- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1159-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10731-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- S. L.
- Išvadą teikia
- biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto socialinės
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei S. L., o taip pat atsakovės S. L. priešieškinį ieškovui V. L., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, - biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto socialinės paramos centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jiems iš motinos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimo (civilinėje byloje Nr. N2-1151-131/2012) pakeitimo ir prašė pakeisti patvirtintas santuokos nutraukimo sąlygas, t.y. nepilnamečių vaikų, - dukros D. L., gimusios 2000-12-06, ir sūnaus D. L., gimusio 2005-05-05, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. L.; patvirtinti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarką; priteisti iš motinos S.L. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; patenkinus ieškinį priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9). Posėdžio metu ieškovas sutiko, jog vaikai bendrautų su motina nenustatant konkrečios tvarkos su vienintele sąlyga, kad motina būtų blaivi. Nurodė, kad būdama santuokoje atsakovė turėjo polinkį vartoti alkoholį, tačiau žadėjo po santuokos nutraukimo atsisakyti šio polinkio ir tinkamai prižiūrėti nepilnamečius vaikus. Deja, po santuokos nutraukimo ji ypač įniko į alkoholio vartojimą, būdama neblaivi nesirūpina vaikais, juos skriaudžia ir netgi kelia jiems pavojų, rodo blogą pavyzdį, turintį neigiamą poveikį vaikų raidai. Nors teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau faktiškai vaikai daug laiko praleidžia ieškovo namuose, kur kiekvienas iš jų turi savo atskirą kambarį. Vaikai atsisako gyventi su girtaujančia motina, su kuria jie jaučiasi blogai ir nesaugiai.
Atsiliepimas
Atsakovė S. L. pateikusi atsiliepimą į ieškinį, nesutinka pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. L., taip pat neįsipareigoja teikti materialinį išlaikymą vaikams po 500 Lt į mėnesį. Nurodė, kad jos santykiai su vaikais yra geri, draugiški, juos sieja stiprus emocinis ryšys. Tuo tarpu ieškovas sieja savo santykius su vaikais per žaislų pirkimą, kurių jų namuose daugybė ir nors tai yra reikšmingas, bet ne pagrindinis faktorius įtakoti vaikams norus gyventi su tėvu, nes vaikai auga, jų interesai keičiasi, reikalingi kiti bendravimo būdai, įvertinant jų pomėgius, interesus, santykius su artimaisiais.
Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centras pateikęs išvadą paaiškino, kad S.L. turi priklausomybę alkoholiui, tačiau palaipsniui sprendžia šią problemą. Sveikimo nuo alkoholizmo periodas yra ilgas ir nenuspėjamas, todėl S. L. pasitaiko „atkritimo“ periodų. Moters gėrimo periodais vaikais pasirūpina jų senelė K. J.. Vaikai nepaliekami su neblaivia motina. Būdama blaivi, motina tinkamai prižiūri savo vaikus, todėl jie turėtų likti gyventi su motina.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikęs išvadą, neprieštaravo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimui. Paaiškino, kad vaikai tvirtino, kad motina girtauja ir jie nori gyventi su tėvu. Motina du kartus bausta administracine tvarka už netinkamą pareigų vykdymą, tačiau išvadų nedaro. Ji ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, mergaitę motina įžeidinėja. Gyvendami su motina vaikai jaučiasi nesaugiai. Vaikus būtina kuo greičiau perkelti į saugią bei stabilią aplinką, t.y. jų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, o iš motinos priteisti išlaikymą.
Šalies argumentai
Atsakovė S. L. pateikė priešieškinį ir prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą dalyje dėl nustatytos nepilnamečių vaikų D. L. ir D. L. gyvenamosios vietos ir vaikų gyvenamąją vietą palikti kartu su jų motina S. L. pagal jis gyvenamąją vietą; palikti nepakeistą teismo nustatyta sprendimu išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt periodinėmis išmokomis į mėnesį iš vaikų tėvo V. L. iki vaikų pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1151-131/2012 nustatytą nepilnamečių vaikų, - D. L. ir D. L. gyvenamąją vietą ir nustatė nepilnamečių vaikų, - D. L. ir D. L. gyvenamąją vietą su tėvu V. L.; nutraukė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1151-131/2012 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, - D. L. ir D. L. išieškojimą iš tėvo V. L.; priteisė iš motinos S.L. nepilnamečiams vaikams, - D. L. ir D. L. išlaikymą po 400 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol vaikai sulauks pilnametystės, pavedant vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jų įstatyminiam atstovui, - tėvui V. L., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog nors šiuo atveju atsakovė ir nepripažįsta, tačiau ji turi nepriklausomybę alkoholiui, nuolat girtauja, būdama neblaivi nevykdo motinos pareigų, rodo netinkamą pavyzdį kartu gyvenantiems savo nepilnamečiams vaikams. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nepilnamečiams D. ir D., kurie pasakojo, kad jų mama girtauja ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai nenori gyventi su mama, o tai sąlygoja D. ir D. norą pabėgti į ramesnę, stabilesnę aplinką pas tėvą. Nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad nepilnamečių D. ir D. L. aplinka tapo vaikams nesaugi, mamos elgesys daro blogą įtaką, kelia nepilnamečiams nerimą bei neigiamus išgyvenimus, todėl vaikų noras pakeisti gyvenamąją vietą yra motyvuotas. Be to, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių nepilnamečių vaikų D. ir D. L. išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jų interesams. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra materialiai geriau apsirūpinęs negu atsakovė, pažymėjo, jog ieškovas didžiąja dalimi turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, o iš atsakovės dabartiniu metu teismas priteisė 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantė S. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- patenkinti atsakovės priešieškinį, o ieškovo ieškinį atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą, nevertino susidariusių vaikų ir tėvų santykių, kad besitęsiantys konfliktuojančių tėvų santykiai neleidžia vaikams priimti jiems palankius apsisprendimus su kuriuo iš tėvų vaikai galėtų gyventi. Apeliantės manymu, teismas vadovavosi teismo posėdžio metu išsakyta klaidinga nuomone, apie vaikų norus gyventi su tėvu. Pažymi, jog ieškovas paliko šeimą dėl kitos moters, tačiau vaikams jis neįgijo naujos motinos ir toks tėvo apsisprendimas vaikams neigiamai paveikė jų psichiką. Tam, kad vaikai galėtų priimti tėvo apsisprendimą gyventi atskirai su juo, turėjo būti suteiktas ilgesnis laikas bendravimui su ieškovu ir su ieškovo nauja šeima pasikeitusioje aplinkoje. Be to, visokeriopai pasirūpinti vaikais jis negali, nes neturi pakankamų tam įgūdžių ir laiko dėl savo užimtumo darbe. Nurodo, kad teismas nepriėmė apeliantės paaiškinimų, kad alkoholio vartojimas neturi nuolatinio pobūdžio. Apeliantė taip pat pažymi, kad nepriklausomai nuo teismo priimto sprendimo dukra D. pasiliko gyventi su atsakovė iki lapkričio 15 d. ir tik ieškovo psichologiniu spaudimu, asmeniniais įkalbinėjimais buvo priversta išeiti iš namų. Be to, po teismo sprendimo priėmimo ieškovas iškart pradėjo riboti pasimatymus su apeliante, nors teismo posėdyje tvirtino, kad netrukdys vaikams bendrauti su apeliante. Apeliantė suvokia savo pareigas vaikams, šeimai, o vartojantys alkoholį žmonės tai yra socialinė problema, tačiau alkoholio vartojimas nėra uždraustas. Apeliantės manymu, paimti vaikus prieš jų valią ir realiai perduoti vaikus tėvui pagal jo gyvenamąją vietą, pažeidžia vaikų interesus.
Atsiliepimas
Ieškovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliantės skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovo manymu, teismo sprendimas yra visiškai teisingas, kadangi atsakovė turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą gyvendama su vaikais įrodyti, kad sugeba tinkamai jais rūpintis ir, kad prioritetą teikia vaikams, ne alkoholiui. Apeliantė nurodo, kad dukra D. išsikraustė tik lapkričio 15 d. neva taip parodžiusi nenorą išeiti gyventi su tėvu, tačiau ieškovas pažymi, kad šis atsakovės teiginys neatitinka tikrovės. Kaip yra nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas stengdamasis dėl vaikų gerovės nupirko 3 kambarių butą šalia vaikų lankomos mokymo įstaigos, tačiau buto remonto darbai užsitęsė, kadangi ieškovas siekė įrengti butą tinkamą gyventi mergaitei ir dukra neturėjo galimybės atsikelti gyventi pas ieškovą iškart po teismo sprendimo priėmimo. Be kita ko, nors atsakovė teigia, kad dukra nori su ja gyventi ir teismas neatskyrė jos norų nuo interesų, tačiau atsakovės teiginių nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Nurodo, kad pati apeliantė dėl savo problemų su alkoholiu pamiršta vaikus, pranešusi, kad atvažiuos jų pasiimti sutartu laiku, tačiau atėjus laikui neatvyksta, labai tikėtina dėl to, kad būna girta. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra nustatyta, jog vaikų psichikai turėjo įtaka bet koks ieškovo elgesys, priešingai, vaikai labai teigiamai atsiliepia apie ieškovą, jaučia su juo dvasinį ryšį ir joks tėvo elgesys jų neskaudino ir nepaveikė neigiamai jų psichikos. Ieškovo manymu, visi apeliantės teiginiai išdėstyti apeliaciniame skunde prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovė nesutinka su priteistu nepilnamečių vaikų išlaikymu teigdama, kad yra bedarbė ir teismas į tai visiškai atsižvelgė. Tačiau panašu, kad atsakovė nesuvokia, kad vaiko išlaikymas skirtas kasdieniniams vaiko interesams patenkinti, o ši yra darbinga, sveika moteris ir tai nėra pateisinama priežastis, kodėl turėtų būti atleista nuo vaikų išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nagrinėjamas tarp tėvų kilęs ginčas, susijęs su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu ir išlaikymo jiems iš kito tėvo priteisimu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-1151-131/2012) buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Teismas nutraukdamas 1999 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečių vaikų- D. L., gimusios 2000 m. gruodžio 6 d. ir D. L., gimusio 2005 m. gegužės 5 d., gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. L.. Kadangi nepilnamečiai vaikai liko gyventi su savo motina, taip pat buvo nustatyta ieškovo ir atsakovės bendravimo tvarka po skyrybų, ieškovo mokamų periodinių išmokų vaikų išlaikymui dydis. Po santuokos nutraukimo, pasikeitus aplinkybėms, t.y. atsakovei įnykus į alkoholio vartojimą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, taip pat išspręsti klausimą dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų – ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis). Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką, sudarant ir teismui, sprendžiančiam santuokos nutraukimo klausimą, pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatęs, kad tokia sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ją patvirtina, įtraukdamas sutarties turinį į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.). CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimu buvo nustatyta šalių bendru sutarimu. Ieškovas pateikęs ieškinį dėl minėto sprendimo pakeitimo nurodo, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi atsakovė po santuokos nutraukimo įniko į alkoholio vartojimą, vaikai nuolatos būna asocialioje aplinkoje, jiems rodomas blogo elgesio ir gyvenimo būdo pavyzdys, turintis neigiamą poveikį jų raidai. Apeliantė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek pateikusi apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo, nepripažįsta, jog turi priklausomybę alkoholiui ir pažymi, jog alkoholio vartojimas nėra uždraustas, tarp jos ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys, jų santykiai yra geri, draugiški, o pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą nuomonę apie vaikų norus gyventi su tėvu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos bei ką iš esmės nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl socialinių įgūdžių stokos ir piktnaudžiavimo alkoholiu ši šeima įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (b. l. 30). Aplinkybė, kad atsakovė turi problemų su alkoholiu buvo ne kartą konstatuota Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarimais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (b.l. 40-42, 43-44, 52, 53), ko pasėkoje apeliantei buvo paskirtas gydymas Vilniaus priklausomybės ligų centre, kuriame apeliantė lankėsi nereguliariai (b. l. 48). Atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis žalingas įprotis tęsiasi jau kelerius metus, todėl akivaizdu, kad apeliantė pati be specialistų pagalbos kontroliuoti šio įpročio nebegali. Susiklosčius tokiai situacijai, ypač atkreiptinas dėmesys į pačių vaikų norus bei interesus, kurie kaip nustatyta byloje jau ne kartą išreiškė norą gyventi su savo tėvu (ieškovu). Pažymėtina, jog apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi klaidinga teismo posėdžio metu išreikšta vaikų nuomone apie jų norus gyventi su tėvu, yra nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nepilnamečiai vaikai norą gyventi su savo tėvu išreiškė ne tik teismo posėdžio metu apklausos metu, tačiau jie tą teigė ir anksčiau, t.y. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai jau ne kartą užfiksavę, jog nepilnamečiai vaikai norėtų geriau gyventi su savo tėvu, nes jų motina (apeliantė) girtauja, ko pasėkoje visą laiką kyla konfliktai, o namuose vyrauja nuolatinė įtampa. Teisėjų kolegijos manymu, objektyvaus pagrindo abejoti vaikų norais šiuo atveju nėra, taipogi byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad apeliantės piktnaudžiavimą alkoholiu, būtų sąlygoję pašaliniai veiksniai, o ne tiesioginis ir betarpiškas santykis su pačios apeliantės netinkamu elgesiu. Nepriklausomai nuo to, kokios gyvenimiškos aplinkybės atskirais atvejais sąlygojo alkoholio vartojimą, toks elgesys, kada jis psichologiškai žaloja vaikus, lemia emociškai negatyvius išgyvenimus, negali būti pateisinamas ir sudaro prielaidas išvadai, kad apeliantė nėra tinkamai pasirengusi šiuo gyvenimo momentu užtikrinti būtinas tinkamam ir visapusiškam nepilnamečių vaikų vystymuisi bei augimui gyvenimo sąlygas. Be to, iš byloje surinktos medžiagos taipogi galima daryti nevienareikšmę išvadą, kad vaikų norą gyventi su tėvu sąlygojo siekis turėti saugesnę ir stabilesnę aplinką.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Pagal byloje esančius duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnyba lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, ir nustatė, kad ieškovo sudaromos gyvenimo sąlygos vaikams atitinka vaikų poreikius, būsto sąlygos geros, santykiai su tėvu geri, tarp jų susiklostęs artimas ryšys, neigiamo poveikio vaikų vystymuisi nenustatyta (b. l. 65-7). Iš byloje esančio 2013 m. gegužės 3 d. Buities tyrimo akto (b. l. 40-42), kurio metu buvo lankytasi apeliantės gyvenamojoje vietoje, matyti, jog ir motinos gyvenamoji vieta yra jauki, tvarkinga, šviesi ir gražiai įrengta. Analizuojant vaiko nuomones apie santykius su kiekvienu iš tėvų, matyti, jog vaikai myli tiek savo tėvą, tiek motiną, vienodai, tačiau vėlgi išreiškė norą gyventi su savo tėvu, o pas motiną tik svečiuotis, ir vienintelė to priežastis žalingas motinos (apeliantės) įprotis. Šiuo atveju apeliantė pateikusi apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovas negali visokeriopai pasirūpinti vaikais, nes neturi pakankamų tam įgūdžių ir laiko dėl savo užimtumo darbe, tačiau teisėjų kolegijos manymu, šie apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nepagrįsti jokiais įrodymais, o vertintini tik kaip deklaratyvūs teiginiai. Be to, nei pirmosios instancijos teismas, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat nenustatė, jog ieškovas kurioje nors srityje netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos aplinkybes (apeliantės piktnaudžiavimas alkoholiu; jos šeimos įrašymas į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą; negebėjimas sukurti vaikams ramios bei saugios aplinkos; ieškovo buitinės gyvenimo sąlygos ir jo, kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas, tiek materialiai išlaikant vaikus, tiek juos auklėjant bei teikiant moralinę ir kitokią reikalingą paramą) buvo pakankamas pagrindas pirmos instancijos teismui pripažinti, kad šalių vaikų interesus geriausiai atitiktų 2012 m. vasario 3 d. sprendimu nustatytos jų gyvenamosios vietos su motina pakeitimas, ir tenkinti pakartotinį ieškinį, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad šalių vaikų gyvenimas pas ieškovą, užtikrinantis vaikų pagrindinius ir būtinus poreikius patenkinančią aplinką, suteikiantis emocinį saugumą ir stabilų jų ryšį su tėvu, prieštarautų vaikų interesams. Priešingai, bylos faktinių duomenų ir joje nustatytų bei aptartų aplinkybių visetas patvirtina, kad šalių vaikų gyvenimas pas tėvą šiuo konkrečiu laikotarpiu labiausiai atitinka jų interesus bei poreikius.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas orientacinis kriterijus nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistino išlaikymo dydį: ieškovui- 600 Lt, atsakovei- 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgė į tai, jog apeliantė yra registruota darbo biržoje, laikinai prekiauja turguje ir uždirba iki 600 Lt per mėnesį. Tuo tarpu ieškovas dirba keliose darbovietėse, o jo gaunamos vidutinės pajamos apie 4 800 Lt, taip pat turi nekilnojamojo turto. Apeliantė pateikusi apeliacinį skundą teigia, jog iš jos priteistas išlaikymas yra didelis ir neįvykdomas, todėl ji neįsipareigoja mokėti tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Kaip patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-05-03 buities tyrimo aktas (b.l. 40-42) apeliantė turi aukštąjį išsilavinimą, jai nėra nustatytas neįgalumas. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad apeliantė būdama sveika, darbingo amžiaus moteris, nesiėmė visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Byloje nenustatyta, kad apeliantė neturi objektyvių galimybių pagerinti savo materialinės padėties, nes su tuo susijusių įrodymų į bylą taip pat pateikta nebuvo (CPK 12 str., 178 str.). Taigi daroma išvada, kad apeliantė pajėgi dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti ne tik jos paties, bet ir jos nepilnamečių vaikų poreikiai. Todėl atmetami kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ji nėra pajėgi mokėti 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Apeliantė pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nustačius, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą bei teisėtai ir pagrįstai nustatė esant sąlygas taikyti CK 3.169 str. 3 d. bei tenkinti ieškinį.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovui priteistinos turėtos išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios sudaro- 600 Lt (b. l. 145-146) apmokėti (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. L. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui V. L. 600 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.