Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-229-259/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui S. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 160 942,02 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Nurodė, jog 2006 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos r. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis 17,917 km trečiasis asmuo S. K., vairuodamas automobilį Renault Magnum E-Tech 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SDP 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K.. Eismo įvykio metu žuvo automobilio Nissan Patrol keleivė V. S., sužalotas keleivis R. K. ir automobilio vairuotoja A. K.. Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 61-12-S-860-06 nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas yra S. K.. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau- NADPLSDĮ) 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, V. S. ir R. K. 2006 m. rugpjūčio 4 d. pakeliui į darbą įvykęs nelaimingas atsitikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriaus 2006 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. D825 (b.l.13) ir 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. D831 pripažintas draudiminiu įvykiu. Vadovaujantis NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsniu, VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimais Nr. 68 žuvusiosios V. S. šeimos nariams - sutuoktiniui D. S., sūnui M. S. ir dukrai K. S. paskirta ir išmokėta po 40 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (iš viso 121 200 Lt). VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimais Nr. 68 V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. paskirta po 50,50 Lt per mėnesį periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, kuri, pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, perskaičiuojama. VSDFV Kauno skyrius M. S. ir K. S. laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. išmokėjo po 1 890,05 Lt (bendrai 3 780,10 Lt) periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 228 ir 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 226 V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. birželio 30 d. paskyrė po 48,75 Lt per mėnesį periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 2042 ir 2011 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 2542 V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. paskyrė po 48,75 Lt per mėnesį periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 2544 ir 2011 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 2546 V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. paskyrė po 48,75 Lt per mėnesį periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Nuo 2012 m. sausio 1 d. pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, išmokos dydis yra 62 Lt. Tokiu būdu VSDFV Kauno skyrius M. S. ir K. S. laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo po 1727,75 Lt (bendrai 3455,50 Lt) periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34-37 straipsnių nuostatomis, VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2006 m. spalio 6 d. sprendimais Nr. 2273 ir Nr. 2272 K. S. ir M. S. nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos (30 proc. pensijos dydžio), o D. S. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2006 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 2271 nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija (20 proc. pensijos dydžio). Nuo 2008 m. sausio 1 d. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas D. S. nutrauktas jo paties 2007 m. lapkričio 30 d. prašymu , o K. S. ir M. S. nuo 2007 m. sausio 1 d. mokamos perskaičiuotos (50 proc. pensijos dydžio) valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos. VSDFV Kauno skyrius D. S. per laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. išmokėjo 693,20 Lt valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, o K. S. ir M. S. per laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. išmokėjo po 6 295,82 Lt (bendrai 12 591,64 Lt) valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. K. S. ir M. S. per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. išmokėjo po 9 410,09 Lt (bendrai 18 820,18 Lt) valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Dėl 2006 m. rugpjūčio 4 d. įvykusio eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo R. K. laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo nedarbingas. VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. spalio 4 d. sprendimu N-5457 R. K. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį paskirta ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpa, iš viso išmokant 401,40 Lt. VSDFV Kauno skyrius dėl S. K. kaltės V. S. 2006 m. rugpjūčio 4 d. pakeliui į darbą įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo, pripažinto draudiminiu įvykiu, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. išmokėjo 138 666,34 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokų, nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. 22 275,68 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokų, tokiu būdu iš viso Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 160 942,02 Lt žalą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro duomenimis įvykio metu automobilis Renault Magnum E-Tech 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo S. K., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo kompanijoje UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimo AYA Nr. 1788279). VSDFV Kauno skyrius 2006 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tačiau draudimo kompanija žalos neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš UAB „PZU Lietuva“ 160 942,02 Lt žalai atlyginti VSDFV Kauno skyriui ir 4247, 57 Lt žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalyje ir CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatose yra įtvirtinta socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė. CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Sistemiškai aiškinant nurodytas įstatymo normas ir esant toms nustatytoms aplinkybėms byloje, kai atsakovui - draudimo bendrovei apdraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu trečiojo asmens vairuojamą transporto priemonę, o atsitikus draudiminiam įvykiui ir VSDFV išmokėjus dėl to išmokas, valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja reikalavimo teisę išieškoti iš draudiko socialinio draudimo įstaigos išmokėtas sumas tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai skyrė ir išmokėjo tretiesiems asmenims 160 942,02 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokas (vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, periodines draudimo išmokos apdraustajam mirus, valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas) dėl V. S. 2006 m. rugpjūčio 4 d. pakeliui į darbą įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo, šios sumos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Nustatė, jog ieškovas vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas, R. K. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmoką paskyrė teisingai, įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatytų dydžio, šias išmokas išmokėjo pagrįstai, todėl turi įrodytą teisę išmokėtas išmokas reikalauti grąžinti iš draudimo bendrovės. Teismas atmetė atsakovo motyvus, jog 2010 m. gruodžio 8 d. žuvusiosios V. S. sūnui M. S. suėjus18 metų, ieškovas neturėjo prievolės mokėti pilnamečiui asmeniui socialinio draudimo našlaičių pensijos išmokas, nes NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato galimybę mokėti šias išmokas besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo tenkinti apeliacinį skundą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l.179-183). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Apeliantas neginčija, kad ieškovas išmokėjo jo nurodomas sumas teisėtai. Tačiau teismas nepagrįstai suabsoliutino socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisę. Socialinio draudimo įstaiga pareiškė subrogacinį reikalavimą, kuris gali būti realizuotas įstatymo nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kaip nukentėjusio asmens. Subrogacinio reikalavimo reiškėjo teisių apimtis negali viršyti pradinio kreditoriaus teisių.

2. VSDFV Kauno skyrius, skirdamas išmokas žuvusios šeimos nariams, jų skyrimo pagrindo ir dydžio nesiejo su faktiškai V. S. gautu darbo užmokesčiu iki įvykio, nustatant vienam išlaikytiniui tenkančią jos pajamų dalį, o ieškovo teiginiai, jog žuvusioji išlaikė visą šeimą yra pagrįsti vien tik prielaidomis. Ieškovas neįrodė, jog žuvusiosios šeimos turtinė padėtis po įvykio pablogėjo, o socialinio draudimo išmokos grąžino šią padėtį į buvusią iki V. S. žūties.

3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla iš sudarytos draudimo sutarties bei neanalizavo jo prisiimtų įsipareigojimų ribų. Sutartinė apelianto pareiga yra garantuoti netekto išlaikymo atlyginimą nepilnamečiams vaikams. Tuo tarpu žuvusios V. S. sūnui M. S. 18 metų suėjo jau 2010 m. gruodžio 8 d., todėl reikalavimas atlyginti nuo šios datos jam išmokėtas socialinio draudimo išmokas yra nepagrįstas.

VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Nurodo, kad tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos.

2. Nors M. S. ir K. S. nenurodė paraiškoje, kad buvo mirusios išlaikomi, tokia pareiga yra įtvirtinta įstatyme (CK 3.192 str. 2 ir 3 d.). M. S. 2011 sausio 25 d. prašyme nurodyta, jog jis buvo išlaikomas mirusio asmens.

3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad skirdamas išmokas žuvusios šeimos nariams, VSDFV Kauno skyrius jų pagrindo ir dydžio nesiejo su faktiškai V. S. gautu darbo užmokesčiu iki įvykio. Periodinė išmoka apdraustajam mirus apskaičiuota atsižvelgiant į apdraustojo draudžiamąsias pajamas.

4. M. S. išmokų gavimo laikotarpiu mokėsi Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinėje mokykloje, siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl, nors ir sulaukęs pilnametystės, negalėjo savęs išlaikyti.

5. Tai, kad žuvusioji neišlaikė savo sutuoktinio, nepaneigia fakto, kad D. S. patyrė turtinę žalą, nes jis neteko galimybės gauti jos darbo užmokesčio dydžio pajamų, kurios būtų pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.

6. VSDFV Kauno skyrius kompensavo ir R. K. dėl draudimo įvykio laikinojo nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas, tačiau apeliantas, prašydamas atmesti ieškinį visa apimtimi, nenurodė, kodėl ieškinys šioje dalyje turėtų būti atmestas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija taip pat tokių pagrindų neįžvelgia, todėl spręstina dėl apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo.

Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos rajone, kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis 17,917 km trečiasis asmuo S. K., vairuodamas automobilį Renault Magnum E-Tech 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDP 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K.. Eismo įvykio metu žuvo automobilio Nissan Patrol keleivė V. S., sužalotas keleivis R. K. ir automobilio vairuotoja A. K. (b.l.9-11). Viešosios tvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 61-12-S-860-06 (b.l.10) nurodoma, jog eismo įvykio kaltininkas yra S. K.. Įvykio metu automobilis Renault Magnum E-Tech 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo S. K., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo kompanijoje UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimo AYA Nr. 1788279). Vadovaujantis NADPLSDĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, V. S. ir R. K. 2006 m. rugpjūčio 4 d. pakeliui į darbą įvykęs nelaimingas atsitikimas ieškovo 2006 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. D825 (b.l.13) ir 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. D831 (b.l.43) pripažintas draudiminiu įvykiu. Ieškovas, išmokėjęs ligos dėl nelaimingo atsitikimo pašalpą R. K. (401,40 Lt), periodines draudimo išmokas (bendrai 7 235,60 Lt), našlaičių pensijas (bendrai 31 411,82 Lt) žuvusiosios sūnui Modestui ir dukrai Karolinai, našlio pensiją sutuoktiniui D. S. (693,20 Lt), taip pat vienkartinę draudimo išmoką lygiomis dalimis vaikams ir sutuoktiniui (bendrai 121 200 Lt), pareiškė ieškinį atsakovui dėl išmokėtų sumų priteisimo NADPLSDĮ 31 straipsnio, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies, CK 290 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, atsakovas su tuo nesutinka.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovas prašo priteisti išmokas, kurias jis išmokėjo pagal NADPLSDĮ nuostatas: ligos pašalpą, periodines draudimo išmokas ir vienkartinę draudimo išmoką (NADPLSDĮ 11 str. 1 d. 1p., 2, 3 d. d., 12, 26, 27 str.). Taip pat prašoma priteisti našlaičių, našlių pensijas, išmokėtas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) nuostatas. Dėl išmokų apskaičiavimo teisingumo byloje ginčo nėra.

Ieškinys pareikštas atsakingo už žalą asmens draudikui. Pagal NADPLSDĮ 31 straipsnį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Taigi, specialiame įstatyme nustatyta, kad draudimo kompanijos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turėtų atlyginti (o VSDFV - reikalauti) tokią žalą, kokią atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų mokėti pareiškusiems reikalavimą atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims būtent pagal TPVCAPDĮ nuostatas. Be to, ir pagal CK nuostatas trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, (t.y. VSDFV, perėmusiai nukentėjusiųjų reikalavimo teisę) negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.).

Dėl ligos pašalpos, periodinių draudimo išmokų ir pensijų

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala laikoma per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį (eismo įvykio metu galiojusioje redakcijoje – 14 straipsnio 5 dalį) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

NADPLSDĮ paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams (NADPLSDĮ 2 str. 1 d.), taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą). Kasacinis teismas yra sprendęs, jog „apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalą sudaro NADPLSDĮ, Valstybinio socialinio draudimo (VSD), VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą. Vien tai, kad bendra mokamų socialinio draudimo išmokų suma viršija apdrausto asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį ar pajamas per se nėra pagrindas išvadai, kad tai neatlygintina žala. Nagrinėjamos bylos atveju socialinio draudimo išmokos ir pensija paskirtos dėl apdraustojo sveikatos sužalojimo. Viena išmoka skirta padengti negautas pajamas, kita – kito pobūdžio išlaidas ir nuostolius. Priteisiant tik darbo užmokesčio netekimą neužtikrinamas visiškas žalos atlyginimas, įtvirtintas CK 6.249, 6.251 straipsniuose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

Tokiu atveju, nors toje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl periodinių draudimo išmokų asmens sveikatos sužalojimo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų logiškai paaiškinamo pagrindo kitaip – ne kaip žalos atlyginimą - traktuoti nagrinėjamu atveju išmokėtas ligos pašalpą, periodines išmokas bei pensijas ir asmens gyvybės atėmimo atveju. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteistos jo išmokėtos periodinės draudimo išmokos pagal NADPLSDĮ 11 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnį bei pensijos pagal VSDPĮ. Minėta, kad pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams, taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą). Be to, ligos pašalpų, periodinių draudimo išmokų ir pensijų apskaičiavimas (dydis) yra nustatomas siejant jas su žuvusio asmens buvusiomis pajamomis (NADPLSDĮ 15, 19, 20, 26 str., VSDPĮ 14, 39 str.), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat leidžia daryti išvadą, jog minėtos išmokos yra skirtos būtent žalos kompensavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrįsti ir apelianto teiginiai, kad žuvusiosios vaikai, atsižvelgiant į žuvusiosios pajamas įvykio metu, būtų gavę mažesnį išlaikymą nei išmokėtos jiems aptariamos išmokos. Teisminėje praktikoje orientacinis vien minimalus vieno iš tėvų teiktinas išlaikymo vaikams dydis paprastai siekia apie pusę minimalios mėnesinės algos. Todėl vien tai, kad žuvusiojo asmens pajamos santykinai buvo ne itin didelės, savaime nereiškia ir negali būti aiškinama taip, kad nepilnamečiai vaikai neturėjo teisės į didesnį, negu jiems formaliai tenkanti įvykio metu žuvusiojo turėtų pajamų dalis, išlaikymą ar, juo labiau taip, kad jei žuvusysis įvykio metu būtų neturėjęs pajamų, tai nepilnamečiams vaikams žala apskritai nepadaryta. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad M. S. nuo 2010 m. gruodžio 8 d., t.y. jam pasiekus pilnametystę, žalos (netekto išlaikymo) atlyginimas jam nebepriklauso, nes jis dar mokėsi vidurinėje mokykloje, dėl ko turėjo teisę į išlaikymą (CK 3.194 str. 3 d., NADPLSDĮ 27 str. 2 d.).

Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su išmokėtų aptartų sumų priteisimo ieškovui nepagrįstumu.

Dėl vienkartinės draudimo išmokos (100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų)

Minėta, kad ieškovas prašo priteisti taip pat vienkartinę draudimo išmoką, išmokėtą pagal NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas tenkino ir šį reikalavimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti šį reikalavimą visa apimtimi nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo.

Konstitucinis Teismas savo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Taigi, pagal minėtą išaiškinimą socialinio draudimo įstaigos (nagrinėjamu atveju – ieškovas) gali reikalauti tos išmokėtos draudimo išmokos ar jos dalies, kuria atlyginama (dengiama) turtinė žala, padaryta apdraustajam (apdraustajam žuvus - jo šeimos nariams): jei padaryta turtinė žala viršija ar yra lygi išmokėtoms draudimo išmokoms, tokiu atveju socialinio draudimo įstaigos turėtų teisę reikalauti visų draudimo išmokų iš atsakingo už žalos kilimą asmens (jo draudiko), o jei padaryta turtinė žala yra mažesnė už draudimo išmokas – atitinkamos draudimo išmokos dalies.

NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta kaip apskaičiuojama ir kam išmokama ši draudimo išmoka – ji yra lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį ir lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantys studentai, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Taigi, ši vienkartinė draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į vien tik valstybės nustatomą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, t.y. jos dydis nepriklauso nuo konkrečios situacijos nei dėl mirusiojo (ne)gautų pajamų fakto ir dydžio, nei dėl jokių kitų aplinkybių. Be to, ji mokama ir ją gali gauti ne tik TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos negautų pajamų pavidalu atlyginimą pagal TPVCAPDĮ, pavyzdžiui, darbingi tėvai (įtėviai). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, kad NADPLSDĮ nurodoma šio įstatymo paskirtis yra kompensuoti negautas pajamas, aptariamos vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pagal savo prigimtį ir paskirtį ne visais atvejais gali reikšti, kad ji atlieka tokio pobūdžio - žalos negautų pajamų forma atlyginimo - funkciją. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, jog „...nors NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarastas pajamas, ir nustatyta tam tikra metodika vienkartinės laidojimo pašalpos (taip anksčiau įstatyme buvo įvardijama aptariama vienkartinė draudimo išmoka) dydžiui apskaičiuoti, tai nepaneigia šio valstybės socialinę politiką įgyvendinančio įstatymo specifinio statuso ir paskirties, lemiančių išvadą, kad sprendžiant dėl regreso teisės apimties turi būti vadovaujamasi ne NADPLSDĮ, bet CK įtvirtintomis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013). Taigi, teisminėje praktikoje faktiškai pripažįstama, kad pagal NADPLSDĮ mokamos vienkartinės draudimo išmokos paskirtis gali būti ne vien padarytos žalos atlyginimas, bet ir socialinė (tuo atveju, jeigu patirtą turtinę žalą realiai atlygina vien tik jau dalis vienkartinės draudimo išmokos, kita šios išmokos dalis iš esmės atlieka socialinę funkciją). Tokiu būdu vienkartinė draudimo išmoka (jos dalis) gali kompensuoti ir negautas pajamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kitos valstybinio socialinio draudimo įstaigų išmokėtos išmokos jų nepadengia, be to, ji taip pat gali kompensuoti kitą, nesusijusią su negautomis pajamomis, t.y. tiesioginę turtinę žalą, kurią nukentėjusiems asmenims atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų atlyginti pagal TPVCAPDĮ nuostatas (pavyzdžiui, laidojimo, sugadinto turto remonto ir pan. išlaidas) ir tuo atveju socialinio draudimo įstaiga turėtų teisę reikalauti ją tokioje apimtyje susigrąžinti iš atsakingo už žalą asmens draudiko (CK 6. 290 str.). Pažymėtina, kad jokių išmokų, kurios viršija padarytą žalą, iš atsakingo už žalą asmens (jo draudiko) reikalauti pagal TPVCAPDĮ nuostatas negalėtų ir nukentėjęs asmuo, jei jis tiesiogiai pats reikalautų žalos atlyginimo. Todėl tai taikytina ir šiuo atveju ieškinį reiškiančiam ieškovui (CK 6.113 str.). Be to, ir atgręžtinio reikalavimo teisė yra įgyjama ne į visą išmokėtą, o į tokio dydžio sumą, kuria atlyginama žala (CK 6.280 str.).

Nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b.l. 10). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-559/2007 pripažino kaltu S. K. padarius nusikaltimą. Iš šio nuosprendžio matyti, kad D. S. nurodė, jog padarytą dėl įvykio turtinę žalą jam atlygino draudimo bendrovė, toje byloje jis prašė priteisti tik neturtinę žalą. Apie žuvusiosios šeimai padarytą ir atsakingo už žalą asmens (jo draudiko) neatlygintą žalą negautų pajamų pavidalu ar kitokią turtinę žalą nagrinėjamoje byloje įrodymų nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad vienkartinė draudimo išmoka nebuvo skirta kompensuoti padarytai turtinei žalai. Todėl, nenustačius, kad ja buvo atlyginama turtinė žala, ji vertintina kaip išmokėta realizuojant valstybės socialinę politiką (Konstitucijos 52 straipsnis).

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteista suma, pakeičiant skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinant iš dalies, mažintina 121 200 Lt vienkartinės draudimo išmokos suma, t.y. iki 39 742,02 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Šiame kontekste pastebėtina, kad ši žala padaryta padidinto pavojaus šaltinio, kurio valdytojas atsako ir be kaltės (CK 6.270 str.), be to, padaryta nusikaltimu ir nėra nustatyta, kad žalos atsiradimą/padidėjimą kokiu nors laipsniu būtų sąlygoję žuvusiosios veiksmai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus skundžiamą sprendimą keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Nuo priteisiamos 39 742,02 Lt sumos valstybei priteistinas 3 proc. dydžio žyminis mokestis – 1 192,26 Lt bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,02 Lt (26,4 proc. t.y. patenkintos ieškinio dalies nuo 28,57 Lt (CPK 96 str. 1 d.).

Apeliantas sumokėjo 4 219 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Tenkinus jį 75,4 proc. iš ieškovo apeliantui priteistina 3 181,13 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ priteistą sumą (160942,02 Lt) iki 39 742,02 Lt.

Sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ priteistą valstybei bylinėjimosi išlaidų sumą (4 247,57 Lt) iki 1 199,29 Lt (1 192,26 Lt žyminio mokesčio ir 7,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ 3 181,13 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.