Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – V. M. ir jos atstovei advokatei R. R. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nedalyvaujant nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. M. (toliau ir – Pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-292-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucijos) 2021 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-292-2021 IĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovė V. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 441 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, būdama vairavimo mokyklos – individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadove, 2020 m. lapkričio 6 d. nuo 13.15 val. iki 14.20 val. (duomenys neskelbtini) miesto gatvėse atliko Ž. I. praktinio vairavimo galutinę įskaitą, naudojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sumontuota ir naudojama vaizdo ir garso įrašymo įranga neatitiko Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo, patvirtino Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-85, 1 priedo 2.2 papunkčio nuostatų, nes vaizdas matomas iki krūtinės, nesimatė mokinio rankų padėties ant vairo, transporto priemonės pavarų ir posūkio signalo svirčių perjunginėjimo. V. M. 2020 m. lapkričio 6 d. 14.20 val., baigus Ž. I. praktinio vairavimo įgūdžių galutinę įskaitą, naudojant automobilyje, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą vaizdo ir garso įrašymo įrangą, nepasakė galutinės įskaitos įvertinimo, tuo nesilaikė Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-85, 1 priedo 13 punkto reikalavimų.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, V. M. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-292-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, jog pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos pirminio ir papildomo mokymo organizavimo taisyklių 3.3.13 punktą, jei mokinys padarė daugiau kaip 8 nekritines klaidas ar bent vieną kritinę klaidą, nuo to momento egzaminas laikomas neišlaikytu bei baigtu, ir toliau važiuojamas nustatytas maršrutas, bet jau yra aiškinamos klaidos ir vyksta paprasta mokomoji pamoka. Jei mokinys padarė daugiau kaip 8 nekritines klaidas ar bent 1 kritinę klaidą ir egzaminas buvo nutrauktas kaip neišlaikytas, pratęsiant jį kaip mokomąją pamoką, tokios mokamosios pamokos pabaigoje instruktorius neprivalo atskirai mokinio informuoti, kad egzaminas buvo neišlaikytas, jei mokinys egzamino rezultatą aiškiai suprato iš egzamino ir pamokos konteksto. 13.23 val. nustačius kritinę klaidą, Pareiškėja, vadovaudamasi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos pirminio ir papildomo mokymo organizavimo taisyklėmis, pratęsė maršrutą ir pradėjo balsu aiškinti Ž. I. daromas klaidas, kaip jis turėtų pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Pareiškėjos nuomone, iš pokalbio konteksto ir turinio buvo aišku, kad Ž. I. egzamino neišlaikė. Apie egzamino neišlaikymą konstatuota net tris kartus. Pirmąkart pasakyta, kad egzaminas neišlaikytas – 13.52 val., pasakius, kad dar reikės padirbėti, antrąkart – 14.09 val., pasakius, kad yra daugokai klaidų ir trečiąkart – 14.16 val., pasakius, kad labai daug klaidų, reikės dar pasimokyti. Nurodoma, jog Pareiškėjai buvo taikytas Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 51 punktas, 7 priedo 15 punktas, 72 punktas. 15 punktas nurodo, kad mokinių praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos metu naudojama vaizdo ir garso įrašymo įranga neatitinka nustatytų techninių reikalavimų ir tai traktuojama kaip III kategorijos pažeidimas, tačiau, kaip nurodoma Pareiškėjos skunde, jų naudojama vaizdo ir garso įranga atitiko techninius reikalavimus. 72 punktas nurodo, kad vairavimo mokykla vykdė mokinio praktinio vairavimo B kategorijos transporto priemonės įgūdžių galutinę įskaitą pažeisdama vaizdo ir garso įrašų darymo ir įrangos naudojimo tvarką. Šis pažeidimas traktuojamas kaip I kategorijos pažeidimas – nesunkus pažeidimas, neturintis įtakos vairavimo mokyklos veiklai ir mokymo kokybei. Pareiškėjos nuomone, administracinė nuobauda jai skirta nepagrįstai. Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas R. S. S., skirdamas nuobaudą, turėjo įvertinti aplinkybę, jog byloje nėra gautas nukentėjusiojo Ž. I. skundas, į tai, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas jai, kaip fiziniam asmeniui, o nuobauda paskirta kaip juridiniam asmeniui, ir į tai, jog konstatuoti tariami pažeidimai vykdant Ž. I. praktinio vairavimo galutinę įskaitą yra formalaus pobūdžio ir neturi teisinės reikšmės, t. y. nelemia Ž. I. galutinės įskaitos vertinimo. Kad Ž. I. neišlaikė praktinio vairavimo galutinės įskaitos, jam buvo pasakyta net tris kartus, dėl ko jis pradėjo ginčytis ir trukdė Pareiškėjai, kaip instruktorei, pasakyti jam galutinį įvertinimą – „Neišlaikyta“. Ta aplinkybė, kad egzamino metu vaizdo kamera buvo šiek tiek nuslydusi į automobilio priekį ir nebuvo matyti automobilio posūkių ir pavarų svirtys, o mokinys buvo matomas virš juosmens, taip pat neturi reikšmės galutinės įskaitos vertinimui, nes vaizdo įraše aiškiai girdisi perjungiamų posūkių svirties ir pavarų garsas bei variklio darbas. Jokių pastabų dėl netinkamo pavarų ar posūkio svirties perjunginėjimo Ž. I. nebuvo pareikšta. Ž. I. padarė daug kritinių klaidų, kas sutrukdė jam išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą ir šito rezultato niekaip nelėmė formalūs pažeidimai, nurodyti Pareiškėjos skundžiamame nutarime. Nagrinėjant skundą, Pareiškėja prašo, atsižvelgti į jos asmenybę bei į jos įmonę charakterizuojančią medžiagą, kurią teikia teismui, bei taikyti teisingumo ir protingumo kriterijus.

3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Lietuvos transporto saugos administracija, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą bei administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos įgaliotiems asmenims nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, jog įvertinus teisinį reglamentavimą – ANK, Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašą, darytina pagrįsta išvada, kad vaizdo įrašymo įrangos naudojimas yra aiškiai ir tiksliai reglamentuotas tam, kad būtų galima įvertinti mokinio vairavimo įgūdžius galutinės įskaitos metu. Pareiškėjai numatyta pareiga užtikrinti tinkamą vaizdo įrašo naudojimą, nes būtent ji atliko praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos vertinimą. Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priedo 27 punktas numato, kad „vairavimo mokyklos ir pareigūnai, pažeidę šio priedo nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka“. Tai įpareigoja Pareiškėją rūpintis, kad vaizdo įranga būtų tinkamai įrengta ir būtų naudojama bei pritvirtinta taip, kaip numato teisės aktai. Priešingu atveju dėl neveikimo būtina atsakyti už teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos metu vaizdas buvo matomas tik iki mokinio ir Pareiškėjos krūtinės. Nesimatė mokinio rankų padėties ant vairo, transporto priemonės pavarų ir posūkio signalo svirčių perjunginėjimo, kas neatitinka jau anksčiau minėto Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priedo 2.2. punkto. Taip pat nurodoma, jog galutinės įskaitos vertinimo tvarką reglamentuoja Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašas. Minėto aprašo 1 priedo 13 punkte numatyta, kad baigus įskaitą, vairavimo instruktorius privalo pasakyti ir mokinio praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos įvertinimą. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 2 priedo 14 punktu „Vertinimo kriterijus ir klaidų kiekį nustato vairavimo mokykla pagal Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 „Dėl Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo patvirtinimo“, nuostatas.“ Jo 8 punktas nurodo, kad egzaminas vertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja mokiniui pasakyti praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos įvertinimą žodžiais išlaikytas arba neišlaikytas. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju mokiniui praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos metu ir baigus ją nebuvo pasakyta, egzaminas išlaikytas ar neišlaikytas. Mokiniui buvo pasakytos bendrosios frazės, tokios kaip: dar reikės padirbėti, yra daug klaidų, labai daug klaidų, dar reikės pasimokyti. Mokinys iš šių frazių pats turėjo padaryti išvadą, kad egzaminas visgi neišlaikytas. Tačiau, Institucijos teigimu, teisės aktai, kaip minėta anksčiau, konkrečiai numato, kaip asmuo turi būti informuojamas apie galutinį praktinio vairavimo įgūdžių įskaitos rezultatą. Tokiu atveju užkertamas kelias galimiems konfliktams, interpretacijoms, nesusikalbėjimui, skirtingam galutinio rezultato supratimui ir kt. Vairavimo mokyklų instruktoriai privalo būti susipažinę su visais reikalavimais ir sąžiningai jų laikytis. Be to, Institucijos nuomone, pasakytos frazės nereiškia, kad egzaminas tikrai aiškiai ir nedviprasmiškai laikomas neišlaikytu. Pirmiausia tai neatitinka teisės aktų ir jų reikalavimų, kad asmeniui tiesiogiai ir nedviprasmiškai būtų pasakyta, jog egzaminas yra išlaikytas ar neišlaikytas. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad mokiniui netiesiogiai, nekonkrečiomis frazėmis buvo bandoma pasakyti, kad egzaminas yra neišlaikytas, tačiau minėtas frazes galima suprasti ir kaip pastabas, o ne faktą, kad egzaminas tikrai neišlaikytas. Taip pat pažymima, kad reikalavimai, kurie yra numatyti Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priedo 2.2. punkte, t. y. kad vaizdo ir garso įrašymo įranga vienu metu turi įrašinėti vaizdą, kuriame iš mokomosios transporto priemonės vidaus matytųsi ir mokinio, ir vairavimo instruktoriaus viršutinė kūno dalis iki juosmens bei jų veiksmai valdant mokomąją transporto priemonę yra imperatyvūs reikalavimai, kurie negali būti interpretuojami Pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Tokio pobūdžio reikalavimai nėra savitiksliai, jie yra taikomi visoms vairavimo mokykloms be išimčių, siekiant, kad visos vairavimo mokyklos veiktų vienodomis sąlygomis, skaidriai ir pagal numatytus reikalavimus, o esant poreikiui, būtų galimybė objektyviai patikrinti praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos eigą, mokinio padarytas klaidas, vairavimo instruktoriaus įvertinimo pagrįstumą. Remiantis tuo, institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad netinkamas egzamino filmavimas neturėjo reikšmės, nes reikalingas išvadas galima padaryti ir iš kitų pašalinių garsų. Be to, Institucijos atsiliepime pažymima, kad Pareiškėja savo veikloje pirmiausia privalo vadovautis aukštesnės galios aktais, t. y. Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašu arba Tvarkos aprašu, o tik vėliau įmonės vidinėmis tvarkomis. Kadangi kaip jau ne kartą minėta, Tvarkos aprašo 8 punkte yra numatyta pareiga egzamino pabaigoje mokinį informuoti žodžiais egzaminas „išlaikytas“ arba „neišlaikytas“, todėl toks veiksmas ir privalėjo būti atliktas. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad mokinys egzamino rezultatą aiškiai suprato iš egzamino ir pamokos konteksto. Taip pat Institucijos atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog teismui teikiamą Pareiškėjos V. M. charakteristiką surašė ji pati, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Pati apie save parašė teigiamą charakteristiką ir pati šį raštą pasirašė bei antspaudavo. Institucija laiko, kad toks pačios Pareiškėjos apie save pačią surašytas dokumentas negali būti vertinamas objektyviai ir negali būti laikomas tinkamu dokumentu norint įvertinti Pareiškėjos asmenybę ir teigiamą charakteristiką. Taip pat prie skundo pridėta 2014 m. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos padėka įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Padėka yra gauta prieš 7 (septynerius) metus, dėl ko taip pat neturėtų būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas byloje.

4. Teismo posėdžio metu asmuo, dėl kurio nutarimas priimtas – V. M. ir jos atstovė advokatė R. R. teismui pateiktą skundą palaikė, prašė tenkinti pateikto skundo motyvais ir bylą nutraukti. Nurodė, kad nesutinka su nutarimą priėmusios institucijos nuomone, kad skiriant nuobaudą neturėtų būti vertinama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ prieš septynerius metus gauta padėka, nes ji aktuali nagrinėjamu klausimu. Be to, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn kaip įmonė. Jei teismas nuspręstų, kad V. M. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, prašė kiek įmanoma sušvelninti paskirtą nuobaudą, skiriant mažesnę nei minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda, nes pažeidimai formalaus pobūdžio, be to, dėl karantino IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ilgai nedirbo, negavo pajamų, nustatyti vienkartiniai, ne sistemingi pažeidimai.

5. Institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą pateikė prašymą skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl, išklausius administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. ir jos atstovės advokatės R. R. nuomones, teismas nusprendė, jog bylą galima nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Iš administracinio nusižengimo bylos ir Pareiškėjos skundo motyvų matyti, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 441 straipsnio 1 dalį patraukta vairavimo mokyklos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė V. M. teigia, kad administracinio nusižengimo teisena šioje byloje pradėta neteisėtai – nesant Ž. I., kuris pilnametis, skundo.

8. ANK 590 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Priešingai nei teigia Pareiškėja, tinkamu pagrindu pradėti administracinę teiseną gali būti bet kurio asmens, net ir nesusijusio su administraciniu nusižengimu (šiuo atveju Ž. I. mamos Ž. I.) pateikta informacija, jeigu papildomo tyrimo metu nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos nuomone, jog nenustačius ANK 591 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, administracinių nusižengimų teisena V. M. atžvilgiu pradėta teisėtai.

9. ANK 441 straipsnio 1 dalis numato, jog reikalavimų vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą ar vairuotojų, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomą mokymą nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojų mokytojams, eismo saugumo mokytojams, vairavimo instruktoriams ar šeimos narius mokantiems vairuoti asmenims ir transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą ar vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomą mokymą vykdančių juridinių asmenų vadovams.

10. ANK 441 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. V. M. Institucijos nutarimu buvo inkriminuotas Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-85 (toliau ir – Aprašas) 1 priedo 2.2 papunkčio, kuris numato, jog vaizdo ir garso įrašymo įranga turi vienu metu įrašinėti: vaizdą, kuriame iš mokomosios transporto priemonės vidaus matytųsi ir mokinio, ir vairavimo instruktoriaus viršutinė kūno dalis iki juosmens bei jų veiksmai valdant mokomąją transporto priemonę (mokinio rankų padėtis ant vairo, transporto priemonės pavarų ir posūkio signalo svirčių perjungimas), pažeidimas ir Aprašo 1 priedo 13 punkto, kuris numato, jog prieš pradedant praktinio vairavimo įgūdžių galutinę įskaitą, įjungus vaizdo ir garso įrašymo įrangą, vairavimo instruktorius privalo pasakyti savo vardą ir pavardę, mokinys, laikantis praktinio vairavimo įgūdžių galutinę įskaitą, – savo vardą ir pavardę bei mokymo sutarties numerį, o baigus įskaitą vairavimo instruktorius privalo pasakyti ir mokinio praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos įvertinimą, pažeidimas. Aprašo 1 priedo 27 punktas numato, jog vairavimo mokyklos ir pareigūnai, pažeidę šio priedo nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Bylos duomenimis, Pareiškėja V. M. atliko Ž. I. praktinio vairavimo įgūdžių galutinę įskaitą. Pažymėtina ir tai, jog 2021 m. lapkričio 6 d. būtent Pareiškėja V. M. buvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Iš byloje esančių nuotraukų bei pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos metu, vaizdas buvo matomas tik iki Ž. I. ir V. M. krūtinės, nesimatė mokinio rankų padėties ant vairo, transporto priemonės pavarų ir posūkio signalo svirčių perjunginėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog vaizdo įrašymo įrangos naudojimas yra aiškiai ir tiksliai reglamentuotas, o nagrinėjamu atveju vaizdas buvo netinkamai fiksuojamas visos praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos metu, sutiktina su Institucija, priėmusia nutarimą, jog būtent V. M., kaip vairavimo mokyklos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, buvo pareiga užtikrinti tinkamą vaizdo įrašymą, ir būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove, ji pažeidė Aprašo 2.2 papunkčio nuostatas. Pareiškėjos argumentas, jog vaizdas buvo netinkamai fiksuotas, nes vaizdo fiksavimo įrenginys neturi išorinio ekrano, dėl ko nebuvo techninių galimybių suprasti ir įvertinti, kad netinkamai filmuojamas vaizdas, laikomas teisiškai nereikšmingu, kadangi svarbus tik pats netinkamo vaizdo įrašo darymo faktas. Tai, kad automobilio vaizdo įraše yra girdimas garsas, iš kurio galima suprasti, kada posūkiai ir pavaros perjungiamos, taip pat laikoma nepagrįstu argumentu, kadangi tai neatitinka Aprašo 2.2 papunktyje numatytų techninių vaizdo ir garso įrašymo įrangos reikalavimų. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, jog Aprašo 1 priedo 2.2 papunktyje numatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir negali būti paneigti Pareiškėjos nurodytais argumentais. Aptariami reikalavimai yra taikomi visoms vairavimo mokykloms be išimčių, siekiant, kad visos vairavimo mokyklos veiktų vienodomis sąlygomis, skaidriai ir pagal numatytus reikalavimus. Tai, jog, kaip nurodo Pareiškėja, padaryti pažeidimai neturi įtakos galutiniam vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos vertinimui, nereiškia, jog pažeidimai gali būti daromi ir gali būti nesilaikoma teisės aktų reikalavimų.

12. Skundu Pareiškėja V. M. iš esmės nepripažįsta nutarime nurodyto Aprašo 1 priedo 13 punkto pažeidimo. Nurodo, kad vairavimo galutinės įskaitos metu mokinys galutinės įskaitos rezultatą galėjo suprasti iš jos pasakytų frazių, be to, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos pirminio ir papildomo mokymo organizavimo taisyklių 3.3.13 punktas leidžia mokiniui padarius daugiau kaip 8 nekritines klaidas ar bent vieną kritinę klaidą, nuo to momento galutinę įskaitą laikyti neišlaikyta bei baigta, tuomet mokamosios pamokos pabaigoje instruktorius neprivalo atskirai mokinio informuoti, kad egzaminas buvo neišlaikytas.

13. Be minėto Aprašo 1 priedo 13 punkto (Nutarties 10 punktas), vairavimo instruktoriaus elgesį vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos metu reglamentuoja Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 (toliau ir – Tvarkos aprašas), 2 priedo 16 punktas, kuriame numatyta, jog prieš vairavimo įgūdžių galutinę įskaitą vairavimo instruktorius, kuris yra paskirtas vertinti mokinio vairavimo įgūdžius, privalo patikrinti mokinio asmens tapatybę, supažindinti jį su vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos vykdymo tvarka ir vertinimo kriterijais, o po įskaitos laikymo – su padarytomis klaidomis, išvadomis ir vertinimu. Tvarkos aprašo 2 priedo 14 punkte numatyta, jog vertinimo kriterijus ir klaidų kiekį nustato vairavimo mokykla pagal Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 „Dėl Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo patvirtinimo“, nuostatas, kurių 8 punkte nurodyta, jog egzaminas laikomas pradėtu po to, kai egzaminuotojas supažindina egzaminuojamąjį su egzamino sąlygomis ir tvarka, atsako į egzaminuojamojo klausimus, egzaminuojamasis susipažįsta su VĮ „Regitra“ jam parinktos transporto priemonės valdymu, pabando ja važiuoti ir sutinka pradėti egzaminą. Kiekvienas klaidingas ar netinkamas egzaminuojamojo veiksmas vertinamas kaip viena klaida. Egzaminuojamojo padarytos klaidos ir jų skaičius lemia egzamino rezultatą. Egzaminuojamojo padarytas klaidas, jo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei egzamino rezultatą egzaminuotojas pateikia vairavimo egzamino ataskaitoje. Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, byloje esančią medžiagą – administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu V. M. ir jos atstovės advokatės pasisakymus bei pateiktą vaizdo medžiagą, darytina išvada, jog Ž. I. praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos metu ir baigus ją, teisės aktuose nustatytas konkretus vertinimas žodžiais „išlaikytas“ ar „neišlaikytas“ nebuvo pasakytas. Atsižvelgiant į teisės aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytą vertinimo tvarką, nesutiktina su Pareiškėjos skundo argumentu, jog mokinys iš bendrų frazių – „dar reikės padirbėti“, „yra daug klaidų“, „labai daug klaidų, dar reikės pasimokyti“, turėjo pats padaryti išvadą, jog egzaminas visgi neišlaikytas. Teisinis reglamentavimas, kuriuo konkrečiai nustatyta asmens informavimo apie galutinį praktinio vairavimo įgūdžių įskaitos rezultatą tvarka, užkerta kelia galimiems konfliktams, interpretacijoms, nesusikalbėjimui, skirtingam galutinio rezultato supratimui ir kt. Sutiktina su Institucijos atsiliepime pateiktu vertinimu, jog nagrinėjamu atveju minėtas frazes galima suprasti ir kaip pastabas, o ne faktą, kad egzaminas neišlaikytas. Nepagrįstais pripažintini ir Pareiškėjos skundo teiginiai, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos pirminio ir papildomo mokymo organizavimo taisyklių 3.3.13 punktas leidžia mokiniui padarius daugiau kaip 8 nekritines klaidas ar bent vieną kritinę klaidą, nuo to momento galutinę įskaitą laikyti neišlaikyta bei baigta, o tęsiant mokamosios pamokos pabaigoje instruktorius neprivalo atskirai mokinio informuoti, kad egzaminas buvo neišlaikytas. Išaiškintina, kad teisinėje sistemoje vadovaujamasi teisės aktų hierarchijos taisykle, kuri reiškia, kad žemesnės galios teisės aktai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, o esant prieštarai, vadovaujamasi aukštesnės galios teisės aktu. Tai, kad V. M., būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos pirminio ir papildomo mokymo organizavimo taisyklėse įsitvirtino teisinį reglamentavimą, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – aptartiems Aprašui ir Tvarkos aprašui, nepaneigia Pareiškėjos padaryto pažeidimo, numatyto Aprašo 13 punkte, fakto.

14. Teismas pažymi, kad pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kai veika pripažįstama mažai pavojinga. Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administracinis nusižengimas, numatytas ANK 441 straipsnio 1 dalyje nepatenka. Taigi, nėra jokio pagrindo V. M. nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą. Pareiškėjos teiginiai, kad padaryti pažeidimai neturėjo įtakos galutinės įskaitos vertinimui / vairavimo mokyklos veiklai ir mokymo kokybei, teisiškai nereikšmingi, kadangi tokių požymių ANK 441 straipsnio 1 dalis ir nenumato, ši teisės norma formali, kaip minėta, numato atsakomybę už reikalavimų vykdyti transporto priemonių vairuotojų mokymą nesilaikymą.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

16. ANK 441 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog reikalavimų vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą ar vairuotojų, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomą mokymą nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojų mokytojams, eismo saugumo mokytojams, vairavimo instruktoriams ar šeimos narius mokantiems vairuoti asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų ir transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą ar vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomą mokymą vykdančių juridinių asmenų vadovams – nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

17. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-292-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 441 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta numatytos nuobaudos, juridinių asmenų vadovams, vidurkį atitinkanti 375 Eur bauda. Skiriant šią nuobaudą buvo įvertinta tai, jog nenustatyta administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, įvertinti asmenį charakterizuojantys duomenys. Teismas, įvertinęs nagrinėjamą situaciją, aptartus duomenis, sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovei V. M., skirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, paskirta laikantis teisės normų reikalavimų. Nusižengimo padarymo metu Pareiškėjos atžvilgiu galiojo viena administracinė nuobauda. Nors ši administracinė nuobauda paskirta V. M. kaip fiziniam asmeniui, o ne IĮ vadovei, tačiau ši aplinkybė pripažintina reikšminga, kadangi Aprašo 13 punkte numatytą pažeidimą ji padarė ne kaip IĮ vadovė, o kaip praktinio vairavimo mokymo instruktorė. Teismas, be kita ko, įvertinęs prie Pareiškėjos skundo pateiktą charakteristiką (įvertinęs ir tą aplinkybę, kad ji pasirašyta pačios Pareiškėjos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės), Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. gruodžio 10 d. padėką IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios aktualumas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikui abejotinas (padėka gauta prieš šešerius metus), nemato pagrindo mažinti V. M. paskirtos nuobaudos.

18. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir jos atstovė posėdžio metu prašė, jei teismas nuspręstų, kad V. M. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, skirti mažesnę baudą, negu ANK 441 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta minimali bauda, kadangi ji, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, dėl valstybėje paskelbto karantino IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ilgą laiką negalėjo vykdyti veiklos, negavo pajamų, nenustatyta sistemingų pažeidimų.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių visumą, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

20. Teismo vertinimu, valstybėje paskelbtas karantinas ir jo sukeliamos pasekmės bei tai, kad V. M., kaip individualios įmonės vadovė, administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, pagal formuojamą teismų praktiką nėra laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis ir nesuteikia teismui teisės skirti V. M. švelnesnę nei numatyta įstatymo nuobaudą. Asmens finansinė padėtis (pas. konkrečių duomenų apie sunkią finansinę padėtį nepateikta) nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Sankcijos sukelti nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs savo neteisėto elgesio padarinius pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar griežtesnių padarinių.

21. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad skundžiamas Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-292-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o V. M. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. skundo ir palikti nepakeistą Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. kovo 4 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR-N-292-2021.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.