Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė mamos E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjas yra velionės E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Velionės E. V. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po savo motinos mirties nesikreipė į teritorinį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pradėjo faktiškai valdyti paveldėtą butą. Velionė E. V., mirė ištuokoje. Ji turėjo tik vieną vaiką – pareiškėją, R. V.. Kitų įstatyminių įpėdinių E. V. neturėjo.

1.2. Pareiškėjas po savo motinos, E. V. mirties nesikreipė į teritorinį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi neturėdamas reikiamų teisinio reglamentavimo žinių, nesuprato, kad yra būtina kreiptis į teritorinį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas, pradėjęs faktiškai valdyti jo motinai priklausiusį turtą, juo naudojosi kaip savu, rūpinosi aplinka ir buities pagerinimu, mokėjo komunalinius mokesčius, vykdė einamuosius ir būtinuosius remonto darbus. Aplinkybes, kad pareiškėjas, po E. V. mirties, valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti pareiškėjo sutuoktinė ir, reikalui esant, kaimynai, gyvenantis gretimuose butuose. Pareiškėjas nuo gimimo gyveno paveldėtame bute ir po savo motinos E. V. mirties, nepertraukiamai gyveno gyvenamajame paveldėtame bute su savo šeima. Paveldėtas butas buvo vienintelė šeimos gyvenamoji vieta, kurioje šiuo metu gyvena pareiškėjas ir jo sutuoktinė.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas neturi duomenų apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

5. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra E. V. sūnus. E. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po E. V. mirties liko butas adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Bute (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyveno pareiškėjas. Pareiškėjas po savo motinos E. V. mirties, nepertraukiamai gyvena gyvenamajame paveldėtame bute su savo šeima, šiuo adresu yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. pareiškėjas moka buto komunalinius mokesčius. Palikėja mirė ištuokoje, be pareiškėjo daugiau vaikų neturėjo.

8. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas priėmė mamos E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo mamos mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.