Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-229-259/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-01
Bylos Nr.: 2-229-259/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arvydas Žibas
Ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Trečiasis asmuo: S. K.

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-229-259/2012Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 73.2.6.1; 113.1; 116.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Kvaraciejienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atstovei Dovilei Bogomolskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui S. K. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius patikslintu ieškiniu (b.l.109-114) prašo priteisti iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 160 942,02 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Ieškinyje ieškovas nurodo, jog 2006-08-04 Jonavos r. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis 17,917 km trečiasis asmuo S. K., vairuodamas automobilį Renault Magnum E-Tech 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDP 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K.. Eismo įvykio metu žuvo automobilio Nissan Patrol keleivė V. S., sužalotas keleivis R. K. ir automobilio vairuotoja A. K. (b.l.9-11). Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius 2006-09-08 rašte Nr. 61-12-S-860-06 (b.l.10) nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas yra S. K.. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 2 p., V. S. ir R. K. 2006-08-04 pakeliui į darbą įvykęs nelaimingas atsitikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriaus 2006-10-17 sprendimu Nr. D825 (b.l.13) ir 2006-09-29 sprendimu Nr. D831 (b.l.43) pripažintas draudiminiu įvykiu. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 str. 2 d. ir 27 str., VSDFV Kauno skyriaus 2006-12-11 sprendimais Nr. 68 (b.l.20-22) žuvusiosios V. S. šeimos nariams - sutuoktiniui D. S., sūnui M. S. ir dukrai K. S. paskirta ir išmokėta po 40 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (iš viso 121 200 Lt). VSDFV Kauno skyriaus 2006-12-11 sprendimais Nr. 68 (b.l.25-26) V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2006-08-04 iki (duomenys neskelbtini) paskirta po 50,50 Lt per mėnesį periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, kuri, pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, perskaičiuojama. VSDFV Kauno skyrius M. S. ir K. S. laikotarpiu nuo 2006-08-04 iki 2009-04-30 išmokėjo po 1 890,05 Lt (bendrai 3 780,10 Lt) periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriaus 2011-01-31 sprendimu Nr. 228 (b.l.128) ir 2011-01-31 sprendimu Nr. 226 (b.l.129) V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2010-12-09 iki 2011-06-30 paskyrė po 48,75 Lt per mėnesį periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriaus 2011-08-09 sprendimu Nr. 2042 (b.l.130) ir 2011-10-11 sprendimu Nr. 2542 (b.l.131) V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2011-07-01 iki 2011-08-31 paskyrė po 48,75 Lt per mėnesį periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriaus 2011-10-11 sprendimu Nr. 2544 (b.l.133) ir 2011-10-11 sprendimu Nr. 2546 (b.l.132) V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2011-09-01 iki 2012-01-31 paskyrė po 48,75 Lt per mėnesį periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Nuo 2012-01-01 pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, išmokos dydis yra 62 Lt. Tokiu būdu VSDFV Kauno skyrius M. S. ir K. S. laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-01-31 išmokėjo po 1727,75 Lt (bendrai 3455,50 Lt) periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str.-37 str. nuostatomis, VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2006-10-06 sprendimais Nr. 2273 (b.l.28) ir Nr. 2272 (b.l.30) K. S. ir M. S. nuo 2006-08-04 iki 2010-12-31 paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos (30 proc. pensijos dydžio), o D. S. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2006-10-06 sprendimu Nr. 2271 (b.l.29) nuo 2006-08-04 iki 2010-12-31 paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija (20 proc. pensijos dydžio). Nuo 2008-01-01 valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas D. S. nutrauktas jo paties 2007-11-30 prašymu (b.l.34), o K. S. ir M. S. nuo 2007-01-01 mokamos perskaičiuotos (50 proc. pensijos dydžio) valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos. VSDFV Kauno skyrius D. S. per laikotarpį nuo 2006-08-04 iki 2007-12-31 išmokėjo 693,20 Lt valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, o K. S. ir M. S. per laikotarpį nuo 2006-08-04 iki 2009-04-30 išmokėjo po 6 295,82 Lt (bendrai 12 591,64 Lt) valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. K. S. ir M. S. per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-05-31 išmokėjo po 9 410,09 Lt (bendrai 18 820,18 Lt) valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Dėl 2006-08-04 įvykusio eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo R. K. laikotarpiu nuo 2006-08-04 iki 2006-09-01 buvo nedarbingas (b.l.44). VSDFV Kauno skyriaus 2006-10-04 sprendimu N-5457 (b.l.45) R. K. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį paskirta ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpa, iš viso išmokant 401,40 Lt. VSDFV Kauno skyrius dėl S. K. kaltės V. S. 2006-08-04 pakeliui į darbą įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo, pripažinto draudiminiu įvykiu, laikotarpiu nuo 2006-08-04 iki 2009-04-30 išmokėjo 138 666,34 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokų (b.l.47-57), nuo 2009-05-01 iki 2012-05-01 22 275,68 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokų (b.l.115-126, tokiu būdu iš viso Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 160 942,02 Lt žalą.

Ieškovas nurodo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro duomenimis įvykio metu automobilis Renault Magnum E-Tech 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo S. K., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo kompanijoje UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimo AYA Nr. 1788279). VSDFV Kauno skyrius 2006-10-31 raštu kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tačiau draudimo kompanija žalos neatlygino. CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. numato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens LR CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau - Nuostatai) 117 p. nustatyta, kad jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, Fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokų sumas iš šio asmens LR CK nustatyta tvarka. Nuostatų 118 p. nustatyta, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą paskirtas ir išmokėtas sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.140-144) su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog ieškinio reikalavimas pažeidžia pagrindinius civilinės atsakomybės tikslus ir principus, o pripažinus ieškinį pagrįstu, ieškovui, lyginant su kitais subrogacinių reikalavimų teikėjais, nepagrįstai būtų suteikiama daugiau teisių. Atsakovės nuomone, ieškovas CK 6.290 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies normas, o taip pat jų pagrindu įtvirtintas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio nuostatas aiškina pernelyg plečiamai bei atsietai nuo kitų CK nuostatų (CK 6.113 str., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.263 str., 6.280 str.). Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime nurodė, jog pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų LR CK normų bei kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo - žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo - nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žala padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Analogišką išvadą Konstitucinis Teismas priėjo ir nurodytų normų kontekste analizuodamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalies nuostatą. CK 6.290 straipsnyje įtvirtinta socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti, tačiau privalo būti aiškinama visų CK normų kontekste. Iš to seka, kad socialinio draudimo įstaigų reikalavimai dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų grąžinimo gali būti tenkinami tik nustačius, jog pastarosios yra lygios nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai žalai arba mažesnės už ją. Šioje byloje nustatant atsakovės pareigą grąžinti ieškovui išmokėtas socialinio draudimo išmokas, turi būti konstatuota, kad būtent ieškovo žuvusiosios V. S. šeimos nariams D. S., M. S. ir K. S. išmokėtos socialinio draudimo išmokos (vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos) iš dalies ar pilnai grąžino juos į tą turtinę padėtį, kurioje jie buvo prieš kelių eismo įvykį, bet nesudarė sąlygų nepagrįstam jų praturtėjimui. Atsakovė pažymi, kad absoliuti socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra įtvirtinta ir kitose normose, kuriomis vadovaujasi ieškovas. Analizuojant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnį, matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens LR CK nustatyta tvarka, t. y. laikantis LR CK įtvirtintų civilinės atsakomybės principų. Tačiau nė viena iš ieškovo reikalaujamų atlyginti išmokų nėra siejama su objektyviu dėl asmens žūties padarytos žalos įvertinimu, kuris visais atvejais pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas taikomas, nustatant padarytos turtinės žalos dydį, t. y. įstatymas nenumato sąlygos, jog apdraustojo sužalojimo atveju ši draudimo išmoka mokama tik tada, kai nustatomas gaunamų pajamų praradimo faktas ir jo dydis. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsniu, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Pagal to paties įstatymo 26 straipsnį mokamos periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus lygios periodinei netekto darbingumo kompensacijai, padalytai iš išlaikomų asmenų skaičiaus. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, našlių pensija skiriama valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio (šio straipsnio 2 dalis), o pagal to paties įstatymo 39 str. asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija skiriama 50 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidumo pensijos dydžio), jeigu miręs asmuo nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, arba mirusiajam galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio, jeigu jis jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių. Tokio dydžio našlaičių pensija skiriama, jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas (įvaikis). Jei tokią teisę turi du ir daugiau vaikų (įvaikių), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos dydžio. Ieškovas, skirdamas išmokas žuvusiosios šeimos nariams, jų skyrimo pagrindo ir dydžio nesiejo su faktiškai V. S. gautu darbo užmokesčiu iki įvykio, nustatant vienam išlaikytiniui tenkančią jos pajamų dalį. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog žuvusiosios šeimos narių turtinė padėtis po įvykio pablogėjo, o socialinio draudimo išmokos grąžino juos į tą pačią turėtą finansinę padėtį, atsakovė neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Priešingu atveju bus pažeistas CK 6.113 straipsnis, numatantis, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (žuvusiosios nepilnamečiai vaikai ir sutuoktinis). Be to, tokiu būdu atsakovei būtų perkelta konstitucinė valstybės pareiga teikti socialinę paramą, kas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnį bei proporcingumo principą, kadangi žalą padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla iš sudarytos draudimo sutarties. Spręsdamas negautų pajamų/netekto išlaikymo priteisimo klausimą, draudikas privalo laikytis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagal kurią asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ir turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taigi, sutartinė atsakovės pareiga yra garantuoti netekto išlaikymo atlyginimą nepilnamečiams vaikams. Žuvusiosios V. S. sūnui M. S. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų. Todėl reikalavimas atlyginti nuo (duomenys neskelbtini) jam išmokėtas socialinio draudimo išmokas yra nepagrįstas ir šiuo aspektu. Tėvų - vaikų tarpusavio išlaikymo santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato jau pilnametystės sulaukusių vaikų absoliučios teisės į išlaikymą. Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime nurodė, kad išlaikymą iš tėvų priteisti pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai nustatomos sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis, tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje. Todėl net nustačius, jog ieškovo mokamos socialinio draudimo išmokos iš dalies ar pilnai atstato M. S. į tą turtinę padėtį, kurioje jis buvo prieš kelių eismo įvykį, sprendžiant ieškovo reikalavimo teisės pagrįstumą, turi būti nustatytos ir šios nurodytos aplinkybės.

Trečiasis asmuo S. K. teismui pateiktu tripliku (b.l.107-108) prašė sprendimą dėl ieškinio priimti teismo nuožiūra, tačiau į sprendimą neįrašyti jokių teiginių, dėl kurių atsirastų šalims teisė reikšti kokius nors reikalavimus trečiajam asmeniui. Triplike nurodoma, jog trečiasis asmuo žalos atlyginimo klausimus yra sureguliavęs ir nėra niekam skolingas. Ši byla yra ieškovo ir atsakovės ginčo reikalas. Iš šioje byloje sprendžiamo ginčo kokių nors reikalavimų trečiajam asmeniui ateityje neturėtų atsirasti, nes įvykio metu automobilis, kurį trečiasis asmuo vairavo, buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės draudimo kompanijoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių draudimo bendrovės atsakomybę ir prievolę sudarytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu grąžinti išmokėtas tretiesiems nukentėjusiems asmenims socialinio draudimo išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kaip turtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, kurios reglamentuotos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalyje, LR CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalyse, LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 118 punkte.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdžio metu yra nustatyta, jog 2006-08-04 Jonavos rajone, kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis 17,917 km trečiasis asmuo S. K., vairuodamas automobilį Renault Magnum E-Tech 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDP 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K.. Eismo įvykio metu žuvo automobilio Nissan Patrol keleivė V. S., sužalotas keleivis R. K. ir automobilio vairuotoja A. K. (b.l.9-11). Viešosios tvarkos skyrius 2006-09-08 rašte Nr. 61-12-S-860-06 (b.l.10) nurodoma, jog eismo įvykio kaltininkas yra S. K.. Įvykio metu automobilis Renault Magnum E-Tech 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo S. K., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo kompanijoje UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimo AYA Nr. 1788279). Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 2 p., V. S. ir R. K. 2006-08-04 pakeliui į darbą įvykęs nelaimingas atsitikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriaus 2006-10-17 sprendimu Nr. D825 (b.l.13) ir 2006-09-29 sprendimu Nr. D831 (b.l.43) pripažintas draudiminiu įvykiu.

Ieškovas byloje įrodinėjo, jog jis turi teisę privalomo draudimo sutarties ir LR CK 6.290 straipsnio bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies pagrindu reikalauti iš atsakovo grąžinti jam išmokėtas sumas tretiesiems asmenims valstybinio socialinio draudimo išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

Teismas, spręsdamas šalių ginčą pažymi, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje ir LR CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatose yra įtvirtinta socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė. CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Sistemiškai aiškinant nurodytas įstatymo normas ir esant toms nustatytoms aplinkybėms byloje, kai atsakovui draudimo bendrovei apdraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu trečiojo asmens vairuojamą transporto priemonę, o atsitikus draudiminiam įvykiui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išmokėjus dėl to išmokas, Valstybinio socialinio draudimo įstaigą įgyje reikalavimo teisę išieškoti iš draudiko socialinio draudimo įstaigos šmokėtas sumas tretiesiems asmenims.

Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog yra išmokėjęs žuvusiosios V. S. šeimos nariams - sutuoktiniui D. S., sūnui M. S. ir dukrai K. S. po 40 400 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (iš viso 121 200 Lt). Be to VSDFV Kauno skyriaus 2006-12-11 sprendimais Nr. 68 (b.l.25-26) V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2006-08-04 iki (duomenys neskelbtini) paskirta po 50,50 Lt per mėnesį periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, kuri, pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, perskaičiuojama. VSDFV Kauno skyrius M. S. ir K. S. laikotarpiu nuo 2006-08-04 iki 2009-04-30 išmokėta po 1 890,05 Lt (bendrai 3 780,10 Lt) periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriaus 2011-01-31 sprendimu Nr. 228 (b.l.128) ir 2011-01-31 sprendimu Nr. 226 (b.l.129) V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2010-12-09 iki 2011-06-30 paskirta ir išmokėta po 48,75 Lt per mėnesį periodinę draudimo išmoka apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriaus 2011-08-09 sprendimu Nr. 2042 (b.l.130) ir 2011-10-11 sprendimu Nr. 2542 (b.l.131) V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2011-07-01 iki 2011-08-31 paskirta ir išmokėta po 48,75 Lt per mėnesį periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriaus 2011-10-11 sprendimu Nr. 2544 (b.l.133) ir 2011-10-11 sprendimu Nr. 2546 (b.l.132) V. S. vaikams M. S. ir K. S. nuo 2011-09-01 iki 2012-01-31 paskirta ir išmokėta po 48,75 Lt per mėnesį periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Nuo 2012-01-01 pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, išmokos dydis yra 62 Lt. Tokiu būdu VSDFV Kauno skyrius M. S. ir K. S. laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-01-31 išmokėjo po 1727,75 Lt (bendrai 3455,50 Lt) periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str.-37 str. nuostatomis, VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2006-10-06 sprendimais Nr. 2273 (b.l.28) ir Nr. 2272 (b.l.30) K. S. ir M. S. nuo 2006-08-04 iki 2010-12-31 paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos (30 proc. pensijos dydžio), o D. S. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2006-10-06 sprendimu Nr. 2271 (b.l.29) nuo 2006-08-04 iki 2010-12-31 paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija (20 proc. pensijos dydžio). Nuo 2008-01-01 valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas D. S. nutrauktas jo paties 2007-11-30 prašymu (b.l.34), o K. S. ir M. S. nuo 2007-01-01 mokamos perskaičiuotos (50 proc. pensijos dydžio) valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos. VSDFV Kauno skyrius D. S. per laikotarpį nuo 2006-08-04 iki 2007-12-31 išmokėjo 693,20 Lt valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, o K. S. ir M. S. per laikotarpį nuo 2006-08-04 iki 2009-04-30 išmokėjo po 6 295,82 Lt (bendrai 12 591,64 Lt) valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. K. S. ir M. S. per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-05-31 išmokėjo po 9 410,09 Lt (bendrai 18 820,18 Lt) valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Dėl 2006-08-04 įvykusio eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo R. K. laikotarpiu nuo 2006-08-04 iki 2006-09-01 buvo nedarbingas (b.l.44). VSDFV Kauno skyriaus 2006-10-04 sprendimu N-5457 (b.l.45) R. K. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį paskirta ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpa, iš viso išmokant 401,40 Lt. VSDFV Kauno skyrius dėl S. K. kaltės V. S. 2006-08-04 pakeliui į darbą įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo, pripažinto draudiminiu įvykiu, laikotarpiu nuo 2006-08-04 iki 2009-04-30 išmokėjo 138 666,34 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokų (b.l.47-57), nuo 2009-05-01 iki 2012-05-01 22 275,68 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokų (b.l.115-126). Tokiu būdu iš viso Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas sumokėjo 160 942,02 Lt sumą, kurią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies ir LR CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu turi ieškovui sumokėti atsakovas.

Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai skyrė ir išmokėjo tretiesiems asmenims 160 942,02 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokas (vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, periodines draudimo išmokos apdraustajam mirus, valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos) dėl V. S. 2006-08-04 pakeliui į darbą įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo, šios sumos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (LR CPK 178 str.).

Teismas laiko nepagrįsta atsakovo poziciją byloje, jog tenkinus ieškovo ieškinį, būtų sudartos sąlygos nepagrįstam išmokų gavėjų praturtėjimui. Teismas nustatė, jog ieškovas vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas, R. K. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmoką paskyrė teisingai, įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatytų dydžio, šias išmokas išmokėjo pagrįstai, todėl turi įrodytą teisę išmokėtas išmokas reikalauti grąžinit iš draudimo bendrovės.

Teismas taip pat atmeta atsakovo motyvus, jog (duomenys neskelbtini) žuvusiosios V. S. sūnui M. S. suėjo 18 metų, todėl ieškovas nuo šios datos neturėjo prievolės mokėti pilnamečiui asmeniui socialinio draudimo našlaičių pensijos išmokas, o šias sumas išmokėjęs, ieškovas negali reikalauti jas grąžinti iš atsakovo. Teismas nustatė, jog Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipnio 1 dalies 1 p. nustato, jog tokios išmokos mokamos asmenims kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

Ieškovas byloje įstatymo leidėjo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Patenkinus ieškinį, 4219 lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei (LR CPK 96 str.), taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 28, 57 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į.k.110057869) 160 942,02 lt (vieną šimtą šešiasdešimt tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt du litus ir 02 ct.) žalai atlyginti.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į.k.110057869) 4247, 57 lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina nedelsiant pateikti Kauno apygardos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Žibas