- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-2182-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01900-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus gelmės“
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus gelmės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus gelmės“ ieškinį atsakovei A. D. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 40289 Lt nuostolių, atsiradusių likviduojant force majeure padarinius sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-05-28 UAB „Vilniaus gelmės“ ir A. D. sudarė Sutartį Nr. VG-076, pagal kurios 1 punktą ir priedą Nr. 1. šalys sutarė, kad objekte (duomenys neskelbtini), ieškovas išgręš vandens gręžinį ir įstatys siurblį už 15987,34 Lt kainą su PVM. Prieš pradedant darbus atsakovė parodė inžinierinių tinklų planą, jame nurodė gręžinio vietą; ieškovas darbų vietą sutikrino su Geologijos tarnybos oficialiu žemėlapiu, kuriame yra nurodyti esamų gręžinių vandens spūdis, kuris nesiekė daugiau nei 28 metrų, todėl gręžiniui atlikti buvo tinkamos sąlygos. Pagal Sutartį buvo numatyta išgręžti 64 metrų gylio gręžinį, vandenį surado apie 30-ies metrų gylyje, atsakovė norėjo tyresnio vandens, todėl reikalavo gręžti giliau, pagal sutartį. Pasiekus 60 metrų gylį, į viršų dideliu spaudimu šovė vandens fontanas, iš gręžinio galėjo bėgti maždaug apie 2800 m3 per parą. Padarinius reikėjo skubiai likviduoti. Remdamasis Sutarties 8 2., 8.3 p., sužinojęs force majeure aplinkybę bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, atsakovei nedelsdamas pranešė, kad gręžiniui ištryškus fontanu, jo negalima toliau gilinti ir kuo skubiau reikia srovę nukreipti į prie sodybos esantį vandens telkinį. Teigia, kad ieškovas force majeure padariniams, atsiradusiems (duomenys neskelbtini) atsakovės sodyboje, likviduoti patyrė 45289,19 Lt žalą (tiesioginių nuostolių).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.
Nurodė, kad būsimo gręžinio gylį- 64 metrus, nustatė ir rekomendavo pats ieškovas, nes gręžinio gyliui atitinkamoje vietovėje nustatyti reikia specialių žinių. Būtent ieškovas atsakovui nurodė, jog pirmas vandeningas sluoksnis bus rastas maždaug 30-ies metrų gylyje, tačiau šis vanduo nebus tinkamas naudojimui, tuo tarpu daugiau kaip 60 metrų gylyje jau bus geras vanduo. Ieškovas yra savo srities profesionalas, todėl darydamas gręžinį turėjo numatyti, kas gali atsitikti, įskaitant ir tokios avarijos tikimybę ir turėjo imtis atitinkamų saugumo priemonių. Kadangi ieškovas jokių saugumo priemonių nesiėmė, jis pats turi prisiimti ir avarijos metu atsiradusius nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovei priteista 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybei priteista 17,48 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad būdamas savo srities profesionalas, ieškovas turėjo žinoti teisės aktų reikalavimus atliekamiems darbams, todėl negali remtis aplinkybėmis, jog vykdydamas gręžinio įrengimo darbus vadovavosi užsakovo nurodymais. Bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas aplinkybių, t.y. vandens išsiveržimo, negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti ar išvengti, jei būtų laikęsis sutarties, normatyvinių dokumentų bei apdairumo reikalavimų, todėl šios aplinkybės nelaikytinos nenugalima jėga (force majeure). Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas patyrė žalą (išlaidas už vandens išsiveržimo padarinių pašalinimą) dėl savo paties veiksmų, t.y. dėl netinkamai įrengiamo vandens gręžinio, todėl reikalavimas minėtas išlaidas priteisti iš atsakovės A. D. yra nepagrįstas (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas, nevertindamas prejudicinių faktų, nustatytų Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje, nevertindamas aplinkybės, kad ieškovas naudojosi oficialiais Geologijos tarnybos žemėlapiais, nepasisakydamas ir dėl būtinojo reikalingumo būsenos, nevykdė CPK 185 str. 1 d. įtvirtintos pareigos, įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Dėl šių priežasčių teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas atliekant gręžskylės darbus A. D. sodyboje.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu pagal vidinį įsitikinimą padarė išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo, atsakė į pagrindinius tarp šalių kilusius ginčo klausimus. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto sprendimo, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Ieškovas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nesivadovavo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1-517/2014. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.
Ieškovo nurodomoje byloje, sprendžiant ieškovo vadovo administracinės atsakomybės klausimą, buvo panaikintas 2013 m. spalio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-120 dėl V. K. nubaudimo pagal ATPK 57 str. 4 d. ir byla grąžinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą tirti iš naujo. Minėtoje nutartyje, buvo konstatuota, jog „<...> Protokolo trūkumai yra esminiai, jo trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės <...> nesant aiškiai ir konkrečiai suformuluoto kaltinimo dėl V. K. neveikimo, priemonių pažeidimui pašalinti nesiėmimo, nėra pagrindo tikrinti, ar asmens veikoje yra konkretūs minėtų teisės pažeidimų veikų sudėties elementai. Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant iš naujo tirti, kiti į skundo dalyką įeinantys teiginiai nebenagrinėjami <...> „.
Taigi, minėtoje administracinėje byloje nebuvo analizuojami ieškovo neteisėti veiksmai ar neveikimas. Be to, minėtoje byloje dar nėra priimto galutinio ir neginčijamo sprendimo dėl ieškovo vadovo administracinės atsakomybės buvimo ar nebuvimo, nes byla grąžinta tirti iš naujo. Todėl darytina išvada, kad čia minėtoje nutartyje nurodytos aplinkybės yra laikino pobūdžio, jos kinta, negali būti prilyginamos juridiniams faktams, kurių nebereikia įrodinėti. Taigi, besąlygiškai remtis ieškovo nurodoma administracine byla šioje civilinėje byloje nėra jokio pagrindo, administracinės bylos nutartyje nėra konstatuota nei kad buvo, nei kad nebuvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos padengti ieškovo nuostolius, o ne ieškovo vadovo atsakomybės klausimas.
Apeliantas kelia ir kitus klausimus: ar gręžinio gręžimo metu įvykusią avariją galima laikyti nenugalima jėga ir jeigu tai nėra nenugalima jėga, kas yra atsakingas už tai, kad įvyko avarija ir kas turi prisiimti atsiradusius nuostolius.
Tarp šalių nėra ginčo, kad šioje situacijoje turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-23 įsakymu Nr. 417 patvirtinta Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka.
Šios tvarkos 14 p. yra nurodyta, kad gręžinio projektas turi būti rengiamas visiems gręžiniams, 16-17 punktuose yra numatyta, kad projektas turi būti suderintas su atitinkamomis valstybės institucijomis; 19 punkte yra nurodyta, kad suderintas gręžinio projektas yra leidimas gręžiniui įrengti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas yra vandens gręžinių ir kt. gręžimo srities profesionalas, šiuo klausimu turi specialių žinių bei praktikos, o atsakovė tokių žinių neturi. Taigi, ieškovui keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir kt. reikalavimai. T.y. atsakovė galėjo ir nežinoti, jog gręžiniui įrengti reikia projekto ir jį reikia suderinti su atitinkamomis institucijomis, tačiau ieškovas, užsiimdamas tokia veikla, šiuos teisės aktų reikalavimus privalėjo žinoti. Todėl nesant projekto ir suderinimo su atitinkamomis institucijomis (dėl jų nebuvimo tarp šalių ginčo nėra), ieškovas neturėjo atlikti šalių sutartyje numatytų darbų.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nėra ir hidrogeologijos specialistė. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kokia situacija yra žemės gelmėse po jos valdomu žemės sklypu. Kadangi, kaip minėta, ieškovo pagrindinė veikla yra gręžinių įrenginėjimas, laikytina, kad ieškovas šioje srityje irgi turi specialių žinių. Ieškovas teigia, kad jis naudojosi oficialiais Geologijos tarnybos žemėlapiais, tačiau patikimų įrodymų apie tai nepateikia. Net jeigu ir būtų įrodyta ši aplinkybė, vien pasinaudoti žemėlapiu nepakanka, nes žemėlapiai yra abstraktaus pobūdžio ir kiekvieną atvejį reikia išanalizuoti individualiai. Ieškovas, kaip savo srities specialistas prieš padėdamas gręžimą konkrečioje vietoje, turėjo išsamiai įvertinti vietovę bei konkrečią vietą ir imtis visų įmanomų priemonių (išsamiau tai nurodyta Lietuvos geologijos tarnybos 2014 m. vasario 7 d. išvadoje b.l. 110), kad būtų išvengta bet kokių neigiamų pasekmių, o ypač tokių, kokios atsitiko šiuo atveju. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, to taip pat neneigia ir pats ieškovas, kad jis nesiėmė visų saugumo priemonių.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs į bylą pateiktas kompetentingų institucijų išvadas, kurios nėra nuginčytos nei šioje, nei kitose bylose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas prieš pradėdamas gręžti gręžinį, nesilaikė visų teisės aktų reikalavimų, neišanalizavo visos vietovės situacijos ir dėl to nenumatė visų galinčių kilti pasekmių, t.y. ieškovas pagal turimą patirtį ir kompetenciją galėjo ir turėjo numatyti visas galinčias kilti gilaus gręžinio toje vietovėje pasekmes, juo labiau, kad tokių atvejų Lietuvoje jau buvo buvę. Pažymėtina, kad net jeigu ieškovas ir nežinojo tos vietovės ypatumų, tokios situacijos buvo galima išvengti teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektą ir jį suderinus atitinkamomis institucijomis, nes jos būtų suteikę trūkstamą informaciją. Taigi, atsitikusios avarijos negalima laikyti nenugalima jėga. Kadangi ieškovas galėjo numatyti galinčias kilti pasekmes, bet vis tiek gręžė gręžinį ir nesustojo netgi tada, kai pasiekė pirmą vandeningą sluoksnį, tačiau nebuvo ėmęsis visų reikiamų saugumo priemonių, laikytina, jog jis veikė savo rizika, todėl ir kilusius nuostolius (išlaidas avarijos padariniams likviduoti), turi prisiimti pats, o ne atsakovė, kuri, kaip minėta neturėjo nei teisinių, nei techninių žinių šiuo klausimu.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčui taikytinus teisės aktus (materialinės teisės normas) bei nepadarė jokių procesinių normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą ieškovei turėtų būti priteistos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.