- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- e2-107-1103/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02655-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NT Savas būstas“
- Atsakovas
- L. G.
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė, Aušra Pilionė
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Savas būstas“ direktoriui R. K., atstovei advokatei Agnei Gaurelienei, atsakovui L. G., jo atstovei advokatei Aušrai Pilionei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NT Savas būstas“ ieškinį atsakovui L. G. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo atidalinti ieškovei UAB „NT Savas būstas“, nuosavybės teise priklausančią ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu L. G. tokiu būdu: ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, ½ dalį pastato - daržinės, ½ dalį pastato - tvarto, ½ dalį pastato - viralinės, ½ dalį kitų inžinerinių - kiemo statinių, ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančią L. G., priteisti ieškovei UAB „NT Savas būstas“, o iš ieškovės UAB „NT Savas būstas“ atsakovui L. G. priteisti 40 400 Eur piniginę kompensaciją. Arba taikyti alternatyvų turto atidalijimo būdą – atidalinti ieškovei UAB „NT Savas būstas“, nuosavybės teise priklausančią ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, ½ dalį pastato - daržinės, ½ dalį pastato - tvarto, ½ dalį pastato - viralinės, ½ dalį kitų inžinerinių - kiemo statinių, , ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu L. G., ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, ½ dalį pastato - daržinės, ½ dalį pastato - tvarto, ½ dalį pastato - viralinės, ½ dalį kitų inžinerinių - kiemo statinių, ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančią ieškovei UAB „NT Savas būstas“ priteisti atsakovui L. G., o iš atsakovo L. G. ieškovei UAB „NT Savas būstas“ priteisti 40 400 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „NT Savas būstas“ ir atsakovas L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, viralinę, kitus inžinerinius - kiemo statinius ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir - ginčo turtas). Kiekvienai iš šalių nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio turto. Ieškovė nori visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pažymi, kad atidalyti ½ dalį minėto turto iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nėra įmanoma. Nors šio namo visas plotas yra 170,10 kv. m. tačiau, gyvenamas plotas yra tik 61,73 kv. m., ir suformuoti dviejų butų namo nėra galimybės. Be to, nei ieškovė, nei atsakovas šiame name negyvena. Atsakovas gyvena užsienyje ir visą ginčo turtą nuomoja svetimiems asmenims. To pasiekoje ieškovės teisė naudotis turtu yra visiškai suspenduota, o atsakovas, nuomodamas visą turtą (įskaitant ir ieškovės dalį), dar gauna turtinę naudą, kas visapusiškai pažeidžia ieškovės interesus. Ieškovė 2024 m. vasario 20 d. siūlė atsakovui tokius atidalijimo variantus: 1) ieškovei atitektų atsakovui priklausanti ½ dalis turto, o už tai ieškovė atsakovui sumokėtų 35 000 Eur piniginę kompensaciją; 2) arba kad atsakovui atitektų ieškovei priklausanti ½ dalis turto, o atsakovas ieškovei sumokėtų 35 000 Eur piniginę kompensaciją; 3) arba ginčo turtą parduoti, o gautus pinigus pasidalinti po lygiai. Tačiau atsakovas visus ieškovės siūlymus ignoravo. 2024 m. kovo 19 d. ieškovė atsakovui vėl teikė analogišką pasiūlymą, apie šį pasiūlymą žodžiu informavo ir atsakovo brolį, tačiau atsakovas bet kokias pastangas bendradarbiauti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimais ignoravo. Bet kuriuo momentu atsakovui pareikalavus yra pasirengusi sumokėti sumą už atidalintą turtą į antstolio depozitinę sąskaitą.
3. 2025 m. sausio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakovo ranka su spalvotu žymekliu papieštame plane nėra jokių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendinių, jame nėra pažymėta, kur įrengti naujai suformuotų atskirų nekilnojamojo turto objektų atskiri elektros įvadai, atskiros šildymo ir vandens bei nuotekų sistemos, atskiri įėjimai. Nenurodyta, kokiu būdu bus atliekama rekonstrukcija ir kaip suformuojant du (ar daugiau) atskirus nekilnojamuosius daiktus, bus išspręsti elektros apskaitos prietaisų naudojimo, patalpų apšildymo klausimai, nepateikti techniniai atidalijimo sprendimai (techninės sąlygos) ir t.t. Atsakovas teismui nenurodė, kokiu būdu norėtų atidalinti turtą ir kokie (bei kiek konkrečiai iš viso jų) atskiri nekilnojamojo turto objektai būtų suformuoti, kokia būtų jų paskirtis. Atsakovas nepateikė teismui jokio atidalijimo plano, iš kurio matytųsi kokius konkrečiai nekilnojamojo turto objektus yra prašoma atidalinti, nepagrindė naujai atidalintų turto objektų suformavimo būdo. Ginčo statiniai pritaikyti gyventi ir naudotis vienai šeimai, ką šiuo metu ten ir daro atsakovo įleisti nuomininkai. Pats atsakovas jau daugelį metų gyvena užsienyje, turtu nesinaudoja. Šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas į jokias kalbas dėl turto atidalijimo nesileidžia, yra priešiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, net fiziškai jau dabar neįleidžia ieškovės į minėtą turtą, todėl bendras ir sklandus naudojimasis nekilnojamuoju turtu yra neįmanomas.
4. Ieškovės UAB „NT Savas būstas“ atstovas direktorius R. K. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ½ dalį minėto turto įsigijo (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens – tuometinės atsakovo sugyventinės už 30 000 Eur. Atsakovas L. G. ½ dalį ginčo turto asmeninės nuosavybės teise valdo nuo (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Gyvenamasis namas yra medinis, apmūrytu karkasu. Šiuo metu atsakovas pastatą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomojęs, gauna pajamas. Jis ne kartą bandė susisiekti su atsakovu, prašė įleisti jį į namą, bandė tartis dėl turto atidalinimo ar turto dalies pardavimo, tačiau atsakovas į jokius pranešimus nereagavo, jo pozicija apsiribojo tik ginčo turto padalinimu natūrą. Vienok, atsakovas teismui nepateikė nei plano, nei kitokių realių turto padalinimo natūra būdų, tik paminėjo, kad „kai teismas namą padalins, tada į jį ir pateksi“. Pirkdamas turtą nesitikėjo, kad su atsakovu, kuris (duomenys neskelbtini) metų gyvena (duomenys neskelbtini), dėl šio turto kils tiek ginčų ir nesutarimų. Ieškovas įsigijo šio turto ½ dalį pelno tikslais, kadangi namas su priklausiniais gražioje vietoje – (duomenys neskelbtini), jo vertė kyla, ateityje norėtų šį turtą išnuomoti ar parduoti. Jis kreipėsi į turto vertintojus, pagal jų išvadas siūlė sumokėti atsakovui. Ieškovė sumą už atidalinamą turtą yra pasirengusi atsakovui sumokėti iš karto. O jei atsakovas nori šį turtą išsaugoti sau natūra, tai tam irgi neprieštarauja ir net sutiktų su atsakovo mokėjimu dalimis. Jeigu būtų žinojęs apie tokį atsakovo charakterį ir nenorą bendradarbiauti, ½ dalies ginčo turto nebūtų įsigijęs. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo siūlomas turto atidalinimas natūra nėra galimas. Pateikė į bylą 2024 sausio 22 d. specialisto R. M. konsultacinę išvadą dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurioje teigiama, kad gyvenamojo namo su pagalbiniais statiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, nėra nei technologiškai, nei ekonomiškai pagrįstas.
5. Ieškovės UAB „NT Savas būstas“ atstovė advokatė Agnė Gaurelienė teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visa apimtimi. Pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atidalinimas natūra nėra galimas. Atsakovas plane žymekliu pažymėjo, kaip jis įsivaizduoja atidalinimą natūra, tačiau atidalinimo projekto neteikė. Su ekspertizės akto išvadomis sutinka. Atsakovas nurodė piniginių lėšų neturintis net projekto rengimui, todėl ieškovė prioritetą teikia pirmajam reikalavimui. Ieškovė yra pasirengusi nedelsiant sumokėti 40 400 Eur sumą atsakovui už atidalintą turto dalį.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad tik nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama priteisiant kompensaciją pinigais. Ieškovė teigia, jog atidalijimas natūra negalimas, kadangi iš 170,10 kv. m. gyvenamojo namo ploto gyvenamasis plotas yra tik 61,73 kv. m., tačiau šios aplinkybės niekaip nepagrindžia. Ieškovė žinojo, jog atsakovas nepageidauja parduoti savo turimos turto dalies, tačiau vis vien atkakliai to siekia, neieškodamas kitų ginčo sprendimo būdų, nesiūlydamas spręsti klausimo kitaip, kaip tik išperkant turto dalį. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu, o iš esmės siekia atsakovą paveikti naudojant ekonominį spaudimą dėl turto pardavimo. Ieškovė, įsigijusi turtą, turto niekaip neprižiūrėjo, juo nesirūpino ir nebandė prisidėti prie turto išsaugojimo ir jo gerovės. Ieškovė, kaip profesionalus rinkos dalyvis, turėjo žinoti ir įvertinti, kokį turtą įsigijo – jo dydį, galimybes juo naudotis. Turto atidalijimas natūra ne tik yra galimas, bet iš esmės jokios žalos turtui nesukeltų. Atsakovas nemato jokių kliūčių ieškovei naudotis turtu, nustatyti naudojimosi tvarką ar atidalyti turtą sukuriant dviejų butų namą. Ieškovė visiškai nepagrindė, dėl kokių priežasčių atidalijimas yra negalimas, nepateikė atidalijimo plano, neieškojo racionalaus turto atidalijimo natūra varianto. 2023 m. viešai skelbiamais duomenimis ieškovė patyrė 53 637 Eur nuostolių, todėl kyla abejonių dėl ieškovės galimybės sumokėti siūlomą kompensaciją. Prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas teismo posėdžio metu atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė. Papildomai nurodė, jog ginčo turtą įsigijo (duomenys neskelbtini) m. už 150 000 litų (43 443 Eur) kartu su tuometine sugyventine ir įregistravo po ½ šio turto bendrąja daline nuosavybe. Atsakovas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė stogą, langus, vamzdyną, kietojo kuro katilą, įstatė hidroforą, kadangi namas (duomenys neskelbtini) m. statybos ir reikalavo remonto. Po kurio laiko, atsakovas su sugyventine išsiskyrė, judviejų dukra liko gyventi su atsakovu, kuris dukra rūpinasi, prižiūri, išlaiko. Atsakovo ir jo sugyventinės keliams išsiskyrus, atsakovas ½ sugyventinei priklausančią turto dalį norėjo išpirkti už 12 500 Eur, tačiau sugyventinė šią dalį savo turto pardavė ieškovei UAB „NT Savas būstas“. Dėl šio sandorio prieštaravimų nei notarui, nei buvusiai sugyventinei nereiškė. 2014 m. atsakovas į ginčo namą įleido nuomininkus – jauną šeimą, už 70 Eur/mėn. mokestį. Einant laikui pamatė, kad nuomininkai puikūs žmonės, labai prižiūrintys namą, aplinką, sodinantys gėles, gyvatvorę, todėl nuomos mokesčio atsisakė ir leido šeimai gyventi name neatlygintinai. Name jis turi savo kambarį, kuriame grįžęs iš (duomenys neskelbtini) apsistoja. Nurodė, kad ginčo turtas jam brangus, jis liks dukrai, o pardavęs savo dalį, nieko geresnio nenupirks. Atsakovas pats užaugęs (duomenys neskelbtini), čia gyvena jo brolis, mama, todėl šis ginčo turtas jam turi ypatingą vertę. Su ieškovės siūlomais atidalinimo būdais kategoriškai nesutinka, pinigų išpirkti ieškovės dalį neturi, nes vienas išlaiko nepilnametę dukrą. Ieškovė siūlė turtą nuomoti, tačiau kitų gyventojų jis nenori. Name yra keturi kambariai, du įėjimai, atskiri vamzdžiai kanalizacijai, todėl keblumų turto padalinime natūra nekiltų ir tikrai galima, nepadarant žalos statiniui, sukurti dviejų butų namą. Gali pasirūpinti turto padalinimo natūra projektu, jo teisiniu įforminimu, tačiau tai užtruks, nes jis gyvena užsienyje ir į Lietuvą grįžta tik kartą metuose.
8. Atsakovo L. G. atstovė advokatė Aušra Pilionė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išreikštą poziciją. Ginčo turtą natūra atidalinti galima ir jokių sunkumų dėl to nėra. Ieškovės atstovui į ginčo namą patekti atsakovas netrukdo ir kliūčių nesudaro. Tarp šalių nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo, kalbama tik apie piniginės kompensacijos sumokėjimą už ½ turto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį vienai ar kitai šaliai. Turtas yra atsakovo namai, jis jį remontavo, prižiūrėjo, todėl siekia jį išsaugoti natūra. Tuo tarpu ieškovės siekis yra tik materialinė nauda, atsakovo turto nusavinimas. Sutinka su ekspertizės išvadomis dėl turto vertės. Turtą yra galima padalinti natūra, kadangi name yra du sanitariniai mazgai, tik vienas jų neįformintas. Šalys gali susitarti ir kartu pasidaryti atidalinimo projektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „NT Savas būstas“ ir atsakovas L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 53-56, 129-132). Atsakovui turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Ieškovė savo turto dalį įsigijo iš buvusios atsakovo sugyventinės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už bendrą 30 000 Eur sumą ir nuo (duomenys neskelbtini) yra ginčo turto savininkė (el. b. 1 t., b. l. 178-193).
10. Tarp šalių ginčo dėl dalių dydžio nėra. Nėra nustatytos naudojimosi turtu tvarkos. Atsakovas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvyksta ir ginčo būste apsistoja 1-2 kartus per metus. Visu nekilnojamuoju turtu atsakovo sudaryto panaudos susitarimo pagrindu naudojasi kiti asmenys. Nekilnojamojo turto registre pastarasis susitarimas nėra registruotas, taip pat nėra registruotų kitų sutarčių dėl naudojimosi turtu ar valdymo.
11. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Jei bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.80 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik tokio atidalijimo galimybės nesant vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
12. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą.
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014, 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia atidalyti ginčo turtą tokiu būdu, jog visiškai pasibaigtų bendroji nuosavybės teisė su atsakovu - ginčo turtas atitektų vienai iš šalių natūra, o kitai šaliai būtų sumokėta kompensacija pinigais. Atsakovas savo atidalinimo varianto į bylą neteikė, prašo ieškinį atmesti.
15. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruota gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), aukštų skaičius – 1, bendras plotas 170,10 kv. m., gyvenamasis plotas 61,73 kv. m., gyvenamosios paskirties patalpų skaičius - 1, kambarių – 4. Name įrengtas vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Bylos duomenimis gyvenamajame name yra viena virtuvės patalpa, viena vonios patalpa, vienas koridorius į mansardą bei rūsio patalpas.
16. Nekilnojamojo turto duomenimis daržinė, tvartas ir viralinė – pagalbinio ūkio statiniai, neturintys šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų. Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kuro rezer., tualetas, kiemo aikštelė) registruoti kaip gyvenamojo namo priklausiniai. Žemės sklypo plotas 0,2527 ha, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypui registruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos, elektros tinklų apsaugos, skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos.
17. Savo pozicijai, jog turto atidalinimas natūra šiuo atveju nėra galimas, pagrįsti ieškovė pateikė 2024 m. sausio 22 d. specialisto R. M., kuriam suteikta teisė eiti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos vadovo pareigas, konsultacinę išvadą (el. b. 1 t., b. l. 172-176). Specialistas nurodė, kad namas pagal savo erdvinę – planinę struktūrą negali būti racionaliai pritaikomas dviejų atskirų šeimų gyvenimui, kadangi šiame name be nepropocingos žalos daikto paskirčiai neįmanoma užtikrinti skirtingų šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemų, atskirų elektros energijos tiekimo įrengimų, visiškai atskiro judėjimo po savo namo dalį. Gyvenamasis namas turi tik vieną šildymo sistemą, kurią naudotų abi namo dalys. Atsidalijus natūra, nebūtų įmanoma įrengti atskirų šildymo sistemų be didelių investicijų ir konstrukcinių pokyčių. Gyvenamasis namas neturi antros virtuvės, todėl neįmanoma padalinti turto taip, kad abi dalys turėtų savarankišką virtuvės erdvę. Gyvenamajame name yra įrengtas vienintelis sanitarinis mazgas (vonia ir tualetas), todėl viena iš šalių liktų be pagrindinių sanitarinių patogumų. Gyvenamajame name nėra atskiros vamzdyno sistemos. Esama vandentiekio ir nuotekų sistema yra bendra, nėra atskiros elektros instaliacijos sistemų kiekvienai daliai. Patekti į namo antrą aukštą galima tik per bendrą laiptinę. Pagal esamą statinio būklę, namas nėra pritaikytas atskirti į du savarankiškus dvibučius būstus, nes tai neatitiktų teisinių reikalavimų ir techninių normų. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo išlaidos kelis kartus viršytų viso atidalijimo sklypo vertę (2 540 Eur pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis). Kiti statiniai – daržinė, tvartas, viralinė, kiti inžineriniai – kiemo statiniai, yra vientisi ir jų atidalijimas natūra yra negalimas. Specialistas R. M. pateikė išvadas, kad nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, nėra nei technologiškai, nei ekonomiškai pagrįstas.
18. Atsakovas savo poziciją, kad turto padalinimas natūra yra galimas grindžia paaiškinimais bei paties pabraižymais namo plane, jog yra galimas antro įėjimo į rūsio bei gyvenamąsias patalpas įrengimas, naudojimasis atskiromis namo patalpomis (el. b. 1 t., b. l. 100-102). Tačiau įrodymų, kad techniškai yra galimas dviejų atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimas, išsprendžiant atskiros šildymo, vandens bei nuotekų, elektros apskaitos prietaisų naudojimo klausimus, t. y. techninių atidalijimo sprendinių, nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 176-178 straipsniai). Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad žemės sklypas gali būti dalinamas natūra, atsižvelgiant į jam nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, sukuriant du tinkamus racionaliai naudoti pagal paskirtį objektus. Atsakovo argumentai, kad turtą galima atidalinti natūra, be didelių sunkumų yra deklaratyvūs, paremti jo subjektyvia nuomone, todėl nepaneigia 2024 m. sausio 22 d. specialisto išvados, kuria abejoti ir nesiremti teismas pagrindo nenustatė (CPK 185 straipsnis).
19. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, numatantis, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).
20. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ginčo gyvenamasis namas yra pastatytas ir pritaikytas vienos šeimos gyvenimui. Iš šiuo metu jame gyvena ir turtu naudojasi viena šeima. Siekiant atidalinti gyvenamąją namą natūra, šalys pastatą iš esmės turėtų perplanuoti, rekonstruoti sukuriant naują objektą. Teismo vertinimu, dėl nedidelio gyvenamojo namo ploto, konstrukcinių ypatybių, esamo pagrindinio statinio - gyvenamojo namo atidalinimas natūra nėra galimas (CPK 185 straipsnis). Ieškovė leistinais įrodymais taip pat pagrindė, jog žemės sklype esantys daržinė, tvartas, viralinė yra nedalūs, atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, t. y. pagalbinio ūkio, o žemės sklypo dalinimas atskirai (be pastatų) neatitiktų naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų, neužtikrintų tinkamo bendraturčių interesų balanso.
21. Vertinant atsakovo paaiškinimus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas yra pasyvus sprendžiant bendro turto naudojimo, valdymo ar atidalinimo klausimus. Atsakovą tenkina esama faktinė padėtis, t. y. kad visą turtą, nepaisydamas to, kad jam priklauso tik ½ dalis, jis valdo savo nuožiūra. Atsakovas šiuo metu yra užleidęs turtą neatlygintinai naudotis svetimiems asmenims ir neketina to keisti, visiškai nepaisydamas ieškovės interesų, kuriai priklauso lygiai tokio pat dydžio turto dalis. Per pusantrų metų laikotarpį, kuomet turto savininke yra ieškovė, atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad suderinti bendraturčių poziciją dėl bendro turto, perduoti ar atlaisvinti turto dalį, kuria galėtų naudotis ieškovė.
22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2024 m. vasario 20 d., 2024 d. kovo 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą siūlydama atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei nuperkant ½ dalį turto iš atsakovo už 35 000 Eur sumą arba atsakovui nuperkant ieškovės ½ dalį turto už tą pačią sumą, arba ginčo turtą parduodant ir gautus pinigus pasidalinant po lygiai (el. b. 1 t., b. l. 10-18). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo siūloma turtą bendrai nuomoti, gautas pajamas kartu dalijantis, arba išdėstyti mokėjimus dalimis, jeigu atsakovas pirktų ieškovės turto dalį. Atsakovas pripažino šiuos pasiūlymus gavęs, tačiau nei su vienu iš jų nesutikęs, savo pasiūlymo dėl turto natūra padalinimo ar naudojimo tvarkos nustatymo neteikė. Šios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu. Bylos duomenimis būtent atsakovas yra nebendradarbiaujanti, kito bendraturčio teises pažeidžianti ir jos interesų nepaisanti šalis (CPK 178, 185 straipsniai). Šalių santykiai yra itin konfliktiški, atsakovas gyvena užsienyje, į ieškovės paklausimus, elektroninius laiškus neatsako (el. b. 2 t., b. l. 114-117). Dėl to, bet kokių sprendimų, susijusių su turtu, bendras priėmimas faktiškai yra neįmanomas bei sudarytų prielaidas naujiems teisiniams ginčams. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė neturintis pinigų papildomoms investicijoms į turtą, projekto neparengęs, turintis kitų reikalų ir interesų.
23. Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas apie (duomenys neskelbtini) metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ten augina nepilnametę dukrą, į Lietuvą grįžta ir ginčo name apsistoja 1-2 kartus per metus. Atsakovas nurodo, kad turtas jam yra brangus, jo turėjimas suteikia saugumo, pats remontavęs namą, keitęs vamzdžius, langus, stogą, boilerį. Ieškovė yra juridinis asmuo, turtą įsigijęs verslo tikslais, galimai ne visiškai įvertinus esamą situaciją, tačiau vien dėl šios aplinkybės ignoruoti bendraturtės interesų atsakovas negali, juolab pats ginčo turte negyvena, o juo naudojasi itin retai. Pažymėtina, kad atsakovas neturi daugiau teisių į ginčo turtą nei ieškovė, o ir nesiekia jų įgyti.
24. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu yra tai, kad pats atsakovas savo neveikimu pažeidžia kito bendraturčio - ieškovės teises naudotis ir valdyti jai priklausančią turto dalį. Atsakovas nesiima aktyvių veiksmų, kad suderinti abiejų bendraturčių, juolab turinčių lygias turto dalis, interesus, kas nėra suderinama su rūpestingo, sąžiningo turto savininko elgesio standartu bei bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
25. Įvertinus byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės turtą natūrą priteisiant ieškovei, o atsakovui išmokant kompensaciją, šiuo atveju yra teisingiausias, racionaliausias ir efektyviausias sprendimas, užtikrinantis civilinių santykių stabilumo, bendraturčių teisių apsaugos proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus. Viso turto priteisimui jam natūra atsakovas nepritaria, be to nurodo neturintis pinigų kompensacijos mokėjimui. Todėl turto natūra priteisimas atsakovui neatitiktų šalių teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
26. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, susiklosčiusius bendraturčių santykius ir jų interesus, bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdo, t. y. ginčo turtą priteisiant natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją už jo turto dalį, šiuo atveju nėra pagrindo įvertinti kaip esminio atsakovo, kaip savininko, teisių pažeidimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
27. Turto vertei nustatyti byloje buvo atlikta teismo ekspertizė. 2025 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) teismo ekspertas A. L. pateikė išvadas, kad gyvenamojo namo su pagalbiniais statiniais ir 0,2527 ha žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2025 m. birželio 10 d.) yra 80 800 Eur. Atitinkamai ½ dalies šio turto vertė yra 40 400 Eur (el. b. 2 t., b. l. 71-88). Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje patikslino reikalavimus, atsižvelgiant į eksperto išvadas. Abi šalys su teismo eksperto išvadomis ir nustatyta verte sutinka. Ginčo dėl turto vertės nėra. Teismo vertinimu, 40 400 Eur dydžio kompensacija užtikrina sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir nepaneigia nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.
28. Ieškovė patvirtino turinti galimybę sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją atsakovui nedelsiant. Teismas, susipažinęs su viešai skelbiama informacija (https://rekvizitai.vz.lt/imone/ nt_savas_bustas/apyvarta/), pagrindo abejoti ieškovės finansinėmis galimybėmis nenustatė.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 110 Eur žyminis mokestis, 2 503,90 Eur išlaidos advokatei už procesinių dokumentų parengimą (buvo rengiamas ir tikslinamas ieškinys, teikiami rašytiniai paaiškinimai) ir atstovavimą parengiamųjų ir teismo posėdžių metu, 415 Eur už ekspertizės atlikimą. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina išrašytos sąskaitos, pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Teismas pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės nenustatė. Ieškinį tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).
30. Byloje susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma - 6,50 Eur yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo nepriteisiama (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atidalinti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį šių statinių ir žemės sklypo natūra priteisti ieškovei UAB „NT Savas būstas“, juridinio asmens kodas 302240762, o atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „NT Savas būstas“, juridinio asmens kodas 302240762, 40 400 Eur (keturiasdešimt tūkstančių keturis šimtus eurų) piniginę kompensaciją.
Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminį mokestį, 2 503,90 Eur (du tūkstančius penkis šimtus tris eurus 90 ct) advokatės teisinės pagalbos išlaidas ir 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) ekspertizės išlaidas - ieškovės UAB „NT Savas būstas“, juridinio asmens kodas 302240762, naudai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.