- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-734-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5930-721/2019 pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Č. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovei iš G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo, kuris perėjo Lietuvos Respublikos valstybei, skolą 4 344 Eur; 2) taikyti restituciją, jeigu teismas pripažins 2015 m. sausio 7 d. sandorį dėl 4 344 Eur kreditorinio reikalavimo negaliojančiu, kaip neatitinkantį įstatymo reikalaujamos notarinės formos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. liepos mėnesį tarp jos (kreditorės) ir G. V. (skolininkės) buvo pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis 15 000 Lt sumai; grąžinimo terminas turėjo sueiti 2016 m. vasario 1 d.; notariškai tvirtinti šio vekselio įstatymas tuo metu nereikalavo. Ieškovė pažymėjo, jog įvedus Lietuvoje eurą, neprotestuotinas vekselis 2015 m. sausio 7 d. buvo perrašytas, paskolinta suma (15 000 Lt) konvertuota į eurus, kas sudarė 4 344 Eur sumą; notariškai šis vekselis taip pat buvo neįformintas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. vasario 1 d. suėjus mokėjimo terminui, skolininkė skolos negrąžino, o ieškovė laiku nesikreipė į notarą atlikti vekselio tvirtinimo procedūros ir praleido įstatymo nustatytą terminą, todėl šis vekselis virto paprasta paskolos sutartimi, pagal kurią išieškojimas yra galimas ginčo teisenos tvarka.
4. Ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) skolininkė mirė ir ieškovei nėra žinomi duomenys apie palikėjos įpėdinius. Notaras pranešė, kad dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo liudijimas niekam neišduotas, todėl ieškovė, neturėdama galimybės kreditorinį reikalavimą pareikšti tiesiogiai įpėdiniams, 2019 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo (4 344 Eur) fakto patvirtinimo; minėto dydžio kreditorinis reikalavimas palikėjos G. V. įpėdiniams buvo patvirtintas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5260-215/2019.
5. Ieškovės teigimu palikėjos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 7 472 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. Mažeikių rajono 1-asis notarų biuras patvirtino, jog dėl G. V. palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Ieškovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnyje nurodytais atvejais palikimas pereina valstybei; pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis neperėmė palikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 10 dienų nuo nutarties gavimo dienos terminas ieškinio trūkumams pašalinti – ieškovė įpareigota pateikti įrodymus, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI (ar kitos valstybę atstovaujančios institucijos), atliko G. V. palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus ir yra priėmusi palikimą.
7. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog valstybei atstovaujanti institucija kreipėsi į notarų biurą, atliekant G. V. palikimo priėmimo veiksmus. Teismas pažymėjo, kad palikėjos butas (esantis adresu (duomenys neskelbtini), remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, tebėra registruotas palikėjos vardu.
8. Teismas pažymėjo, jog ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, tačiau nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose, kai paveldimas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijos, valstybę atstovauja VĮ Turto bankas. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VMI, negali būti priimtas ir ieškovei nustatytinas terminas trūkumams pašalinti – pateikti duomenis, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, yra tinkama atsakovė pateikiant ieškinį teismui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis numato, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybę atstovaujančios institucijos buveinę (VĮ Turto bankas buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nurodė, kad neatsiradus įstatyminių įpėdinių, ieškovė turi teisę kreiptis į VĮ Turto bankas, prašydama inicijuoti palikimo, atsiradusio po palikėjos G. V. mirties, priėmimo procedūrą, kadangi ketina jos teisių perėmėjui reikšti kreditorinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties ieškovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Ieškovė nurodė, kad apie tai, kad niekas nepriėmė palikimo ir kitas CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, kurių pagrindu paveldimas turtas gali pereiti valstybės nuosavybėn, privalėjo pranešti ne ieškovė, bet kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai); be to – ieškovei negali atsirasti neigiamų padarinių vien dėl to, jog nėra aiškiai nustatytos tvarkos, pagal kurią valstybei atstovaujančios institucijos sužinos apie atsiradusį palikimą ir jų pareigą imtis veiksmų šį palikimą priimti ir įforminti.
12. Ieškovė pažymėjo, kad teismas nurodė ieškovei pačiai rūpintis tuo, kad valstybė inicijuotų palikimo priėmimą. Šiuo atveju teismas turėjo ieškovės ieškinį priimti ir jį išsiųsti valstybei atstovaujančiai institucijai atsiliepimui pateikti. Be to, jeigu teismas manė, kad ieškovės nurodytas valstybės institucija yra netinkama šalis, tai vadovaudamasis CPK 45 straipsniu, turi teisę spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.
13. Ieškovė akcentavo, kad ieškinį teismui pateikė remdamasis CPK 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodytas išimtinis teismingumas – palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas 10 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
16. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės A. Č. ieškinį dėl skolos priteisimo, nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog valstybei atstovaujanti institucija kreipėsi į notarų biurą, atliekant G. V. palikimo priėmimo veiksmus, todėl įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI (ar kitos valstybę atstovaujančios institucijos), atliko G. V. palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus ir yra priėmusi palikimą; taip pat pateikti duomenis, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, nagrinėjamu atveju yra tinkama atsakovė pareiškiant ieškinį teismui.
18. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).
20. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).
21. Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, yra atstovaujama atitinkamų valstybės institucijų, priklausomai nuo to, koks turtas yra paveldimas. Taigi, valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. CK nedetalizuojama turto, kurį paveldi valstybė, priėmimo tvarka ir tolesni su paveldėtu turtu atliktini veiksmai (išskyrus atsakomybę už palikėjo skolas (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą (CK 5.66 straipsnio 2 dalis), taip pat institucijų, kurios tokiu atveju įgaliotos veikti valstybės vardu, teisės ir pareigos.
22. Valstybės paveldėto turto priėmimo procedūra ir joje dalyvaujančių subjektų teisės bei pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (toliau – Taisyklės).
23. Taisyklių 43 punkte numatyta, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – šiuo atveju VĮ Turto bankas (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis) administruoja nekilnojamąjį turtą.
24. Taisyklių 43 punkte taip pat nustatyta – jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Iš nurodytų teisės akto nuostatų matyti, kad pareiga inicijuoti paveldėjimo procedūrą, tai yra priimti palikimą valstybės vardu, yra numatyta atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Nagrinėjamoje byloje šią pareigą turi VĮ Turto bankas.
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog valstybei atstovaujanti institucija kreipėsi į notarų biurą, atliekant G. V. palikimo priėmimo veiksmus, ir įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI (ar kitos valstybę atstovaujančios institucijos), atliko G. V. palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus ir yra priėmusi palikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybės paveldėto turto priėmimo procedūroje, kaip minėta, dalyvauja atitinkamos institucijos, kurios, o ne ieškovė, turi valstybės paveldėto turto priėmimo procedūroje dalyvaujančių subjektų teises bei nustatytas pareigas, numatytas Taisyklėse. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, kad valstybę atstovaujančios institucijos atliko G. V. palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, nėra pagrindo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat įpareigojo ieškovę pateikti duomenis, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, nagrinėjamu atveju yra tinkama atsakovė pareiškiant ieškinį teismui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad palikėjos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. šiuo atveju yra paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (VĮ Turto bankas) administruojamas turtas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014).
28. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovas laisvai disponuoja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir turi išimtinę teisę spręsti, kokius asmenis patraukti atsakovais byloje (CPK 13 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį (-is) ir šiai (-iems) nukreipia savo reikalavimą. Tačiau teismas turi tinkamai vykdyti išaiškinimo pareigą (CPK 158 straipsnio 3 dalis) ir bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, nenutraukdamas bylos, gali pasiūlyti ieškovui įtraukti jį atsakovu byloje (CPK 45 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti išspręstas tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovei ieškinio priėmimo stadijoje pateikti duomenis, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, nagrinėjamu atveju yra tinkama atsakovė, yra nepagrįstas. Kartu ieškovei siūlytina netinkamą atsakovę pakeisti tinkama (CPK 45 straipsnis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog CPK 29 straipsnis numato, kad kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybę atstovaujančios institucijos buveinę. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad CPK 31 straipsnyje yra nustatytas išimtinis teismingumas, t. y. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 2 dalis).
31. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir klausimas dėl ieškovės ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės A. Č. ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.