Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-26 · Civilinė byla Nr. e2S-474-265/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
e2S-474-265/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Suinteresuotas asmuo
V. S., O. S., uždaroji akcinė bendrovė „Ritvida“
Pareiškėjas
D. V.
Civilinė byla Nr. e2S-474-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00207-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuoti asmenys O. S. (O. S.), uždaroji akcinė bendrovė „Ritvida“, V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-2416-884/2019 pagal O. S., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ritvida“ ir V. S. 2019 m. birželio 4 d. sudarytos ir 2019 m. birželio 6 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2416-884/2019 patvirtintos taikos sutarties 5.2 ir 5.3 punktus. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo V. S. prašė pareiškėjos prašymo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis prievolę pagal taikos sutartį įvykdė sąžiningai ir laiku, pateikė mokėjimo nurodymų kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Nutarė išduoti D. V. vykdomąjį raštą pagal Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2416-884/2019 patvirtintos taikos sutarties 5.2 punktą. Netenkino pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. S. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad 2019 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu bei 2019 m. liepos 17 d. registruotu paštu V. S. buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą – jam įteiktas 2019 m. liepos 10 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai D. V. perleista teisė reikalauti iš V. S. piniginių sumų pagal Taikos sutarties 5.2. ir 5.3. punktus bei pateikta informacija apie D. V. atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią atliekami nurodyti mokėjimai, numerį. Todėl padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo V. S. įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie pareiškėjos ir pradinio kreditoriaus sudarytą sutartį, nes V. S. iš pateiktos informacijos neabejotinai turėjo suvokti apie reikalavimo perleidimą.

5. Spręsdamas V. S. prievolių naujajam kreditoriui (D. V.) vykdymo tinkamumo klausimą pažymėjo, jog iš byloje esančių rašytinių duomenų (2019 m. liepos 30 d. bei 2019 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymų) matyti, kad V. S. pagal taikos sutarties 5.2. punktą 2500 Eur mokėjimą atliko į UAB „Teisės sprendimai“ atsiskaitomąją sąskaitą, o 2019 m. rugpjūčio 30 d. 2500 Eur mokėjimą pagal taikos sutarties 5.3. punktą atliko į D. V. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą (mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį“).

6. Teismo vertinimu, kadangi suinteresuotas asmuo V. S. 2019 m. liepos 17 d. buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo pagal Taikos sutarties 5.2 punktą perleidimą pareiškėjai D. V. bei informuotas apie atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią naujajai kreditorei turėjo būti pervedami mokėjimai, suinteresuotas asmuo V. S. 2019 m. liepos 30 d. nepagrįstai pervedė 2 500 Eur sumą pagal Taikos sutarties 5.2. punktą asmeniui, neturinčiam teisės priimti šios prievolės įvykdymą, t. y. pradiniam išieškotojui atstovaujančiai UAB „Teisės sprendimai“.

7. Nurodęs, kad byloje pareiškėjos D. V. ir suinteresuoto asmens V. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos (advokatų teisinei pagalbai) patenka į CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalies reglamentavimą, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Suinteresuotas asmuo V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo. Apelianto teigimu, rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad taikos sutartimi V. S. laiku įvykdė savo įsipareigojimą sumokėti 30 000,00 Eur. Vienintelis mokėjimas pagal Taikos sutarties 5.2 punktą buvo atliktas ne tam išieškotojui, kuriam mokėjimas turėjo būti padarytas. Apelianto manymu, jeigu teismo nutartimi nebuvo pakeista vykdymo tvarka, t. y. nebuvo pakeistas taikos sutarties 6 punktas, tai tokiu atveju jis, V. S., neturėjo ir negalėjo turėti kito pasirinkimo, kaip mokėjimus vykdyti į UAB „Teisės sprendimai“ atsiskaitomąją sąskaitą. Teismas šią aplinkybę pripažino 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nurodydamas, kad vykdymo tvarka taikos sutartyje yra aiški. Todėl skundžiama nutartis, kuria nutarta išduoti D. V. vykdomąjį raštą, negali būti pripažinta teisėta.

Atsiliepimas

9. Pareiškėja D. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti jai 465,85 Eur nuostolių atlyginimą iš V. S.. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. V. S. apie Reikalavimo teisės perleidimo sutartį buvo tinkamai informuotas, tačiau nepaisydamas pranešimo apie Reikalavimo perleidimo sutartį, V. S. 2019 m. liepos 30 d. taikos sutarties 5.2 punktą įvykdė netinkamam kreditoriui, t. y. UAB „Teisės sprendimai“.

9.2. D. V. neturi teisinio pagrindo reikalauti iš UAB „Teisės sprendimai“ ar O. S. įvykdyti taikos sutarties 5.2. punktą, kadangi ji įgijo Reikalavimo teisę į konkretaus skolininko, t. y. V. S., skolą.

9.3. Atsižvelgiant į tai, jog D. V. nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jeigu V. S. būtų sutikęs įvykdyti prievolę geranoriškai ir nevilkintų vykdymo proceso nepagrįstais skundais, šios išlaidos priteistinos D. V. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl byloje sudarytos taikos sutarties vykdymo, yra pagrįsta ir teisėta.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

14. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog suinteresuotas asmuo V. S. įstatymo nustatyta tvarka buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjos ir pradinio kreditoriaus sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, nepagrįstai pervedė 2 500 Eur sumą pagal Taikos sutarties 5.2. punktą asmeniui, neturinčiam teisės priimti šios prievolės įvykdymą, t. y. pradiniam išieškotojui atstovaujančiai UAB „Teisės sprendimai“. Todėl skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantas neginčija aplinkybės, jog apie reikalavimo perleidimo sutartį jis buvo informuotas, tačiau įrodinėja, kad nesant 2019 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintos skolos mokėjimo tvarkos pakeitimo jis neturėjo pagrindo 2 500 Eur sumos pervesti pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.

16. Kaip teisingai nurodė pareiškėja, CK 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-2-469/2010). Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

17. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo išaiškinimas suponuoja išvadą, jog perleidus reikalavimą pradinė prievolė išliko nepakitusi, taip pat nepasikeitė ir 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2416-884/2019 patvirtintos Taikos sutarties sąlygos bei skolos mokėjimo tvarka. Tai yra, 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2416-884/2019 patvirtintos Taikos sutarties 5.2. p. nustatytą 2 500 Eur sumą apeliantas turėjo pareigą iki 2019 m. liepos 31 d. pervesti naujajai kreditorei – D. V..

18. Vadovaujantis anksčiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat atmestini ir apelianto argumentai, jog jeigu jis nebūtų vykdęs skolos mokėjimo tvarkos taip, kaip numatyta Taikos sutartyje, tuomet V. S. būtų kilusios neigiamos pasekmės (50 Eur bauda už kiekvieną piniginės prievolės neįvykdymo dieną). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad O. S. perleidus reikalavimo teisę naujoji kreditorė D. V. įgijo visas pradinio kreditoriaus teises, įskaitant ir teisę reikalauti Taikos sutartyje numatytos baudos.

19. Šių nurodytų ir patartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktą prašymą vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi priteisti jai 465,85 Eur nuostolių atlyginimą iš V. S., pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas.

21. Papildomai pažymėtina kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta (CPK 338 straipsnis). Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai. Taigi CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Todėl nustačius, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja nereiškė reikalavimo iš suinteresuoto asmens priteisti nuostolių atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės bylai neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neaptaria.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas