- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-95-886/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- N. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. ir atsakovo N. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui N. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3208-454/2026 pagal ieškovės E. V. (toliau – ir ieškovė) ieškinį (2025-08-14 CBP-17675, pašalinti trūkumai 2025-08-25 DOK-97988) atsakovui N. P. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) atlikti įrašą nekilnojamojo turto registre, taikant areštą atsakovo vardu registruotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovo turtas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Likusią prašymo dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo teismas sprendė, kad ieškovė yra pajėgi užtikrinti nepilnamečių dukterų M. P. ir E. P. būtinųjų poreikių patenkinimą, įvertinęs, kad kaip ieškovė nurodė ieškinyje, nepilnametės dukterys gyvena išimtinai tik su ieškove.
Šalies argumentai
5. Dėl atsakovo turto arešto teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje nurodo tik hipotetinius pamąstymus, kad atsakovas gali perleisti savo turtą kitiems tretiesiems asmenims, taip pablogindamas savo turtinę ir finansinę padėtį, nenurodydama pagrįstų faktinių aplinkybių, kad atsakovas jau yra pradėjęs/ruošiasi tai daryti ir tai daro tikslingai siekdamas pabloginti savo turtinę ir finansinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo ir tai, kad iš ieškovės pateikto išrašo apie atsakovui priklausančius nekilnojamo turto objektus matyti, kad atsakovas turi ir daugiau nekilnojamojo turto objektų, kuriems ieškovė neprašo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, juo labiau ieškovė aiškiai nenurodė, ar atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo ar tik prie papildomų išlaidų tenkinant papildomus vaikų poreikius.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus teisiniai argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu (2025-09-05 DOK-103079) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą nekilnojamojo turto registre, taikant areštą atsakovo vardu registruotam nekilnojamam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
7.1 Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 144, 145, 147, 176 straipsnius, netinkamai taikė CPK 7 straipsnio principus bei ignoravo vaikų interesų prioritetą.
7.2 Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Teismas klaidingai reikalavo įrodymų apie faktinį turto perleidimą (t. y. realius atsakovo veiksmus), nors įstatymas numato, kad pakanka tikėtinos rizikos. Tokiu būdu teismas nepagrįstai susiaurino šios normos taikymo sąlygas. Ieškovė negali įrodyti atsakovo ketinimų perleisti nekilnojamąjį turtą, nes tokių duomenų objektyviai pateikti neįmanoma. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, grėsmė teismo sprendimo vykdymui gali būti faktinė ir hipotetinė (teoriškai įmanoma).
7.3 Teismas nepagrįstai atmetė prašymą, motyvuodamas tuo, jog atsakovas turi ir kitų turto objektų, ir kad nėra įrodymų apie perleidimą. Tačiau CPK nereikalauja, kad ieškovė įrodytų absoliutų atsakovo nesąžiningumo faktą, pakanka, kad priemonė būtų proporcinga siekiamam tikslui. Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.
7.4 Pažeistas CPK 147 straipsnio 3 dalies turinys. Ieškovė pateikė tokį prašymą, nurodė turto objektus, jų vertę, pagrindė riziką dėl turto perleidimo. Teismas faktiškai pritaikė griežtesnį standartą, nei įstatyme numatytas, reikalaudamas įrodyti realų perleidimą, o ne tik riziką.
7.5 Pirmosios instancijos teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą (CPK 176 straipsnio pažeidimas). Skundžiama nutartis priimta formaliais pagrindais, dėl nesuprantamų priežasčių perkeliant nepagrįstai didelę įrodinėjimo naštą ieškovei. Šia nutartimi realiai ir veiksmingai nėra ginami nepilnamečių vaikų interesai.
7.6 Pažeistas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Atsisakęs taikyti turto areštą, teismas sukūrė riziką, jog vėliau, priėmus sprendimą dėl išlaikymo, jis gali likti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali būti apsunkintas, kas prieštarauja proceso tikslams.
7.7 Nepaisyta vaikų teisių prioriteto (CK 3.3 straipsnis ir CPK 376 str.). Kiekvienoje byloje, kurioje yra sprendžiami klausimai dėl vaikų, teismas privalo pirma įvertinti, kaip sprendimas paveiks nepilnamečius vaikus. Vaikų interesai turi viršenybę prieš tėvų turtinius interesus. Pirmosios instancijos teismas koncentravosi tik į tai, ar yra įrodyta faktinė rizika dėl atsakovo turto perleidimo. Toks formalus požiūris neatitinka vaikų teisių prioriteto, teismas turėjo įvertinti, kad bet kokia tikimybė prarasti realią galimybę išieškoti iš atsakovo turto gali pakenkti vaikų materialinei gerovei.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu (2025-09-23 DOK-109758) prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
8.1 Ieškovė nepagrindė, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė net neneigia, kad atsakovas prisideda prie išlaikymo dukterims ir neprašo joms priteisti laikiną išlaikymą, kas patvirtina faktą, kad atsakovas vykdo savo pareigą išlaikyti vaikus. Kyla klausimas, kokiems ieškinio reikalavimams ieškovė prašo taikyti įrašą atsakovo nekilnojamam turtui ir būtent pasirinktam turtui. Atsakovas nevengia savo pareigos rūpintis savo nepilnametėmis dukterimis. Dukterų turtinius interesus jau ir ankščiau yra užtikrinęs, jų vardu užregistruojant jam dovanojamą turtą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas kokiu nors būdu vengs išlaikyti dukras.
8.2 Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir atsakovo turtine padėtimi, nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas gali slėpti, perleisti ar kitaip vengti vykdyti savo prievolę išlaikyti vaikus. Be kita ko atkreiptinas teismo dėmesys, kad už vengimą išlaikyti vaikus yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė, todėl ieškovės prašymas ir atskirasis skundas yra nepagrįstas ir perteklinis, kurio tikslas sudaryti nepatogumus atsakovui, apsunkinti jo turtinę padėtį, o ne siekis užtikrinti būsimo sprendimo vykdymą ateityje.
8.3 Atsakovas prašo papildomai priimti ir vertinti teikiamus įrodymus – NTR išrašus.
Šalies argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu (2025-09-23 DOK-109907) prašo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
9.1 Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos gyvenamosios vietos yra visiškai nemotyvuotas, apsiribojant teismų praktikos citavimu ir tuo, kad ieškovė geba pasirūpinti dukromis. Neaišku, kuo remdamasis teismas darė išvadą, kad ieškovė yra pajėgi užtikrinti dukterų būtinųjų poreikių tenkinimą. Teismas klausimą dėl laikinųjų apaugos priemonių sprendė, nepranešęs nei atsakovui, neišklausęs VTAT nuomonės, neįsitikinęs, ar motina turi tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, neįsitikinęs, ar motinos pajamos, uždarbis leidžia tinkamai pasirūpinti nepilnamečių dukterų poreikiais, pasitikėdamas nurodytomis ieškovės aplinkybėmis, visiškai nepasisakant apie konkrečios bylos esmę, konkrečios šeimos faktinę situaciją. Minėta nutartimi grubiai pažeistas prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas.
9.2 Ieškovė neįrodė nei vieno iš pagrindų laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo metu faktinė vaikų gyvenamoji vieta liko neatskleista. Ieškovė niekaip nepagrindė būtinumo taikyti laikiną apsaugos priemonę, nepagrindė, kaip ji susijusi su vaikų interesų apsauga arba galutinio ieškinio reikalavimų vykdymo užtikrinimu. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie atsakovo, kaip tėvo, netinkamą elgesį, ar vaikų teisių pažeidimo dėl nurodytų veiksnių, dėl ko kiltų būtinybė imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubiai. Byloje nesant objektyvių duomenų apie atsakovo netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vaikų teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nėra pagrindo šioje proceso stadijoje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vaikų gyvenamosios vietos laikiną nustatymą su ieškove.
9.3 Nepaisant tarpusavio nesutarimų dėl vaikų auklėjimo, tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos. Šalys bendrai jas išlaikė, ir dukra E. P. gyveno kartu tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Dukra M. P. mokosi ir gyvena iš esmės Jungtinėje Karalystėje. Atsakovo žiniomis, ieškovė yra įkalbėjusi dukrą M. P. parduoti jai padovanotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš gautų lėšų dengti jos mokslus. Tikroji priežastis, dėl ko ieškovė kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra turto (duomenys neskelbtini) pardavimas, kurį galės atlikti 2025 lapkritį pilnametė M. P. ir ieškovė, kaip dukters E. P. įstatyminė atstovė, be atsakovo žinios. Tai iš esmės prieštarautų vaikų interesams ir atsakovo bei vaikų senelių valiai ir susitarimui. Tokią atsakovo poziciją patvirtina ir tai, kad tikslo ir pagrindo skubiai nustatyti dukters M. gyvenamą vietą nėra, nes jai lapkričio mėnesį sueina 18 metų. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su dukterimi E. P. taip pat nėra – ji gyvena pas abu tėvus, abu tėvai ja geba pasirūpinti tinkamai bei bendru sutarimu ją išlaiko. Ieškovė nutylėjo aplinkybes, jog duktė E. P. betarpiškai bendrauja ir laiką leidžia su atsakovu (stengiamasi taikyti 50/50 bendravimo modelį), jos poreikiais šalys rūpinasi po lygiai.
9.4 Ieškovės požiūris į vaikus per daug liberalus. 2024 metais dukrai M. P. grįžus į Lietuvą vasaros atostogoms, atsakovas jai padėjo susirasti. darbą. Ieškovė nevengia vakarėlių, alkoholio vartojimo mažametės dukters akivaizdoje, toks požiūris atsakovui taip pat nėra priimtinas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (2025-10-08 DOK-116524) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
10.1 Iš notarinės dovanojimo sutarties turinio matyti, kad dovanojimo tikslas buvo aiškiai suformuluotas – užtikrinti nepilnamečių anūkių finansinę ateitį, sudaryti sąlygas kaupti lėšas jų mokslams, esant poreikiui, parduoti turtą ir gautas lėšas padalyti po lygiai abiem nepilnametėms. Tokiu būdu dovanojimo tikslas buvo vaikų interesų apsauga ir materialinis užtikrinimas, o ne tėvų tarpusavio nuosavybės klausimų reguliavimas. Atsakovo teiginys, kad jo tėvai 2019 m. padovanojo turtą dukterims jo iniciatyva, neturi teisinės reikšmės.
10.2 E. P. gyvena su motina, jai sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, užtikrinamas emocinis saugumas, socialinė integracija. M. P., mokydamasi užsienyje, taip pat išlaiko ryšį su motina, gauna iš jos emocinę ir moralinę paramą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ši laikinoji tvarka pažeistų vaikų teises ar prieštarautų jų gerovei.
10.3 Atsakovas skunde nurodo, kad teismo nutartis priimta nepranešus atsakovui ir neišklausius VTAT. Tokie argumentai nepagrįsti, nes pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus kitai šaliai, kai dėl delsimo gali būti pažeisti vaiko interesai. VTAS išvada šioje proceso stadijoje nėra būtina, ją galima pateikti vėliau.
10.4 Teismas, taikydamas laikinąją priemonę, privalo laikytis proporcingumo ir status quo principų. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Vaiko kasdienės priežiūros, emocinio saugumo ir įprastos aplinkos tęstinumas yra prioritetinis kriterijus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus.
10.5 Atsakovas skunde nurodo, kad tarp tėvų egzistuoja „50/50 bendravimo modelis“. Šis teiginys neatitinka faktinės situacijos ir prieštarauja vaiko amžiaus ir brandos kriterijams. Atsakovo nurodytas 50/50 modelis šiuo metu netinkamas nepilnametei E. – ji lanko pradinę mokyklą, yra prisirišusi prie motinos ir pageidauja daugiau laiko praleisti su ja.
10.6 Atsakovas teigia, kad dukros „manipuliuoja motina“, tačiau faktiniai duomenys rodo priešingai – būtent atsakovo ūmus, kontroliuojantis bendravimo stilius sukėlė įtampą šeimoje (pagrindas: SMS žinučių kopijos pridedamos).
10.7 Atsakovo pateiktas epizodas apie dukters M. P. darbą vasaros metu patvirtina, kad tėvas neužtikrino tinkamos vaiko priežiūros ir kontrolės.
10.8 Atsakovo teiginiai, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja alkoholiu ar sukuria vaikams žalingą aplinką, nepagrįsti jokiais įrodymais.
10.9 Kelionė į Italiją su dukra M. P., kurioje dalyvavo dukros artimas draugas, buvo organizuota atsakingai ir atitiko visus saugumo bei vaiko interesų užtikrinimo kriterijus.
10.10 Ieškovės pozicija dėl dovanojamame name gautų nuomos pajamų yra pagrįsta ir atitinka tiek teisės normas, tiek vaiko turto apsaugos principus. Kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso dukroms, visos iš jo gaunamos pajamos – įskaitant nuomos mokesčius ar kitokias turtines naudas – turi būti laikomos vaikų turtu, o ne tėvų asmeninėmis pajamomis.
10.11 Atsakovo skunde nutylima esminė aplinkybė, jog būtent jis pats inicijavo dukters M. P. išvykimą mokytis į užsienio mokyklą, prisiimdamas aiškius ir konkretizuotus įsipareigojimus finansuoti jos mokslus ir su tuo susijusias išlaidas.
10.12 Atsakovo argumentas, jog E. P. išlaikoma po lygiai, neatitinka faktinės situacijos ir yra nepagrįstas tiek įrodymais, tiek realiais išlaikymo duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Atsakovas prašo papildomai priimti ir vertinti teikiamus įrodymus byloje – NTR išrašus, kuriais įrodinėja savo turtinę padėtį, aplinkybę apie dukterims priklausančią nuosavybę. Taip pat teikia duomenis apie dukteriai E. P. teikiamą išlaikymą.
13. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pateikė susirašinėjimo duomenis tarp ieškovės ir atsakovo, kuriuo įrodinėja atsakovo ūmų bendravimą, kontroliuojantį bendravimo stilių.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima ieškovės ir atsakovo pateiktus dokumentus.
Dėl ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, netenkintas prašymas dėl atsakovo turto arešto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
17. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria dukterų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nurodo, kad prašymas nemotyvuotas. Teismas klausimą dėl laikinųjų apaugos priemonių sprendė nepranešęs nei atsakovui, neišklausęs VTAT nuomonės, neįsitikinęs ar motina turi tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, neįsitikinęs ar motinos pajamos leidžia tinkamai pasirūpinti nepilnametės dukters poreikiais, pasitikėdamas nurodytomis ieškovės aplinkybėmis, visiškai nepasisakant apie konkrečios bylos esmę, šeimos faktinę situaciją.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečių vaikų M. P., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
20. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu šalių duktė M. P. yra sulaukusi pilnametystės, todėl skundžiamos nutarties vertinimas nebetenka teisinės prasmės, kas sudaro pagrindą šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti.
21. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovas pateikė priešieškinį (2025-11-24 DOK-137254, priimtas 2025-12-09), kurio vienu iš reikalavimų prašo nustatyti dukters E. P. gyvenamą vietą su ieškove E. V.. Pareikšdamas tokį reikalavimą, atsakovas sutinka su nepilnametės dukters E. P. gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija paneigia jo atskirojo skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria dukters E. P. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios nutarties dalies nepasisako ir jos nevertina.
Dėl atsakovo turto arešto
22. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 144, 145, 147, 176 straipsnius, ignoravo vaikų interesų prioritetą. Apeliantės vertinimu, teismas klaidingai reikalavo įrodymų apie faktinį turto perleidimą (t. y. realius atsakovo veiksmus), nors įstatymas numato, kad pakanka tikėtinos rizikos; nepagrįstai atmetė prašymą, motyvuodamas tuo, jog atsakovas turi ir kitų turto objektų ir kad nėra įrodymų apie perleidimą; ieškovė pagrindė riziką dėl turto perleidimo; teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą (CPK 176 straipsnio pažeidimas); pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus; neatsižvelgė į vaikų teisių prioritetą (CK 3.3 straipsnis ir CPK 376 straipsnis); koncentravosi tik į tai, ar yra įrodyta faktinė rizika dėl atsakovo turto perleidimo. Toks formalus požiūris neatitinka vaikų teisių prioriteto, teismas turėjo įvertinti, kad bet kokia tikimybė prarasti realią galimybę išieškoti iš atsakovo turto gali pakenkti vaikų materialinei gerovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
23. Iš bylos medžiagos duomenų nustatyta, kad šalys turi dvi dukteris M. P., (duomenys neskelbtini) (šiuo metu pilnametė), ir E. P., gimusią (duomenys neskelbtini).
24. Nėra ginčo, kad šalys kartu nebegyvena, o iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, jog jų santykiai yra konfliktiški.
25. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra jį teikiančio asmens procesinė pareiga. Asmuo, grįsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam asmeniui kyla pareiga tokią aplinkybę įrodyti, pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius priešingos šalies nesąžiningą elgesį – iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (CPK 144 ir 178 straipsniai).
26. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
27. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas vengia prisidėti prie materialaus dukterų išlaikymo, imasi veiksmų slėpti savo pajamas, siekia perleisti savo turtą kitiems asmenims, taip ketindamas išvengti teikti materialinį išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje nurodyti tik hipotetiniai pamąstymai, kad atsakovas gali perleisti savo turtą kitiems tretiesiems asmenims, taip pablogindamas savo turtinę ir finansinę padėtį, nenurodoma pagrįstų faktinių aplinkybių, kad atsakovas jau yra pradėjęs/ruošiasi tai daryti ir tai daro tikslingai siekdamas pabloginti savo turtinę ir finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad atsakovas turi ir daugiau nekilnojamojo turto objektų, kuriems ieškovė neprašo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių; ieškovė nenurodė, ar atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo ar tik prie papildomų išlaidų tenkinant papildomus dukterų poreikius.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo N. P. atskirąjį skundą (2025-09-23 DOK-109907) dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalies, kuria nustatyta dukters M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su ieškove E. V., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo N. P. atskirąjį skundą (2025-09-23 DOK-109907) dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalies, kuria nustatyta dukters M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) laikina gyvenamoji vieta su ieškove E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Likusią Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.