- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-251-357/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- S. R.
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui S. R., trečiajam asmeniui Radviliškio 2-ojo notaro biuro notarei A. S., dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti 2018 m. birželio 6 d. paprastą neprotestuotiną vekselį I. Š. išrašytą S. R. naudai dėl 23000 Eur pinigų sumos ir patį vekselio išrašymą negaliojančiu; pripažinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą Radviliškio 2-ojo notaro biuro notarės A. S., negaliojančiu.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį atsakovas, kuris yra ieškovės dėdė, atvyko pas ieškovę bei pasiūlė ieškovei perduoti jo turimą dalį verslo. Atsakovas ieškovei paaiškino, kad jai būtų perleidžiami atsakovo nuosavybės teise valdomi 24 proc. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atsakovo draugo R. G. nuosavybės teise valdomi 24 proc. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 2/3 S. R. nuosavybės teise valdomų 28 proc. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tokiu būdu ieškovė įgytų kontrolinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketą ir galėtų savo nuožiūra valdyti bendrovę. Be to, atsakovas nurodė, jog ieškovė perims visas jo teises ir pareigas, kylančias iš pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato – mėsos cecho su žemės sklypu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą. Pagal atsakovo pasiūlytas verslo perleidimo sąlygas, ieškovė turėtų grąžinti R. G. suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat perėmusi atsakovo ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties vykdymą bei tokiu būdu įgijusi nuosavybės teisę į pastatą – mėsos cechą su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), per 2-3 metus turėtų išsimokėtinai sumokėti atsakovui 23000 Eur sumą. Pagal atsakovo paaiškinimus ieškovei, pas atsakovo pažįstamą notarę A. S., jie sudarys susitarimą, pagal kurį bus laiduota, kad ieškovei įgijus nuosavybės teisę į pastatą – mėsos cechą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė per 2-3 metus išsimokėtinai sumokės atsakovui 23000 Eur sumą. Ieškovė, išklausiusi tokį atsakovo pasiūlymą, bei jausdama atsakovo spaudimą kuo greičiau jį priimti, pasitikėdama atsakovu, nusprendė priimti pasiūlymą dėl jo verslo dalies perleidimo. Pirmiausia atsakovas nusivežė ieškovę pas notarę A. S. sudaryti susitarimo, pagal kurį būtų laiduota, kad ieškovei įgijus nuosavybės teisę į pastatą – mėsos cechą su žemės sklypu, ji per 2-3 metus išsimokėtinai sumokės atsakovui 23000 Eur sumą. Nei atsakovui, nei notarei nepaaiškinus, kokį dokumentą ieškovė pasirašinėja, ieškovė 2018-06-06 išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui iki 2018-08-01 sumokėti 23000 Eur. Jokios piniginės sumos nei vekselio išrašymo metu, nei prieš jį išrašant, nei po jo išrašymo atsakovo ieškovei nebuvo perduotos. 2018-06-08 ieškovė su atsakovu sudarė 24 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, 2018-06-08 ieškovė su R. G. sudarė 24 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, 2018-06-08 ieškovė perdavė R. G. 5000 Eur sumą, kuria ieškovė grąžino R. G. suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovei susisiekus su S. R., šis atsisakė perleisti 18,67 proc. akcijų, kadangi tarp jo ir atsakovo nebuvo jokio susitarimo dėl šių akcijų perleidimo. Ieškovės manymu, atsakovas apgaulės būdu nurodė, kad ieškovei bus perleistas kontrolinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketas. Ieškovė, susisiekusi su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat sužinojo, jog atsakovas jai neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su atsakovo teisių ir pareigų, kylančių iš pastato – mėsos cecho su žemės sklypu, pirkimo-pardavimo sutarties perėmimu. Atsakovas iki šiol nėra įvykdęs visų įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, ieškovė savo vardu nėra įregistravusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nėra nuosavybės teise įgijusi pastato – mėsos cecho su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas, nepaisant to, kad neturi jokios teisės reikalauti jokių piniginių sumų iš ieškovės pagal vekselį, 2018-08-09 kreipėsi į Radviliškio 2-ojo notaro biuro notarę A. S., kad jam būtų išduotas vykdomasis įrašas dėl vekselyje nurodytų piniginių sumų išieškojimo iš ieškovės.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad vekselis buvo išduotas tikslu užtikrinti, kad ieškovė įgijusi nuosavybės teisę į pastatų kompleksą, sumokės atsakovui 23000 Eur. Ieškovei išdavus vekselį kaip reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemonę, jo panaudojimas priklausė nuo to, ar bus pilnai įvykdytas ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl atsakovo verslo dalies perdavimo ieškovei. Ieškovei neįgijus pastatų komplekso, ieškovė neįgijo ir pareigos sumokėti atsakovui 23000 Eur sumą, todėl vekselis į civilinę apyvartą yra išleistas neteisėtai. Aplinkybės, lėmusios vekselio išdavimą, turi būti vertinamos kaip tyčinis atsakovo veikimas ieškovės nenaudai. Ieškovė išdavė vekselį tinkamam prievolių įvykdymui užtikrinti, tačiau ne sumokėti atsakovui pinigines sumas be jokio pagrindo, todėl egzistavo esminis suklydimas dėl sandorio esmės. Vekselis buvo išduotas dėl ieškovės suklydimo ir jos suklaidinimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2018-04-02 ieškovė atvyko pas atsakovą, išreiškė norą pirkti jam priklausančias 24 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, taip pat įsipareigoti perimti atsakovo teises ir pareigas pagal 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią atsakovas nupirko iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą ir pastatą – mėsos cechą, parduotuvę, (duomenys neskelbtini), už 60000 Eur. Atsakovas supažindino ieškovę su 2017-09-14 pirkimo-pardavimo, sutarties sąlygomis, taip pat buvo aptartos susitarimo dėl minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo sąlygos. Atsakovas už jam priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nuosavybės ieškovei perleidimą pageidavo iš ieškovės gauti 28000 Eur. Ieškovė su tokiomis sąlygomis sutiko, tačiau vėliau pranešė, kad negauna paskolos. Derybos tarp ieškovės ir atsakovo atsinaujino 2018 m. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, tuomet buvo susitarta, kad atsakovas ieškovei perleis jo nuosavybės teise valdomus 24 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, dar 24 proc. akcijų ieškovė įsigis iš R. G., taip pat ieškovė įsipareigojo perimti atsakovo teises ir pareigas pagal 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė ir atsakovas susitarė, jog tokio susitarimo pagrindu ieškovė turi sumokėti atsakovui 23000 Eur. Išduodant paprastąjį vekselį 23000 Eur sumai, ieškovė nurodė, kad ji beveik visus 23000 Eur galėtų sumokėti iki 2018-07-15, tačiau atsakovas sutiko nustatyti kiek ilgesnį terminą iki 2018-08-01. Pažymėjo, kad dar iki vekselio išdavimo ieškovė kalbėjosi su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavusiu M. T.. Notarė, prieš tvirtinant vekselį išsiaiškino, ko atsakovas ir ieškovė nori, koks jų susitarimas, išaiškino vekselio esmę ir prasmę, ieškovė pati savo ranka įrašė savo vardą, pavardę, adresą, asmens kodą, pasirašė bei pati sumokėjo notarei už notarinį veiksmą. 2018-06-08 sutartimi atsakovas perleido ieškovei jo nuosavybės teise valdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 proc. akcijas, tą pačią dieną buvo nuvykta į pastatą-mėsos cechą, parduotuvę, atsakovas ieškovei perdavimo aktu perdavė turtą, ieškovės atsivežtas buhalteris peržiūrėjo UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, ieškovei viskas tiko. Tą pačią dieną ieškovė pakeitė spynas pastate. Teigia, kad 2018-06-20 ieškovė turėjo vykti į Vilnių pas notarą T. P. V. įforminti 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą, tačiau pati ieškovė nenuvyko. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovas žadėjo ieškovei perleisti 2/3 S. R. nuosavybės teise valdomų 28 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nes tokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo. Pagal 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ jau yra sumokėjęs 28500 Eur iš 60000 Eur, o likusią sumą 31500 Eur ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti ieškovė per 2-3 metus, ką patvirtina ir atsakovo rašytas raštelis, kuriuo ieškovė grindžia ieškinį. Atsakovo reikalavimo teisę į ieškovę, o ieškovės piniginę prievolę patvirtina notariškai patvirtintas 2018-06-06 paprastas neprotestuotinas vekselis bei jo pagrindu Radviliškio 2-ojo notaro biuro notarės A. S. 2018-08-09 išduotas vykdomasis įrašas.
5. Trečiasis asmuo Radviliškio 2-ojo notaro biuro notarė A. S. atsiliepime su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad išduodama ir pasirašydama paprastąjį neprotestuotiną vekselį pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo iki 2018-08-01 sumokėti atsakovui S. R. 23000 Eur, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė notarui valią. Teigia, jog vekselio suma ir apmokėjimo terminas buvo betarpiškai derinami su ieškove pas notarą. Mano, kad ieškovės motyvai, esą vekselį ji išdavė suklydimo įtakoje, turėtų būti vertinami kaip siekimas išvengti vekselio apmokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės 21,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nurodė, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas planavo parduoti, o ieškovė ketino įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį, t. y. atsakovo valdomus 24 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, R. G. valdomus 24 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, galimai 2/3 S. R. valdomų 28 procentų akcijų, bei perimti atsakovo teises ir pareigas pagal 2017-09-14 sutartį su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurią atsakovas nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-mėsos cechą, parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Konkrečios šio šalių susitarimo sąlygos yra detalizuotos tik prie ieškinio pateiktuose rašteliuose, kurie, teismo vertinimu, nėra pakankamas įrodymas tikslioms sandorio sudarymo sąlygoms patvirtinti.
8. Teismas nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad dalis tarp šalių sudaryto susitarimo buvo realizuota – 2018-06-08 akcijų dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovei 24 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tos pačios dienos dovanojimo sutartimi 24 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padovanojo ir R. G., kuriam I. Š. sumokėjo 5000 Eur, taip padengdama 2017-09-26 R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą paskolą.
9. Teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovė tvirtino, kad iki šiol jai nėra perleista nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-mėsos cechą, parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau bylos šalys skirtingai aiškino atsakovo teisių ir pareigų pagal 2017-09-14 sutartį su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ neperėmimo priežastis. Ieškovė tvirtino, kad to padaryti neįmanoma, kol atsakovas negrąžins skolų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepateikė jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų. Atsakovo tvirtinimu, pati ieškovė atsisako perimti nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamu atveju nei viena iš ginčo šalių nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių ieškovė negali perimti atsakovo teisių ir pareigų pagal 2017-09-14 sutartį su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo ir pastato-mėsos cecho, parduotuvės, (duomenys neskelbtini)
10. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovės prašymu apklausti liudytojai A. K. ir G. K. tapačiai paaiškino, jog susipažinusi su įmonės buhalteriniais dokumentais, ieškovė liko nepatenkinta įmonės finansine padėtimi, per mažu pelnu. Šalių nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, pasirašė ginčijamą vekselį, nes norėjo perimti atsakovo verslo dalį, ir savo nuomonę pakeitė tik paaiškėjus, jog įmonės finansinė padėtis galimai prastesnė, nei nurodė atsakovas. Teismas taip pat nurodė, kad nevertina šalių susitarimo ekonominio naudingumo aspektu, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovei jau yra perleisti 48 procentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o įrodymų dėl nekilnojamojo turto neperėmimo priežasčių ieškovė nepateikė, negalima spręsti, jog ginčo vekselis, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti atitinkamą sumą, civilinėje teisinėje apyvartoje egzistuoja be jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
11. Teismas pažymėjo, jog teismui pateiktame atsakovo ranka rašytame raštelyje nurodoma – „Pastato kaina ir akcijų viso 23000 E išsimokėtinai“ ir „sutartis nauja su In. Tech. per 2-3 metus; išmokėta 28500 E, lieka 31500 E“; šie du sakiniai yra parašyti atskirai. Sutiktina su atsakovo atstovu, kad 2-3 metų terminas parašytas apie sutartį su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nurodytame raštelyje prie 23000 Eur sumos taip pat parašytas žodis „išsimokėtinai“. Minėtas raštelis rodo, jog tarp šalių vyko derybos, tačiau jis nei vienai ir ginčo šalių nesukuria teisių ir pareigų.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį, dirba senjorų namų direktore. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, pasirašydama aiškaus ir nedviprasmiško turinio paprastą neprotestuotiną vekselį, net jei ir būtų suklydusi dėl jo sukeliamų teisinių pasekmių, tokio suklydimo priežastimi galėtų būti laikoma tik pačios ieškovės neapdairus ir nerūpestingas elgesys, kas nesudaro įstatyme įtvirtinto pagrindo ieškovės ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, kuriais būtų buvę siekiama suklaidinti ieškovę, klaidingai aiškinant vekselio turinį, nuslepiant jo sudarymo tikslus, sąlygas ar iš jo ieškovei kylančias teises bei pareigas. Ieškovės tvirtinimas ir liudytojos A. K. parodymai, jog atsakovas labai intensyviai ją įkalbinėjo pirkti įmonę, vertinant šią aplinkybę per atidaus žmogaus standartą, neturi jokios lemiamos įtakos vertinant sandorio sudarymo aplinkybes.
13. Teismas nurodė, kad ginčijamo vekselio turinys buvo aiškus ir nedviprasmiškas; vekselį rašė ir pasirašė ieškovė; vekselyje buvo nurodytas ieškovės asmens kodas, besąlyginis asmeninis įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą 2018-08-01. Teismo vertinimu, bet kuris ieškovės vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis atsidūręs apdairus ir atidus asmuo, būdamas tokio paties amžiaus, išsilavinimo bei turėdamas tokią pačią patirtį, būtų atidžiai perskaitęs itin trumpą ir aiškų vekselio turinį bei supratęs, jog pats asmeniškai prisiima įsipareigojimus pagal vekselį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė I. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai vertino ginčo vekselį ir tokiu būdu netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas. Vekselis atsakovui buvo išduotas kaip garantas (garantija), kad ieškovė perėmusi Pastatų kompleksą iš atsakovo, sumokės atsakovui jo investuotas pinigines sumas, kurias atsakovas yra sumokėjęs ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ už Pastatų kompleksą. Teismas vekselį ir ieškovės pareigą sumokėti pinigines sumas pagal jį atsakovui turėjo vertinti kaip sandorį, kuris buvo sudarytas sandorio įvykdymo užtikrinimui. Šiuo atveju, kai pats atsakovas pripažįsta, kad vekselis buvo išduotas kaip garantas, t.y. kaip užtikrinimo priemonė, teismas remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pirmiausia privalėjo sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą nustatyti ar prievolė dėl kurios buvo išduotas vekselis yra įvykdyta ar ne, ko pasekoje nuspręsti ar vekselis, kuris yra užtikrinimo priemonė netenka galios, ar gali būti atliekamas išieškojimas pagal jį. Iš skundžiamo sprendimo yra akivaizdu, kad teismas tokio vertinimo neatliko, tai pat teismas visiškai ignoravo ir tai, kad atsakovas patvirtino, kad vekselis yra užtikrinimo priemonė, kuri civilinėje apyvartoje galėjo būti panaudota tik tuomet, jeigu nėra įvykdoma pagrindinė prievolė.
14.2. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad vekselis nebuvo išduotas suklydimo įtakoje. Vekselio sudarymas buvo išgautas suklydimo įtakoje, kurį sąlygojo nekasdienė situacija – atsakovo nuolatinis spaudimas dėl sandorio sudarymo, o taip pat dėl to, kad ieškovė niekuomet ankščiau tokio dokumento nėra sudariusi, o jį pasirašydama tikėjosi, kad vekselis yra papildoma garantija, bet ne piniginė prievolė, kuri kyla iš niekur, ką bylos nagrinėjimo metu nurodė ir pats atsakovas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas vienodai suvokė, jog pasirašomas ginčo vekselis tai papildoma ieškovės atsiskaitymo su atsakovu garantija, nors teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė, kai ši aplinkybė yra esminė vertinant ar ieškovė pasirašydama vekselį galėjo suklysti ar ne. Taigi teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias sandorių sudarymą, civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus
14.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą iš esmės rėmėsi tik atsakovo pateiktu atsiliepimu bei jame pateikta melaginga informacija, tačiau netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų bei bylai reikšmingų aplinkybių: ieškovės teiktų atsakovo ranka rašytų raštelių, paties atsakovo teiktų paaiškinimų apie vekselį ir jo paskirtį. Tai patvirtina, jog teismas net nevertino byloje esančių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas neteisėtai pradėjo išieškojimą pagal vekselį. Negana to, sprendime taip pat nėra nurodoma, kokiais motyvais remdamasis pirmos instancijos teismas nevertino nurodytų byloje pateiktų įrodymų, todėl visiškai nėra aišku, kokiais iš tiesų motyvais remdamasis teismas atmetė ieškovės ieškinį.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. R. prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Ieškovė apeliaciniame skunde esmingai iškraipo atsakovo nurodytas aplinkybes, dokumentuose fiksuotas aplinkybes, ir vardina aplinkybes, dėl kurių esą tarp šalių nekilo ginčo, nors akivaizdu, jog dėl apeliaciniame skunde išvardintų tokių aplinkybių tarp šalių ginčas kilo. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde remiasi tokiomis aplinkybėmis, kurių ji nenurodė pirmosios instancijos teisme, kas, kaip minėta, nėra leidžiama. Taip pat ieškovė teikia įrodymus, kuriais būtent ji disponavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jų nepateikė per visą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme procesą, kas tik patvirtina jos nesąžiningą elgesį ir proceso prasme.
15.2. Ieškovę šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme atstovavęs bei apeliacinės instancijos teisme atstovaujantis advokatas V. G. veikdamas ieškovės interesais dar 2018 m. liepos mėn. derino atsakovo teisių bei pareigų pagal 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, perėmimo ieškovės vardu detales su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Tai dar labiau patvirtina, jog iš atsakovo pusės ieškovei viskas buvo atskleista, niekas nenutylėta, atsakovui ieškovė ir jos atstovas tuo metu jokių pretenzijų neturėjo nei dėl esą S. R. turimų bendrovės akcijų galimai negalėjimo įsigyti, nei dėl kokių nors kitų, kaip nurodė ieškovė, neatskleistų aplinkybių, nei dėl suklydimo išduodant vekselį. Ieškovės ir apeliaciniame skunde kartojami teiginiai, kad ji susitarė su atsakovu, jog jam sumokės 23000 Eur tik tada, kai bus įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamus daiktus neatitinka nei atsakovo paaiškinimų, nei notarės parodymų teisme, nei objektyvaus rašytinio įrodymo – vekselio.
15.3. Ieškovės teiginiai apie atsakovo nesąžiningumą nepagrįsti absoliučiai jokiais įrodymais, t. y. paremti išimtinai tik pačios ieškovės deklaratyviais pareiškimais. Ieškovė privalėjo įrodinėti, o ne tik deklaratyviai nurodyti atsakovo, kaip vekselio turėtojo, nesąžiningumą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, ieškovės deklaratyvūs teiginiai akivaizdžiai prieštaravo ir su ieškiniu pateiktiems įrodymams. Ieškovė pakankamai ilgą laiką dirba vadove, taigi turi vadovavimo įstaigai patirtį, kartu ir sandorių sudarymo patirtį, akivaizdu, kad jai turėjo būti žinoma vekselio, kaip plačiai taikomo dokumento esmė, vekselis lietuvių kalba, tvirtintas notaro, taigi nėra jokių abejonių apie ieškovės galimybes suvokti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, ypatumus. Vekselio turinio apimtis nedidelė, formuluotės aiškios bei vienareikšmės, vekselis surašytas ieškovės gimtąja kalba, vekselyje įrašus darė ieškovė savo ranka. Todėl pagrįstai teismas atmetė ieškovės argumentus dėl suklydimo.
15.4. Teismas aiškiai nurodė, kokiais motyvais atmeta ieškovės ieškinį, todėl atmestini ieškovės priekaištai teismui, jog jai visiškai nėra aišku, kokiais iš tiesų motyvais remdamasis teismas atmetė ieškovės ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
17. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus: 2018 m. liepos mėn. elektroninių laiškų kopijas; 2018 m. liepos 2 d. mokėjimo pavedimų ir skolos suvestinės kopijas, S. R. priešieškinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopiją, 2018 m. gruodžio 20 d. pranešimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo kopiją. Nurodė, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado po to, kai atsakovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją, nei ji buvo dėstoma atsiliepime ir ėmė teigti, kad Patalpų komplekso perėmimas iš atsakovo neįvyko dėl ieškovės kaltės, o teismas priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi neteisingais atsakovo parodymais ir tokiu būdu pažeidė ieškovės teises į teisingą bylos išnagrinėjimą.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikė kartu su apeliacinio skundo priedais prašomo priimti naujo įrodymo – S. R. priešieškinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopijos.
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Vertindama, ar yra atsiradusios sąlygos naujiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo priemonėmis byloje gali būti ne bet kokie faktiniai duomenys, o tik turintys ryšį su ta byla ir galintys turėti reikšmės toje konkrečioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės naujai teikiami įrodymai nei patvirtina, nei paneigia vekselio nuginčijimo pagrindų buvimo, kuriais remiasi apeliantė. Be to, atsižvelgiant į naujai teikiamų įrodymų sudarymo datą, vertintina, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į įstatyme nustatytus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija apeliantės prašymo netenkina ir naujų duomenų į bylą nepriima. Be to, byloje pakanka įrodymų reikšmingoms ginčo faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui.
Dėl vekselio negaliojimo pagrindų
22. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 str. 1 d., 6 d., 1.105 str.). Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. ĮVPĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris ir juo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo tam tikro sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Dėl to vekselio davėjas turi nuginčyti savo prievolę pagal vekselį įstatymų nustatyta tvarka.
23. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vekselio prigimtį ir tikslus, laikomasi nuostatos, kad vekselis gali būti naudojamas ir kaip kitos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015, 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2015, 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014 ir kt.).
24. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 2 d., 4-5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Be to, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).
26. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011, 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje.)
27. ĮPVĮ 19 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, tačiau tokiu atveju būtent vekselio davėjui tenka pareiga pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad atsakovas planavo parduoti, o ieškovė ketino įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį, t. y. atsakovo valdomus 24 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, R. G. valdomus 24 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, galimai 2/3 S. R. valdomų 28 procentų akcijų, bei perimti atsakovo teises ir pareigas pagal 2017-09-14 sutartį su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurią atsakovas nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-mėsos cechą, parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Dalis tarp šalių sudaryto susitarimo buvo realizuota – 2018-06-08 akcijų dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovei 24 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tos pačios dienos dovanojimo sutartimi 24 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padovanojo ir R. G., kuriam I. Š. sumokėjo 5000 Eur, taip padengdama 2017-09-26 R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą paskolą.
29. Šalys Radviliškio rajono 2-ojo notaro biure 2018-06-06 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį I. Š. įsipareigojo iki 2018-08-01 be sąlygų sumokėti S. R. 23000 Eur.
30. Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptarė visus šiam ginčui išspręsti reikšmingus aspektus.
31. Vien apeliantės nurodytos aplinkybės, kad vekselis atsakovui buvo išduotas kaip garantas (garantija), kad ieškovė perėmusi Pastatų kompleksą iš atsakovo, sumokės atsakovui jo investuotas pinigines sumas, kurias atsakovas yra sumokėjęs ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ už Pastatų kompleksą, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo vekselis buvo sudarytas suklydimo įtakoje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei viena iš ginčo šalių nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių ieškovė negali perimti atsakovo teisių ir pareigų pagal 2017-09-14 sutartį su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo ir pastato-mėsos cecho, parduotuvės, (duomenys neskelbtini)
32. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, kaip asmuo turintis aukštąjį išsilavinimą ir užimantis vadovaujamas pareigas, galėjo ir turėjo suprasti, kad vekselio pasirašymas gali lemti atitinkamų padarinių ar prievolių atsiradimą. Ginčijamo vekselio turinys buvo aiškus ir nedviprasmiškas; vekselį pasirašė ieškovė; vekselyje buvo nurodytas besąlyginis asmeninis įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą 2018 m. rugpjūčio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris ieškovės vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis atsidūręs apdairus ir atidus asmuo, būdamas tokio amžiaus, išsilavinimo bei turėdamas tokią pačią patirtį, būtų atidžiai perskaitęs itin trumpą ir aiškų vekselio turinį bei supratęs, jog pats asmeniškai prisiima įsipareigojimus pagal vekselį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė pasirašydama aiškaus ir nedviprasmiško turinio paprastą neprotestuotiną vekselį, net jei ir būtų suklydusi dėl jo sukeliamų teisinių pasekmių, tokio suklydimo priežastimi galėtų būti laikoma tik pačios ieškovės neapdairus ir nerūpestingas elgesys.
33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių, liudytojų nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pasirašė ginčijamą vekselį, nes norėjo perimti atsakovo verslo dalį, ir savo nuomonę pakeitė paaiškėjus, jog įmonės finansinė padėtis galimai prastesnė, nei nurodė atsakovas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovei jau yra perleisti 48 procentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o įrodymų dėl nekilnojamojo turto neperėmimo priežasčių ieškovė nepateikė, negalima spręsti, jog ginčo vekselis, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti atitinkamą sumą, civilinėje teisinėje apyvartoje egzistuoja be jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus, išklausė proceso šalių paaiškinimus (CPK 235 str.). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).
35. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).
36. Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių šalių argumentų ar visiškai neargumentavęs savo sprendimo atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį iš dalies.
37. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė (CPK 178 str.), jog vekselis buvo išduotas ne skolos pagrindu, bet kitos prievolės (kaip garantija) įvykdymui užtikrinti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindais. Dėl to nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir vekselio pagrindu išduotą notaro vykdomąjį įrašą, pagal kurį vykdomas skolos išieškojimas iš apeliantės.
Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. Š. atsakovui S. R. 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.