- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2-423-341/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01900-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus gelmės“
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis, Arūnas Abraitis
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus gelmės“ atstovams direktoriui V. K., atstovui pagal įgaliojimą V. Š., advokatui Arūnui Abraičiui,
išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui P. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus gelmės“ ieškinį atsakovei A. D. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus gelmės“ pateikė ieškinį (b.l. 34-36), kuriuo prašo įpareigoti atsakovę A. D. atlyginti ieškovui 40289 Lt nuostolius, atsiradusius likviduojant force majeure padarinius sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-05-28 UAB „Vilniaus gelmės“ ir A. D. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 1 punktą ir priedą Nr 1. šalys sutarė, kad objekte (duomenys neskelbtini), ieškovas išgręš vandens gręžinį ir įstatys siurblį už 15987,34 Lt kainą su PVM. Atsakovės sutuoktinis A. D. ieškovui sumokėjo 5000 Lt avansą. Prieš pradedant darbus atsakovė parodė inžinierinių tinklų planą, jame nurodė gręžinio vietą; ieškovas darbų vietą sutikrino su Geologijos tarnybos oficialiu žemėlapiu, kuriame yra nurodyti esamų gręžinių vandens spūdis, kuris nesiekė daugiau nei 28 metrų, todėl gręžiniui atlikti buvo tinkamos sąlygos. Pagal Sutartį buvo numatyta išgręžti 64 metrų gylio gręžinį; vandenį surado apie 30-ies metrų gylyje; atsakovė norėjo tyresnio vandens, todėl reikalavo gręžti giliau, pagal sutartį. Pasiekus 60 metrų gylį, į viršų dideliu spaudimu šovė vandens fontanas, iš gręžinio galėjo bėgti maždaug apie 2800 m³ per parą. Padarinius reikėjo skubiai likviduoti. R. S. 8 2., 8.3 p., sužinojęs force majeure aplinkybę bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, atsakovei nedelsdamas pranešė, kad gręžiniui ištryškus fontanu, jo negalima toliau gilinti ir kuo skubiau reikia srovę nukreipti į prie sodybos esantį vandens telkinį. Teigia, kad ieškovas force majeure padariniams, atsiradusiems (duomenys neskelbtini) atsakovės sodyboje, likviduoti patyrė 45289,19 Lt žalą (tiesioginių nuostolių). Nurodė, kad force majeure padariniams likviduoti į gręžinį buvo suleisti apsauginiai vamzdžiai (metaliniai) 35 m (1 metro kaina 939,92 Lt), viso: 32897,20 Lt (35 x 939,92 Lt = 32897,20 Lt); darbams buvo panaudoti 108 m vandentiekio vamzdžio (1 metro kaina – 16,90 Lt), viso: 1825,20 Lt (108 x 16,90 Lt = 1825,20 Lt); medžiagos Antisol 48 kg (medžiaga grunto tvirtinimui) (1 kg kaina - 19,89 Lt), viso: 954,72 Lt (48 x 19,89 Lt = 954, 72 Lt), Klijai tangit 6 kg (1 kg kaina - 66,55 Lt), viso: 399,3 Lt (6 x 66,55 Lt = 399,30 Lt); 1 vnt. perėjimo nuo apsauginių vamzdžių (1 vnt kaina - 580,80 Lt), viso: 580,80 Lt (1 x 580,80 Lt = 580,80 Lt); įrengtas l komplektas G.b. siurblinės šulinio (1 komplekto kaina - 2359,50 Lt), viso: 2359,50 Lt (1 x 2359,50 Lt = 2359,50 Lt). Taigi Force majeure padariniams likviduoti Ieškovas patyrė 39016,72 Lt + 21 % = 47210,23 Lt išlaidų. Atliktus darbus įformino 2013-06-19 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, kurį, atsakovei atsisakius pasirašyti, ieškovas pasirašė vienašališkai. Teigia, kad ieškovas, likviduodamas padarinius, veikė būtinojo reikalingumo būsenoje (CK 6.253 str. 6 d.). Ieškovas neturėjo pareigos šalinti force majeure įtakoje atsiradusius padarinius ir žalą, nes šių pareigų sutartis nenumatė, tačiau jeigu ieškovas nebūtų skubiai ėmęs šalinti padarinių, būtų stipriai išplauta žemė, atsiradę įgriuvos ir atsakovės sodyba būtų nuplauta į vandens telkinį. Internetinio portalo „Delfi“ rašinyje Geologijos tarnybos darbuotojai pasisakė, kad ieškovo atlikti padarinių likvidavimo darbai buvo privalomi ir neišvengiami, gamtai žala nebuvo padaryta. Ieškovas žalą patyrė veikdamas atsakovės interesais, todėl teismas gali įpareigoti atsakovę padengti ieškovo nuostolius. Kadangi atsakovas ieškovui sumokėjo 5000 Lt avansą, iš atsakovės prašo priteisti 40289 Lt (45289,19 Lt-5000 Lt = 40289 Lt. Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 71-75), kuriame prašė ieškinį atmesti; nurodė, kad atsakovė, ketindama savo sodyboje įsirengti vandens gręžinį kreipėsi į ieškovą; 2012-05-28 tarp šalių buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad rengdamas sutarties priedą - sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), būsimo gręžinio gylį, t.y. 64 metrai, nustatė ir rekomendavo pats ieškovas, nes gręžinio gyliui atitinkamoje vietovėje nustatyti reikia specialių žinių. Ieškovas nurodė, jog pirmas vandeningas sluoksnis bus rastas maždaug 30-ies metrų gylyje, tačiau šis vanduo nebus tinkamas naudojimui, tuo tarpu daugiau kaip 60 metrų gylyje jau bus geras vanduo, pasak ieškovo vadovo, visur Želvos apylinkėse yra įrengti tokio gylio gręžiniai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pagrindinė veikla yra tokių gręžinių įrengimas, atsakovė pasitikėjo ieškovu. Įvykus nelaimei ieškovo vadovas nurodė, jog tai nenumatyta aplinkybė, todėl įmonės kaltės čia nėra, geologiniuose žemėlapiuose tokių versmių nėra numatyta, nėra ištirta, tačiau geologų nuomone, pataikymas į požeminę upę yra pasitaikantis procesas, kuris, gręžimo metu laikantis visų technologijų, yra valdomas procesas. Atsakovė nesutiko apmokėti ieškovo nurodytos PVM sąskaitos-faktūros, nes ieškovas neatliko visų savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai, taip pat nelikvidavo nekokybiškai atliktų darbų padarinių, kaip tai buvo numatyta sudarytos sutarties 1.3.3 punkte.
Taip pat atsakovė nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos atitinka LR CK 6.644 straipsnyje įtvirtintą rangos sutarties sampratą; ji sudaryta prisijungimo būdu, todėl turi būti aiškinama sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, tai yra atsakovės naudai. Kadangi ieškovo oficialioje interneto svetainėje (www.vilniausgelmes.lt) nurodyta, jog, vandens, geoterminių ir kitos paskirties gręžinių įrengimas bei priežiūra yra pagrindinė ieškovo veikla; taip pat ieškovas užsiima vandens siurblinių įrengimu bei remontu, gręžinių projektų parengimu bei derinimu, daro išvadą, kad ieškovas yra šios srities profesionalas, kuriam turi būti taikomi aukštesni apdairumo ir atidumo standartai. Pažymėjo, kad Sutarties 1.3.1 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga atlikti darbus objekte pagal normatyvinių dokumentų nustatytus reikalavimus ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei. Sutarties 1.3.3 punkte nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja savo sąskaita pašalinti gedimus, atsiradusius dėl nekokybiškai atliktų darbų, atsiradusius garantinio periodo metu ir sutvarkyti teritoriją savo sąskaita. Kadangi požeminė upė išsiliejo dėl ieškovo aplaidžiai ir nekokybiškai atliekamų vandens gręžinio įrengimo darbų, teigia, kad atsakovė neturi pareigos padengti ieškovo neva patirtų nuostolių, kadangi visa rizika, susijusi su gręžinio gręžimu, atitenka rangovui. Sutarties 1.3.5 punkte nurodyta, jog ieškovas darbų atlikimo metu gautus atsakovės nurodymus vykdo tik tada, jeigu šie nurodymai neprieštarauja Sutarties sąlygoms ir normatyviniams dokumentams, todėl daro išvadą, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų reikalavusi gręžti gręžinį giliau kaip 30 metrų, ieškovas susipažinęs su vietovės geologine padėtimi ir būdamas šios srities profesionalas, privalėjo numatyti avarijos galimybę ir atsisakyti tokius reikalavimus vykdyti arba naudoti atitinkamas saugos priemones, kad toks incidentas neįvyktų.
Vadovaudamasi CK 6.212 str. 1 d. bei teismų praktika, nurodė, kad vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad santykių dalyvis aplinkybių negalėjo numatyti ir užkirsti joms kelio, tačiau teigia, kad požeminės upės išsiliejimo faktą buvo galima protingai numanyti, tai yra tinkamai įvertinti vietovės, kurioje gręžiamas gręžinys geologinę aplinką, pasirinkti tinkamą gręžinio gylį, vadovautis geologiniais žemėlapiais, pasirinkti tinkamą technologiją ir kt. Gręžinio pataikymas į požeminę upę yra neretai pasitaikanti situacija, todėl mano, kad negali būti pripažintas nugalima jėga. Požeminės upės išsiliejimas, šiuo konkrečiu atveju, nenugalima jėga galėtų būti pripažintas tik tada, kai tokie reiškiniai būtų nebūdingi atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio išsiliejimo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis.
Pažymėjo, kad ieškinio argumentai, susiję su nenugalimos jėgos aplinkybių įtaka nagrinėjamam ginčui, teisiškai nereikšmingi net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta force majeure įtaka prievolės pasibaigimui. Force majeure aplinkybės kaip lengvinančios skolininko padėtį gali būti reikšmingos dviem aspektais: pirma, jos pabaigia šalių prievolę (CK 6.127 str.); antra, atleidžia skolininką nuo civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.212 str. 1 d.; 6.253 str. 2 d.). Jei dėl force majeure prievolė pasibaigia, taikoma CK 6.127 straipsnio 2 dalis, pagal kurią skolininkas privalo grąžinti kitai šaliai visa tai, ką yra gavęs pagal sutartį. Rangos sutarties atveju, jei dėl force majeure aplinkybių rangovas negali vykdyti rangos objekto perdavimo prievolės užsakovui ir jam tenka atsitiktinė daikto žuvimo ar sugedimo rizika, tai jis privalo grąžinti užsakovui sumokėtas už darbą lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).
Atsiliepimas
Atsakovė ieškovo teiginį, kad jis turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikant Sutarties 8.2 punktą bei CK 6.253 straipsnį, laiko nepagrįstu, prašo atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Išvadą byloje teikianti institucija - LR Aplinkos ministerija pateikė išvadą byloje (b.l. 54-55, 92, 110), kurioje informavo, kad gavusi A. D. ir A. D. atstovų prašymą pateikti rekomendacijas ir išvadas dėl susiklosčiusios situacijos, 2013-06-06 raštu pateikė išvadas dėl susiklosčiusios situacijos. Taip pat informavo, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai apžiūrėjo ir įvertino atsakovės žemės sklype (duomenys neskelbtini) rengto gręžinio pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškinį grindžia šalių sutartiniais santykiais ir pareigomis, bei force majeure aplinkybėmis. Nurodė, kad įsivėlus aritmetinei klaidai ieškinio suma turi būti 42210,23 Lt (minusavus 5000 Lt avansą iš 47210,23 Lt atliktų darbų kainos likviduojant avarijos pasekmes), tačiau atsakovės naudai palaiko ieškinio reikalavimą pagal pareikštą ieškinį 40289 Lt sumai. Nurodė, kad pagal šalių sutartį buvo sutarta įrengti vandens gręžinį atsakovei, ieškovas atliko tik sąmatoje prie sutarties numatytus darbus - tranšėjos kasimo, vamzdžių tiesimo, užkasimo darbus. Paaiškino, kad vandens gręžinio įrengimui reikalingas projektas, kurio atsakovas nepateikė; pagal žodinį susitarimą atsakovo nurodytoje vietoje vykdė ne vandens gręžinio įrengimą, o gręžė gręžinį šildymui; jo gręžimui projekto nereikia.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas dirbo savo rizika, kad reikalavimą ieškovas grindžia iš šalių sutartinių reikalavimų. Atstovas A. D. paaiškino, kad jokio žodinio susitarimo vykdyti kitokius gręžimo darbus, nei buvo sulygta šalių ginčo sutartimi, tarp šalių nebuvo; sutartimi sutarta įrengti vandens gręžinį atsakovei, ką ir darė ieškovas.
Išvadą byloje teikiančios institucijos - LR Aplinkos ministerijos atstovas patvirtino duotą išvadą byloje, nurodydamas, kad ieškovas pas atsakovę įrenginėjo vandens gręžinį be projekto, kuris tokio objekto įrengimui reikalingas; jame yra numatomos hidrogeologinės sąlygos, tačiau faktiškai įrenginėdamas objektą pas atsakovą, ieškovas hidrogeologinių sąlygų neįvertino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2012-05-28 ieškovas UAB „Vilniaus gelmės“ ir atsakovė A. D. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas (UAB „Vilniaus gelmės“) įsipareigojo atlikti sutarties Priede – sąmatoje numatytus darbus (šie du žodžiai į sutartį neįrašyti) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o užsakovas (A. D.) įsipareigojo priimti darbus bei medžiagas ir sumokėti už tai nustatytą pinigų sumą šios sutarties priede numatytomis sąlygomis ir įkainiais (sutarties 1.1 p., 3.3 p.). Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad atliekamų vandens gręžinio įrengimo darbų, medžiagų, įrangos kiekis ir kainos nurodytos sutarties priede. Atliekamų darbų ir medžiagų preliminari kaina - 15987,34 Lt su PVM (sutarties 2.1 p.). Ši suma sutampa su sutarties priede – sąmatoje nurodyta kaina už vandens gręžinio įrengimą (64 m.), vandens tyrimus, registraciją, tranšėjos kasimo, vamzdžių tiesimo, užkasimo, įrangos montavimo, derinimo, bandymo darbų bei medžiagų kaina (b.l. 6-9). Sutarties sudarymo dieną A. D. pagal sutarties 6.1 punktą ieškovui sumokėjo 5000 Lt avansą (b.l. 10).
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pradėjus vykdyti sutartį ir ieškovo darbuotojams pasiekus 60 metrų gylį, į viršų dideliu spaudimu išsiveržė vandens fontanas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012-08-22 rašte nurodyta, jog minėtos tarnybos darbuotojai 2012-08-06 apsilankė įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini), A. D. valdoje), kur gręžimo darbų metu sukelta nevaldoma (avarinė) požeminio vandens ištaka (fontanavimas) per apsauginiais vamzdžiais nesutvirtintas gręžinio žiotis; nurodyta, jog vykstant smarkiam fontanavimui (apie 100-115 m³/h arba 2,8 tūkst.m³/d debitas) išsivystė ir intensyvi mechaninė sufozija (smėlingų, molingų dalelių išplovimas iš požemio); bandant suvaldyti ekstremalią situaciją, pasielgta daugmaž tinkamai; išsiveržęs vanduo vamzdžiais ir iškastais grioviais nuvestas į šalia esantį ežeriuką (b.l. 61-63). Ieškovas, pagrįsdamas aplinkybes, kad šalindamas minėto įvykio padarinius, t.y. suleidęs apsauginius vamzdžius, įrengęs komplektą G.b. siurblinės šulinį, patyrė 47210,23 Lt išlaidų, pateikė 2013-06-19 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą UAB „Vilniaus gelmės“ (akte nurodytų medžiagų kaina – 47210,23 Lt), ilgalaikio turto apskaitos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagų nurašymo aktą (b.l. 24, 67-68). 2013-06-20 ieškovas atsakovei A. D. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą VG Nr. (duomenys neskelbtini) 47210,23 Lt sumai už apsauginius bei vandentiekio vamzdžius, medžiagą grunto tvirtinimui „Antisol“, klijus perėjimą nuo apsauginių vamzdžių, G.b. siurblinės įrengimą ir 2013-06-26 ją išsiuntė atsakovei (b.l. 25-26). Atsakovė 2013-07-01 pranešimu atsisakė apmokėti pateiktą sąskaitą-faktūrą ir nurodė, kad UAB „Vilniaus gelmės“ reikalavimas apmokėti išlaidas yra nepagrįstas ir neteisėtas (b.l. 27).
Ieškovas vandens išsiveržimą laiko nenugalima jėga (force majeure), teigia, jog sutartis ieškovo pareigos šalinti nenugalimos jėgos sukeltus padarinius nenumatė; tačiau ištryškus vandens fontanui, buvo būtina skubiai srovę nukreipti į prie sodybos esantį vandens telkinį, nes priešingu atveju, būtų stipriai išplauta žemė, atsiradę įgriuvos ir atsakovės sodyba būtų nuplauta į vandens telkinį, t.y. šalindamas įvykio padarinius veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. Taigi ieškovas laiko, jog už patirtą žalą (padarinių pašalinimo išlaidas) pagal CK 6.253 str. 1 d., jis nėra atsakingas; šalindamas padarinius veikė atsakovės interesais.
CK 6.253 str. 6 d. numatyta, kad būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ieškinyje minimas įvykis įvyko ieškovui vykdant tarp šalių pasirašytą sutartį. Sutarties 1.3.1 p. rangovas, t.y. UAB „Vilniaus gelmės“ įsipareigojo atlikti darbus objekte pagal normatyvinių dokumentų nustatytus reikalavimus ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-23 įsakymu Nr. 417 patvirtinto Lietuvos aplinkos normatyvinio dokumento „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“ (LAND 4-99) 14 punkte numatyta, kad gręžinio projektas, neatsižvelgiant į gylį ir vandens reikmes, rengiamas visiems gręžiniams (tiek apsirūpinant vandeniu individualiai, tiek skirtų viešajam vandens tiekimui). Pagal šio dokumento 17 punktą, kai naujas (nauji) gręžinys (gręžiniai) įrengiami aprūpinti geriamuoju vandeniu ar vandens šilumine energija esamus ūkio objektus, individualius sklypus, sodininkų bendrijas, projektas derinamas savivaldybės padalinyje, esant teritorinio visuomenės sveikatos priežiūros centro suderinimui. Suderintas gręžinio projektas yra leidimas gręžiniui įrengti (19 punktas). Gręžinių gręžimo būdas, technologija ir konstrukcija parenkami priklausomai nuo geologinių-hidrogeologinių sąlygų, gręžinio paskirties bei gylio (25 punktas).
Bylos šalys neneigia aplinkybių, jog gręžinio projektas nebuvo parengtas. Teismo posėdžio metu ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šalių žodiniu susitarimu buvo atliekami tik tie gręžimo darbai, kuriems projekto nereikia, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais; priešingai ieškovas ieškinyje nurodė, jog vykdė būtent sutartyje numatytus, t.y. vandens gręžinio įrengimo, darbus.
Aukščiau minėtame Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012-08-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), tarnyba pateikė išvadą, kad projektuojant (įrengiant gręžinį) nesilaikyta reikiamos technologijos, buvo netinkamai izoliuojami vandeningieji sluoksniai, dėl kurių pažeidimo ir įvyko spūdinio (artezinio) vandens nekontroliuojamas išsiveržimas, kurį sustabdyti yra sunkus uždavinys. (...) Tokius hidrogeologinius įvykius realiai prognozuoti prieš laiką visuomet yra sunku, todėl darbai privalo būti vykdomi apdairiai. Gręžiniai upių zonose projektuojami ir įrengiami numatant nukreipiamąją ir net kelias apsauginių vamzdžių kolonas, kas susidarius avarinei situacijai (įvykus staigiam fontanavimui) leidžia lengviau reguliuoti bei kontroliuoti vandens nutekėjimą per izoliuotas gręžinio žiotis. Pažymėtina, kad cituojamas raštas surašytas tarnybai neturint duomenų apie gręžinio projektinę – techninę dokumentaciją, konkretų įrenginėto gręžinio geologinį pjūvį ir kt.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos papildomoje 2014-02-07 išvadoje teismui savo kompetencijos ribose nurodė, jog jų manymu, UAB „Vilniaus gelmės“ grubiai pažeidė Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „Gręžinių vandeniui tiekti ir šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka, LAND 4-99“ reikalavimus neįvertindama sudėtingos hidrogeologinės situacijos Siesarties slėnyje (intensyvi požeminio vandens ištakos sritis), gręždama vandens gręžinį be reikalaujamų techninių (projektinių) dokumentų, gręžimą vykdė neapdairiai (nenaudojo nukreipiamųjų ir apsauginių vamzdžių, pasunkinto gręžimo skiedinio ir pan.). Buvo netinkamai izoliuojami vandeningieji sluoksniai, dėl kurių pažeidimo ir įvyko spūdinio (artezinio) vandens nekontroliuojamas išsiveržimas, kurį sustabdyti iš atviros gręžskylės (be apsauginių vamzdžių kolonos) yra komplikuotas uždavinys (b.l. 110).
Ieškovo interneto svetainėje ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog vandens, geoterminių ir kitos paskirties gręžinių įrengimas bei priežiūra yra pagrindinė ieškovo UAB „Vilniaus gelmės“ veikla; taip pat ieškovas užsiima vandens siurblinių įrengimu bei remontu, gręžinių projektų parengimu bei derinimu (b.l. 76). Taigi ieškovas yra šios srities profesionalas, kuriam turi būti taikomi aukštesni apdairumo ir atidumo standartai. Jis vykdė sutartinius įsipareigojimus nesant privalomo projekto, kuriame, kaip teismo posėdyje nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovas, yra numatomos hidrogeologinės sąlygos. Be to, Lietuvos geologijos tarnyba 2012-08-22 rašto aprašomojoje rašto dalyje nurodė, kad atvykus į įvykio vietą iškart matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimavietė įsikūrusi labai sudėtingame reljefe bei galimos potencialios hidrogeologinės rizikos zonoje. Kaip nurodyta išvadoje, ieškovas neįvertino sudėtingos hidrogeologinės situacijos Siesarties slėnyje, gręžimą vykdė nenaudodama nukreipiamųjų ir apsauginių vamzdžių, pasunkinto gręžimo skiedinio, netinkamai izoliavo vandeninguosius sluoksnius, dėl kurių pažeidimo ir įvyko spūdinio vandens nekontroliuojamas išsiveržimas. Pažymėtina ir tai, kad sutarties 1.3.5 p. rangovas įsipareigojo darbų atlikimo metu gautus užsakovo nurodymus vykdyti, jeigu šie nurodymai neprieštarauja sutarties sąlygoms ir normatyviniams dokumentams. Akivaizdu, jog būdamas savo srities profesionalas, ieškovas turėjo žinoti teisės aktų reikalavimus atliekamiems darbams, ir negali remtis aplinkybėmis, jog vykdydamas gręžinio įrengimo darbus vadovavosi užsakovo nurodymais.
CK 6.253 str. 2 d. numato, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis). Aukščiau paminėti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas aplinkybių, t.y. vandens išsiveržimo, negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti ar išvengti, jei būtų laikęsis sutarties, normatyvinių dokumentų bei apdairumo reikalavimų, todėl šios aplinkybės nelaikytinos nenugalima jėga (force majeure).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovas patyrė žalą (išlaidas už vandens išsiveržimo padarinių pašalinimą) dėl savo paties veiksmų, t.y. dėl netinkamai įrengiamo vandens gręžinio, todėl reikalavimas minėtas išlaidas priteisti iš atsakovės A. D. yra nepagrįstas, ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Atmetus ieškinį, iš ieškovo UAB „Vilniaus gelmės“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1210 Lt už advokato pagalbą (b.l. 124-125) atsakovei A. D., taip pat 17,48 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus gelmės“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus gelmės“ 17,48 Lt (septyniolika litų 48 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.