Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1805-524/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-29Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
e2A-1805-524/2017
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00414-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
T. B.
Išvadą teikia
Kretingos rajono savivaldybės VTAS
Civilinė byla Nr. e2A-1805-524/2017(Proceso Nr. 2-25-3-00414-2017-1)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.1.7.11.; 3.3.1.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui T. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiams vaikams, teismo išlaidų priteisimo ir atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei D. R. ir institucijai teikiančiai išvadą Kretingos rajono savivaldybės VTAS dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikai tvarkos nustatymo ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-08-11 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

ieškovė pateikė ieškinį Kretingos rajono apylinkės teismui, jame nurodė, kad nutraukiant santuoką su atsakovu, 2015-03-25 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, o atsakovas T. B. įsipareigojo nepilnamečių vaikų – E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti kiekvienam po 75,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Šiai dienai atsakovas faktiškai moka kiekvienam vaikui po 100,00 Eur išlaikymą. Nuo santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo dienos praėjo beveik dveji metai, per šį laikotarpį padidėjo augančių nepilnamečių vaikų poreikiai. Taip pat nurodė, kad sūnui J. B. yra diagnozuotas kompleksinis sutrikimas, tai yra kalbos sutrikimas (nežymus kalbos neišsivystymas) bei dėmesio ir aktyvumo sutrikimas. Vaikui reikalingi vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai. Dėl šių priežasčių, užtikrinant vaiko visapusišką vystymąsi, reikalinga samdyti korepetitorius (specialiuosius pedagogus) bei reguliariai lankytis pas logopedą, kas vienareikšmiškai sąlygoja papildomas išlaidas, kurių ieškovė šiai dienai neturi. Be to J. B. yra diagnozuota trombocitopenija, o tai sąlygoja nepakankamą imuninę sistemą. Vaikas dažnai serga ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, gydomas ambulatoriškai ir stacionare. Vaikui reikalingi medikamentai, maisto papildai imuninei sistemai stiprinti. J. B. turi ir regėjimo problemų, jam reikalingi skaitymo ir rašymo akiniai, dėl kintančio regėjimo, reikalinga dažnai keisti akinių stiklus. Sveikatos problemų turi ir dukra E. B.. Jai yra nustatytas recidyvuojantis viršutinių ir apatinių takų uždegimas, alerginis dermatitas. E. B. nuolat kartojasi viršutinių ir apatinių kvėpavimo ligų uždegimai. Mergaitė serga daugiau nei 4 kartus per metus. Jai taip pat reikalinga stiprinti imuninę sistemą ir pirkti papildomai vitaminus bei reguliuoti mitybą perkant tik ekologiškus maisto produktus. Vienam vaikui per mėnesi vidutiniškai reikia skirti 150,00 Eur (po 5,00 Eur dienai) maistui, vaistams abiem vaikams ieškovė išleidžia po 50,00 Eur per mėnesį, būstui ir komunaliniams mokesčiais reikia skirti apie 50,00 Eur, transporto išlaidos siekia iki 20,00 Eur (reikalinga vykti pas gydytojus, esant blogam orui vaikai vežami į mokyklą), telefono pokalbiams ieškovė duodą vaikams po 5,00 Eur, higienos reikmėms reikia skirti apie 30,00 Eur, o aprangai bei avalynei po 50,00 Eur per mėnesį, mokymosi priemonėms (pratybų sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, įvairioms mokyklos rinkliavoms) ir būreliams - 50,00 Eur, taip pat ieškovė vaikams duoda po 2,00 Eur dienpinigių, kuriuos vaikai išleidžia savo nuožiūra, kas sudaro 40,00 Eur per mėnesį, o laisvalaikiui (mokyklos ekskursijoms, mokykloje organizuojamiems renginiams, išvykoms, kino teatrui, kitoms vaikiškoms pramogoms) reikia iki 30,00 Eur per mėnesį. Taigi vieno vaiko poreikių tekinimui ieškovei reikalinga apie 500,00 Eur suma. Ieškovė su šeima gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė yra motinystės atostogose, todėl jos pajamos minimalios. Prašė pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš T. B. nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur dydžio išlaikymą.Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad neturi galimybės teikti tokio išlaikymo dydžio, kurio reikalauja ieškovė. Pažymėjo, kad atsakovas esant atsakovo tėvų pagalbai skiria vaikams papildomų lėšų, kai vaikai atvyksta pabūti pas jį. Nežiūrint į tai, kad moka periodines išmokas po 100,00 Eur, vaikams papildomai perka rūbus, avalynę. Taip pat buvo nupirkti dviračiai, abiem vaikams mobilieji telefonai. Atsakovas mano, kad jis galėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, užtikrinti jų interesus, poreikius, todėl galėtų būti pakeista nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ją nustatant su atsakovu. Prašė ieškinį atmesti.Atsakovas teismui pateikė priešieškinį. Prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu T. B. jo gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį, iki vaikų pilnametystės. Nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais pagal pateiktą tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė tik nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, t.y. nustatyti, kad atsakovas T. B. su nepilnamečiais vaikais bendrauja porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. Pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą Kretingos mieste; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai bendrauja po 1 savaitę per jų rudens, pavasario, žiemos atostogas, bei 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per šventines dienas sekančia tvarka: neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val., neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val., kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., kiekvienų metų sausio 8 d. nuo 10 val. iki sausio 9 d. 19 val., neporiniais metais spalio 19 d. nuo 18 val. iki 21 val.Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 190,00 Eur kas mėnesį.Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui po 125,00 Eur kas mėnesį. Patikslino kai kuriuos bendravimo tvarkos punktus, t.y. 1) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val. Pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą Kretingos mieste, 2) atsakovas su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai bendrauja po 1 savaitę per jų rudens, pavasario, žiemos atostogas, bei 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, 3) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per šventines dienas sekančia tvarka: neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val., neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val., kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val. Prašė tenkinti patikslintą priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-08-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimą dalį dėl išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų – dukters E. B. ir sūnaus J. B. išlaikymui kiekvienam po 125,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. 2017-03-20) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę. Be to, teismas nusprendė priteisti iš atsakovo 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Taip pat teismas nusprendė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką: 1) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val. Pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą Kretingos mieste, 2) atsakovas su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai bendrauja po 1 savaitę per jų rudens, pavasario, žiemos atostogas, bei 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, 3) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per šventines dienas sekančia tvarka: neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val., neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val., kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val. Taipogi teismas nusprendė priteisti iš atsakovo 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. R. naudai, iš ieškovės 431,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Nusprendė 2017-03-22 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeistas 2017-06-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.Teismas nustatė, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, iki tol jos gaunamas pajamos sudarė apie 300,00 Eur darbo užmokestis, ji asmeninės nuosavybės teise turi įregistruotą žemės sklypą su statiniais, esančius Linų g. 12, Kretingsodžio k., Kretingos sen., Kretingos r. sav, šiuo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir sugyventiniu gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute, kurio išlaikymui, kaip nurodo, kas mėnesį vidutiniškai privalo skirti kiekvieno nepilnamečio vaiko atžvilgiu po 50,00 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba J. B. žemės ūkyje, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 380,00 Eur. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, jog atsakovo vardu įregistruotų jam nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų nėra. Iš VĮ Regitra pažymos nustatyta, jog atsakovo vardu įregistruotas automobilis.Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog vaikams augant natūraliai padidėjo jų bendrieji poreikiai, todėl sprendė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą. Įvertinęs vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, šalių darbingą amžių (nė vienam nenustatytas neįgalumas), šalių pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaikų poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikams ugdyti savo pomėgius, teismas sprendė, kad pakankamas išlaikymas vaikams – kiekvienam po 125,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.Teismas nustatęs, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra: ieškovė sutinka su atsakovo patikslintame priešieškinyje išdėstyta minėta tvarka, todėl sprendė, kad atsakovo patikslintas priešieškinys pagrįstas visiškai, yra pagrindas jį tenkinti.Spręsdamas dėl bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas įvertino aplinkybę, kad šalių atstovų – advokatų, darbo ir laiko sąnaudos rengiant procesinius dokumentus nebuvo didelės, pati byla yra paprasta, nesudėtinga, o sprendžiamas teisinis klausimas nėra naujas, pasitaikantis dažnai, ypač advokatų veikloje, todėl šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 500 Eur iki 400 Eur ir atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-08-11 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. B. ir E. B. pakeitimo ir padidinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 190,00 EUR dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-08-11 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kitas teismo sprendimo dalis prašo palikti nepakeistas. Be to, prašo priteisti iš atsakovo visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė sutinka su teismo išvadomis, jog nepilnamečių vaikų poreikiai yra padidėję, todėl yra pagrindas pakeisti vaikams priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį, tačiau nesutinka su teismo nustatyta išlaikymo suma. Mano, kad teismo priteista iš atsakovo išlaikymo suma po 125,00 Eur nėra pakankama užtikrinti net minimalius vaikų poreikius, nes jeigu apeliantė prisidėtų tokia pačia suma, tokios sumos užtektų tik nepilnamečių vaikų maistui. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, iš esmės nenurodė jokių teisinių argumentų, leidžiančių iš atsakovo priteisti ženkliai mažesnę išlaikymo sumą nei teismo sprendime konstatuota minimalius vaikų poreikius atitinkanti išlaikymo suma. Teismo sprendimu didžioji dalis išlaikymo pareigos perkeliama apeliantei, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dėl ko yra keistinas, nustatant išlaikymo dydį, kuris bent minimaliai atitiktų vaikų poreikius, tai yra 190 Eur per mėnesį, juolab, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas bei į tai, kad jis yra sveikas ir darbingas, turintis galimybę pasirūpinti pajamomis papildomai, o ne dirbti už minimalų darbo užmokestį, toks išlaikymo dydis nepažeistų atsakovo interesų, o leistų užtikrinti visokeriopą apeliantės ir atsakovo bendrų vaikų vystymąsi. Palaiko poziciją, išdėstytą ieškinyje dėl vaikų poreikių ir šiems poreikiams reikalingų išlaidų dydžio. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje, neatsižvelgė į CPK reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, dėl ko iš apeliantės nepagrįstai buvo priteista didesnė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstos atsakovo bylinėjimosi išlaidos gali būti pripažintos tik išlaidos susipažinimui su ieškiniu ir konsultacija, atskirojo skundo parengimas, atsiliepimo parengimas, konsultacija ir pateikimas teismui, kas pagal pateiktą detalizuotą pažymą sudaro 300,00 Eur ir šios bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad niekuomet nevengė materialiai išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, būtinieji ginčo šalių sūnaus bei dukters poreikiai visada buvo tenkinami maksimaliai, kiek tik leido tėvo finansinės galimybės ir kiek buvo būtina vaikų poreikiams patenkinti. Duomenų, kad atsakovas kokiu nors būdu vengtų išlaikyti savo sūnų bei dukterį, tariamai slėptų savo finansinę padėtį, tuo siekdamas siektų išsisukti nuo prievolės vaikams vykdymo, kaip tai nepagrįstai siekia įrodyti ieškovė, byloje nėra ir negali būti. Mano, kad nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti, jog atsakovas savo vaikų išlaikymui skirtų po 190 Eur, iš viso 380 Eur per mėnesį, apeliantė neturi. Teigia, kad nepilnamečių vaikų poreikiai neviršija 250 Eur per mėnesį, neigia dalį nurodytų išlaidų pagrįstumą. Pažymi, kad neturi galimybės gauti didesnių pajamų, nepatirdamas dar didesnių išlaidų. Be to, negali dirbti sunkaus fizinio darbo dėl sveikatos problemų susijusių su stuburu. Atsakovas savo nepilnamečiams vaikams objektyviai negali skirti ieškiniu reikalaujamos sumos, t.y., tokiu atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, atsakovui apskritai nebeliktų lėšų pragyvenimui, kas iš esmės pažeistų atsakovo teises. Pažymi, kad ieškovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Teigia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos ir teisėtos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, susijusių su išlaikymo dydžio vaikams priteisimu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu įrodinėjo būtent 190 Eur dydžio išlaikymą, būtiną abiem vaikams. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad būtent minėto dydžio išlaikymas užtikrins vaikų padidėjusius poreikius.Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. minėtą kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikų išlaikymui kiekvienam kas mėnesį pakankama 150 Eur dydžio suma yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jų visuma.Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalių turtinės padėtys yra panašios. Nei viena iš šalių, teigdamos apie priešingos šalies pajamų slėpimą, šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, remiasi išimtinai byloje pateiktais įrodymais. Kadangi minėti įrodymai aiškiai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, todėl spręsti, kad kuri nors iš šalių gali prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nėra jokio teisinio pagrindo.Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodė atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, jei ieškinys būtų patenkintas visiškai, atsakovui apskritai nebeliktų lėšų pragyvenimui, kas iš esmės pažeistų atsakovo teises. Dėl to, sprendžiant dėl vaikų poreikiams tenkinti būtino išlaikymo dydžio, teismas turi vertinti ne tik minėtus vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybę šiuos poreikius tenkinti. Dėl to, būtina vertinti tokius vaikų poreikius, kurie yra neabejotinai būtini ir negali būti paneigti šalių turtine padėtimi.Ieškovė nurodė, jog vaikų maistui kas mėnesį reikia skirti po 150,00 Eur, vaistams po – 50,00 Eur, higienos reikmėms – ne mažiau nei 30,00 Eur, transporto išlaidoms po – 20,00 Eur, aprangai, avalynei po – 50,00 Eur, mokymosi priemonėms ir būreliams po – 50,00 Eur, laisvalaikiui po – 30,00 Eur, telefono pokalbiams po – 5,00 Eur, dienpinigiai po – 2,00 Eur. Taigi kas mėnesi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas preliminarias išlaidas, nepilnamečių vaikų išlaikymui reikia kiekvienam apie 500,00 Eur. Su tokia ieškovės pozicija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesutiko pagrįstai. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai koreliuoja su bendrais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, todėl, vertinant minėtas vaikų išlaikymui būtinas išlaidas, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tėvų galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus abiejų šalių galimybes teikti išlaikymą vaikams, spręstina, kad šalių trečdalio gaunamų pajamų skyrimas (380/3=126,66) vaikų ir savo poreikių tenkimui atitinka aukščiau minėtus principus, užtikrina vaikų ir jų tėvų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Dėl to, spręstina kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš atsakovo šalių vaikams priteisė po 125 Eur kiekvienam vaikui, paliekant iš esmės tokio paties dydžio sumą atsakovo pragyvenimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstos atsakovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme gali būti pripažintos tik išlaidos susipažinimui su ieškiniu ir konsultacija, atskirojo skundo parengimas, atsiliepimo parengimas, konsultacija ir pateikimas teismui, kas pagal pateiktą detalizuotą pažymą sudaro 300,00 Eur ir šios bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Su tokia apeliantės poziciją apeliacinės instancijos teismas nesutinka.CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, byloje nustatant, kiek procentų ieškinio reikalavimų yra patenkinama, atsižvelgiama į visus – tiek turtinius, tiek neturtinius, reikalavimus, taip pat, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vertinama, ar reikalavimas yra pagrindinis ar išvestinis.Apeliantės teigimu, išlaidos už priešieškinio parengimą negali būti priteistos, nes minėto reikalavimo atsakovas atsisakė, patikslinęs priešieškinį pateikė visiškai kitą reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas pateikė du procesinius dokumentus – priešieškinį ir patikslintą priešieškinį. Kaip teisingai nurodė pati apeliantė, atsakovas neprašė atlyginti išlaidų už patikslintą priešieškinį, nors tokią teisę atsakovas turėjo. Taigi, manytina, kad įrodymų apie išlaidas tik už vieno iš dviejų parengto procesinio dokumento parengimą pateikimas ir šių įrodymų vertinimas, skirstant bylinėjimosi išlaidas, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas abiejų šalių patirtas išlaidas sumažino 100 Eur suma. Atsakovas, gavęs ieškinį, privalėjo pateikti savo poziciją dėl jam pareikštų reikalavimų, jis ją išreiškė, pasinaudodamas teisine pagalba. Pažymėtina, kad atsakovas patyrė išlaidas išimtinai dėl to, kad ieškovė jam pareiškė reikalavimus. Aplinkybė, kad atsakovas savo poziciją keitė, neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo už konkretaus dokumento parengimą. Minėta aplinkybė turi reikšmės, sprendžiant dėl to, kiek jo naudai priimtas procesinis sprendimas. Dėl to, apeliantės argumentai dėl atsakovo patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme mažinimo atmestini, kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-08-11 sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, spręstina, kad byla apeliacinės instancijos teisme išspręsta atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 2 d.).Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bet įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė, atsakovas nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo priteisti minėtų išlaidų iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą

Kolegijos teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis