- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- A6.-556-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00033-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pažeidėjas
- T. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S., jo atstovei advokato padėjėjai R. S.,
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. S., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, turėdamas galimybę įsiskolinimą mažinti, jo nemažino. O atsiskaitinėjo su kitais Bendrovės kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidė VMI prie FM teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
VMI prie FM pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 24 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 79 576,37 Eur. Pagal VMI prie FM ir Bendrovės vadovo pareiškimus, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 25 d. VMI prie FM gavusi (duomenys neskelbtini) banko pateiktus duomenis nustatė, kad Bendrovės sąskaitoje buvo vykdomas piniginių lėšų judėjimas nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d., vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM. Taigi T. S., nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas apie Bendrovės turtinę padėtį, t. y., žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ((duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, T. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškimu nesutinka, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Statybos darbai, saulės elektrinės, remonto darbai ir kt. Kaip vadovas žinojo, kaip vykdomi atsiskaitymai. Į atsiskaitymų eiliškumą įsigilinęs nebuvo. Pasikreipė į VMI dėl įmokų išdėstymo, nes buvo sudėtinga situacija rinkoje. VMI buvo geranoriška ir mokėjimus išdėstė. Po to sąskaitą įšaldė ir visi mokėjimai sustojo, įmonės veikla paralyžiuota. Atsiskaitymai su kitomis įmonėmis vyko tuo metu, kai VMI išdėstė skolos mokėjimą dalimis. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nesuvokė, kad įmonė nemoki. Mokėjimus vykdė klientams, nes buvo įsipareigojimai. Atsiskaitinėjo ir su SODRA. Nemokumo problema atsirado per karantiną.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja R. S. teismo posėdžio metu parodė, jog pareiškimas yra nepagrįstas. Nėra T. S. tyčios, o būtent tiesioginės tyčios. VMI viską įvertino tik formaliai. T. S. pateikė prašymą išdėstyti nepriemoką ir ji buvo išdėstyta. Nėra įrodyta, jog padarytas pažeidimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja VMI prie FM kartu su pareiškimu pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais bei nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).
Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai, negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (past. – šiuo metu Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymas), nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020 ir kt.).
Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).
Kaip nustatyta byloje pateiktais dokumentais, 2024 m. balandžio 24 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 79 576,37 Eur. Ji susidarė nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d., pagal pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. VMI prie FM 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)327-54206 atidėti ir išdėstyto mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau duomenų apie sudarytą mokestinės paskolos sutartį duomenų nėra. Taigi, aktualiu laikotarpiu įmonės mokestinei nepriemokai didėjant, įmonė nebeturėjo tokio piniginių lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl įmokos VMI prie FM toliau nebuvo mokamos, tačiau buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams. Finansinius Bendrovės sunkumus laikotarpiu, kai buvo atliekami mokėjimai žemesnės nei VMI eilės kreditoriams (t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn.) patvirtina Bendrovės mokestinės nepriemokos balansai, iš kurių matyti, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, turėjo pradelstus mokestinius įsipareigojimus VMI. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo ilgalaikė ir nuolatinė, Bendrovė netinkamai vykdė sutartines prievoles, t. y. Bendrovės finansinė padėtis aptariamu laikotarpiu buvo sunki, tačiau Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini) (iš VMI prie FM pateiktos lentelės matyti Bendrovės kitiems nei VMI kreditoriams pervestos sumos, esant nustatytiems Bendrovės mokestinės nepriemokos dydžiams). Vertinant aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, minėtais byloje esančiais duomenimis nustatyta sąlygų visuma atliktus mokėjimus kreditoriams pripažinti kaip pažeidžiančius CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, t. y. T. S. kaip įmonės vadovas aktualiu atsiskaitymų metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei atliko mokėjimus pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų (duomenys neskelbtini) banko išrašų matyti, jog Bendrovė savarankiškai yra atlikus kelis pavedimus VMI prie FM t. y. 2023 m. rugsėjo 21 d. – 13,88 Eur, 2024 m. sausio 1 d. – 308,58 Eur, 2023 m. lapkričio 10 d. – 33,23 Eur, 2023 m. lapkričio 10 d. – 1 330 Eur, 2023 m. lapkričio 10 d. – 1 615,57 Eur, 2023 m. lapkričio 10 d. – 3 946,46 Eur, 2024 m. sausio 31 d. – 266,68 Eur. Taigi bendrai šiuo laikotarpiu Bendrovė VMI prie FM pervedė 7 247, 72 Eur, kai tuo metu Bendrovės įsiskolinimas buvo 79 576,37 Eur. Kaip matyti iš pavedimų, jie nebuvo vykdomi periodiškai, skola buvo mažinama minimaliai, tačiau tuo pat metu Bendrovė atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, bei vadovas išsimokėjo atlyginimą sau pačiam.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020) arba kai sąmoningai nepateikia pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi, nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės yra nustatytos. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama T. S. nurodė, kad Bendrovė vykdė veiklą, dalimis mokėjo mokestinę nepriemoką, tačiau nustatyti objektyvūs bylos duomenys rodo ANK 120 straipsnio 1 dalies kontekste jį veikus tyčia – T. S. kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI prie FM ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI prie FM, nors teikė prašymą dėl nepriemokos išdėstymo, tačiau duomenų apie sudarytą sutartį nėra, periodinių mokėjimų neatliko, atsiskaitė su kitais kreditoriais, bei vadovas išsimokėjo atlyginimą sau. Be kita ko, įstatymų reikalavimų neatitinkančio prievolių vykdymo motyvai ir tikslai nešalina kaltės ir atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Taigi, darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes T. S. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus tai, kad T. S. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jam skirtina minimali bausmė, numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.
Kaip minėta, aplinkybė, kad T. S. iš dalies vykdė prievoles VMI prie FM, galimai siekdama Bendrovės veiklos tęstinumo, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, t. y. siekdama išsaugoti Bendrovę, nešalina jos atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai taip pat nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos individualizuojant nuobaudos dydį, t. y. paskiriant minimalią sankcijoje pagal aptariamą straipsnį numatytą baudą – 1 400 Eur, kuri nustatyta nepažeidžiant administracinės nuobaudos, baudos dydžio nustatymo tvarkos reikalavimų (ANK 34 straipsnis), t. y. administracinės nuobaudos dydis parinktas atsižvelgiant į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas minėtas aplinkybes, paskirta nuobauda yra adekvati, proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.