- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2-856-1067/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08026-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
- Atsakovas
- SIA „Pandi Balt“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei SIA „Pandi Balt“ atstovybei dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Tryg Forsikring A.S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 924,08 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti atsakovą priteistas sumas pervesti į akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ atsiskaitomąją sąskaitą. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 18 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės Mercedes Benz, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadino transporto priemonę Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio atsakingu buvo pripažintas transporto priemonės Mercedes Benz vairuotojas, kuris savo atsakomybę pripažino eismo įvykio deklaracijoje. Transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdrausta Norvegijos draudimo bendrovėje Tryg Forsikring A.S., kurios korespondentu Lietuvoje yra SIA ,,Pandi Balt“ atstovybė. Įvykio metu transporto priemonė Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ pagal transporto priemonių savanoriškojo (kasko) draudimo sutartį. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi draudimo taisyklėmis, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 1 848,17 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodama įvykio metu padarytą turtinę žalą transporto priemonei Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę. Ieškovė kreipėsi į eismo įvykio kaltininko draudiką SIA ,,Pandi Balt“ atstovybę dėl žalos atlyginimo, taip pat atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, ieškovė išsiuntė pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau atsakovė atlygino tik dalį sumos 924,09 Eur, tuo tarpu 924,08 Eur liko neatlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti suma sudaro 924,08 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė veikia kaip draudimo bendrovės Tryg Forsikring A.S. korespondentė Lietuvoje. Norvegų draudimo bendrovė Tryg Forsikring A.S. apdraudė automobilio Mecedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo civilinę atsakomybę. Atsakovė patvirtina, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pateikė atsakovei regreso reikalavimą, atsakovė taip pat nurodo, jog tarp šalių ginčo dėl žalos dydžio nustatymo nebuvo, tuo tarpu ginčas kyla dėl vairuotojų atsakomybės įvykio metu nustatymo. Atsakovė nurodo, kad SIA „Pandi Balt“ atstovybė siekdama objektyviai nustatyti vairuotojo kaltę pasitelkė eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertą E. I. 2020 m. liepos 13 d. ekspertas pateikė konsultaciją, kurioje paaiškino, jog atliekant analizę ekspertas rėmėsi eismo įvykio deklaracija, automobilio Nissan Qashqai sugadinimų nuotraukomis, nuotraukomis iš eismo įvykio vietos po automobilių susidūrimo, filmuotu vaizdo įrašu iš automobilyje Mercedes Benz sumontuoto vaizdo registratoriaus. Išanalizavęs duomenis savo išvadoje – konsultacijoje, ekspertas nurodė, jog techniniu požiūriu Mercedes Benz vairuotojas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu eismo įvykio kilimu, kadangi Mercedes Benz vairuotojas važiavo tiesiai ir kirto sankryžą juosta, iš kurios buvo galima sukti tik dešinėn. Ekspertas taip pat nurodė, kad iš automobilio Nissan Qashqai sugadinimų ir pėdsakų išsidėstymo bei pobūdžio galima spręsti, jog pirminio kontakto metu vairuotojas galėjo matyti dešiniau jo esantį Mercedes Benz bei pristabdyti. Vietoj to Nissan Qashqai greitis buvo didesnis nei Mercedes Benz automobilio. Matydamas kliūtį iš dešinės Nissan Qashqai vairuotojas privalėjo pristabdyti ir išvengti susidūrimo (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 128 punktas). Todėl techniniu požiūriu Nissan Qashqai vairuotojas buvo priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu. Ekspertas konsultacijoje taip pat atkreipė dėmesį, kad dar prieš įvykstant susidūrimui Nissan Qashqai vairuotojas artėjant prie susidūrimo vietos būdamas nedideliu atstumu prieš automobilį Mercedes Benz ėmė rikiuotis į pastarojo eismo juostą nerodydamas posūkio signalo, kaip yra numatyta KET 82.2. punkte ir iškart po to Nissan Qashqai vairuotojas pradėjo intensyviai stabdyti, nors priešais jį jokių kliūčių nebuvo (KET 135.4 punktas). Dėl to Mercedes Benz vairuotojas negalėjo tęsti judėjimo numatyta trajektorija ir buvo priverstas persirikiuoti į kitą juostą, kuri nebuvo skirta judėti per sankryžą tiesiai. Vadovaujantis šia eksperto konsultacija, atsakovė sprendė, kad ieškovės apraustojo automobilio vairuotojas pažeidė keletą KET taisyklių (nestabdė matydamas kliūtį iš dešinės, o kaip tik didino greitį ir lenkė nerodydamas posūkio, aplenkęs staigiai stabdė, nors nebuvo priekyje kliūties) dėl to laikytina, jog jis veikė kaltai priversdamas Mercedes Benz vairuotoją pasitraukti į netinkamą juostą važiavimui per sankryžą bei pažeisdamas KET taisykles, kurios turėjo priežastinį ryšį su žalos kilimu. Remiantis tuo SIA „Pandi Balt“ atstovybė taikė 50/50 principą dėl atsakomybės ir atlygino ieškovei pusę žalos. Atsakovės vertinimu, ieškovė nustatydama vairuotojų atsakomybę remiasi tik formalia eismo įvykio deklaracija, kadangi Mercedes Benz vairuotojas pasirašė ties skiltimi, kurioje yra nurodyta, kad kaltė pripažįstama, tačiau toks vertinimas prieštarauja nusistovėjusiai praktikai. Atsakovės teigimu, vien parašas įvykio deklaracijoje nėra pakankamas pagrindas pripažinti kaltę ir taikyti atsakomybę, kai yra įrodymų apie kitas šio įvykio aplinkybes. Atsakovė prašo vadovautis nustatytomis aplinkybėmis bei įvertinti nukentėjusio asmens neatsargumo įtaką žalos atsiradimui, remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ir atmesti ieškovės ieškinį.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Tryg Forsikring A.S. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžius informuotas tinkamai, teismo posėdžiuose nedalyvavo. 2021 m. spalio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, jog buvo tinkamai informuotas apie bylos eigą ir atsakovės ketinimą pritaikyti padalytą atsakomybę (50 / 50) dėl to, kad atsakovės paskirtas nepriklausomas technikos specialistas priėjo prie išvados, kad abu įvykio dalyviai pažeidė Lietuvos kelių eismo taisykles ir 2 (Nissan Qashqai) transporto priemonė galėjo išvengti įvykio, bet ne tik kad nesiėmė atitinkamų veiksmų jo išvengti, bet ir išprovokavo susidūrimą su draustąja transporto priemone (Mercedes Benz) savo veiksmais iš karto prieš įvykį. Remiantis turima informacija trečiasis asmuo sutiko su atsakovės priimtu sprendimu ir palaiko atsakovės poziciją.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Pažymėjo, jog dėl Nissan Qashqai vairuotojo veiksmų šiam aplenkus Mercedes Benz automobilį ir staigiai prieš jį pristabdžius eismo įvykis neįvyko, vairuotojas važiavo tiesiai savo eismo juosta ir nesitikėjo tokių Mercedes Benz vairuotojo veiksmų. Eismo įvykis kilo dėl Mercedes Benz vairuotojo priimtų sprendimų šiam pažeidžiant kelių eismo taisykles, todėl mano, jog atsakovė privalo atlyginti visą sumą išmokėtos draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, jog vaizdo registratoriaus įrašas aiškiai parodo, jog dėl eismo įvykio atsakingi abiejų transporto priemonių vairuotojai. Nissan Qashqai vairuotojui staigiai pristabdžius automobilį prieš pat Mercedes Benz, šio vairuotojui neliko kito pasirinkimo siekiant išvengti susidūrimo, kaip tik persirikiuoti į juostą dešinėje. Toks Nissan Qashqai vairavimas laikytinas chuliganišku ir vien dėl to Mercedes Benz vairuotojui pakeitus juostą, bet siekiant važiuoti tiesiai įvyko eismo įvykis. Atkreipė dėmesį, jog ieškovo pateikta V. M. eksperto išvada visiškai neanalizavo Nissan Qashqai vairuotojo veiksmų iki sankryžos kirtimo, mano, jog ekspertas gali būti šališkas, nes turi daug užsakymų iš ieškovės, be to, byloje nebuvo skirta ekspertizė, eksperto išvada turi būti vertintina kaip konsultacija. Pažymėjo, jog ginčo tarp šalių dėl žalos dydžio paskaičiavimo nėra, tačiau jų ekspertas dar iki ieškovei kreipiantis į teismą vertino abiejų vairuotojų veiksmus, nustatė abiejų vairuotojų atsakomybę, todėl atsakovė pagrįstai sutiko atlyginti tik pusę reikalaujamos sumos. Nesutinkant atlyginti likusią draudimo išmokos sumą, prašo teismo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Eismo įvykio deklaracijos duomenys patvirtina, jog 2020 m. balandžio 18 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su transporto priemone Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės Mercedes Benz vairuotojas pasirašė eismo įvykio deklaraciją, patvirtindamas, kad yra atsakingas už kilusią žalą eismo įvykio metu. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pažymos Nr. S-7544-20-(5.10.) bei eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos vieta Norvegijoje, eismo įvykio metu (2020 m. balandžio 18 d.) buvo drausta Norvegijos draudimo bendrovėje Tryg Forsikring A.S., draudimo poliso Nr. N/3900/-. Su ieškiniu pateikta draudimo sutartis Nr. GJELT 3151413, patvirtina, kad transporto priemonė Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu 2020 m. balandžio 18 d., transporto priemonių draudimo sutartimi buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ draudimu. 2020 m. gegužės 11 d. pranešimu Nr. S04-949731 dėl draudimo išmokos, nukentėjusios transporto priemonės Nissan Qashqai savininkas informuotas apie 1 848,17 Eur draudimo išmokos apskaičiavimą. Draudimo išmokos dydžio apskaičiavimą patvirtina pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Fakto autocentras“ 2020 m. balandžio 21 d. remonto sąmata Nr. 02551 bei PVM sąskaita faktūra Nr. 202004128 už atliktus remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atlygino eismo įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko patirtą žalą, ieškovė, vadovaudamasi atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teise į atsakovę, kreipėsi į eismo įvykio kaltininko draudiką SIA ,,Pandi Balt“ atstovybę dėl žalos atlyginimo. Tai patvirtina su ieškiniu pateikta 2020 m. gegužės 15 d. pretenzija Nr. S04-951467. Byloje pateikta eismo įvykių ir transporto trasologijos eksperto E. I. 2020 m. liepos 13 d. konsultacija „Dėl 2020 m. balandžio 18 d., apie 10:30 val. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykusio eismo įvykio“, kurioje detaliai išanalizuotas eismo įvykis remiantis vaizdo registratoriaus ir fotonuotraukų duomenimis. Pateikta konsultacija, jog „iš filmuotos medžiagos matyti, kad prieš pat susidūrimą automobilio Mercedes Benz 216 CDI vairuotojas padidino važiavimo greitį ir kirto sankryžą važiuodamas tiesiai kraštine dešine eismo juosta, kuria, pagal prieš sankryžą pastatytą kelio ženklą, buvo galima sukti tik dešinėn. Prieš susidūrimą automobilis Nissan Qashqai judėjo automobilio Mercedes Benz 216 CDI kairėje ir į sankryžą įvažiavo antra eismo juosta, kuria, pagal prieš sankryžą pastatytą kelio ženklą, buvo galima važiuoti tiesiai, ir kuri už sankryžos, pagal horizontalųjį kelio ženklinimą, perėjo į pirmą eismo juostą. Tokiu būdu galima teigti, kad prieš susidūrimą automobilio Nissan Qashqai vairuotojas važiavo laikydamasi kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimų, o automobilio Mercedes Benz 216 CDI vairuotojas ne. Todėl techniniu požiūriu nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Mercedes Benz 216 CDI vairuotojo veiksmai, – važiavo tiesiai ir kirto sankryžą juosta, iš kurios buvo galima sukti tik dešinėn, susidūrė su kairiau pagal kelio ženklus ir ženklinimą judėjusiu automobiliu, – buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu eismo įvykio kilimu. Iš automobilio Nissan Qashqai sugadinimų ir pėdsakų išsidėstymo bei pobūdžio galima spręsti, kad pirminio kontakto metu automobilių Nissan Qashqai ir Mercedes Benz 216 CDI priekiai buvo daugmaž vienoje linijoje (t. y. automobilių priekinės dalys buvo šalia viena kitos ar artimose tam padėtyse), dėl ko galima teigti, kad automobilis Mercedes Benz 216 CDI buvo automobilio Nissan Qashqai vairuotojo apžvelgiamumo zonoje, automobilio Nissan Qashqai vairuotojas galėjo matyti dešiniau jo esantį automobilį Mercedes Benz 216 CDI, suvokti, kad kyla grėsmė eismo saugumui ir pradėti mažinti greitį ar net stabdyti automobilį, kad išvengti susidūrimo (KET 128 punktas). Tačiau pateiktose tyrimui nuotraukose užfiksuoti automobilio Nissan Qashqai sugadinimai ir likę pėdsakai rodo, kad susidūrimo metu automobilio Nissan Qashqai greitis buvo didesnis už automobilio Mercedes Benz 216 CDI. Todėl nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Nissan Qashqai vairuotojo veiksmai, – galėdamas matyti iškilusią grėsmę eismo saugumui, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu. Taip pat reikia pažymėti, kad automobilio Nissan Qashqai vairuotojo veiksmai dar prieš įvykstant susidūrimui neatitiko saugaus eismo reikalavimų ir turėjo įtakos netrukus susidariusiai pavojingai kelio eismo situacijai. Kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, artėjant prie susidūrimo vietos automobilio Nissan Qashqai vairuotojas būdamas nedideliu atstumu prieš automobilį Mercedes Benz 216 CDI ėmė rikiuotis į pastarojo eismo juostą. Persirikiavimo metu šviesos posūkio signalas rodomas nebuvo (KET 82.2 punktas). Dar nebaigus persirikiavimo manevro automobilis Nissan Qashqai buvo pradėtas gan intensyviai stabdyti, nors, kaip galima spręsti iš filmuotos medžiagos, jokių objektyvių kliūčių ar grėsmės eismo saugumui nebuvo (KET 135.4 punktas). Dėl tokių automobilio Nissan Qashqai vairuotojo veiksmų automobilio Mercedes Benz 216 CDI vairuotojas negalėjo tęsti judėjimo numatyta judėjimo trajektorija ir buvo priverstas staigiai keisti judėjimo režimą – stabdyti, manevruoti ir rikiuotis į kitą eismo juostą, kuri nebuvo skirta judėti per sankryžą tiesiai.“ Taip pat byloje 2021 m. liepos 8 d. pateikta 2021 m. gegužės 13 d. eksperto išvada Nr. MV 2021-25, kuria atliktas eismo įvykio 2020 m. balandžio 18 d. tyrimas. Išvadoje nurodyta, jog „Sprendžiant iš automobilio Nissan Qashqai priekinio dešinio sparno deformacijos pobūdžio, buvusio liestinio kontakto su automobiliu Mercedes Benz metu, automobilis Nissan Qashqai judėjo didesniu greičiu. <...> Automobilio Mercedes Benz vairuotojas, įvažiuojant į sankirtą su (duomenys neskelbtini) g. pirmąja eismo juosta, privalėjo sukti į dešinę. Jei šis vairuotojas per sankirtą nebūtų važiavęs tiesiai, tai nebūtų įvykęs jo vairuojamo automobilio Mercedes Benz susidūrimas su automobiliu Nissan Qashqai. Todėl automobilio Mercedes Benz vairuotojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių (KET) 8 punktui ir kelio ženklo Nr. 507 reikalavimams, turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Sprendžiant iš vaizdo, užfiksuoto 5 pav., techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio Nissan Qashqai vairuotojas sąlyginiu laiko momentu „00:00:21.455“ ar anksčiau, galėjo identifikuoti, jog iš dešinės važiuojančio automobilio Mercedes Benz vairuotojas nesuks į dešinę, bet važiuos per sankirtą tiesiai, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą ir sudarydamas jam kliūtį. Nuo sąlyginio laiko momento „00:00:21.588“ iki „00:00:22.756“ automobilio Nissan Qashqai nesimato vaizdo registratoriaus aprėpties lauke, tačiau tai nereiškia, kad automobilis Mercedes Benz buvo automobilio Nissan Qashqai priekyje (nes paprastai vaizdo registratorių aprėpties laukas sudaro ne 90°, bet apie 70°, registratoriaus objektyvo ašies atžvilgiu). Todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio Nissan Qashqai vairuotojas galėjo matyti ir identifikuoti, jog automobilis Mercedes Benz judės per sankirtą tiesiai, sudarydamas jam kliūtį. Iš vaizdo 6 pav. (sąlyginiu laiko momentu „00:00:22.756“) spręstina, kad automobilių Nissan Qashqai ir Mercedes Benz kontaktas įvyko iki šio laiko momento. Laiko skirtumas tarp kadrų, užfiksuotų 5 pav. ir 6 pav., yra apie 1,3 s (22,756 - 21,455 =1,301 «1,3 s). Techniniu požiūriu toks laikas laikytinas pakankamu (normuota reakcijos laiko reikšmė tokioje kelio situacijoje -1,2 s), kad sureaguoti į eismo pavojų (jei automobilio Nissan Qashqai vairuotojas galėjo identifikuoti grėsmę eismo saugumui). Tačiau, atsižvelgiant į lengvojo automobilio stabdžių suveikimo laiką (0,2 s) ir lėtėjimo didėjimo laiką (0,3 s), nėra pagrindo teigti, kad automobilio Nissan Qashqai vairuotojas susidariusioje kelio situacijoje turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį bei išvengti susidūrimo su automobiliu Mercedes Benz ir kad jo veiksmuose yra priežastinis ryšys su buvusio eismo įvykio kilimu. Eismo įvykio, deklaruoto 2020 m. balandžio 18 d. apie 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio metu susidūrė automobiliai Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz 216 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio Mercedes Benz vairuotojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių 8 punkto ir kelio ženklo Nr. 507 reikalavimams.“
Dėl ieškinio reikalavimų
Byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės reikalauti pilno žalos atlyginimo iš kalto asmens draudiko, įvertinus civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą. Ieškovė prašo atlyginti visą išmokėtą žalos sumą. Atsakovė sutiko atlyginti pusę patirtos žalos, likusioje dalyje su reikalavimu nesutinka, manant jog žalos atlyginimas gali būti sumažintas ar atmestas įvertinus paties nukentėjusiojo asmens kaltės dydį.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės draudėjui UAB ,,Prim prekyba“ išduoto draudimo liudijimo Nr. GJELT 3151413 pagrindu dėl 2020 m. balandžio 18 d. įvykio patirtai žalai (automobilio apgadinimo) išmokėjo 1 848,17 Eur draudimo išmoką. Reikalavimą atsakovei grindžia teise į subrogaciją. Byloje nėra ginčo dėl žalos sumos dydžio, proceso šalys patvirtino aplinkybes, jog ieškovė išmokėjo 1 848,17 Eur draudimo sumą, bei kad atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos jau buvo padengusi pusę šios sumos, t. y. atlygino 924,09 Eur patirtos žalos, nesutinka su likusios 924,08 Eur žalos atlyginimu.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 ir kt.). Tačiau pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.
Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Nagrinėjamu bylos atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2020 m. balandžio 18 d. eismo įvykio metu transporto priemonės Nissan Qashqai ir Mercedes Benz susidūrė baigiant kirsti sankryžą, Nissan Qashqai važiuojant tiesiai jai priklausančia eismo juosta, o Mercedes Benz įvažiuojant į sankryžą iš kraštinės dešinės eismo juostos, kuria pagal pastatytą prieš sankryžą kelio ženklą galima sukti tik dešinėn, ir važiuojant tiesiai per sankryžą įsiterpiant į tą pačią eismo juostą kaip ir Nissan Qashqai. Ieškovė teigia, kad žala atsirado dėl atsakovės draudėjo vairuotojo neteisėtų veiksmų, o būtent dėl to, kad Mercedes Benz vairuotojas pažeidė KET 8 punkto ir kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, įvažiavo ir kirto sankryžą važiuodamas tiesiai kraštine dešine eismo juosta, kuria pagal pastatytą prieš sankryžą kelio ženklą buvo galima sukti tik dešinėn. Atsakovė teigia, kad eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės, pripažįsta, jog Mercedes Benz vairuotojas kirsdamas sankryžą pažeidė KET, tačiau mano, jog pažeisti KET privertė Nissan Qashqai vairuotojo neteisėti veiksmai, chuliganiškas vairavimas iki įvažiavimo į sankryžą, o būtent, nurodo, jog Nissan Qashqai vairuotojas pažeidė KET 82.2 punktą, kai persirikiuodamas prieš pat Mercedes Benz automobilį nerodė persirikiavimo metu šviesos posūkio signalo, taip pat KET 135.4 punktą kai dar nebaigus persirikiavimo manevro staigiai stabdė, nors jokių objektyvių kliūčių ar grėsmės eismo saugumui nebuvo. Atsakovės vertinimu, jei ne Nissan Qashqai vairuotojo veiksmai, Mercedes Benz būtų važiavęs tiesiai savo juosta ir eismo įvykis nebūtų įvykęs, tačiau dėl Nissan Qashqai vairuotojo chuliganiško vairavimo, Mercedes Benz negalėjo tęsti judėjimo numatyta judėjimo trajektorija ir buvo priverstas staigiai keisti judėjimo režimą – stabdyti, manevruoti ir rikiuotis į kitą eismo juostą, kuri nebuvo skirta judėti per sankryžą tiesiai.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, t. y. tiek byloje esančią eismo įvykio deklaraciją pagal kurią Mercedes Benz vairuotojas iš karto po eismo įvykio laikė save kaltu dėl įvykusio susidūrimo, vairuotojai nekėlė ginčo, nebuvo kviesta policija; tiek į byloje pateiktas abiejų ekspertų konsultacines išvadas dėl eismo įvykio, pagal kurias nėra prieštaravimų, jog Mercedes Benz vairuotojas įvažiavo į sankryžą pažeisdamas KET reikalavimus; teismas daro išvadą jog atsakovės apdraustas asmuo atliko neteisėtus veiksmus. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Kelių eismo taisyklių 9 punktas). Mercedes Benz vairuotojo priimtas sprendimas kirsti sankryžą pažeidžiant KET ir už sankryžos įvažiuoti į jam nepriklausančią eismo juostą, nepraleidžiant ja judančių transporto priemonių, o būtent savo eismo juosta važiavusios Nissan Qashqai, lėmė šių transporto priemonių susidūrimą. Kaip jau buvo minėta, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo vertinimu atsakovės draudėjo vairuotojas atliko neteisėtus veiksmus, o būtent nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, pažeidė KET, dėl ko susidūrė, todėl konstatuotina, kad susidūrimas įvyko dėl atsakovės draudėjo vairuotojo kaltės. Vertinant atsakovės pateiktus argumentus dėl chuliganiško Nissan Qashqai vairavimo, teismas konstatuoja, kad nors iš byloje esančių įrodymų yra požymių, jog ir Nissan Qashqai vairuotojas nesilaikė KET dėl posūkio signalo nerodymo, prieš sankryžą persirikiavęs pristabdė, tačiau šie vairuotojo veiksmai nenulėmė kilusio eismo įvykio už sankryžos. Nissan Qashqai persirikiavęs toliau per sankryžą ir už jos važiavo savo eismo juosta, todėl Mercedes Benz siekiant sugrįžti į tą pačią eismo juostą kaip ir Nissan Qashqai, būtent Mercedes Benz vairuotojui kilo pareiga įsitikinti ar nebus kliūčių tai padaryti ir praleisti Nissan Qashqai. Atsakovės eksperto konsultacijoje nurodyta išvada, jog Nissan Qashqai vairuotojo veiksmai, – galėdamas matyti iškilusią grėsmę eismo saugumui, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu, teismo nevertintini kaip mažinantys Mercedes Benz vairuotojo kaltę, atsižvelgiant į tai, jog Nissan Qashqai judėjo savo eismo juosta. Teismas analizuodamas eismo įvykį pagal byloje esantį vaizdo įrašą, fotonuotraukas, ekspertų konsultacines išvadas, vairuotojų elgesį kertant sankryžą, vertino abiejų vairuotojų norą pirmesniam patekti į tą pačią eismo juostą išvažiavus iš sankryžos, tiek iš pradžių Mercedes Benz vairuotojui padidinus greitį sankryžoje, tiek Nissan Qashqai vairuotojui padidinus greitį išvažinėjant iš sankryžos, kiekvienam iš jų tikintis jog bus praleistas, tačiau, kaip minėta aukščiau, Nissan Qashqai judėjo savo eismo juosta, o Mercedes Benz įvažiavo į sankryžą ir ją kirto pažeisdamas KET. Teismo vertinimu, jeigu Nissan Qashqai persirikiavimas prieš sankryžą ir įtakojo Mercedes Benz vairuotojo sprendimą persirikiuoti, išvengti susidūrimo, tačiau byloje nepagrįstas Mercedes Benz tolesnis neteisėtas veikimas kirsti sankryžą, kai tą draudė kelio ženklas, nenusukti į šoną, vadovaujantis kelio ženklais, nestabdyti transporto priemonės, o kaip tik priešingai, bandyti aplenkti prieš jį iki sankryžos persirikiavusią transporto priemonę iš dešinės pusės didinant greitį. Taigi vien dėl atsakovės draudėjo vairuotojo neteisėtų veiksmų kilo eismo įvykis, buvo apgadintas Nissan Qashqai automobilis, jo draudikas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką automobilio remonto išlaidoms padengti, todėl nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės draudėjo vairuotojo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą bei jo dydį (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl prašomos priteisti žalos dydžio, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismo išaiškinimus, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos, ieškovo reikalavimas priteisti likusią nesumokėtą 924,08 Eur patirtos žalos sumą iš atsakovės, kaip Mercedes Benz transporto priemonės draudiko, yra pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, jog ieškovė byloje įrodė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį, nenustačius, jog žala galėjo atsirasti dėl paties ieškovo draudėjo vairuotojo veiksmų. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 924,08 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).
Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos viso 266,92 Eur sumai, kurias sudaro 21 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 245,92 Eur išlaidos už vertimo paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje nėra patvirtinančių įrodymų apie ieškovės patirtas išlaidas už eksperto išvados parengimą, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės SIA „Pandi Balt“ atstovybės 924,08 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 8 ct) žalą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 924,08 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 8 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 266,92 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB „Gjensidige“.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.