia pasakęs, kad gal atiduos, kai kada nors prasigyvens, gal gyvenime kažkada atiduos.

Paaiškino, kad po to, kai įnešė savo pinigus už atsakovo įmonę, viską pasirašė, abu pamiršo tą reikalą ir ramiai gyveno beveik dešimt metų. Urėdija metus pabaigė be skolų, vadovybė buvo patenkinta. G. P. teigė, kad įnešdamas pinigus į urėdijos kasą pasiekė savo tikslą, kad įmonė atsiskaitytų su urėdija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Pradinis kreditorius G. P. ir atsakovas T. M. 2010 m. balandžio 30 d. sudarė paskolos sutartį dėl 4284,89 Lt sumos, sutarties 2 p. nurodydami, kad paskola turi būti grąžinta iki 2010 m. lapkričio 1 d. (el.b.ap.l. 55).

Pradinis kreditorius G. P. ir atsakovas T. M. taip pat sudarė 2010 m. gegužės 14 d. paskolos sutartį dėl 2000 Lt sumos, sutarties 2 p. nurodydami, kad paskola turi būti grąžinta iki 2010 m. gruodžio 31 d. (el.b.ap.l. 54).

Nėra ginčo dėl to, kad sutartis rengė G. P. ir dėl to, kad jos yra pasirašytos abiejų sutarties šalių.

2019 m liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi šios bylos ieškovė įsigijo iš pradinio kreditoriaus reikalavimą į T. M. pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytas paskolos sutartis (el.b.ap.l. 8-10).

Pranešimai apie kreditoriaus pasikeitimą skolininkui siųsti paštu 2019 m. liepos 26 d. (el.b.ap. l. 2, 4). Faktiškai atsakovui įteiki jie nebuvo (el.b.ap.l. 105-108).

2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad sutarčių sudarymo metu T. M. buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, šiuo metu įmonės bankrutavusi, išregistruota 2012-08-14 (el.b.ap.l. 67-72).

2015 m. rugpjūčio 5 d. Rygos miesto Ziemeliu teismo sprendimu paskelbtas fizinio asmens T. M. nemokumo procesas, 2016 m. kovo 22 d. nutarimu patvirtintas jo įsipareigojimų dengimo planas, 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu nemokumo procesas baigtas, T. M. atleistas nuo likusių skolinių įsipareigojimų. G. P. kreditoriumi šiame procese nebuvo (el.b.ap.l. 73-98).

Į bylą pateikta 2011 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios turinio matyti, kad 2010 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl 9858,12 Lt skolos priteisimo iš (duomenys neskelbtini) ir susijusių reikalavimų. Teismas išdavė 2010-06-11 teismo įsakymą, kurį 2010-06-17 nutartimi panaikino, nenustačius skolininko buvimo vietos. (duomenys neskelbtini) šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, kurio 2011-01-10 atsisakė (el.b.ap.l. 101-102).

Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) 2010-07-21 Vilniaus apygardos teismui į bankroto bylą teiktas įmonės kreditorių sąrašas, iš kurio matyti, kad įmonė buvo skolinga (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (el.b.ap.l. 115-117).

Į bylą taip pat pateiktos 2010 m. balandžio 30 d. ir 2010 m. gegužės 14 d. pinigų priėmimo kvitų kopijos, kuriais į (duomenys neskelbtini) kasą įneštos atitinkamai 4284,89 Lt ir 2000 Lt sumos, sąskaitoms, išrašytoms (duomenys neskelbtini), apmokėti. Ant kvitų pasirašė T. M. (el.b.ap.l. 143, 144-147).

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju reikalavimai atsakovui kildinami iš jo pasirašytų paskolos sutarčių.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Taigi, bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Šiuo atveju šalių sudarytose sutartyse nėra atsakovo patvirtinimo apie faktinį pinigų gavimą. Atsakovas kategoriškai neigia gavęs iš G. P. paskolos sutartyse nurodytas pinigų sumas. Jokių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių tiesioginių įrodymų byloje nėra. Be to, ir trečiasis asmuo patvirtino pinigų atsakovui neperdavęs, teikdamas įnešęs savo asmeninius pinigus į savo darbovietės kasą atsakovo vadovaujamos įmonės skoloms apmokėti, ir aiškindamas, kad paskolos sutartys buvo pasirašytos jau po to.

Taigi, byloje vertintina, ar pasirašydamos į bylą pateiktas sutartis, šalys apskritai sukūrė būtent paskolos teisinius santykius. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014 ir kt.). Tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju sprendžiant, ar šalys turėjo tikslą sukurti paskolos teisinius santykius, atsižvelgtina į jų elgesį po sutarties sudarymo. G. P. aiškino apie paskolintus pinigus pamiršęs ir beveik dešimt metų nei prisiminęs, kad T. M. jam skolingas, nei kad pas jį yra pastarojo pasirašytos paskolos sutartys. Pačias sutartis trečiasis asmuo nurodo atsitiktinai radęs tvarkydamas dokumentus, tačiau net ir tada nepareikalavo skolos iš atsakovo, bet ėmė ieškoti, kam . T. M., siekdamas fizinio asmens bankroto, nenurodė G. P. savo kreditoriumi, nes buvo įsitikinęs nieko jam nesąs skolingas. Toks šalių elgesys ilgą laiką po paskolos sutarčių sudarymo, sudaro pagrindą manyti, kad faktiškai nė viena iš jų nemanė, jog T. M. yra G. P. skolingas.

Teismui absoliučiai neįtikinamos atrodo trečiojo asmens dėstomos aplinkybės, kad jis davė atsakovui savo pinigus, siekdamas neturėti rūpesčių darbe, jei atsakovo vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė neatsiskaitys su G. P. darboviete – valstybės įmone. Dar daugiau abejonių kelia tai, kad trečiasis asmuo davė jokiais artimais ryšiais nesusijusiam asmeniui savo dviejų mėnesių pajamų dydžio pinigų sumą, pasakydamas, kad gal kada nors gyvenime šis ją grąžinsiąs, ar kad šiuo atveju fiziniams asmenims tokiu būdu padengti juridinių asmenų, iš kurių vienas – valstybės įmonė, tarpusavio prievoles buvo garbės reikalas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015, 2019 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma teiktų pagrindą vertinti kitaip, turi būti konstatuojama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-378/2017, 29 punktas).

Teismas, įvertinęs šioje byloje pateiktų įrodymų visetą, daro labiau tikėtiną išvadą, kad pasirašytomis sutartimis tarp G. P. ir T. M. faktiškai nesukurti paskolos teisiniai santykiai (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), o tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 500 Eur už advokato pagalbą (el.b.ap.l. 109-112).

Iš ieškovės taip pat priteistina 16,39 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str. 1 d., 6 d.). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 16,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.